Byla 2A-72-538/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovams J. F. Kvaukaitei, advokatui Žliobai, atsakovo atstovėms D. Pečiulytei-Steponaitienei, D. Jasadavičiūtei, trečiojo asmens atstovui advokatui A. Ivanciui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Koralita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Koralita“ ieškinį atsakovei laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ , tretieji asmenys VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Valstybinė geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, dėl geležinkelio transporto paslaugų teikimo bei įkainių nustatymo pripažinimo neteisėtais ir

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė” geležinkelio transporto paslaugų teikimą UAB „Koralita” neteisėtu; taip pat pripažinti įkainių, už vagonų padavimą nuo Šiaurinių vartų iki UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” rampos ir grąžinimą atgal po krovos iki šiaurinių vartų po 170 Lt už vieną vagoną ir krovininių automobilių įleidimą į bendrovės teritoriją ir naudojimąsi bendrovės privažiuojamaisiais keliais po 40 Lt už vieną krovininį automobilį vienašališką nustatymą ir taikymą UAB „Koralita” neteisėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2006-03-16 sudarė sutartį Nr. 1021/1.1, 2006-08-21 papildomą susitarimą Nr. 1238/1.1 prie 2006-03-16 sutarties Nr. 1021/1.1, 2006-09-15 konteinerių terminalo paslaugų sutartį Nr. 1331/1.1. KT. Pagal šias sutartis ir susitarimus atsakovė įsipareigojo jai teikti laivų aptarnavimo, krovos ir kitas su krova susijusias paslaugas, o ji įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyse ir susitarimuose nustatyta tvarka ir terminais pagal tarp šalių sutartus įkainius. Nurodė, kad ji visą laiką vykdė savo įsipareigojimus ir laiku apmokėdavo atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė vienašališkai nederindama su ja nustatė ir pradėjo taikyti neprotingai didelius paslaugų įkainius, pažeisdama sutartyse nustatytą įkainių perskaičiavimo ir jų taikymo tvarką. Teigė, kad įkainiai ekonominiais paskaičiavimais nepagrįsti, todėl sąskaitas apmokėti atsisakė. Nurodė, kad pagal 2006-03-16 sutartį Nr. 1021/1.1 buvo susitarta ir dėl krovos darbų ir vagonų privežimo. Šios sutarties 4.1.2 punkte buvę nustatyti įkainiai, kuriuos patvirtino laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė” prezidentas 2006-11-30 įsakymu Nr. 210.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-07-02 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė” paslaugą pardavė ir pateikė sąskaitas–faktūras pagal galiojančius įkainius (už vagonų nuvarymą 170 Lt), apie tai UAB „Koralita“ žinojo, atsakovės buvo informuota, tačiau paslaugas užsakydavo. Nurodė, kad ieškovės pirmasis reikalavimas persipina su antruoju reikalavimu. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog tarp šalių pasirašytos sutartys nutrauktos ar pripažintos negaliojančiomis. Be to, UAB „Koralita“ pati teikia užsakymus ir perka paslaugas. Pažymėjo, kad šalių teisiniai santykiai susiklostė iš sutartinių santykių, kurie ginčo nagrinėjimo metu yra galiojantys, o sutartis yra dviejų šalių valios išreiškimas ir pasirašius sutartį kiekviena šalis prisiima sau tam tikrus įsipareigojimus.

4Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Koralita“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-02 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendime nėra nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, nėra ištirti įrodymai, neatskleista bylos esmė, todėl sprendimas yra priimtas pažeidžiant teisės normas, nepagrįstas ir naikintinas. Nurodo, kad nuvyko pas atsakovę susitarti dėl tolesnio bendradarbiavimo ir išsakė atsakovei savo neigiamą nuomonę dėl automobilių įvažiavimo į uosto teritoriją bei vagonų padavimo įkainių, o atsakovė minėjo, kad peržiūrės savo įkainius, to teismo posėdžio metu neginčijo ir atsakovė, tačiau teismas šių aplinkybių teismo posėdžio metu netyrė. Nurodo, kad įkainių lentelės 15 papunktyje nurodyta, jog į paslaugų įkainį įskaičiuotas geležinkelio platformų naudojimas krovimo metu ir konteinerių išsiuntimui geležinkeliu būtinų dokumentų įforminimo metu įkainis netaikomas geležinkelio platformų junginiams su stacionariais konteineriais refrižeratoriais, tačiau šių aplinkybių teismas netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė.

5Nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo T. K. pareigybės aprašymo. Nurodo, kad iš atsakovės gavo lentelės priedo kopiją, jo 51 punkto grafoje ranka prirašyta „Koralitai netaikyti“, tačiau jos turimame egzemplioriuje tokio įrašo nėra ir ši aplinkybė teismo liko neįvertinta. Nurodo, kad toks teikiamų paslaugų kainų padidinimas yra ekonomiškai nepagrįstas, ji buvo pateikusi šiam argumentui pagrįsti AB „Lietuvos geležinkeliai“ analogiškos paslaugos kainos lyginamąjį apskaičiavimą, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir sprendime nepasisakė. Nurodo, kad sutarties sąlygų pakeitimas yra priešingas tokių santykių reglamentavimui ir tai tvarkai, kurią šalys buvo numačiusios, t. y. kaip bus keičiamos sudarytų sutarčių sąlygos. Nurodo, kad akcentavo, jog pagal 2006-03-16 sutartį atsakovė vienašališkai, nederindama su ja, žymiai padidino paslaugų įkainius, pati pažeisdama sutartyse nustatytą įkainių perskaičiavimo ir jų taikymo tvarką, tačiau teismas šiuo klausimu sprendime nepasisakė. Nurodo, kad baziniai įkainiai, taikomi UAB „Koralita“, pakeisti neteisėtai – pažeidžiant pačios bendrovės nustatytą tvarką, tačiau teismas sutarties nuostatų neanalizavo. Nurodo, kad neaišku, pagal kurį sutarties punktą teismas nusprendė, jog ginčijami įkainiai galėjo būti taikomi ir yra teisine prasme korektiški. Teigia, kad teismas, spręsdamas ginčą, netaikė ir neaiškino ginčo aplinkybių tarp šalių pasirašytų sutarčių kontekste. Nurodo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugų įkainių ir jų skaičiavimo tvarkos nepakeitė, taip pat nepasikeitė ir valstybiniai įkainiai bei mokesčiai, o kitų pagrįstų priežasčių, kurioms esant pagal 2006-03-16 sutarties 4.4.2. punktą galima perskaičiuoti įkainius ir juos taikyti, nėra, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo. Teigia, kad atsakovė įkainius nustatė vienašališkai, neteisėtai ir pradėjo juos taikyti dar iki UAB „Koralita“ informavimo apie įkainių nustatymą, šių įkainių taikymas dar iki UAB „Koralita“ informavimo apie įkainių nustatymą taip pat patvirtina aplinkybę, jog vienašališkam įkainio nustatymui ir taikymui nebuvo svarbu UAB „Koralita“ 2007-03-02 raštas, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė. Taip pat nurodo, kad teismas netyrė PVM sąskaitų faktūrų už šilumvežio paslaugas, neanalizavo sutartimi Nr. 1021/1.1. aptartų šalių įsipareigojimų dėl teikiamų ir gaunamų paslaugų masto, nevertino svarbios aplinkybės, kad jai atsisakius krovos paslaugų pradėta teikti tik viena paslauga – vagonų padavimas nuo šiaurinių vartų iki UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” ir grąžinimas atgal po krovos iki šiaurinių vartų. Nurodo, kad teismas nevertino, jog minėta sutartimi buvo susitarta dėl visų paslaugų teikimo iš karto, taip pat teismas nesiaiškino, ar tai, kad ieškovė prašė teikti tik vieną paslaugą, dėl kurios teikimo bei įkainio taip pat buvo susitarta, o nebeprašė daugiau paslaugų, galėjo turėti įtakos tos vienos paslaugos kainos išaugimui. Nurodo, kad teismas sprendime neanalizavo atsakovės nustatytų įkainių teisėtumo klausimo, jis a priori konstatavo, kad laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ pardavusi paslaugas ieškovei ir apmokėti pateikusi PVM sąskaitas faktūras pateikė jas su galiojančiais įkainiais, nors ji pareikštu ieškiniu ir ginčijo šių įkainių dydžio teisėtumą. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime neanalizavo aplinkybių dėl vienašališko paslaugų kainų perskaičiavimo, dėl paslaugų kainų padidinimo ekonomiškumo nepagrįstumo, neprotingumo ir nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu, taip pat aplinkybių, kad sutarties pakeitimas yra priešingas tai tvarkai, kurią šalys yra numačiusios, kai bus keičiamos sudarytų sutarčių sąlygos. Nurodo, kad ieškinyje buvo pažymėti laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ neteisėtos veiklos aspektai, tačiau šių aplinkybių teismas taip pat netyrė. Nurodo, kad neteisėtas vertimasis geležinkelio transporto paslaugomis galėjo pažeisti viešąjį interesą, kuriam būtų reikalinga teisinė apsauga, todėl mano, kad teismas turėjo spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo. Taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos jai pavestų funkcijų vykdymo bei atsakomybės. Nurodo, kad ieškinyje buvo keliamas teisės naudotis valstybės strateginiu turtu bei lėšų, gautinų už šio turto naudojimą, atitekimo valstybei klausimas, todėl mano, kad 2005-02-28 Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis yra niekinė ir prieštarauja viešajam interesui, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė ir dėl jos nepasisakė. Nurodo, kad teismas nurodydamas, jog pirmasis reikalavimas persipina su antruoju reikalavimu, neįsigilino į šių reikalavimų esmę bei aplinkybes, kuriomis šie reikalavimai grindžiami, neįžvelgė šių reikalavimų tenkinimo skirtingų pasekmių bei skirtingų taikytinų materialinių teisės normų. Nurodo, kad teismo sprendimo motyvuojamąją dalį sudaro tik 15 trumpų sakinių, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį akivaizdu, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai ir ne iš esmės ir tai turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto teismo sprendimo priėmimui. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog ji visą laiką vykdė savo įsipareigojimus ir laiku apmokėdavo atsakovės jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Nurodo, kad nesuprantami ir jokiais įrodymais nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovei nebeprašant teikti krovos darbų paslaugos atsakovė vienašališkai nustatė ir ėmė taikyti neprotingai didelius kitų paslaugų įkainius, pažeisdama sutartyse nustatytą įkainių perskaičiavimo ir jų taikymo tvarką, ir kad padidinti įkainiai yra ekonomiškai nepagrįsti, neprotingi ir nesąžiningi. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės argumentais apie krovinių terminalo generalinio direktoriaus T. K. įgaliojimus. Nurodo, kad nesutinka su UAB „Koralita“ teiginiais, kad ginčijami įkainiai taikomi ir anksčiau suteiktoms paslaugoms, ir pateikiamais tokių paslaugų suteikimo pavyzdžiais. Nurodo, kad nesutinka su taikomų geležinkelio paslaugų įkainių lyginimu ir pateiktomis išvadomis, kurios yra visiškai nepagrįstos. Nurodo, kad su byla nesusiję skundo argumentai dėl laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ privažiuojamųjų geležinkelių kelių naudojimo. Nurodo, kad nepagrįsti ieškovės argumentai dėl neteisėto AB „Klaipėdos Smeltė“ geležinkelių transporto paslaugų teikimo. Nurodo, kad nesutinka su skundo argumentu, jog teismas turėjo ex officio nagrinėti laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pasirašytų sutarčių prieštaravimus imperatyvioms įstatymo normoms. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko savo 2008-04-11 atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Trečiasis asmuo VĮ Valstybinio jūrų uosto direkcija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad su apeliacinio skundo dalimi dėl krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovės laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“, pripažinimo niekine nesutinka.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių sudaryta 2006-03-16 sutartis Nr. 1021/1.1. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo perkrauti krovinį ir teikti kitas su krova susijusias paslaugas pagal kliento / ieškovo paraiškas, suderintas su atsakovu, o UAB „Koralita” įsipareigojo pateikti paslaugoms atlikti reikalingą informaciją, sumokėti už suteiktas paslaugas bei vykdyti kitus savo įsipareigojimus sutartyje ir papildomame susitarime nustatyta tvarka. Prie minėtos sutarties pasirašytas papildomas 2006-08-21 susitarimas, jame nustatytomis sąlygomis atsakovas įsipareigojo perkrauti iš / į laivų / us sušaldytą žuvį ir mėsą palaidose dėžėse ir dėžėse, sudėtose ant padėklų, bananus palaidose dėžėse, citrusinius vaisius ir teikti kitas su krova susijusias paslaugas, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas ir vykdyti kitus įsipareigojimus pagal sutartį. Iš terminalo paslaugų įkainių prie 2006-09-15 sutarties Nr. 1331/11 K matyti, kad konteinerio pristatymo geležinkelio riedmenimis iš terminalo į geležinkelio stotį „Draugystė” arba iš stoties į terminalą įkainis yra 12 eurų už konteinerį.

10Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes netyrė, jos manymu, bylai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Taigi bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva spręsti įrodymų pakankamumo ir sąsajumo klausimus. Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes.

11Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės kilo ginčas, jog, ieškovės teigimu, atsakovė vienašališkai pakėlė įkainius, numatytus šalių sutartyje. CPK 182 str. 2 p. numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

12Nustatyta, kad 2008-05-07 įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovei laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ iš atsakovės UAB „Koralita“ priteista 98 491,04 Lt skolos, 999,06 Lt Lt delspinigių, 178,70 Lt palūkanų, 6 procentų metinės palūkanos ir 2999 Lt žyminio mokesčio, Klaipėdos apygardos teismo 2009-03-18 nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-13 sprendimu ieškovei laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ iš atsakovės UAB „Koralita“ priteista 66 376,78 Lt skolos, 4472,60 Lt Lt delspinigių, 832,77 Lt palūkanų, 6 procentų metinės palūkanos ir 2150,47 Lt žyminio mokesčio, Klaipėdos apygardos teismo 2009-03-26 nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas. Minėtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose teismai konstatavo, kad atskirai teikiamų paslaugų įkainių suma neprivalo sutapti su šių paslaugų, teikiamų kaip vieno paslaugų paketo, įkainiu, netgi tuo atveju, jei kiekviena į paslaugų paketą įeinančios paslaugos kaina būtų atskirai detalizuota, jeigu šalių nesutarta priešingai. Atsakovė atsisakė viso paslaugų paketo, į kurį įėjo ir geležinkelio vagonų padavimas ir grąžinimas bei krovininių automobilių įleidimas į ieškovės nuomojamą teritoriją, o dėl šių paslaugų, teikiamų atskirai, įkainių šalys sutartyje nebuvo susitarusios, todėl negalima teigti, kad atsakovė minėtais raštais vienašališkai pakeitė šalių

