Byla 2A-929-560/2014
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Henricho Jaglinskio ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas M. L. pateikė ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE ieškovo naudai 20 250 Lt draudimo išmoką, 5 proc. metines palūkanas nuo 20 250 Lt priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2011-07-08 tarp AB „IGLUS“ ir ERGO Insurance SE (buv. UADB „ERGO Lietuva“) buvo sudaryta draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdrausta automobilinė priekaba ( - ), pagal kurią draudikas įsipareigojo, jei įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis, už nustatytą draudimo įmoką sumokėti 31 000 Lt draudimo išmoką naudos gavėjui M. L.. Pagal draudimo liudijimą vagystės arba plėšimo atvejais taikoma 10 proc. besąlyginė išskaita. Nurodė, kad 2011-12-06 priekaba buvo pavogta, ir tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00763-11 dėl M. L. nuosavybės teise priklausančios priekabos vagystės, kurio metu nustatyta, jog ieškovui padaryta 31 000 Lt turtinė žala. Per draudimo sutartyje nustatytus terminus draudėjas 2011-12-07 raštais informavo draudiką apie priekabos vagystę ir pateikė detalų įvykio aprašymą. Nurodė, kad draudikas draudimo išmokos dydį apskaičiavo ne draudimo sutartyje nurodyta 31 000 Lt draudimo suma, o lyginamosios vertės metodu, lyginant analogiškas apdraustai priekabai vidutines rinkos vertes. Draudikas pateikė išvadą, jog 2011-12-28 priekabos rinkos vertė sudarė 8 500 Lt, todėl draudimo išmoka, atskaitant numatytą 10 proc. išskaitą, sudaro 7 650 Lt (t. y. 8 500 Lt - 850 Lt (10 proc. išskaita)), ir minėtą draudimo išmokos dalį pervedė ieškovui. Pažymėjo, kad pagal bendrą taisyklę draudimo išmoka dėl transporto priemonės praradimo yra lygi draudimo sumai, todėl praradus apdraustą daiktą, draudimo išmokos dydį sudaro draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma. Nurodė, kad draudikas, sudarydamas priekabos draudimo sutartį, nustatė priekabos vertę 31 000 Lt sumai pagal savo paties naudojamą metodiką. Kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, t. y. draudėjas neturėjo galimybių įtakoti draudžiamos priekabos vertės nustatymo, priekabos draudimo suma buvo nustatyta draudiko vienašališkai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalių sutarta draudimo suma viršytų tikrąją drausto turto vertę. Pažymėjo, kad draudimo sutartis sudaryta 2011-07-08, o priekaba buvo pavogta 2011-12-06, t. y. po 5 mėnesių, o draudikas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kodėl per 5 mėn. (3-4 mėn. priekabos neeksploatuojant) priekabos vertė pasikeitė nuo 31 000 Lt iki 8 500 Lt.

6Atsakovas ERGO Insurance SE pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, jog atsakovas ginčo įvykį pripažino draudžiamuoju ir, atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė buvo apdrausta rinkos verte, bei vadovaudamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 14.1 p., nustatė transporto priemonės rinkos vertę – 8 500 Lt. Išskaitęs draudimo sutartyje sutartą 10 proc. išskaitą, atsakovas išmokėjo naudos gavėjui M. L. 7 650 Lt draudimo išmoką. Nurodė, kad aptariama draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis, pagal kurią, įvykus draudžiamajam įvykiui, naudos gavėjui draudikas turi išmokėti draudimo išmoką, apskaičiuotą atsižvelgiant į jo dėl draudžiamojo įvykio patirtą nuostolį. Žalos administravimo metu, t. y. 2011-12-06, buvo nustatyta, jog naujos tokios transporto priemonės vertė yra 14 206,67 Lt (priekabos gamintojo oficialiame internetiniame puslapyje nurodyta naujos tokios transporto priemonės vertė – 31 900 Norvegijos kronų, kas vagystės dieną atitiko 14 206,67 Lt). Atsižvelgiant į tai, atsakovo ekspertai nustatė, kad pavogtos transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną buvo 8 500 Lt. Taip pat žalos administravimo metu nustatyta, jog draudimo sutartyje nurodyta 31 000 Lt draudimo suma ženkliai viršija draudimo vertę, t. y. transporto priemonės vertę. Nurodė, kad draudimo sutarties sąlyga dėl 31 000 Lt dydžio puspriekabės draudimo sumos buvo nustatyta ne draudiko vienašališkai, o atsižvelgiant į paties draudėjo nurodytą sumą, draudėjo teigimu, atitinkančią apdraudžiamos transporto priemonės vertę. Taigi ieškovo teiginys, kad draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, t. y. kad draudėjas neturėjo galimybių įtakoti draudžiamos priekabos vertės nustatymo, priekabos draudimo suma buvo nustatyta draudiko vienašališkai, neteisinga. Aplinkybę, jog draudimo vertė buvo nurodyta paties ieškovo M. L., ėjusio AB „IGLUS“ generalinio direktoriaus pareigas, patvirtina taip pat ir pats ieškovas 2012-01-11 atsakovui teiktame paaiškinime. