Byla A-556-1419-14
Dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. GT-15(12)-S (toliau – ir Sprendimas).

5Paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl pažeidimų, rengiant UAB „Kauno statyba“ verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/2048A(Kau):12 (toliau – ir Ataskaita-1) ir UAB „Global Petroleum“ verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/2111(Kau):12 (toliau – ir Ataskaita-2). Drausminė nuobauda skirta nepagrįstai ir neteisėtai. Nurodė, kad Garbės teismas neturėjo teisės vertinti pareiškėjo veiksmų ir pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą už pažeidimus, padarytus rengiant Ataskaitą-1, nes ji buvo parengta iki 2012 m. gegužės 1 d., t. y. iki Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų, įtvirtinančių galimybę taikyti turto vertintojams teisinę atsakomybę už pažeidimus, padarytus rengiant turto arba verslo vertinimo ataskaitas. Teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas inter alia reiškia, kad įstatymai neturi atgalinio veikimo galios, t. y. vėliau priimtas teisės aktas negali būti taikomas iki jo atsiradusiems teisiniams santykiams (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas). Tokios pat pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (administracinė byla Nr. A-261-175/2013). Galimybė turto vertintojui skirti drausminę nuobaudą atsirado tik priėmus naują šio Įstatymo redakciją, t. y. 2012 m. gegužės 1 d. Tad buvo akivaizdžiai pažeistas lex retro non agit principas.

6Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį verslo vertinimo ataskaita gali būti pripažinta neteisėta dviem būdais: priežiūros įstaigai – Turto vertinimo priežiūros tarnybai (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) – nustačius ataskaitos neatitikimą Įstatymo 22 straipsniui ir užginčijus ją teisme; arba kitam suinteresuotam asmeniui (nesikreipiant į priežiūros įstaigą) užginčijus ataskaitą teisme. Įstatymo 28 straipsnio 5 dalis nenumato Garbės teismo kompetencijos spręsti dėl turto ar verslo vertinimo ataskaitų atitikimų įstatymų reikalavimams, nes Garbės teismas nagrinėja drausmės bylas už jau konstatuotus teisės pažeidimus, kartu ir už vertintojo Įstatymo reikalavimų nesilaikymą rengiant ataskaitas. Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 26 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 30 straipsnio 1 dalies analizė papildomai pagrindė, kad Garbės teismui nėra priskirta nagrinėti ataskaitų teisėtumo tyrimo bylas. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 29 straipsnį rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą informaciją apie pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos parengia ir pateikia Tarnyba. Tarnyba informaciją apie tariamus pažeidimus gavo 2012 m. rugsėjo 18 d., o teikimą iškelti drausmės bylą pateikė tik 2012 m. spalio 29 d., taigi Tarnyba praleido įstatymo numatytą 10 dienų terminą.

7Pareiškėjas nurodė, jog jam drausminė nuobauda buvo paskirta nesuteikus galimybės būti išklausytam ir pateikti išsamius paaiškinimus dėl teikiamų kaltinimų, pateikti papildomų įrodymų, nesuteikus galimybės atsikirsti į pastabas, teisės replikuoti į Garbės teismo nurodytus tariamus Įstatymo pažeidimus, siūlomą skirti drausminę nuobaudą, jos proporcingumą ir kt. Anot pareiškėjo, skundžiamame Sprendime buvo nepagrįstai pripažinta, kad Ataskaita-2 neatitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, nes joje trūksta minėtame straipsnyje išvardintos informacijos. Pabrėžė, kad verslo vertinimo atvejis nurodytas Atlygintinų paslaugų sutarties Nr. ( - ) (toliau – ir Sutartis), kurią sudarė A. K. ir užsakovas, 1.1 punkte. Ši Sutartis nebuvo nurodyta kaip Ataskaitos-2 priedas, nes įstatymas nenumato, kokie dokumentai turi būti turto vertinimo ataskaitos priedais, o Tarnyba nėra pateikusi pavyzdinio ataskaitos priedų sąrašo. Būtent Ataskaita-2 yra šalių sudarytos Sutarties išdava ir šios įvykdymo rezultatas. Kaip numato Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, turto vertinimo ataskaita yra užsakovo nuosavybė, todėl užsakovas, būdamas vieninteliu Ataskaitos-2 savininku, pirma, gavo Sutartį, kurioje numatyta įstatymo reikalaujama informacija, o kaip šios sutarties rezultatą – Ataskaitą-2. Pareiškėjas pabrėžė, kad rengdamas Ataskaitą-2 nepažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų.

8Rėmėsi Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, (toliau – ir Metodika), 29 punktu, kuriame nustatyta, kad vertintojas naudojasi tokia informacija, kuri jam yra pateikta arba viešai prieinama. Nurodė, kad Garbės teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo paaiškinimus, kad tam tikra informacija galėjo būti nenurodyta, nes užsakovas jos nepateikė; o vertinamo verslo valdymo teisė ir savininkas Ataskaitoje-2 buvo nebuvo nurodyti dėl objektyvaus informacijos neturėjimo. Kadangi buvo atliekamas retrospektyvinis verslo vertinimas, todėl tiek esamas savininkas, tiek esamos valdymo teisės būtų buvę pertekline informacija, neturinčia jokios įtakos vertinimo rezultatams. Taigi pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 6 punkto reikalavimų. Anot pareiškėjo, Garbės teismas nepagrįstai teigė, kad Ataskaitoje-2 nenurodytos sąlygos ir aplinkybės, galėjusios padaryti įtaką turto vertinimui, nes tokios sąlygos bei aplinkybės įvardytos prie turto vertinimo prielaidų. Taigi buvo nepagrįstai konstatuota, kad Ataskaita-2 neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 10 punkto reikalavimams. Taip pat nepagrįstai buvo nurodyta, kad Ataskaita-2 neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto, kuris reikalauja ataskaitose nurodyti, ar ataskaita rengiama dėl kilusio ginčo tarp asmenų dėl turto vertės nustatymo, nes Ataskaitoje-2 (vienuolikto puslapio trečioje pastraipoje) nurodyta, kad vertinimas atliekamas dėl mokestinio ginčo su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Atkreipė dėmesį, kad tariami Įstatymo 22 straipsnio pažeidimai yra mažareikšmiai ir neturintys jokios įtakos Ataskaitos-2 teisingumui ir atliktų skaičiavimų pagrįstumui. Ataskaita, neatitinkanti visų formalių Įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, yra konsultacinio pobūdžio, neturinti jokios juridinės galios, o tai patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) savo 2010 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010. Pareiškėjas teigė, kad jo veiksmuose kaltės nėra, nes jis asistentas ir Ataskaitą-2 rengė vadovaujant vertintojo kvalifikaciją turinčiam asmeniui bei nepriėmė jokių savarankiškų sprendimų.

9Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 32–39).

10Paaiškino, kad buvo pagrįstai taikytas naujos redakcijos Įstatymas, nes ankstesnės redakcijos Įstatymas numatė tik licencijos atėmimą, o naujasis Įstatymas yra švelninantis atsakomybę, todėl turi grįžtamąją galią. Taigi pareiškėjo drausmės byla Garbės teisme buvo išnagrinėta ir Sprendimas priimtas nepažeidžiant procedūrų ir savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o lex retro non agit principas nebuvo pažeistas.

11Pažymėjo, kad buvo nustatyti ypač grubūs vertinimo procedūros pažeidimai. Pareiškėjas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatas, nes Ataskaitoje-1 nebuvo vertės nustatymo pagrindimo, t. y. nebuvo pateikta atliktų skaičiavimų seka, kuri parodytų, kokie aritmetiniai veiksmai buvo atlikti skaičiuojant vertinto verslo rinkos vertę. Taip pat pateikti balanso duomenys, pagal kuriuos nustatyta verslo rinkos vertė, tačiau nenurodytos jokios taikytų formulių ir atliktų skaičiavimų sekos, nors vertės nustatymo pagrindimas yra viena esminių vertinimo procedūros dalių. Rengiant Ataskaitą-1 nebuvo išpildytas ir Turto vertinimo metodikos 33 punkto reikalavimas. Teigė, kad Ataskaitoje-1 nurodyta rinkos vertė yra nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Nurodė, kad Garbės teismas nepripažino ataskaitų neteisėtomis, nes nagrinėja vertintojų drausmės bylas ir už Įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Metodikos ir Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus skiria vieną iš Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų. Pareiškėjo drausmės byla buvo išnagrinėta ir ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis drausmės bylų nagrinėjimo procedūra, nustatyta Įstatyme ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai).

12Pažymėjo, kad atsakovas nepraleido termino kreiptis į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo, nes 2012 m. rugsėjo 18 d. gavo 2012 m. rugsėjo 12 d. kreipimąsi iš VMI dėl skundžiamų Ataskaitų atitikimo Įstatyme nustatytiems reikalavimams ir kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo iškart, kai pagal kompetenciją ir VAĮ nustatytus prašymų nagrinėjimo terminus (20 darbo dienų) išnagrinėjo VMI kreipimąsi, įvertino Ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir pateikė 2012 m. spalio 16 d. išvadą VMI. Nurodė, kad į Garbės teismą su teikimu dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo kreipėsi 2012 m. spalio 29 d., t. y. praėjus 9 darbo dienoms nuo informacijos gavimo (įsitikinimo jos pagrįstumu) dienos. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise Garbės teismui pateikti paaiškinimus.

13Atsakovas taip pat nurodė, kad Ataskaita-2 buvo parengta nesilaikant imperatyvių Įstatymo normų. Ji buvo parengta po naujos Įstatymo redakcijos įsigaliojimo, todėl turėjo būti rengiama vadovaujantis būtent naujos redakcijos Įstatymo nuostatomis. Ataskaitoje-2 nėra šios būtinosios informacijos. Atkreipė dėmesį, kad asistento pareigos nešalina pareiškėjo atsakomybės už imperatyvių Įstatymų normų nesilaikymą. Nors pareiškėjas minėtas Ataskaitas rengė vadovaujant vertintojo kvalifikaciją turinčiam asmeniui, vis tiek privalėjo vadovautis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis ir savarankiškai įvertinti, ar atliekamas vertinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl asistento pareigos savaime nešalina pareiškėjo atsakomybės.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į skundą su skundo reikalavimais sutiko ir prašė skundžiamą Sprendimą panaikinti (I t., b. l. 29).

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu (II t., b. l. 13-19) pareiškėjo E. M. skundą tenkino iš dalies: panaikino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo „Dėl drausminės nuobaudos E. M. skyrimo“ Nr. GT-15(12)-S dalį, kuria E. M. paskirta drausminė nuobauda už UAB „Baltic Petroleum“ turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2111(Kau):12 neatitikimą Turto ir verslo vertinimo įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimams.