132006-03-16 sutarties Nr. 1021/1.1 ar papildomo susitarimo prie jos nuostatas. Konstatavo, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog iki šalių ginčo atsakovė visą laiką vykdė savo įsipareigojimus ir laiku apmokėdavo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, neatleidžia jos nuo sutartinės pareigos taip elgtis ir toliau. Konstatavo, kad apeliantės argumentas, jog ji neprivalo apmokėti pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (Nr. KS 249045, Nr. KS 249092, Nr. KS 249279), kadangi ieškovė nepateikė jų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, yra nepagrįstas, nes byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė atsakovei iki bylos iškėlimo pradžios būtų reiškusi pretenzijas dėl sąskaitų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų trūkumo ar pažymose nurodytų duomenų teisingumo. Konstatavo, kad nei dėl paslaugų suteikimo fakto, dėl jų kokybės ginčo nėra, skolos suma šalių buvo suderinta, todėl apeliantės argumentas yra formalus ir netgi minėtai aplinkybei (dėl dokumentų nepateikimo) pasitvirtinus, ji nepanaikintų atsakovės pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas, o tik galėtų būti pagrindu sumažinti palūkanas ir delspinigius. Konstatavo, kad atsakovo atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, nenumatytas papildomame susitarime, nustato 2006-03-16 sutarties Nr. 1021/1.1 4.1.2 punktas, numatantis, jog atsakovas sumoka ieškovui už paslaugas, suteiktas vadovaujantis paraiška, suderinta su ieškovu, pagal ieškovo įkainius, galiojančius paslaugos suteikimą fiksuojančio dokumento dieną, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Atsakovas atsisakė viso teikiamų paslaugų komplekto, į kurį įėjo ir geležinkelio vagonų padavimas ir grąžinimas bei krovininių automobilių įleidimas į ieškovo nuomojamą teritoriją, o dėl šių paslaugų, teikiamų atskirai, įkainių šalys sutartyje nebuvo susitarusios, todėl negalima teigti, kad ieškovas minėtais raštais vienašališkai pakeitė šalių 2006-03-16 sutarties Nr. 1021/1.1 ar papildomo susitarimo prie jos nuostatas. Konstatavo, kad apeliantės argumentai dėl atsakovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nenagrinėtini, kadangi Konkurencijos įstatymas nustato šio įstatymo pažeidimų, vienas iš kurių yra ir draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, specialias nagrinėjimo procedūras. Atsakovas dėl minėto pažeidimo galėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą, o pastarosios sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

14Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad minėtose bylose dalyvavo tie patys asmenys, buvo nagrinėtos tos pačios aplinkybės ir nesvarbu, kad šiose byloje nebuvo nagrinėjami reikalavimai kaip ieškinio dalykas, šiuo atveju svarbu tai, kad faktinės aplinkybės tos pačios, pagal kurias teismai įsiteisėjusiais sprendimais nustatė, kad atsakovė turėjo teisę keisti sutartį ir tai nepažeidė kitos sutarties šalies teisių ir interesų, todėl esant tokiems prejudiciniams faktams priešingas sprendimas ir negalėtų būti priimtas (CPK 182 str. 2 p.).

15Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-30 nutartyje konstatuota, kad perdavimas geležinkeliui naudotis uosto žeme neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nors šioje byloje ginčas vyko tarp kitų šalių, joje pasisakyta ir su nagirinėjama byla susijusiais klausimais.

16Kiti apeliacinio skundo argumentai nesusiję su nagrinėjama byla, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

17Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti laivų krovos AB... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-07-02 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Koralita“ prašo Klaipėdos miesto... 5. Nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo T. K. pareigybės aprašymo. Nurodo,... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 7. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais,... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių sudaryta 2006-03-16 sutartis Nr.... 10. Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas pažeidė procesinės teisės... 11. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės kilo ginčas, jog, ieškovės teigimu,... 12. Nustatyta, kad 2008-05-07 įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 13. 2006-03-16 sutarties Nr. 1021/1.1 ar papildomo susitarimo prie jos nuostatas.... 14. Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad minėtose bylose dalyvavo... 15. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-30 nutartyje konstatuota, kad... 16. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesusiję su nagrinėjama byla, todėl... 17. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–331 straipsniais, teisėjų... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą palikti...