Byla 2K-495/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno, sekretoriaujant Dianai Šataitytei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, išteisintajam G. S., išteisintojo gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

2, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Alfredos Sabaliauskienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio byloje, kurioje:

3Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu G. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

4Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendis panaikintas ir G. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir išteisintojo bei jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. S. buvo nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 20 d. apie 7 val. Šiauliuose, ( - ), pagrobė G. N. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. ( - ), socialinio draudimo pažymėjimą Nr. ( - ), invalidumo pažymėjimą bei darbo pažymėjimą.

7Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą, nusprendė, kad liudytojo E. D. parodymai nenuoseklūs, nukentėjusiosios parodymai viso baudžiamojo proceso metu iš esmės prieštaringi, be to, ji nematė, kas pavogė dokumentus, o kiti įrodymai, t. y. akistatos protokolas, parodymų atpažinti pagal asmens nuotrauką protokolas ir kt., kuriais nuosprendį grindė apylinkės teismas, yra tik E. D. G. S. kaltinančių parodymų seka. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs visą bylos medžiagą ir surinktus duomenis, papildomai ištyręs įrodymus, nenustatė byloje naujų aplinkybių ar kitų informacijos šaltinių, galinčių padėti pašalinti iškilusias abejones dėl G. N., liudytojo E. D. parodymų patikimumo ir nustatyti objektyvią tiesą, nes įvykio metu buvęs D. Ž. mirė dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o nepašalinamos abe­jo­nės turi būti aiš­ki­na­mos kal­ti­na­mo­jo nau­dai, todėl teisėjų kolegija konstatavo, jog G. S. dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką neįrodytas.

8Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. išteisinamąjį nuosprendį G. S. baudžiamojoje byloje ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Kasatorė pažymi, kad baudžiamojo proceso nuostatos įpareigoja nuosprendį pagrįsti ne tik teisinančių, bet ir kaltinančių įrodymų analize. Nesilaikydamas šio imperatyvaus reikalavimo, apygardos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso normų pažeidimus, įtakojusius sprendimo teisingumą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvai leidžia spręsti, jog teismas, argumentuodamas teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 205 straipsnio 3 dalies bei BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, 14 straipsnio pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismas padarė ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytoms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, vertino ne objektyvią tiesą, o tik G. S. poziciją, iškraipė nukentėjusiosios G. N. ir liudytojo E. D. parodymų prasmę. Teismas nevertino liudytojo E. D. parodymų, kuriais objektyviai nustatyta, kad G. S. iš spintos paėmė nukentėjusiosios G. N. dokumentus ir įsikišo į galinę kelnių kišenę, bet interpretavo prielaidą, kad šis liudytojas negalėjo matyti, jog buvo daugiau dokumentų, nes G. S., paėmęs dokumentus, jų neparodė. Liudytojo E. D. parodymų vertinimą kaip nepatikimų ir nenuoseklių teismas pagrindė spėjimu, nes byloje neužfiksuota duomenų, jog E. D. negalėjo matyti dokumentų. Be to, G. S. negalėjo įsidėti dokumentų į galinę kelnių kišenę jų neišėmęs iš aplanko. Aptardamas nukentėjusios G. N. parodymus teismas nevertino tų bylos duomenų, kuriuose ji buvo įvardijusi, kad D. Ž. nurodė į G. S. ne žodžiu, o linktelėdamas galva į jį ir į spintos pusę. Teismo procesuose nukentėjusioji savo aiškinimus išsakė po gana ilgo laiko tarpo nuo nusikaltimo padarymo momento, todėl logiška ir suprantama, jog smulkių įvykio detalių ji jau negalėjo atkartoti. G. S. apklausų metu neprisipažino padaręs nusikaltimą, bet jo parodymus reikia vertinti atsižvelgiant į objektyvius duomenis, kurių visumos kontekste paaiškėja, jog dokumentų vagystę padarė būtent jis. Apeliacinis teismas įvertino tik G. S. parodymus apie tai, jog apklausiamas jis neigė savo kaltę ir tvirtino, kad dokumentus galėjo paimti E. D., tačiau įrodymų, pagrindžiančių E. D. kaltę, nei jis, nei jo gynėjas nepateikė. Kolegija neatkreipė dėmesio į E. D. parodymus, kad jis liepė palikti dokumentus vietoje, tačiau G. S. savo veiksmų neatsisakė, be to, siūlė kaltę versti D. Ž., nes šis vis tiek miręs.

10Kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų

12Dalis skunde išdėstytų argumentų išreiškia kasatorės požiūrį į faktines bylos aplinkybes, kurios, priešingai apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadoms, laikomos objektyviai nustatytomis. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatomis, faktinių bylos aplinkybių netiria ir įrodymų nevertina. Šie argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasaciniame procese dalyko.