17Teismas nustatė, kad UAB „Kauno statyba“ verslo vertės nustatymo pažyma Nr. 37/2048A(Kau):12 buvo išduota 2012 m. sausio 19 d., ją pasirašė vadovė ir turto vertintoja A. K. ir įgaliotas asmuo E. M., o UAB „Baltic Petroleum“ turto vertinimo ataskaita Nr. 37/2111(Kau):12 buvo surašyta 2012 m. birželio 5 d., ją sudarė turto ir verslo vertintoja A. K. ir vertintojo asistentas E. M. VMI 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (24.6-31-5)-R-7723 „Dėl turto ir verslo vertinimo ataskaitų“ kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti, ar Ataskaita-1 ir Ataskaita-2 atitinka Įstatymo nustatytiems reikalavimams, bei nurodė, kad kreipėsi į turto ir verslo vertintoją A. K. dėl informacijos ir paaiškinimų pateikimo. Tarnyba 2012 m. spalio 16 d. raštu Nr. T(91.13) A2-291(12) VMI pateikė nuomonę dėl Ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams. Nurodė, kad Ataskaita-1 neatitinka Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2, 7, 10 punktų reikalavimų, turto ir verslo vertintoja A. K. galbūt nesilaikė Metodikos 18 punkte nustatyto reikalavimo apžiūrėti vertinamą turtą, o taip pat turto ir verslo vertintojos parengti vertinimo dokumentai neatitinka Turto vertinimo metodikos 82 ir 83 punktų reikalavimų, o Ataskaita-2 neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4, 6, 10, 14 punktų reikalavimų. Nurodė, kad turto ir verslo vertintoja A. K. galbūt nesilaikė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 9 punkte ir Metodikos 31 punkte įtvirtinto reikalavimo apžiūrėti vertinamą turtą. Ataskaitoje-2 yra ir tam tikrų netikslumų, kurie turėtų būti tikslintini Metodikos 51–53 punktuose nustatyta tvarka. Tarnyba parengė 2012 m. spalio 29 išvadą Nr. GT-19(12)-I, kurioje konstatavo, jog E. M., dalyvaudamas Ataskaitos-1 rengime bei atlikdamas turto vertinimo veiksmus, nesilaikė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2, 7, 10 punktų ir Turto vertinimo metodikos 18, 82, 83 punktų nuostatų reikalavimų, o dalyvaudamas Ataskaitos-2 rengime bei atlikdamas turto vertinimo veiksmus, nesilaikė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4, 6, 10, 14 punktų ir Metodikos 31.1 punkto nuostatų reikalavimų bei neišsamiai aprašė vertintą verslą, todėl tik iš dalies įvykdė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 12 punkto ir Metodikos 28 punkto reikalavimus. Todėl Tarnyba 2012 m. spalio 29 d. teikimu Nr. GT-19(12)-T kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui.

18Garbės teismui 2012 m. lapkričio 6 d. nusprendus, kad E. M. pažeidimai yra laikytini pagrindu kelti pareiškėjui drausmės bylą, Tarnyba 2012 m. lapkričio 6 d. pranešimu Nr. T(1.13) A2-367 (12) informavo pareiškėją, kad nusprendė kelti jam drausmės bylą, todėl jis yra kviečiamas į drausmės bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 148 Tarnybai pranešė, jog turto ir verslo vertintoja A. K. patyrė traumą ir Garbės teismo posėdyje nedalyvaus, o jis pats atliko tik techninius darbus, kuriuos prižiūrėjo pati turto ir verslo vertintoja, todėl negali prisiimti atsakomybės už Ataskaitos-1 ir Ataskaitos-2 paruošimą. Garbės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutarė atidėti drausmės bylos nagrinėjimą ir nustatyti kitą posėdžio datą ir laiką, pareiškėjui apie tai buvo pranešta. 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. GT-15(12)-S Garbės teismas E. M. paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą.

19Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl pareiškėjui, kaip turto vertintojo asistentui, paskirtos nuobaudos teisėtumo.

20Pasisakydamas dėl Ataskaitos-1, parengtos iki 2012 m. gegužės 1 d., teismas vadovavosi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Pareiškėjo įsitikinimu, jis buvo nubaustas nepagrįstai, nes Įstatymo nuostatos, įtvirtinančios galimybę taikyti turto vertintojams teisinę atsakomybę už pažeidimus, įsigaliojo po 2012 m. gegužės 1 d., o Ataskaitos-1 rengimo metu jis dar nebuvo turto (verslo) vertintojos asistentu. Pareiškėjas 2012 m. kovo 8 d. įgijo verslo vertintojo asistento statusą ir 2012 m. balandžio 26 d. – nekilnojamojo turto vertintojo asistento statusą. Teismas pažymėjo, jog Ataskaita-1 buvo išduota 2012 m. sausio 19 d., o Ataskaita-2 buvo surašyta 2012 m. birželio 5 d.

21Ataskaitos-2 sudarymo (pasirašymo) metu galiojo Įstatymas (redakcija aktuali nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.), kurio 3 straipsnio 3 dalis numatė, jog turto vertintojai gali verstis turto vertinimo veikla būdami juridinio asmens teisių neturinčios įmonės savininkais ar tikraisiais nariais arba dirbdami darbo sutarties pagrindais įmonėse, Vyriausybės arba miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotose institucijose, o pagal 9 straipsnio 1 dalį turto vertintojams gali būti suteikiama vertintojo asistento, vertintojo, vyresniojo vertintojo, vertintojo eksperto kvalifikacija. Pagal kvalifikaciją vertintojas asistentas atlieka vertinimus vadovaujamas vertintojo, vyresniojo vertintojo, vertintojo eksperto. Jo parengti ir pasirašyti vertinimo dokumentai turi būti patvirtinti vieno iš minėtų kvalifikacijos lygių specialisto. Įstatymo redakcija iki 2012 m. gegužės 1 d. nenumatė turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių atsakomybės (Įstatymo 28 str.).

22Įstatymo (redakcija aktuali nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 12 d.) 1 straipsnis numatė, šis įstatymas nustato inter alia <…> turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę <…>. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą turto arba verslo vertinimo subjektai yra inter alia turto arba verslo vertintojai.

23Teismas, išanalizavęs iki ir po 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį vertintojų atsakomybės reglamentavimą, sprendė, kad: 1) Įstatymas iki 2012 m. gegužės 1 d. nenumatė galimybės vertintojams taikyti drausminę atsakomybę; 2) 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Įstatymo pataisoms, už veikas, padarytas iki 2012 m. gegužės 1 d., galima taikyti drausminę atsakomybę, jeigu nėra suėję nuobaudų taikymo senaties terminai, tačiau Įstatymas senaties patraukti atsakomybėn termino nenumato; 3) pagal abi Įstatymo redakcijas drausminės atsakomybės subjektas gali būti tik asmuo, turintis turto ir/arba verslo vertintojo statusą; 4) net jei daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo galima taikyti drausminę atsakomybę (dėl senaties terminų nebuvimo), ji pareiškėjui dėl Ataskaitos-1 trūkumų negalėjo būti taikoma, nes pagal išanalizuotas teisės normas drausminėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistentas (kaip žemiausia kategorija), o pareiškėjas 2012 m. sausio 19 d. pasirašant Ataskaitą-1 turto ar/ir verslo vertintojo asistento statuso neturėjo. Todėl konstatavo, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjas buvo pripažintas sudaręs reikalavimų neatitinkančią Ataskaitą-1 ir už tai nubaustas, naikinama kaip neteisėta.

24Teismas nurodė, jog Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad inter alia už šio įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga. <...> (2 d.). Teismas sprendė, jog teikimas garbės teismui buvo padarytas tą pačią dieną, taigi nebuvo praleistas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo galimo pažeidimo paaiškėjimo dienos, kadangi Tarnyba VMI paklausimą dėl ataskaitų atitikimo reikalavimams gavo 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu, o išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo ir Turto vertinimo metodikos reikalavimų, Tarnyba padarė 2012 m. spalio 29 d., t. y. dėl pareiškėjo galimo pažeidimo paaiškėjimo dieną.

25Teismas su argumentu, jog Garbės teismui nepriskirta nagrinėti ataskaitų teisėtumo tyrimo bylas, nesutiko. Pažymėjo, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju Tarnyba nustatė Ataskaitos-2 neatitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, tad jos nuginčijamas teisme pagal įstatymą yra alternatyvi, o ne privaloma sąlyga ataskaitą laikyti neteisingą. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 bei 4 dalis nuobaudos gali būti paskirtos inter alia už šio įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos pažeidimus, reiškia, ir už reikalavimų, keliamų ataskaitų parengimui, nesilaikymą.

26Pasisakydamas dėl Ataskaitos-2 teismas nurodė, jog ji buvo pasirašyta 2012 m. birželio 5 d., todėl taikytinas 2012 m. birželio 5 d. galiojęs reglamentavimas, t. y. naujos redakcijos Įstatymas, pagal kurio 22 straipsnio 4 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti inter alia nurodyta: vertinimo atvejis, kurių sąrašas yra pateiktas šio Įstatymo 4 straipsnyje; vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą (6 p.); sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus (10 p.); vertinamo turto arba verslo aprašymas (12 p.); išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena (14 p.). Teismas pažymėjo, kad Metodikos, galiojusios nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 7 d., 28 punkte numatyta, kad vertintojas vertindamas naudojasi informacija, kuri jam yra pateikta ir (arba) viešai prieinama, rodanti padėtį iki turto arba verslo vertinimo dienos ir vertinimo metu. Patikrinęs Ataskaitos-2 atitikimą išvardintiems reikalavimams, teismas nustatė, kad Ataskaitoje-2 nėra nurodytas nei vienas iš galimų vertinimo atvejų; nenurodyti vertinamo turto valdymo teisė ir savininkas, nes turto vertinimas nebuvo atliekamas taikant masinį turto vertinimą; ataskaitoje nėra nurodyta, ar egzistuoja sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus; Ataskaitoje-2 nėra informacijos, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, taip pat Ataskaitoje-2 nepakankamai aprašytas vertintas verslas (turtas).

27Teismas sprendė, kad yra nustatyta ir įrodyta pareiškėjo padarytų įstatymo pažeidimų sutaptis, už kurią galima buvo taikyti atsakomybę. Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo vertintojui gali būti skiriama inter alia pastaba, kuri yra pati švelniausia nuobaudos rūšis.

28III.

29Pareiškėjas E. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 22–27) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą (pastabą) panaikinti.

30Nurodo, jog drausminėn atsakomybėn jis buvo patrauktas nepagrįstai ir neteisėtai, teismas be jokio teisinio pagrindo pripažino, kad jis pažeidė Įstatymo reikalavimus rengdamas Ataskaitą-2, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turi būti panaikintas.

31Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, jog Įstatymo nuostatos vertintojo asistentui taikomos taip pat kaip ir vertintojui, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja jų teisėms, nustatytoms 14 straipsnio 2 daliai (vertintojo asistentas turi teisę atlikti vertinimą, vadovaujamas vertintojo). Apeliantas pažymi, kad jis Ataskaitos-2 rengimo metu buvo vertintojos A. K. asistentas, tačiau neatliko vertinimo, o atliko tik atskiru pavedimu pavestą užduotį (įformino verslo apžiūros aktą). Pabrėžia, jog Ataskaita-2 buvo pasirašyta ne jo, bet A. K. Taigi jis negalėjo būti traukiamas drausminėn atsakomybėn dėl Ataskaitos-2, kurios jis nesudarinėjo. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, vertintojo asistentas apskritai negali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn dėl ataskaitų turinio.

32Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, todėl nepagrįstai konstatavo, kad drausminė byla jam buvo iškelta nepraleidus įstatymų nustatytų terminų. VMI paklausimas buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo 12 d., todėl Tarnyba į Garbės teismą turėjo kreiptis per 10 darbo dienų nuo šios datos, tačiau toks kreipimasis Garbės teismui buvo pateiktas tik 2012 m. spalio 29 d. (akivaizdžiai praleidus Įstatyme nustatytą terminą).

33Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai, anot apelianto, nurodė Ataskaitoje-2 nesant nurodyta sąlygų ir aplinkybių, galėjusių turėti įtakos turto vertinimui. Pažymi, kad Ataskaitos-2 tokios sąlygos bei aplinkybės įvardytos prie turto vertinimo prielaidų. Ataskaitoje inter alia nurodoma, kad nevertinama fizinių, funkcinių defektų galimybė, galėję turėti įtakos nustatytai verslo vertei, neatsižvelgiama į nekilnojamojo turto naudojimo ne pagal teisės aktus galimybę ir kitas sąlygas bei aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Ataskaitos-2 neatitikimą Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 10 punkto reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė Ataskaitos-2 neatitikimą Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punktui, kuris reikalauja ataskaitose nurodyti, ar ataskaita rengiama dėl kilusio ginčo tarp asmenų dėl turto vertės nustatymo. Apeliantas teigia, kad Ataskaitoje-2 pažodžiui įtvirtinta, kad vertinimas atliekamas dėl mokestinio ginčo su VMI. Todėl motyvai, kad ši informacija nebuvo pateikta ataskaitos pradžioje, atmestini, kadangi joks teisės aktas nenustato, kur turi būti pateikiama ši informacija.

34Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2377-142/2013 išnagrinėjo ir turto vertintojos A. K. drausminės nuobaudos pagrįstumo klausimą. Šioje byloje 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu teismas tam tikrus Ataskaitos-2 neatitikimus teisės aktų reikalavimams pripažino konstatuotus nepagrįstai. Minėtame sprendime nurodyta, kad Ataskaita-2 atitinka Įstatymo (galiojančio nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 4 dalies 12 punkte bei Turto vertinimo metodikos (galiojančios nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 28 punkte nustatytus reikalavimus. Apeliantas teigia, kad jo baudimas drausmine nuobauda už visiškai formalaus pobūdžio pažeidimus prieštarautų teisingumo, teisinės valstybės ir teisinio aiškumo principams.

35Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 37–46) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

36Atsakovas nurodo, jog Įstatymo 22 straipsnyje išimtys dėl turto arba verslo vertintojo asistento kvalifikaciją turinčio asmens atsakomybės nenumatytos, o apelianto argumentas, kad asistentas negali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn dėl ataskaitų turinio, yra nepagrįstas ir atmestinas. Įstatymo 29 straipsnio nuostatos taip pat nenumato išimčių, kad drausminės nuobaudos už teisės aktų pažeidimus gali būti taikomos tik turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją turintiems asmenims. Nepagrįstas ir prieštaraujantis esamiems rašytiniams įrodymams yra ir apelianto argumentas, kad jis Ataskaitos-2 rengimo metu neatliko vertinimo vadovaujamas vertintojo, o atliko tik atskiru pavedimu pavestą užduotį. Atsakovas pažymi, kad Ataskaitoje-2 nurodoma apelianto funkcija vertinimo atlikimo metu – jis įvardijamas kaip „Turto ir verslo vertintojas asistentas“. Apeliantas Tarnybai 2012 m. spalio 8 d. paaiškinimuose nurodė, kad „<...> patvirtinu, kad dalyvavau rengiant verslo vertinimo ataskaitas Nr. 37/2048A(Kau):12 ir Nr. 37/211 l(Kau):12. Dalyvaudamas šių verslo vertinimo ataskaitų rengime aš atlikau toliau išvardintas technines užduotis prižiūrint vertintojai A. K.: vertinamų įmonių finansinę analizę, rinkos analizę, vertinimo metodų parinkimą ir preliminarų verčių apskaičiavimą bei ataskaitų surašymą“. Taigi šie apelianto nurodyti veiksmai, anot atsakovo, vertintini kaip konkretūs vertinimo procedūros veiksmai, kuriuos privalu atlikti kiekvienam turto arba verslo vertintojui, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, atliekančiam turto arba verslo vertinimą. Pažymi, kad vertinamo turto apžiūros atlikimas ir apžiūros akto parengimas yra vienas iš vertinimo procedūros sudedamųjų dalių (vertinimas neatlikus apžiūros galimas tik esant Turto ir verslo vertinimo metodikos 44 punkte numatytoms išimtims), o tai reiškia, kad minėti veiksmai laikytini vertinimo veiksmais.

37Teigia, kad asmens kreipimasis į Tarnybą su prašymu įvertinti vertintojo parengtą turto arba verslo vertinimo ataskaitą savaime nereiškia, kad vertintojas ataskaitą parengė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Tokia išvada galima tik Tarnybai atlikus minėtą analizę. Taigi VMI 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu pateiktas prašymas įvertinti ataskaitas negalėjo būti vertinamas kaip informacija apie pažeidimus, nes šiame rašte jokie pažeidimai nebuvo konstatuoti, o tik prašoma Tarnybos įvertinti teikiamas ataskaitas. Informacija apie apelianto galbūt padarytus pažeidimus buvo pateikta ne VMI rašte, o Tarnybos 2012 m. spalio 16 d. raštu pateiktame atsakyme VMI ir 2012 m. spalio 29 d. parengtoje išvadoje. Teikimas dėl drausmės bylos apeliantui iškėlimo buvo parengtas tą pačią dieną, kaip ir išvada, todėl Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas 10 darbo dienų terminas (skaičiuojamas nuo informacijos apie pažeidimus gavimo (paaiškėjimo) dienos) teikimui dėl drausmės bylos iškėlimo parengti ir Garbės teismui pateikti nebuvo praleistas. Tarnyba VMI prašymą išnagrinėjo vadovaudamasi Įstatymo ir VAĮ nustatyta tvarka ir terminais.

