Byla 2A-3043-577/2012
Dėl darbo pripažinimo nelegaliu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Radiolinija NT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Radiolinija NT“ dėl darbo pripažinimo nelegaliu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Nustatė

2ieškovė A. K. kreipėsi į teismą prašydama darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Radiolinija NT“ laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 14 d. pripažinti nelegaliu, už nurodytą laikotarpį priteisti iš atsakovo 1 168,15 Lt neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio, 87,62 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 2 000,00 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad iki 2012 m. sausio 31 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Radiolinija“. Atsakovo darbuotojo M. L. nurodymu paruošė atleidimo iš šios įmonės dokumentus ir naują darbo sutartį su atsakovu, tačiau atsakovo vadovas šių dokumentų nepasirašė. M. L. ieškovei paaiškino, kad ji nuo 2012 m. vasario 1 d. pas atsakovą dirbs buhaltere už 1 800,00 Lt atlyginimą atskaičius mokesčius. Ieškovė pas atsakovą pradėjo dirbti sutartu laiku, t.y. nuo 2012 m. vasario 1 d. Atsakovas darbo sutarties su ieškove nepasirašė iki 2012 m. vasario 14 d., nors ieškovė ją atsakovo vadovui A. V. pateikė 2012 m. sausio 30 d. Faktinį ieškovės darbą įrodo jos suvesti duomenys į buhalterinę kompiuterinę programą „Rivilė“ (pirkimai, pardavimai, avansinės apyskaitos, kasos operacijos bei darbuotojams paskaičiuoti atlyginimai už 2011 metų gruodį, 2012 metų sausio mėnesius). Ieškovė ruošė darbo sutartis atsakovo darbuotojams, kiekvieną darbo dieną atvykdavo į darbovietę ( - ), Vilniuje. 2012 m. vasario 15 d. atėjusi į darbą, rado užrakintas darbovietės duris. Teigia, kad už nelegaliai dirbtą laikotarpį darbo užmokestis sumokėtas nebuvo, be to, dirbdama nelegaliai, patyrė neturtinės žalos.

3Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant teisme nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai.

4Išvadą teikianti institucija Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) nustatė, jog ieškovė nelegaliai dirbo pas atsakovą buhaltere. Patikrinimo metu apklaustas bankrutuojančios UAB „Radiolinija“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimas“ (toliau – bankroto administratorius) įgaliotas asmuo V. V. paaiškino, jog 2012 m. vasario 14 d. atvykus į atsakovui išnuomotas patalpas ( - ), Vilniuje, ten dirbusi ieškovė prisistatė atsakovo buhaltere ir parodė vadovo nepasirašytą darbo sutartį. Buvęs UAB „Radiolinija“ darbuotojas M. L. paaiškino, kad jis 2012 m. sausio mėn. pabaigoje žodžiu perdavė UAB „Radiolinija NT“ vadovo A. V. pasiūlymą ieškovei dirbti minėtoje įmonėje už 200 Lt didesnį darbo užmokestį nei UAB „Radiolinija“. Ieškovė, nelegaliai dirbdama pas atsakovą, elektroniniu paštu bendravo su Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnais dėl atsakovui netinkamai pervestų lėšų akcinei bendrovei „Swedbank“.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 14 d. 1 168,15 Lt darbo užmokesčio ir 87,62 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas neatskaičius mokesčių, priteisė iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Valstybinės darbo inspekcijos užfiksuotais rašytiniais M. L., V. V. paaiškinimais ir kitais įrodymai nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 14 d. dirbo pas atsakovą buhaltere. Ieškovė, atlikdama darbus, savarankiška nebuvo, dirbo paklusdama atsakovo nustatytai darbo tvarkai. Atsakovas nurodė, kur yra ieškovės darbo vieta, t.y. darbas buvo atliekamas atsakovo buveinėje, esančioje ( - ), Vilniuje, nurodė dirbti sulygtą darbą, t.y. ieškovė rengė buhalterinius dokumentus, kurių nebūtų galėjusi parengti neturėdama atitinkamos atsakovo suteiktos informacijos. Ieškovės ir M. L. paaiškinimais nustatyta, kad darbas buvo atlygintinis, susitarta dėl 1 800,00 Lt darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Remiantis ieškovės pateiktais skaičiavimais, ieškovės darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 2 336,30 Lt, per dieną – 116,82 Lt, per 10 darbo dienų – 1 168,15 Lt. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad darbo užmokestis ieškovei buvo sumokėtas, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti 1 168,15 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 14 d., taip pat 87,62 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, apskaičiuotą remiantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.2 bei 7 punktais. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo motyvuodamas tuo, kad ieškovė žinojo, jog darbo teisiniai santykiai nėra įforminti, dalyvavo kitų darbuotojų įdarbinime, pati rengė darbo sutarčių projektus tiek su kitais darbuotojais, tiek ir su savimi, todėl ieškovės patirtos neturtinės žalos įvertinimas pinigais neatitiktų tarp šalių susiklosčiusių santykių ir būtų neproporcingas atsakovo padarytam pažeidimui.

6Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą dalyje neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė galėjo patirti neigiamų išgyvenimų. Dirbdama nelegaliai ieškovė jaudinosi, ar darbo santykiai bus įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Neigiamus dvasinius išgyvenimus sustiprino tai, kad su kitais darbuotojais atsakovas buvo sudaręs darbo sutartis, taip pat kreipimasis į atsakingas institucijas, po kurio ieškovei be jokių paaiškinimų buvo užrakintos darbo kabineto durys.

7Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl darbo pripažinimo nelegaliu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė vien rašytiniais M. L. ir V. V. Valstybinei darbo inspekcijai duotais parodymais, kurie nagrinėjamoje byloje neturi įrodomosios galios, nes šie asmenys nebuvo apklausti liudytojais. Nors teismas nurodė, jog išvadą, kad ieškovė dirbo pas atsakovą buhaltere, padarė remdamasis bylos medžiaga, tačiau neįvardino, kokiais konkrečiais įrodymais rėmėsi. Atsakovas nebuvo pavedęs ieškovei vykdyti buhalterės funkcijų, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė tikrai dirbo pas atsakovą buveinės adresu. Remdamasis vien netiesioginiais duomenimis teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė faktiniai darbo santykiai ir ieškovei už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 14 d. priteisė 1 168,15 Lt vidutinio darbo užmokesčio, kurio dydį nustatė remdamasis vien ieškovės abstrakčiais paaiškinimais.

8Atsiliepimai į apeliacinius skundus nepateikti.

9Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

10Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

11CPK 320 straipsnis numato, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, neperžengdamas skundo ribų patikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Teismas turi konstatuoti, kurios aplinkybės byloje nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, bet įrodymais pagrįsta išvada, padaryta įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, tik kuris geriausiai atspindi objektyvią situaciją ir sudaro sąlygas atmesti kaip nepagrįstus vienas kitam prieštaraujančius, subjektyvius duomenis.

12Patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis), bet ir nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka ieškovės nelegalaus darbo pas atsakovą faktui konstatuoti.

13Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti darbą pas atsakovą laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 14 d. nelegaliu, už šį laikotarpį priteisti iš atsakovo 1 168,15 Lt darbo užmokesčio, 87,62 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas neatskaičius mokesčių ir 2 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 1 168,15 Lt darbo užmokesčio ir 87,62 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas neatskaičius mokėtinų mokesčių, – su tokiu sprendimu nesutinka nei ieškovė, nei atsakovas. Ieškovė nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai įvertino ieškovės paaiškinimus ir dėl to padarė klaidingas išvadas. Atsakovo nuomone, tarp jo ir ieškovės faktiniai darbo santykiai susiklostę nebuvo, teismo sprendimas motyvuojamas prielaidomis, todėl yra neteisingas ir neteisėtas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

14Teismas, spręsdamas, jog šalis sieja darbo teisiniai santykiai, privalo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso teisės normomis nustatyti visus būtinus darbo sutarties požymius. DK 95 straipsnis nustato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, jeigu susitariama dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t.y. darbovietės ir darbo funkcijų – tam tikros specialybės, kvalifikacijos, profesijos ar pareigų. DK 93 straipsnio pagrindu teisės doktrina išskiria sekančius darbo sutarties požymius: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus (būtinas darbdavio ar jo įgalioto asmens leidimas); asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, t.y. dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o ne atlieka konkrečią užduotį; asmuo dirba ne savarankiškai, bet paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, t. y. darbuotojas dirba laikydamasis teisėtų darbdavio nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo ir pan.; asmuo dirba atlygintinai. Būtent DK 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų, pavyzdžiui, civilinės teisės normos. Pažymėtina, jog įstatymas reikalauja darbo sutartį pasirašyti iki pradedant darbuotojui dirbti (DK 99 straipsnio 3 dalis), darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, – rašytinė darbo sutartis laikoma nesudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. DK 98 straipsnis (2009 m. liepos 22 d. įstatymo redakcija Nr. XI-394) aiškiai nustato, koks darbas laikomas nelegaliu: esant aptartiems DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

15Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė dirbo atsakovo buhaltere darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbdaviui nurodžius ieškovės darbo funkcijas ir darbo vietą, t.y. ieškovė rengė buhalterinius dokumentus atsakovo buveinėje ( - ), Vilniuje, paklusdama atsakovo nustatytai darbo tvarkai, todėl pripažino ieškovės teisę į sutartą apmokėjimą už faktiškai atliktą darbą, nesant rašytinės darbo sutarties ir negavus atlyginimo, realizuojamą civilinio proceso nustatyta tvarka.

16Ieškovės teigimu, ji nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 14 d. nelegaliai dirbo atsakovo buveinėje J. Jasinskio g. 17, Vilniuje, atsakovo vadovui ir vieninteliam akcininkui A. V. pateikė pasirašyti darbo sutartį, manė, kad ji bus pasirašyta, nes pats A. V. vežė ieškovę į akcinę bendrovę „Swedbank“, kuri suteikė ieškovei teisę disponuoti įmonės sąskaita banke (b.l. 2-3). Ieškovė faktinį darbą motyvavo tuo, jog darbovietėje ( - ), Vilniuje, atliko buhalterines operacijas buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“, rengė darbo sutartis (b.l. 65).

17Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „Radiolinija“, kurios buveinė yra ( - ), Vilniuje, vienintelis akcininkas – A. V.. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi UAB „Radiolinija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

18Ieškovės paaiškinimais, M. L. nurodymą parengti atleidimo iš darbo UAB „Radiolinija“ dokumentus ji įvykdė, tačiau dokumentų į savo asmens bylą neįdėjo, laikė ant stalo kaip ruošinius, nes situacija įmonėje nebuvo stabili, bankrutuojančios UAB „Radiolinija“ bankroto administratorius 2012 m. vasario 14 d. šios įmonės dokumentus perėmė kartu su ruošiniais, pagal kuriuos neteisingai nustatė, jog ieškovė iš bankrutuojančios UAB „Radiolinija“ buhalterės pareigų atleista nuo 2012 m. sausio 31 d. (b.l. 65-66). Šios aplinkybės akcentuotinos kaip nepakankamai įvertintos pirmosios instancijos teismo, nes byloje surinkti įrodymai ir išdėstyti argumentai neleidžia aiškiai ir vienareikšmiškai konstatuoti ieškovei darbo vietoje vykdžius darbo funkcijas, dirbant atlygintinai, paklūstant darbdavio nustatytai darbo tvarkai ir laikantis teisėtų darbdavio reikalavimų ne tik bankrutavusiai UAB „Radiolinija“, bet ir atsakovui.

19Atsakovo darbuotojas A. A. 2012 m. kovo 27 d. Valstybinei darbo inspekcijai paaiškino, jog negali tiksliai nurodyti, ar 2012 m. sausio mėnesio pabaigoje, ar 2012 metų vasario mėnesį į teritorinį Valstybinio socialinio draudimo fondo skyrių vežė prašymą dėl administratoriaus teisių suteikimo ieškovei Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo srityje, siekiant elektroniniu būdu teikti UAB „Radiolinija“ socialinio draudimo pranešimus ir prašymus bei gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės (b.l. 39). Valstybinis socialinis draudimo fondas 2012 m. kovo 21 d. rašte Nr. (7.29)-3-30188 nurodė, jog teisė naudotis atsakovo Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo sritimi administratoriaus teisėmis nuo 2011 m. lapkričio 18 d. suteikta J. Z., nuo 2011 m. gruodžio 1 d. naudojantis Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema, kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytus 1-SD, 2-SD pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią bei pabaigą teikė atsakovo įgaliotas asmuo – J. Z., o teisė naudotis UAB „Radiolinija“ Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo sritimi administratoriaus teisėmis nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 19 d. suteikta O. G. (b.l. 49). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog UAB “Radiolinija” dirbo dar viena buhalterė, kurios nepažįsta (b.l. 65).

20Atmestini apelianto UAB „Radiolinija“ argumentai, jog UAB „Radiolinija“ darbuotojo M. L. ir bankroto administratoriaus atstovės V. V. Valstybinei darbo inspekcijai duoti paaiškinimai įrodomosios galios neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad vertinant visus įrodymus ir sprendžiant, ar tam tikri faktai įrodyti, turi reikšmės ne teorinis įrodymų šaltinių ar įrodomųjų faktų klasifikavimas, o tai, ar duomenys tikslūs, išsamūs, patikimi, susiję su nustatinėjamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-950/2002). Ta aplinkybė, jog M. L. ir V. V. nebuvo apklausti teismo posėdyje, negali visiškai panaikinti šių asmenų paaiškinimų įrodomosios galios, – tokie įrodymai vertintini kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Antra vertus, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, M. L. ir V. V. Valstybinei darbo inspekcijai duoti paaiškinimai nesudaro pagrindo vertinti įrodytų tarp šalių susiklosčiusių faktinių darbo santykių ir visų esminių DK 93 straipsnyje nustatytų darbo sutarties požymių. M. L. 2012 m. kovo 27 d. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, jog UAB „Radiolinija“ dirbo iki 2012 m. vasario 1 d., minėjo ieškovei rekomenduosiąs jos atlyginimą padidinti 200 Lt, neigė nurodęs nutraukti darbo sutartį su UAB „Radiolinija“ ir sudaryti ją su atsakovu (b.l. 38). Atkreiptinas dėmesys, kad M. L. paaiškinimą darbo inspektoriams rašė nebedirbdamas įmonėje, dėl ko negalima spręsti apie jo priklausomumą nuo bankrutuojančios UAB „Radiolinija“ akcininko ir galimos įtakos darbuotojo paaiškinimui. Abejoti šiuo paaiškinimu teisinio pagrindo nėra.

21Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr. SD-5894 nurodyta, kad 2012 m. vasario 14 d. bankrutuojančios UAB „Radiolinija“ bankroto administratoriaus įgaliotai V. V. atvykus į patalpas, esančias ( - ), Vilniuje, ieškovė prisistatė atsakovo buhaltere ir parodė vadovo nepasirašytą darbo sutartį (b.l. 26). V. V. 2012 m. kovo 20 d. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, jog susisiekė su bankrutuojančios UAB „Radiolinija“ buvusia darbuotoja J. Z., kuri paaiškino, kad įmonės dokumentus bankroto administratoriui perduos buhalterė – ieškovė, su kuria telefonu suderino vietą ir laiką dokumentų perdavimui. V. V. atvykus į ( - ), Vilniuje, ieškovė patikino, kad bankrutuojančioje UAB „Radiolinija“ nedirba, dirba pas atsakovą, rodė atsakovo vadovo nepasirašytą darbo sutartį. Kol V. V. laukė, kol ieškovė perduos bankrutuojančios UAB „Radiolinija“ dokumentus, ieškovė dalį šių dokumentų naikino, vėliau kreipėsi į bankroto administratorių prašydama atiduoti atleidimo iš bankrutuojančios UAB „Radiolinija“ dokumentus, iš darbo įmonėje atleisti pagal DK 137 straipsnį, už ką žadėjo grąžinti įmonės antspaudą (b.l. 37). Ieškovė 2012 m. kovo 7 d. Valstybinei darbo inspekcijai patvirtino, jog paskutinį kartą darbovietėje buvo 2012 m. vasario 14 d., kuomet perdavė bankrutuojančios UAB „Radiolinija“ dokumentus bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, ką galėtų patvirtinti pastarojo iškviesti policijos pareigūnai (b.l. 36). Pažymėtina, jog prioritetas kiekvienoje byloje turi būti teikiamas tiksliems ir patikimiems įrodymams, stengiantis kuo labiau atsiriboti nuo subjektyvumo ir netikslumo, tuo tarpu bankroto administratoriaus įgalioto asmens paaiškinimai, perteikiantys pačios ieškovės poziciją, įvertinus juos per ieškinio pagrindo prizmę, laikytini neinformatyviais, nes objektyviai neįmanoma įvertinti visų priežasčių, tuo metu paskatinusių ieškovę pasirinkti atitinkamą elgesio ir bendravimo su bankroto administratoriumi modelį.

22Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr. SD-5894 nurodyta, kad ieškovė, dirbdama nelegaliai pas atsakovą buhaltere, 2012 m. vasario 8 d. – 2012 m. vasario 13 d. elektroniniu paštu ac2@radiolinija.org bendravo su Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnais dėl atsakovo netinkamai pervestų lėšų akcinei bendrovei „Swedbank“ (b.l. 26). Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. rašte Nr. (6.1)3B-3946 Muitinės informacinių sistemų centro elektroninio pašto serverio žurnalo pagrindu pateikė informaciją apie muitinės susirašinėjimą su elektroninio pašto adreso ac2@radiolinija.org naudotoju 2012 m. vasario 8 d. – 2012 m. vasario 13 d. (b.l. 53), iš kurios negalima nustatyti nei rašiusiojo asmens, nei susirašinėjimų turinio, tuo pačiu įsitikinti ieškovės teiginių pagrįstumu.

23Ieškovė darbo funkcijų atlikimo faktą įrodinėjo į bylą pateiktais 2011 metų gruodžio mėnesio, 2012 metų sausio mėnesio darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiais, kurie atsakovo vadovo nepasirašyti, įmonės spaudu nepatvirtinti (b.l. 5-13). Kadangi šie dokumentai neturi jų tikrumą patvirtinančių elementų, dėl ko neįmanoma įsitikinti, kad šie dokumentai iš viso ieškovės parengti, ir taip įrodyti ieškovės darbo pas atsakovą faktą, ieškovės pateikti dokumentai vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir pripažintina, kad jie objektyviai nepatvirtina ieškovės darbo funkcijų atlikimo fakto.

24Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pakankamumo ir patikimumo aspektais, konstatuotina, jog ieškovės nurodyto nelegalaus darbo atsakovui faktas tinkamai neįrodytas, byloje nepanaikintos abejonės ieškovės nurodomų aplinkybių tikrumu (CPK 178, 185 straipsniai). Iš bylos situacijos aišku, kad ieškovės, kaip proceso baigtimi suinteresuoto asmens, teiginiai turėtų būti vertintini kritiškai dėl tikėtino neobjektyvumo. Byloje nėra duomenų, kad darbdavys ir darbuotojas apskritai tarėsi dėl būtinųjų darbo sąlygų, todėl negalima išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo žodiniu susitarimu buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai.

25Konstatavus, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą tarp ieškovės ir atsakovo buvus sudarytai faktinei darbo sutarčiai, kitoje dalyje ieškovės reikalavimai taip pat turi būti atmesti. Teismo sprendimas naikintinas teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje (CPK 185 straipsnio 1 dalis), tuo netinkamai taikius procesinės teisės normas, t.y. CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Byloje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas. Kadangi bylą pralaimėjusi šalis – ieškovė – atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pareigos atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas neatsiranda (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos patirtos 71 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

27Ieškovės A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

28Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Radiolinija Lt“ apeliacinį skundą tenkinti.

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės A. K. ieškinio netenkinti.

30Priteisti iš ieškovės A. K. atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Radiolinija LT“ naudai 71,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, apeliacine rašytinio... 2. ieškovė A. K. kreipėsi į teismą prašydama darbą uždarojoje akcinėje... 3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant teisme... 4. Išvadą teikianti institucija Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos... 5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu... 6. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012... 7. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012... 8. Atsiliepimai į apeliacinius skundus nepateikti.... 9. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.... 10. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.... 11. CPK 320 straipsnis numato, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas... 12. Patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, absoliučių... 13. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti darbą... 14. Teismas, spręsdamas, jog šalis sieja darbo teisiniai santykiai, privalo... 15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė dirbo atsakovo buhaltere... 16. Ieškovės teigimu, ji nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 14 d.... 17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė nurodytu laikotarpiu dirbo UAB... 18. Ieškovės paaiškinimais, M. L. nurodymą parengti atleidimo iš darbo UAB... 19. Atsakovo darbuotojas A. A. 2012 m. kovo 27 d. Valstybinei darbo inspekcijai... 20. Atmestini apelianto UAB „Radiolinija“ argumentai, jog UAB „Radiolinija“... 21. Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr. SD-5894... 22. Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr. SD-5894... 23. Ieškovė darbo funkcijų atlikimo faktą įrodinėjo į bylą pateiktais 2011... 24. Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pakankamumo ir patikimumo... 25. Konstatavus, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą tarp ieškovės ir... 26. Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 27. Ieškovės A. K. apeliacinio skundo netenkinti.... 28. Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Radiolinija Lt“ apeliacinį... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą... 30. Priteisti iš ieškovės A. K. atsakovo uždarosios akcinės bendrovės...