13Nuorodos į BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 14 straipsnio pažeidimus taip pat kildinamos iš kasatorės savaip įvertintų faktinių bylos aplinkybių. BK pažeidimai įžvelgiami grindžiant juos teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas byloje vertino ne objektyvią tiesą, bet vien G. S. poziciją ir iškreiptai traktuojamus nukentėjusiosios bei liudytojo E. D. parodymus. Kasatorės teigimu, minėtos BK nuostatos draudžia išteisinti asmenį esant pakankamai jo kaltės įrodymų ir įpareigoja nubausti kiekvieną kaltininką. Toks šių baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimas, akcentuojantis ne jose įtvirtintus baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, bet procesinių sprendimų turinį, yra pernelyg laisvas ir dėl to netikslus. Be to, nuoroda į pažeidimus aiškiai siejama su kasatorės pozicija, paneigiančia apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas dėl bylai reikšmingų faktų, pagal kurią G. S. kaltės įrodymų pakanka ir jis privalo būti nubaustas.

14Šie skundo argumentai, kaip ir deklaratyvi, visiškai nepaaiškinta nuoroda į BPK 205 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios objektų tyrimo tvarką, pažeidimą paliktini nenagrinėti.

15Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo

16Skundo turinys rodo, kad jame išdėstyti tik tam tikri, specialiai atrinkti argumentai, orientuojami į G. S. kaltumo pagrindimą, o teisinančios šį asmenį aplinkybės nutylimos arba sumenkinama jų reikšmė. Bylą išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija visas aplinkybes, o ne vien tas, kurias mini kasatorė, aiškinosi plačiau ir įvertino jų visumą. Apeliacinės instancijos teismo 2010 m. sausio 21 d. posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl įrodymų tyrimo. Proceso dalyviai prašė jo neatlikti. Teisėjų kolegija šiame posėdyje nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, tačiau vėliau, 2010 m. vasario 10 d. nutartimi, nutarė įrodymų tyrimą atnaujinti ir apklausti nukentėjusiąją bei liudytoją E. D. dėl jų parodymų prieštaringumo. 2010 m. kovo 19 d. posėdyje, kuriame dėl ligos nedalyvavo liudytojas E. D., proceso dalyviai prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Tokį sprendimą teisėjų kolegija ir priėmė, o po to detaliai apklausė nukentėjusiąją. Po šios apklausos prašymų papildyti įrodymų tyrimą nepareikšta.

17Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka įstatymo, ypač BPK 20 straipsnio 5 dalies, reikalavimų dėl to, kad šis teismas iš esmės neatliko jokios liudytojo ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėstytų faktų analizės, nemotyvavo, kodėl jų abiejų prieštaringus parodymus įvertino kaip nuoseklius ir teisingus, o kaltinamojo G. S. stabilius parodymus pripažino tik jo gynybine versija. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje minėtų asmenų parodymai aptarti išsamiai, apimant duotus ir atliekant ikiteisminį tyrimą, ir nagrinėjant bylą teisme. Nukentėjusiosios parodymų visuma įvertinta kaip tokia, kuri neduoda galimybės nustatyti tikrąją buvusių įvykių eigą. Liudytojo E. D. parodymai pripažinti nenuosekliais ir nepatikimais. Remiantis tuo padaryta bendra išvada, kad byloje nėra jokių besąlygiškai G. S. kaltę patvirtinančių įrodymų. Galimybių nustatyti naujas aplinkybes ar surasti kitus informacijos šaltinius, galinčius padėti pašalinti abejones dėl G. S. kaltės ir nustatyti tiesą byloje, šis teismas neįžvelgė, todėl nusprendė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir G. S. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje. Tokio sprendimo argumentai išsamūs, logiški, rišlūs.

18Išnagrinėjus byloje priimtą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį darytina bendra išvada, kad, priešingai kasatorės teiginiui, apeliacinės instancijos teismas, jį priimdamas, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.

19Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. , teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu G. S.... 4. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 6. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. S. buvo nuteistas už tai, kad... 7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo G. S.... 8. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo... 9. Kasatorė pažymi, kad baudžiamojo proceso nuostatos įpareigoja nuosprendį... 10. Kasacinis skundas atmestinas.... 11. Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų... 12. Dalis skunde išdėstytų argumentų išreiškia kasatorės požiūrį į... 13. Nuorodos į BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 14 straipsnio pažeidimus taip... 14. Šie skundo argumentai, kaip ir deklaratyvi, visiškai nepaaiškinta nuoroda į... 15. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo... 16. Skundo turinys rodo, kad jame išdėstyti tik tam tikri, specialiai atrinkti... 17. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad skundžiamas... 18. Išnagrinėjus byloje priimtą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 19. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 20. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą...