Byla 2SA-104-623/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Marijono Greičiaus, teisėjų Aldonos Tilindienės, Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB ,,Lithun“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria skundas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Lithun“ skundą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VMI, VSDFV Vilniaus skyriui, UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ dėl antstolio veiksmų.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas AB „Lithun“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti antstolio I. G. veiksmus, paskelbiant ir vykdant AB „Lithun“ turto, esančio ( - ), Vilniuje, varžytynes, neteisėtais. Pareiškėjas nurodo, kad 2010-08-31 jis gavo antstolio pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad antstolių kontoroje 2010-10-05 vyks pirmosios AB „Lithun“ priklausančio turto, esančio ( - ), Vilniuje, varžytynės. Antstolio veiksmai, paskelbiant ir vykdant varžytynės yra neteisėti. Varžytynių pranešime nurodytas turtas antstolio įvertintas 2010-08-02 patvarkymu Nr. J008/06/00065-IV. Minėtame patvarkyme nurodyta, jog areštuotas turtas įkainojamas vykdant išieškojimą vykdomosiose bylose išieškotojams Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB „Elektros tinklo paslaugos“. Antstolis nenurodė, kokia yra išieškoma suma ir koks jos likutis. Kadangi pagal nurodytą patvarkymą jau buvo dalinai atsiskaityta. Pareiškėjas 2010-08-23 raštu informavo antstolį kad su UAB „Elektros tinklo paslaugos“ yra atsiskaityta. Pareiškėjas pridėjo mokėjimo pavedimą ir raštu prašė vykdomąją bylą dėl išieškojimo UAB „Elektros tinklo paslaugos“ nutraukti. Tačiau jokio atsakymo į minėtą prašymą pareiškėjas negavo. Pareiškėjas taip pat informavo, kad Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2010-06-28 paliko galioti nepakeistą 2009-04-06 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija buvo įpareigota priimti sprendimą, pripažįstant AB „Lithun“ nepriemokas beviltiškomis. Pareiškėjas informavo antstolį, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl geranoriško Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo. Minėtu teismo sprendimu nurodyta pripažinti AB „Lithun“ mokestines nepriemokas beviltiškomis, dėl to pareiškėjas į antstolį su prašymu vykdomąją bylą dėl išieškojimo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sustabdyti, kol bus išspręstas klausimas dėl įsiteisėjusio 2009-04-06 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau antstolis pareiškėjo prašymo neišsprendė. Iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas yra pareiškėjo naudojamas tiesiogiai gamyboje. Betono gaminių gamyba yra pagrindinė AB „Lithun“ veikla, iš kurios gaunamos pajamos. Pardavus nekilnojamąją turtą, bendrovė praras galimybę vykdyti gamybinę veiklą, gauti pajamas. Be to, pareiškėjas negavo pranešimo iš antstolio, patvirtinančio, kokiu pagrindu vykdomas išieškojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui. Išieškojimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui vykdo kitas antstolis ir šiuo metu minėtas išieškojimas yra sustabdytas.

4Antstolis I. G. teismui pateiktu atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti. Antstolis nurodė, kad antstolių kontorai buvo pateikti vykdomieji dokumentai dėl skolos iš skolininko AB „Lithun“ išieškojimo. Antstolių sąvade iš AB „Lithun“ išieškojimą vykdo ir kiti antstoliai, kurie turi teisę pasinaudoti CPK 759 str. numatyta teise dėl prisijungimo prie išieškojimo. Pareiškėjas, aplinkybę, kad yra atsiskaitęs su UAB „Elektros tinklo paslaugos“ grindžia pridėtu apmokėjimo kvitu. Tačiau išieškotojas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ nepatvirtino, kad su juo atsiskaityta. Priteista suma pagal teismo įsakymą Nr. L2-12408-845/09 yra 423,39 Lt ir 6 % metinių palūkanų. Pareiškėjas, pervesdamas 622,12 Lt sumą, nurodė už paslaugas, todėl nėra aišku ar apmokėta skola pagal teismo įsakymą, ar mokėjimas atliktas už kitas paslaugas. Gavus išieškotojo patvirtinimą, kad pagal minėtą teismo įsakymą atsiskaityta, vykdomoji byla bus užbaigta. Antstolis pažymėjo, kad 2009-04-06 teismo sprendime byloje Nr. 1-711-561/2009 nenurodyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-12-29 sprendimas Nr. 14-1914325 bei jį pakeičiantis 2006-04-21 sprendimas Nr. 14-20-10428, todėl nebuvo pagrindo stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmų dėl išieškojimo iš AB „Lithun“. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė jokių prašymų bei neatšaukė vykdymo 2006-04-21 pakeičiančio sprendimo Nr. 14-20-10428. Antstolių kontorai yra pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2003-07-22 sprendimas Nr. 786 ir 2003-10-29 sprendimas Nr. 1390. Minėtų sprendimų vykdymas yra sustabdytas iki atskiro išieškotojo prašymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius yra suinteresuotas asmuo vykdymo procese, todėl jis buvo informuojamas apie realizuojamą turtą.

5Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija teismui pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis nesutinka su pareiškėjo argumentu, dėl to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-28 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-04-06 sprendimą, kuriuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigota priimti sprendimą pripažįstant pareiškėjo nepriemokas beviltiškomis. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos bei Vilniaus miesto savivaldybės solidariai 149 229 549,98 Lt turtinės žalos bei 5 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei panaikinti Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2002-10-10 sprendimą Nr. 325 dėl skolos biudžetui pripažinimo beviltiška ir įpareigoti priimti sprendimą dėl pareiškėjo mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, įskaitant pareiškėjo priešpriešinius reikalavimus valstybei - atlyginti 149 229 549,98 Lt turtinės žalos bei 5 000 000 Lt neturtinės žalos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-04-06 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies - panaikino Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2002-10-10 sprendimą Nr. 325 „Dėl AB „Lithun“ skolos biudžetui pripažinimo beviltiška ir įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti sprendimą pripažįstant pareiškėjo mokestines nepriemokas beviltiškomis. Likusi skundo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-28 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. VMI nurodė, kad šiuo atveju, antstolio vykdomame Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006-04-21 sprendime Nr. 14-20-10428 nurodyta 607 458,99 Lt mokestinė nepriemoka, kurią sudaro ir ji susidarė 2004 - 2006 metais , t. y. iki 2002-10-10 sprendimo Nr. 325 priėmimo, todėl 2006-04-21 sprendime fiksuojamos kitos mokestinės prievolės, kurių teisėtumo klausimas nebuvo nagrinėtas teisme.

6Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius teismui pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad antstolis I. G. nuo 2003 metų vykdo skolos išieškojimą iš AB „Lithun“ pagal 2003-07-22 sprendimą Nr. 786, pagal 2003-10-29 sprendimą Nr. 1390. Minėtų sprendimų vykdymas 2004-01-09 raštu Nr. 3-7-462 buvo sustabdytas. 2005-12-23 sudaryta įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis Nr. 100, pagal kurią pareiškėjas trejus metus mokėjo atidėtą įmokų skolą, todėl delspinigių ir baudų išieškojimas nebuvo vykdomas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010-02-25 raštu Nr. (9.1) 3-14671 paprašė antstolį atnaujinti 91 490 Lt delspinigių ir 126 Lt baudų išieškojimą pagal pateiktą 2003-07-22 sprendimą Nr. 786. Pareiškėjas 2009-04-29 pateikė prašymą Nr. 01-0-666 dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo, kurių išieškojimą ir vykdo antstolis pagal 2003-07-22 sprendimą Nr. 786. Pareiškėjo prašymas buvo nepatenkintas. Kadangi nuo 2008 m. spalio mėnesio pareiškėjo apskaičiuotų įmokų ir netesybų skola nuolat didėjo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010-03-03 pateikė antstoliui prašymą Nr. (9.1) 7-P-633 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka iš pareiškėjo turto. Šio prašymo pagrindu antstolė V. M. pradėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius sprendimų: 2009-07-24 Nr. (8.2) 7-10-41919, 2009-08-25 Nr. (8.2) 7-10-46610, 2009-09-21 Nr. (8.2) 7-10-49273, 2009-10-21 Nr. (8.2) 7-10-54022, 2009-12-24 Nr. (8.2) 7-10-69771, 2010-01-22 Nr. (8.2) 7-10-990, 2010-02-25 Nr. (8.2) 7-10-10132 vykdymą dėl 558167,87 Lt skolos išieškojimo.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi (b.l. 133-136) atmetė pareiškėjo AB ,,Lithun“ skundą dėl antstolio I. G. veiksmų priimant 2010-08-24 panešimą Nr. 0008/06/00065-IV dėl varžytynių. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, jog pastarasis, nežinodamas likusios išieškotinos sumos dydžio, kreipėsi į antstolį, prašydamas jį nurodyti. Byloje nepateikta duomenų, kad antstolis, paskelbdamas spaudoje ir informuodamas vykdymo proceso dalyvius apie būsimas varžytynes, būtų pažeidęs 706 – 707 str. reikalavimus. Be to, pareiškėjas neginčija, kad varžytynėse parduodamo turto kaina akivaizdžiai viršija prievolių išieškotojams dydį.

8Teismas nurodė, kad išieškojimas yra vykdomas pagal VMI 2006-04-21 sprendimą dėl mokestinės nepriemokos. Todėl kitos pareiškėjo mokestinės prievolės pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002-10-10 sprendimą Nr. 325 pripažinimas beviltiška, šiuo atveju įtakos priverstiniam skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimui, vykdant kitus vykdomosios dokumentus, neturi. Nagrinėjamoje byloje nepateiktas dokumentas, kurio pagrindu darytinas įskaitymas, todėl teismas padarė išvadą, kad antstolis neturėjo pagrindo svarstyti tarpusavio sumų įskaitymo klausimo. Antstolis tarpusavio skolas užskaityti galėtų tik tuo atveju, jeigu būtų pateiktas vykdomasis dokumentas arba išieškotojas sutiktų su įskaitymu, tačiau tokio sutikimo išieškotojas nedavė.

9Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad iš varžytynių parduodamą turtą bendrovė naudoja gamybinėje veikloje, todėl jo pardavimas pareiškėjui sukels neigiamas ekonomines pasekmes ir, kad išieškojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui yra vykdomas kito antstolio, nesudaro teisinio pagrindo antstoliui nepriimti sprendimo dėl varžytynių paskelbimo vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 008/06/00065.

10Atskiruoju skundu (b.l. 147-151) pareiškėjas AB ,,Lithun“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-26 nutartį nurodydamas, kad atsiskaitymo faktas su vienu išieškotoju, nurodytu pranešime dėl varžytynių skelbimo, yra svarbus faktas, į kurį turi būti atsižvelgta. Pareiškėjas pateikė įrodymus apie tai, kad 2010-08-23 raštu informavo antstolį, kad su UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ atsiskaitė ir raštu prašė vykdomąją bylą dėl išieškojimo iš UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ naudai nutraukti, kadangi su išieškotoju yra atsiskaityta. Pirmos instancijos teismas nevertino to, kad antstolis prieš vykdydamas varžytynes privalėjo pirmiau išspręsti klausimą dėl vykdomosios bylos dalyje dėl UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ naudai išieškojimo užbaigimo. Šiuo metu nėra reikalo iš viso skelbti varžytynes, kadangi su UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ atsiskaityta, o vykdymas Vilniaus apskrities VMI naudai nėra įmanomas, kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-04-09 sprendimu yra nuspręsta AB ,,Lithun“ nepriemokas pripažinti beviltiškomis.

11Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įsiteisėjusius teismų sprendimus administracinėje byloje dėl nepriemokos pripažinimo beviltiška ir netinkamai taikė CPK 18 str. Pareiškėjo teigimu, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-04-09 sprendimu yra nuspręsta pripažinti visas AB ,,Lithun“ nepriemokas beviltiškomis, taigi nuspręsta pripažinti beviltiška ir nepriemoką pagal vykdomą antstolio I. G. sprendimą. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 154-155) VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą pažymėdamas, kad AB ,,Lithun“ apskaičiuoja, bet nemoka įmokų į fondo biudžetą, todėl VSDFV Vilniaus skyrius privalo taikyti priverstinio skolos išieškojimo būdus, nes visi draudėjo įsipareigojimai sumokėti skolą geruoju nevykdomi ir sutinka su antstolio I. G. priverstinio skolos išieškojimo vykdymu iš AB ,,Lithun“ priklausančio turto.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 156) Vilniaus apskrities VMI prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą nurodydama, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-04-06 sprendimu įmonės skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apskrities VMI 2002-10-10 sprendimą Nr. 325 ir įpareigojo VMI priimti sprendimą pripažįstant įmonės mokestines nepriemokas beviltiškomis. Tuo tarpu antstolio vykdomame VMI 2006-04-21 sprendime Nr. 14-20-10428 nurodyta 607 458 Lt 99 ct mokestinė nepriemoka susidarė 2004-2006 laikotarpyje – po 2002-10-10 sprendimo Nr. 325 priėmimo, todėl 2006-04-21 sprendime fiksuojamos kitos mokestinės prievolės, kurių teisėtumo klausimas nebuvo nagrinėtas teisme.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 159-160) antstolis I. G. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą nurodydamas, kad skolininkui sumokėjus vienam išieškotojui priteistą sumą, o kitiems ne, nesudaro pagrindo atšaukti paskelbtas varžytynes. Pažymi, jog 2009-04-06 teismo sprendime nenurodyti Vilniaus apskrities VMI 2005-12-29 sprendimas bei pakeičiantis 2006-04-26 sprendimas, todėl nebuvo pagrindo stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmų dėl išieškojimo iš AB ,,Lithun“.

15Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

17Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t.y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi anstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.).

18Byloje nustatyta, kad antstolis I. G. 2010-08-24 pranešimu Nr. 008/06/0065-IV informavo pareiškėją AB „Lithun“, apie jam priklausančio turto pirmąsias varžytynes (b.l. 62; vykdomoji byla Nr. 008/06/00065 IV tomas, b.l. 109).

19Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0008/06/00065 medžiagos matyti, kad antstolis I. G. priėmė vykdyti 2005-12-29 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-12-29 sprendimą Nr. 14-19-14325 (v.b. b.l. 1-3). Minėtas sprendimas 2006-04-21 sprendimu Nr. 14-20-10428 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu buvo pakeistas, nurodant, kad iš pareiškėjo AB „Lithun“ išieškotina 607 458,99 Lt suma (v.b. b.l. 34-36).

20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-28 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-04-06 sprendimą, kuriuo panaikino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002-10-10 sprendimą Nr. 325, įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti sprendimą dėl AB „Lithun“ priemokų pripažinimo beviltiškomis (b.l. 65-98).

21Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: 1) antstolis nenurodė, koks yra išieškotinos sumos likutis; 2) su išieškotoju UAB „Elektros tinklo paslaugos“ yra atsiskaityta; 3) įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009-04-06 sprendimui, kuriuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigota priimti sprendimą pripažįstant AB „Lithun“ mokestines nepriemokas beviltiškomis, pareiškėja AB „Lithun“ ir išieškotojas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija turi priešpriešinių įsipareigojimų, kurių tarpusavio sumos įskaitytinos; 4) iš varžytynių parduodamą turtą bendrovė naudoja gamybinėje veikloje, todėl jo pardavimas pareiškėjui sukels neigiamas ekonomines pasekmes.

