Byla e2A-89-425/2020
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-305-1064/2019 pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui D. Z. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. Z. 2385,77 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. ( - ) (toliau – ir Sutartis), pagal kurios 1 punktą, ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir priverstinai nuvežamų transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. 2017 m. balandžio 13 d. gavo iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę „( - )“, valst. Nr( - )

93.

10Ieškovės tvirtinimu, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017-04-21 raštu informavo ieškovę apie tai, kad automobilis yra grąžintinas atsakovui. Ieškovės teigimu, ji 2017-05-18 pranešimu ir 2017-06-12 pakartotiniu pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už jos saugojimą, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, su ieškove susisiekti niekada nebandė. Atsakovui neatsiskaitant už suteiktas paslaugas ir nereaguojant į siunčiamas pretenzijas kilo pagrindas kreiptis į teismą.

114.

12Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo siųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai buvo grąžinti teismui neįteikti. Teismas, sužinojęs, kad atsakovas yra Japonijos kalėjime, ieškinio ir jo priedų kopijas bei pranešimą apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus išsiuntė atsakovui į Japonijos kalėjimą. 2019 m. balandžio 18 d. teismas buvo informuotas, kad procesiniai dokumentai yra įteikti atsakovui 2019 m. kovo 13 d. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl ieškinio neprieštaravo, tik pateikė nuomonę, kad nori gauti visus teismo dokumentus, todėl, ieškovei prašant, buvo nustatytos sąlygos priimti sprendimą už akių.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

145.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies priteisė iš atsakovo D. Z. 199,50 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (199,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Tomadas“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

166.

17Pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį iš dalies, kadangi byloje nėra duomenų, kad nuo 2017 m. birželio 12 d. pranešimo iki kreipimosi į teismą dienos ieškovė būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų dėl saugojimo išlaidų atlyginimo gavimo iš atsakovo ir jam priklausančios transporto priemonės grąžinimo, o be to ieškovė nepateikė įrodymų, jog pasibaigus Sutarties terminui, t.y. nuo 2017-05-10, ji realiai saugojo atsakovui priklausančią transporto priemonę ir dėl to jam kyla pareiga atlyginti ieškovės nurodomą susidariusią skolą.

187.

19Teismas vertino, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo, teikiantis saugojimo paslaugas, todėl ieškovei, kaip savo srities profesionalei, yra taikomas aukštesnis rūpestingumo ir atidumo standartas, dėl ko ji, matydama, kad atsakovas nereaguoja į jam siunčiamus pranešimus su nurodymais atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti su ieškove už transporto priemonės saugojimą, taip pat suprasdama, jog saugoma atsakovui priklausanti transporto priemonė yra mažos vertės, nesiėmė jokių veiksmų nei dėl transporto priemonės realizavimo, nei dėl operatyvesnio kreipimosi į teismą, juo labiau kad pati ieškovė dar 2017 m. gegužės 18 d. pranešimu atsakovui patvirtino, jog prieš atsakovo valią realizavus saugomą transporto priemonę – 1996 metų registracijos automobilį, gautų pajamų neužteks padengti visų susidariusių saugojimo išlaidų. Be to, nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekdama išspręsti susidariusią situaciją teisės aktų nustatyta tvarka, o priešingai – pasyviai ir nepagrįstai delsė. Toks ieškovės delsimas negali būti pateisinamas, o priešingas aiškinimas sudarytų galimybes priverstinai saugomų kilnojamųjų daiktų saugotojams piktnaudžiauti jų užimama padėtimi pasyviai delsiant ir naudotis situacijomis, kai transporto priemonių savininkai nesikreipia į saugotojus ir neatsiima transporto priemonės, taip siekdami gauti kuo didesnį atlygį už priverstinai saugomą transporto priemonę, nepaisant to, kad saugojimo išlaidos taptų neproporcingai didelės atsižvelgiant į saugomo turto vertę. Negana to, pagal į bylą pateiktus įrodymus ieškovės ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato 2015 m. lapkričio 4 d. sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. ( - ) (toliau – Sutartis) galiojo iki 2017 m. gegužės 10 d., taigi ieškovės 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. birželio 12 d. pranešimai atsakovui buvo siųsti jau po sutarties galiojimo termino (po 2017 m. gegužės 10 d.).