38Atsakovas nurodo, jog nepagrįstas ir atmestinas yra apelianto argumentas, kad Ataskaita-2 buvo parengta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Rengdamas Ataskaitą-2, anot atsakovo, apeliantas pažeidė Įstatymo (redakcija nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 4 dalies 4, 6, 10 14 punktų reikalavimus ir tik iš dalies įvykdė šio straipsnio 4 dalies 12 punkto bei Turto ir verslo vertinimo metodikos 28 punkto reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog nustatyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio ir neturintys įtakos vertinimo rezultatui. Teigia, kad vertinimo rezultatas yra nustatyta vertinto objekto vertė ir parengta vertinimo ataskaita. Taigi konstatavus, kad Ataskaita-2 buvo parengta nesilaikant Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ataskaita nelaikytina teisinga. Atsakovo manymu, nepagrįstas ir atmestinas apelianto argumentas, kad jo baudimas drausmine nuobauda yra nepagrįstas todėl, kad abejonių dėl turto vertės teisingumo nebuvo keliama. Atsakovas pažymi, kad pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, todėl Garbės teismas neturi teisės kvestionuoti vertinimo ataskaitose nustatyto turto arba verslo vertės dydžio. Kadangi apelianto drausmės bylos nagrinėjimo metu Ataskaitoje-2 nustatytas vertės dydis nebuvo nagrinėjamas, tai nustatytos vertės dydžio pagrįstumas įtakos jo drausminei atsakomybei neturėjo.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV.

41Esminiai apeliacinio skundo argumentai buvo nurodyti šio baigiamojo teisės akto III dalyje, todėl konstatuojamoje dalyje nebeatkartotini.

42Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tik pasisakius dėl galimo turto arba verslo vertintojo asistento patraukimo drausminėn atsakomybėn būtų galimas vertinimas kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie, pareiškėjo (apelianto) teigimu, taip pat sąlygoja pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimą.

43Įstatymo 2 straipsnis apibrėžia pagrindines Įstatymo sąvokas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 17 dalį turto arba verslo vertintojas - Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, vertinantis turtą arba verslą.

44Turto arba verslo vertintojo asistento sąvoka 2 straipsnyje bei apskritai visame Įstatyme niekur nepateikiama.

45Įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja turto arba verslo vertinimo įmonių ir turto

46arba verslo vertintojų teises, kur pagal šio straipsnio 2 dalį turto arba verslo vertintojas pagal kvalifikaciją turi teisę:

471) vertintojo asistentas - atlikti vertinimą, vadovaujamas vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją turinčio turto arba verslo vertintojo;

482) vertintojas - savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą;

493) vertintojas ekspertas - savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą tik tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilus ginčui dėl turto arba verslo vertės nustatymo ir šiuo klausimu teikti išvadas arba savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą.

50To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio Įstatymo nuostatos turto arba verslo vertintojo asistentui ir turto arba verslo vertintojui ekspertui taikomos taip pat kaip ir turto arba verslo vertintojui, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja jų teisėms, nustatytoms šio straipsnio 2 dalyje.

51Pastaroji nuostata suponuoja preliminarią poziciją, kad verslo arba turto vertintojo asistentas iš principo turėtų turėti tokias pat teises bei pareigas, kaip ir turto arba verslo vertintojas, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja jų teisėms, nustatytoms šio straipsnio 2 dalyje. Turto arba verslo vertintojo asistento turimų teisių atžvilgiu didesnių teisinių abejonių nekyla, nes tai pakankamai aiškiai išdėstyta Įstatyme (14 str. 2 d. 1 p.), tačiau kyla teisinė abejonė dėl to, ar tai, kas tiesiogiai nenurodyta Įstatyme, vis dėlto taikytina ir turto arba verslo vertintojo asistentui, o būtent dėl pastarojo patraukimo drausminėn atsakomybėn. Kitaip tariant, ar turto arba verslo vertintojo asistentas buvo toks pat drausminės atsakomybės subjektas, kaip ir turto arba verslo vertintojas pagal galiojusį teisinį reguliavimą.

52Turto arba verslo vertintojų garbės teismo kompetencija įstatymų leidėjo apibrėžta Įstatymo 28 straipsnyje. Jo 4 dalyje pasisakyta, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir finansų ministro patvirtintais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais, kuriuose reglamentuoti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiklos principai, darbo organizavimas, turto arba verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūros.

53Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį Turto arba verslo vertintojų garbės teismo pareigas sudaro:

541) nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas;

552) kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas;

563) priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo.

57O pagal 28 straipsnio 6 dalį Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turi teisę:

581) kreiptis į Priežiūros įstaigą dėl informacijos (turto arba verslo vertintojo rašytinio paaiškinimo; turto arba verslo vertinimo įmonės rašytinio paaiškinimo ir dokumentų, susijusių su turto arba verslo vertinimu; kitos su turto arba verslo vertintojo drausmės byla susijusios informacijos), reikalingos turto arba verslo vertintojo drausmės bylai iškelti ir (arba) nagrinėti;

592) kitas Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose nustatytos ir šiam įstatymui bei kitiems teisės aktams neprieštaraujančios teises.