22Susipažinusi su vykdomųjų bylų medžiaga bei patikrinusi antstolių vykdomųjų bylų registrą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad primos instancijos teismas pagrįstai netenkino skolininko AB „Lithun“ skundo dėl antstolio I. G. veiksmų paskelbiant ir vykdant AB „Lithun“ turto, esančio ( - ), Vilniuje pardavimą iš varžytinių.

23Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-04-06 sprendimu panaikino Vilniaus apskrities VMI 2002-10-10 sprendimą Nr. 325 ir įpareigojo VMI priimti sprendimą pripažįstant įmonės mokestines nepriemokas beviltiškomis. Tuo tarpu antstolio vykdomame VMI 2006-04-21 sprendime Nr. 14-20-10428 nurodyta 607 458 Lt 99 ct mokestinė nepriemoka susidarė 2004 - 2006 laikotarpyje – po 2002-10-10 sprendimo Nr. 325 priėmimo, todėl 2006-04-21 sprendime fiksuojamos kitos mokestinės prievolės, kurių teisėtumo klausimas nebuvo nagrinėtas teisme.

24Kaip matyti iš skundžiamo pranešimo apie varžytines (b.l.4) abiejų pastatų, esančių ( - ), Vilniuje pradinė pardavimo kaina sudaro 603 200 Lt, t.y. mažiau nei vienam iš skolininko AB „Lithun“ išieškotojų – Valstybinei mokesčių inspekcijai.

25Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kitas išieškotojas, kurio naudai vykdomas išieškojimas iš AB „Lithun“, parduodant turtą iš varžytinių yra VSDFV Vilniaus skyrius. Šiam išieškotojui bendra išieškoma sudaro 558 167 Lt 87 ct.

26Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad antstolis iš principo negalėjo paskelbti varžytinių, skolininkui atsiskaičius su vienu iš išieškotojų UAB „Elektros tinklo paslaugos“, sumokant šiam išieškotojui 622, 12 Lt sumą.

27Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad pagal CPK 643 str. 3 p., skolininkas turi teisę gauti pažymas apie vykdymo eigą, t.y. sužinoti bendrą išieškomą iš skolininko AB „Lithun“ sumą, jos likutį.

28Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją atskirojo skundo argumentus apie ta, kad iš varžytynių parduodamą turtą bendrovė naudoja gamybinėje veikloje, todėl jo pardavimas pareiškėjui sukels neigiamas ekonomines pasekmes, laiko teisiškai nereikšmingais, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

29Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimo vykdymas yra sudėtinė „bylos nagrinėjimo“ (angl. „trial“) dalis, atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) tikslus. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatyta, jog būtų nesuvokiama, jei Konvencijos 6 straipsnis detaliai apibrėžtų procesines bylinėjimosi šalių garantijas, t. y. teisę į teisingą, viešą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, neapsaugodamas sprendimų vykdymo proceso. Teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. Hornsby v. Greece, judgment of 19 March 1997, Reports 1997-II, p. 510, par. 40). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad galutiniam teismo sprendimui įgyvendinti negali būti užkirstas kelias, jis negali būti pripažintas negaliojančiu ar nepagrįstai uždelstas jo vykdymas (žr. cituotą Hornsby v. Greece, p. 510-11, par. 40; Burdov v. Russia, no. 59498/00, par. 34; Jasiūnienė v. Lithuania, no. 41510/98, judgment of 6 March 2003, par. 27).

30Europos Žmogaus Teisių Teismas skolininko nuosavybės teisių ribojimą laiko pateisinamu, kai jis atliekamas teisės aktų pagrindu.

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos ir pridėtų vykdomųjų bylų medžiagą, įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, susijusias su turto pardavimu iš varžytynių, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

32Netenkinus atskirojo skundo iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

33Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

34Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti iš skolininko AB „Lithun“ 14 Lt 50 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.