208.

21Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teisę po nurodytos datos toliau saugoti atsakovui priklausančią transporto priemonę bei gauti už tai atlygį, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki kreipimosi į teismą, atsakovui priklausantis automobilis faktiškai buvo saugomas ieškovės. Šios aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, kad visiškas ieškinio tenkinimas byloje nėra galimas.

229.

23Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, kurie galėtų patvirtinti ieškovės reikalavimo teisę į atsakovo skolą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d., laikytina, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo teisę į atsakovą tik dėl laikotarpio nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. gegužės 10 d., t. y. už 19 dienų. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytą vienos paros saugojimo įkainį (10,51 Eur), jai iš atsakovo priteistina suma sudaro 199,50 Eur (19 x 10,5 Eur).

2410.

25Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei CPK 93 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas iš atsakovo priteisti procesines palūkanas ieškovei bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.

26III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

2711.

28Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas jos pareikštas ieškinys dėl 2 186,27 Eur skolos bei atitinkamai likusių bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį; taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2911.1.

30Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įveruno bylos aplinkybes, dėl ko pareikštą ieškinį tenkino tik iš dalies.

3111.2.

32Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantę laiko subjektu, dėl kurio „delsimo“ susidarė ieškiniu prašytos priteisti sumos įsiskolinimas. Apeliantės vertinimu, joks teisės aktas nenumato termino, per kurį turėtų būti kreipiamasi į teismą skolininkui gera valia nemokant įsiskolinimo. Nors teismas 6 mėnesių terminą, per kurį atsakovo atžvilgiu buvo pareikštas ieškinys, laiko akivaizdžiai neprotingu, tačiau, atsižvelgiant į apeliantės veiklos apimtis ir procedūras, ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi objektyviai protingu terminu. Apeliantės vertinimu, tai, kad skolininkui siųstoje pretenzijoje buvo nurodytas terminas, per kurį gera valia neįvykdžius prievolės bus kreipiamasi į teismą, ieškovės imperatyviai neįpareigoja bei neužkerta kelio kreiptis į teismą praėjus ir ilgesniam laiko tarpui, juo labiau kad atsakovas su ieškove, net ir prasidėjus teisminiam procesui neatsiskaitė ir neatlygino nė dalies susidariusio įsiskolinimo. Be to, net ir tuo atveju, jei ieškovė ieškinį būtų pareiškusi per trumpesnį laikotarpį, atsakovui nevykdant prievolės apskritai (kokio dydžio ji bebūtų) bei neatsiimant automobilio, apeliantė ir toliau būtų turėjusi teikti ieškinius už sekančius laikotarpius, dėl ko ieškinio pareiškimo laikas nagrinėjamu atveju negali lemti prašomos prietsiti skolos dydžio sumažinimo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutartyje numatyta ieškovės pareiga imtis aktyvių veiksmų negali būti vertinama kaip pareiga kreiptis į teismą.

3311.3.

34Apeliantė pabrėžia, kad teismo argumentai dėl transporto priemonės pardavimo reminatis CK 6.843 straipsnio 2 dalies nuostatomis yra tik hipotetinio pobūdžio, kadangi teisės aktuose esant įtvirtintai privalomajai transporto priemonės teisinei registracijai, tokio objekto pardavimas be savininko valios yra faktiškai neįmanomas. Negana to, tai, jog atsakovas pats nesirūpino transporto priemonės atsiėmimu iš ieškovės aikštelės ir savalaikiu atsiskaitymu negali būti pagrindu teismui beveik 12 kartų sumažinti apeliantės naudai priteistiną skolą. Juolab, kad pats atsakovas niekada nedėjo jokių pastangų operatyviai atsiimti automobilį ir atsiskaityti su ieškove.