60Iš aukščiau išdėstytų nuostatų akivaizdu, jog Turto arba verslo vertintojų garbės teismui priskirta nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas. Dėl turto arba verslo vertintojo asistento teisėkūros subjektas neužsimena. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose (patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. Įsakymu Nr. 1K-192; redakcija nuo 2012 m. gegužės 23 d. Iki 2014 m. sausio 14 d.) taip pat nieko nepasisakoma apie teisinę galimybę patraukti drausminėn atsakomybėn turto arba verslo vertintojo asistentą. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 1.3 punkte tik užsimenama, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai reglamentuoja turto arba verslo vertintojo asistento, vertintojo ir vertintojo eksperto drausmės bylos nagrinėjimą.

61Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje sakoma, jog už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų.

62Taigi apibendrinant galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas eksplicitiškai nepasisakė dėl turto arba verslo vertintojo asistento patraukimo drausminėn atsakomybėn Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimu bei nepavedė tai padaryti kitam teisėkūros subjektui. Situacija, kaip turėtų būti sprendžiamas patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimas, kas turėtų priimti minėtą sprendimą, teisiškai nedviprasmiškai yra nesureguliuota (nuostata, kad „šio Įstatymo nuostatos turto arba verslo vertintojo asistentui ir turto arba verslo vertintojui ekspertui taikomos taip pat kaip ir turto arba verslo vertintojui, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja jų teisėms, nustatytoms šio straipsnio 2 dalyje“) neatskleidžia vienareikšmiškos pozicijos, todėl reikalingas teisės aiškinimas, siekiant išspręsti kilusį socialinį konfliktą.

63Teisėjų kolegijos vertinimu, drausminis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, turi būti privalomi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra drausminis nusižengimas, sukeliantis ir atitinkamą atsakomybę.

64Drausminio nusižengimo subjektu, analizuojant turimą atvejį, turėtų būti laikomas turto arba verslo vertintojas, nes kitaip nėra nustatyta įstatymu. Įstatymų leidėjas aiškiai yra nurodęs, kad vienas iš turto arba verslo vertinimo subjektų yra turto arba verslo vertintojas (Įstatymo 3 str. 2 d. 4 p.). Ir būtent pastarasis asmuo atsako už Įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimus bei gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn (Įstatymo 29 str. 1 ir 4 d.). Tas teisinis reguliavimas, kur nurodyta, jog šio Įstatymo nuostatos turto arba verslo vertintojo asistentui ir turto arba verslo vertintojui ekspertui taikomos taip pat kaip ir turto arba verslo vertintojui, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja jų teisėms, nustatytoms Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, negali būti nukreiptas į poveikio priemonių taikymą turto arba verslo vertintojo asistentui, kadangi nėra numatyta, kad už atitinkamus pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas gali taikyti konkrečias sankcijas ir turto arba verslo vertintojo asistentui. O tai, kas nėra numatyta teisės aktais, yra draudžiama. Tai vienas iš viešosios teisės principų, kuris yra pamatinis aiškinant teisę. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėjanti šią bylą, įstatymų leidėjo formuluotę „išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja jų teisėms, nustatytoms šio straipsnio 2 dalyje“, remiantis bendrųjų teisės principų, sisteminiu teisės aiškinimu, interpretuoja, kaip buvusį draudimą Turto arba verslo vertintojų garbės teismui taikyti drausminio poveikio priemones turto ir verslo vertintojo asistentui. Vien pažodinis teisės aiškinimas šiuo atveju nepakankamas ir yra nepriimtinas, nes remiantis tekstu nėra galimybės neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą atitinkamomis sąlygomis veikti atitinkamu būdu bei už tai prisiimti atsakomybę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada; 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas; 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

65Nėra ginčo dėl to, kad įstatymų leidėjas asmeniui už atitinkamų pareigų nevykdymą gali numatyti įvairaus pobūdžio poveikio priemones reikalingas demokratinėje visuomenėje, tačiau būtina pastebėti, jog tokių priemonių numatymas bei taikymas yra neatsiejamas nuo teisėtumo aspekto. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad poveikio priemonės įprastai gali būti nustatomos tik įstatymu ir viešai paskelbiamos, o normos suformuluotos pakankamai aiškiai. Priešingu atveju, tai būtų nesuderinama su teisėtumo reikalavimu lemiančiu neteisingo sprendimo priėmimą, ką ir būtų galima konstatuoti šiuo konkrečiu atveju.

66Kita vertus, užimant poziciją dėl turto arba verslo vertintojo asistento negalėjimo būti drausminio nusižengimo subjektu (pagal tą teisinį reguliavimą, kuris galiojo priimant skundžiamą viešojo administravimo subjekto aktą), pabrėžtinas ir kitas esminis momentas – kylantys teisės neaiškumai, dviprasmybės, abejonės turi būti aiškinami nukentėjusiojo asmens naudai, o šiuo atveju, pareiškėjo (apelianto) naudai, dėl ko, aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad turto arba verslo vertintojo asistentas nepateko į asmenų ratą, kurių atžvilgiu Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turėjo teisę pradėti drausminio pobūdžio procedūrą bei taikyti drausminio poveikio priemonę, numatytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme.

67Užbaigiant aptariamo teisės pažeidimo elementus laikytina, jog tokio pobūdžio drausminio pažeidimo objektu turėtų būti pripažįstama nustatyta turto arba verslo vertinimo tvarka. O nusižengimo objektyvioji pusė būtų turto arba verslo vertintojo neteisėtas elgesys (prieštaraujantis Įstatymui (taip pat su juo susijusiems kitiems teisės aktams), t. y. atitinkamų pareigų neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas.