3511.4.

36Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog Sutarties galiojimo pabaiga yra pagrindas ieškovei nebeteikti paslaugų ir nebesaugoti atvežtų transporto priemonių, juo labiau kad Sutartyje išvis nenumatytta, kokių veiksmų privalo ir gali imtis šalys po Sutarties pasibaigimo apeliantei perduotų saugoti priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo apimtyje. Kita vertus, transporto priemonės savininkui nesirūpinant savo turtu, net ir pasibaigus Sutarties galiojimui apeliantė neturi kitos išeities kaip tik toliau saugoti transporto priemonę, dėl ko už suteiktas paslaugas apeliantei turi būti atlyginama. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė dėl neatlygintino atsakovo turto saugojimo įtvirtinimo. Ginčo bylos atveju svarbus yra ne Sutarties galiojimo terminas (kuriam pasibaigus apeliantė bet kokiu atveju neturi teisės nutraukti atsakovo turto apsaugos), tačiau faktas, jog atsakovas nesirūpino ir nesirūpina savo turtu, o apeliantei liko pareiga toliau fiziškai saugoti perduotą atsakovo turtą. Be to, svarbu pažymėti, jog 2017-04-13 atsakovas buvo informuotas apie grąžintiną automobilį, dėl ko apeliantė, remiantis vidiniu teisės aktu, po Sutarties pasibaigimo turėjo teisę atsakovo atžvilgiu taikyti 24,20 Eur už kiekvieną tolimesnio saugojimo parą. Nepaisant to, išlikdama sąžininga, apeliantė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą, apskaičiuotą pagal Sutarties nuostatose numatytą kainą.

3712.

38Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą negautas, tačiau gauti duomenys apie tai, jog sprendimas už akių D. Z. buvo įteiktas.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4113.

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, dėl ko apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose.

4314.

44Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje ginčas kilo dėl to, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ženkliai sumažino ieškovės prašomos priteisti skolos dydį. Apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė faktiškai suteikė transporto priemonės saugojimo paslaugas, į teismą kreipėsi praėjus protingam ir veiklos apimtims adekvačiam terminui, o taip pat neturėjo ir neturi realios galimybės nei nustoti saugoti perduotą transporto priemonę, nei imtis pirmosios instancijos teismo nurodytų aktyvių veiksmų ir realizuoti automobilį, kuris ieškovei nepriklauso bei kuriai yra reikalinga privaloma teisinė registracija.

4515.

46Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista ginčo esmė, o taip pat nebuvo CPK numatytų sąlygų priimti sprendimą už akių.

4716.

48Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies (buvusi 6 dalis) nuostatas, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

4917.

50Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo –pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali būti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teises gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo.

5118.

52Nagrinėjamu atveju, pagal byloje esančiame VĮ „Regitra“ 2017-05-18 Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išraše nurodytus duomenis, transporto priemonė „( - )“, valst. Nr. ( - ) buvo išregistruota, jos dalyvavimas viešajame eisme buvo draudžiamas, o naujasis savininkas buvo nurodytas D. A.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų Eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017-04-21 rašte, adresuotame atsakovui D. Z., ieškovei UAB „Tomadas“ bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrui, nurodyta, kad transporto priemonės savininkas yra D. Z., transporto priemonę pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijęs jos nuvežimo į automobilių saugojimo aikštelę dieną, kuris turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl automobilio grąžinimo. Tačiau į bylą nėra pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat nėra pateikta duomenų apie atlikto tyrimo dėl eismo įvykio, kurio pagrindu transporto priemonė buvo nugabenta į saugojimo aikštelę, rezultatus, t.y. ar nustatytas asmuo, kuris faktiškai valdė transporto priemonę; ar buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas bei ar transporto priemonė sprendimo už akių priėmimo metu nebuvo konfiskuota, juo labiau kad byloje esančiame išraše nurodyta, jog transporto priemonė yra išregistruota. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismui, patikrinus viešuosiuose registruose esančią informaciją, apie tokią transporto priemonę duomenų išvis nebuvo rasta.