68Nusižengimo subjektyvioji pusė – tai vertintojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė.

69Tačiau minėtų elementų buvimo ar nebuvimo analizė šioje byloje jau nebetenka prasmės, nes konstatavus, kad nėra drausminio nusižengimo subjekto, negali atsirasti ir drausminė atsakomybė. Pastaroji aplinkybė eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą pasisakyti kitų apeliacinio skundo argumentų atžvilgiu bei yra visiškai pakankamas pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčui spręsti taikytinas teisės normas, dėl ko Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turi būti pakeistas, taip tenkinant apeliacinį skundą vienu iš jame nurodytų motyvų – negalėjimu būti patrauktam drausminėn atsakomybėn pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

70Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

71E. M. apeliacinį skundą patenkinti.

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą apimtimi, kur buvo palikta galioti E. M. paskirta drausminė nuobauda už surašant Ataskaitą Nr. 2 padarytus pažeidimus pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalį.

73Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

74Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas)... 5. Paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda –... 6. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį verslo vertinimo ataskaita gali būti... 7. Pareiškėjas nurodė, jog jam drausminė nuobauda buvo paskirta nesuteikus... 8. Rėmėsi Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos... 9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą... 10. Paaiškino, kad buvo pagrįstai taikytas naujos redakcijos Įstatymas, nes... 11. Pažymėjo, kad buvo nustatyti ypač grubūs vertinimo procedūros pažeidimai.... 12. Pažymėjo, kad atsakovas nepraleido termino kreiptis į Garbės teismą dėl... 13. Atsakovas taip pat nurodė, kad Ataskaita-2 buvo parengta nesilaikant... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu... 17. Teismas nustatė, kad UAB „Kauno statyba“ verslo vertės nustatymo pažyma... 18. Garbės teismui 2012 m. lapkričio 6 d. nusprendus, kad E.... 19. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl pareiškėjui, kaip turto vertintojo... 20. Pasisakydamas dėl Ataskaitos-1, parengtos iki 2012 m. gegužės 1 d., teismas... 21. Ataskaitos-2 sudarymo (pasirašymo) metu galiojo Įstatymas (redakcija aktuali... 22. Įstatymo (redakcija aktuali nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 12... 23. Teismas, išanalizavęs iki ir po 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį vertintojų... 24. Teismas nurodė, jog Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad inter... 25. Teismas su argumentu, jog Garbės teismui nepriskirta nagrinėti ataskaitų... 26. Pasisakydamas dėl Ataskaitos-2 teismas nurodė, jog ji buvo pasirašyta 2012... 27. Teismas sprendė, kad yra nustatyta ir įrodyta pareiškėjo padarytų... 28. III.... 29. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu... 30. Nurodo, jog drausminėn atsakomybėn jis buvo patrauktas nepagrįstai ir... 31. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį,... 32. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai... 33. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai, anot apelianto,... 34. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas... 35. Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį... 36. Atsakovas nurodo, jog Įstatymo 22 straipsnyje išimtys dėl turto arba verslo... 37. Teigia, kad asmens kreipimasis į Tarnybą su prašymu įvertinti vertintojo... 38. Atsakovas nurodo, jog nepagrįstas ir atmestinas yra apelianto argumentas, kad... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV.... 41. Esminiai apeliacinio skundo argumentai buvo nurodyti šio baigiamojo teisės... 42. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tik pasisakius... 43. Įstatymo 2 straipsnis apibrėžia pagrindines Įstatymo sąvokas. Pagal... 44. Turto arba verslo vertintojo asistento sąvoka 2 straipsnyje bei apskritai... 45. Įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja turto arba verslo 46. arba verslo vertintojų teises, kur pagal šio straipsnio 2... 47. 1) vertintojo asistentas - atlikti vertinimą, vadovaujamas vertintojo arba... 48. 2) vertintojas - savarankiškai vertinti tam tikros turto... 49. 3) vertintojas ekspertas - savarankiškai vertinti tam tikros 50. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio Įstatymo nuostatos 51. Pastaroji nuostata suponuoja preliminarią poziciją, kad verslo arba turto... 52. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo kompetencija įstatymų leidėjo... 53. Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį Turto arba 54. 1) nagrinėti turto arba verslo... 55. 2) kviesti turto arba verslo... 56. 3) priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto... 57. O pagal 28 straipsnio 6 dalį Turto arba 58. 1) kreiptis į Priežiūros įstaigą dėl informacijos ( 59. 2) kitas Turto arba verslo vertintojų... 60. Iš aukščiau išdėstytų nuostatų akivaizdu, jog Turto arba verslo... 61. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje sakoma, jog už šio įstatymo, Tarptautinių... 62. Taigi apibendrinant galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas... 63. Teisėjų kolegijos vertinimu, drausminis nusižengimas yra viena iš teisės... 64. Drausminio nusižengimo subjektu, analizuojant turimą atvejį, turėtų būti... 65. Nėra ginčo dėl to, kad įstatymų leidėjas asmeniui už atitinkamų... 66. Kita vertus, užimant poziciją dėl turto arba verslo vertintojo asistento... 67. Užbaigiant aptariamo teisės pažeidimo elementus laikytina, jog tokio... 68. Nusižengimo subjektyvioji pusė – tai vertintojo, neatlikusio ar netinkamai... 69. Tačiau minėtų elementų buvimo ar nebuvimo analizė šioje byloje jau... 70. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 71. E. M. apeliacinį skundą patenkinti.... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą... 73. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d.... 74. Nutartis neskundžiama....