5319.

54Taigi šiuo metu nesant galimybės transporto priemonės savininko nustatyti pagal viešųjų registrų duomenis, byloje esančiame VĮ „Regitra“ išraše savininku esant nurodytą D. A. bei nesant į bylą pateiktų jokių pirminių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas yra būtent D. Z. (transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis nepateikta, nėra duomenų apie atliktų tyrimų dėl eismo įvykio rezultatus, t.y. ar buvo nustatytas asmuo, vairavęs transporto priemonę ir pasišalinęs iš eismo įvykio, kas, esant skirtingiems automobilio savininkui ir valdytojui, lemtų ieškovės reikalaujamos skolos priteisimą solidariai iš abiejų asmenų), galima daryti pagrįstą išvadą, jog transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas nėra aiškus, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovės reikalaujamą skolą iš D. Z. yra priimtas nepašalinus pagal į bylą pateiktus įrodymus kylančių prieštaravimų bei neaiškumų, o taip pat gali būti priimtas ir dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.

5520.

56Kita vertus, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kur yra transporto priemonė, ar ji buvo kam nors grąžinta ir pan. Tai papildomai sustiprina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino visų byloje kilusių neaiškumų ir nenustatė visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

5721.

58Nepaisant pirmiau išdėstytų išvadų dėl visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nenustatymo, apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo priimti sprendimą už akių.

5922.

60CPK 285 straipsnio 1 dalyje be kitų nuostatų įtvirtinta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.

6123.

62Taigi, pirmiau išdėstytos įstatymo nuostatos leidžia vertinti, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tik tuo atveju, kai yra aiškiai išreikštas vienos iš šalių noras dėl tokio procesinio sprendimo priėmimo, kita šalis yra nepagrįstai pasyvi ir buvo tinkamai informuota tiek apie jai reiškiamus reikalavimus, tiek apie galimybę jos atžvilgiu priimti sprendimą už akių, o bylą nagrinėjančiam teismui nekyla rimtų abejonių dėl pateiktų įrodymų.

6324.

64Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu buvo išdėsčiusi prašymą civilinę bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių visiškai tenkinti jos ieškinį, įpareigojo ieškovę arba pateikti nurodomus įrodymus, arba sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, mokėtiną bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, o teismas iš esmės pradėjo bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, kadangi pats teismas pripažino, jog ieškovės pateikti įrodymai yra nepakankami ir neleidžia visa apimtimi tenkinti pareikšto ieškinio. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo pirmiau minėtos CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, užkertančios kelią priimti sprendimą už akių, egzistavimą, juo labiau kad, kaip minėta pirmiau, į bylą pateikti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai spręsti dėl transporto priemonės savininko, jo atsakomybės ribų, o taip pat transporto priemonės buvimo vietos bei išregistravimo aplinkybių.

6525.

66Negana to, po minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų pašalinimo priėmimo patikslintas ieškinys byloje pateiktas nebuvo, o teismas skundžiamą sprendimą už akių priėmė bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė savo paruošiamajame dokumente buvo išdėsčiusi reikalavimą esant sąlygoms priimti sprendimą už akių, kaip tai numatyta minėtoje CPK 285 straipsnio 1 dalyje, ir atsakovas, gavęs jam siųstus procesinius dokumentus, buvo informuotas apie galimybę byloje priimti sprendimą už akių. Negana to, civilinę bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka bei nesant pateiktam paruošiamajam dokumentui, kuriame būtų išdėstytas prašymas priimti sprendimą už akių, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė tokį prašymą išvis buvo pareiškusi.

6726.

68Kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išties dėjo daug pastangų ir procesiniai dokumentai atsakovui, kuris kalinamas Japonijos, buvo įteikti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo siųstas dokumentas, kuris yra parengtas anglų kalba bei neišverstas į lietuvių kalbą, leidžia vertinti, kad tai nėra atsiliepimas į pareikštą ieškinį, o tik prašymas gauti dokumentus, dėl ko yra pagrindas priimti sprendimą už akių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

6927.

70Pažymėtina, jog sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

7128.

72Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovo pateikto dokumento turinį bei itin sudėtingą procesinių dokumentų įteikimą atsakovui procesą, kas leidžia vertinti, jog ir atsakovo rengtų dokumentų siuntimas teismui galėjo būti sudėtingas ar net apsunkintas kitų aplinkybių, susijusių su atsakovo kalinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas buvo nepagrįstai pasyvus, išvis nesidomėjo jo atžvilgiu vykusiu teisminiu procesu ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Kita vertus, atsakovo siųsto dokumento turinys neleidžia atmesti galimybės, jog išdėstytas prašymas gauti visus jam skirtus dokumentus yra prašymas gauti daugiau informacijos apie bylos eigą, juo labiau kad byloje esantys duomenys apie vienos iš atsakovui siųstų kopijų grąžinimą pirmosios instancijos teismui (kaip perteklinės), neleidžia konstatuoti, jog teismo pranešimas išties buvo pridėtas prie atsakovui siųstų procesinių dokumentų – nors prašymo įteikti dokumentus formoje nurodyta, jog siunčiamas teismo pranešimas bei reikalavimas su priedais, tačiau prie šių dokumentų teismo pranešimas, kuriame butų nurodytos atsakovo teisės bei pareigos, o taip pat galimos neigiamos procesinės pasekmės nepateiktus procesinio dokumento, nėra pridėtas.

7329.

74Taigi, įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo CPK 285 straipsnyje numatytų sąlygų priimti sprendimą už akių, kas, atsižvelgiant į nutarties 16 – 19 punktuose išdėstytas aplinkybes dėl byloje kilusio ginčo esmės neatskleidimo, sudaro sąlygas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

7530.

76Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas už akių yra naikinamas ir civilinė byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nėra teisinio bei faktinio pagrindo nagrinėti apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų bei spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

77Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

78Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti... 7. 2.... 8. Nurodė, kad su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė... 9. 3.... 10. Ieškovės tvirtinimu, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas... 11. 4.... 12. Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių... 16. 6.... 17. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų... 18. 7.... 19. Teismas vertino, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo, teikiantis... 20. 8.... 21. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad... 22. 9.... 23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, kurie... 24. 10.... 25. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos... 26. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 27. 11.... 28. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį,... 29. 11.1.... 30. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą... 31. 11.2.... 32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 33. 11.3.... 34. Apeliantė pabrėžia, kad teismo argumentai dėl transporto priemonės... 35. 11.4.... 36. Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos... 37. 12.... 38. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą negautas, tačiau gauti duomenys... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 41. 13.... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 43. 14.... 44. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje ginčas kilo dėl to, jog... 45. 15.... 46. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus... 47. 16.... 48. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies (buvusi 6... 49. 17.... 50. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog... 51. 18.... 52. Nagrinėjamu atveju, pagal byloje esančiame VĮ „Regitra“ 2017-05-18... 53. 19.... 54. Taigi šiuo metu nesant galimybės transporto priemonės savininko nustatyti... 55. 20.... 56. Kita vertus, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą į... 57. 21.... 58. Nepaisant pirmiau išdėstytų išvadų dėl visų teisingam bylos... 59. 22.... 60. CPK 285 straipsnio 1 dalyje be kitų nuostatų įtvirtinta, kad sprendimas už... 61. 23.... 62. Taigi, pirmiau išdėstytos įstatymo nuostatos leidžia vertinti, kad... 63. 24.... 64. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu... 65. 25.... 66. Negana to, po minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl ieškinio... 67. 26.... 68. Kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, jog nagrinėjamu... 69. 27.... 70. Pažymėtina, jog sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų... 71. 28.... 72. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovo pateikto dokumento turinį bei... 73. 29.... 74. Taigi, įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas... 75. 30.... 76. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas už akių yra naikinamas ir... 77. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 78. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą už akių...