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog draudimo sutartis yra fiduciarinė sutartis – didžiausiu pasitikėjimu tarp sutarties šalių paremta sutartis, bei į ilgalaikį AB „IGLUS“ ir atsakovo bendradarbiavimą, M. L. nurodyta apdraudžiamos transporto priemonės vertė draudiko nebuvo patikrinta. Pažymėjo, kad išmokant draudimo išmoką pagal nuostolių – turto draudimo sutartį, niekaip negali būti ignoruojamas vienas iš esminių turto draudimo principų – kompensacinis draudimo pobūdis, t. y. draudimo išmoka negali viršyti nuostolių dėl turtinio objekto sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo. Kitu atveju tai būtų laikoma nepagrįstu išmokos gavėjo praturtėjimu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-04 sprendimu ieškovo M. L. ieškinį tenkino– priteisė iš atsakovo ERGO Insurance SE M. L. naudai 20 250 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos, pradedant nuo 2012-03-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 608 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad draudikas pagal draudžiamo daikto vertę apskaičiuoja draudimo sumą, kuria apribojamas draudiko įsipareigojimų kompensuoti draudėjo galimus nuostolius dydis, o draudiko teisė įvertinti apdrausto daikto vertę ir pagal ją apskaičiuoti draudimo sumą reiškia tai, kad aiškia draudimo suma sutarties šalys teisiškai apibrėžia apdraustų turtinių interesų apimtį. Atsižvelgiant į šalių sulygtas sutarties sąlygas, taip pat dėl teisinio apibrėžtumo ir nuspėjamumo draudiminio įvykio atveju, draudimo išmoka turi būti apskaičiuojama laikantis sutartyje įrašytos draudimo sumos ir kitų sutarties sąlygų dėl draudimo išmokos dydžio. Nurodė, kad draudikas, kaip pasiūliusi draudimo sutarties sąlygas draudėjui šalis, turi atsakingai apskaičiuoti draudimo sumą, kuri neviršytų draudžiamų turtinių interesų vertės. Pažymėjo, kad draudikas šioje byloje teigia, jog jis nepasinaudojo savo teise įvertinti draudimo riziką, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra įrodyta bylos medžiaga bei prieštarauja draudiko Metodinių nurodymų nuostatoms, griežtai įpareigojančioms draudiko atstovą asmeniškai apžiūrėti transporto priemonę, be to, netgi darant prielaidą, jog draudikas transporto priemonės neapžiūrėjo (nors tokių įrodymų byloje nėra), savo teisę apžiūrėti transporto priemonę draudikas realizavo gaudamas transporto priemonės nuotraukas, jos dokumentus. Taip pat draudikas savo teisę įvertinti draudimo riziką įgyvendino derindamas draudimo sumas tarp Panevėžio regioninio centro ir centrinės būstinės. Teismo vertinimu, draudikas neįrodė aplinkybės, jog draudėjas nurodė draudikui žinomai melagingą transporto priemonės vertę, taip pat, kad transporto priemonės vertę pradinėje draudimo sutartyje jam nurodė draudėjas, kadangi liudytojai tik galėjo paaiškinti, jog draudimo sumą jiems nurodė Panevėžio regioninis centras, tačiau negalėjo pasakyti, kas ir kokiu būdu Panevėžio regioniniame centre gavo šią informaciją. Teismas pažymėjo, kad liudytojas R. B. nurodė, jog nežino, iš kur Panevėžio regioninis centras gavo šią informaciją, o liudytoja J. M. taip pat nurodė, kad tai, ar šią vertę Panevėžio regioniniam centrui pateikė klientas, ji negali pasakyti. Liudytojas V. K. taip pat negalėjo nurodyti, kas nurodė pirminę draudimo sumą, tuo tarpu ieškovas paaiškino, kad jis nenustatinėjo transporto priemonės vertės pirminėje sutartyje, šią sumą nurodė ir nustatė draudikas. Teismo vertinimu, aplinkybę, jog draudikas apie porą dienų sprendė dėl priekabos draudimo sumos dydžio, patvirtina ir 2009-11-23 priedo Nr. 3 prie draudimo liudijimo nuostatos – nors pats priedas pasirašytas 2009-11-23, tačiau draudimo apsauga galioja nuo 2009-11-20. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog draudikas sutiko su draudimo sutarties sąlyga dėl draudimo sumos, pagrindžia ir ta aplinkybė, jog draudimo sutartis iš esmės analogiškomis sąlygomis buvo tęsiama 2 kartus (iš viso yra 3 draudimo polisai). Be to, liudytojas V. K. nurodė, kad 2011 m. sudarant paskutinę draudimo sutartį, draudikas buvo pataisęs priekabos draudimo sumą, nurodydamas 12 000 Lt, tačiau vėliau pats šią klaidą ištaisė. Teismo vertinimu, draudikas, manydamas, kad yra nurodyta tikrovės neatitinkanti draudimo suma, nebūtų sutikęs jos pataisyti. Atsakovo pateiktuose Metodiniuose nurodymuose (2.2 p.) nustatant, kokią informaciją draudėjas pateikia draudikui, nėra nurodyta transporto priemonės rinkos vertė ar draudimo suma. Taigi, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pasinaudojo savo teise nustatyti draudžiamos automobilio priekabos vertę, pagal ją nustatydamas draudimo sumą, ir nėra įstatyme nustatytų sąlygų sutartyje nurodytai draudimo sumai ginčyti. Nurodė, kad draudikas byloje neįrodė, jog nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudžiamojo įvykio draudimo objekto vertė sumažėjo dėl nusidėvėjimo ar jo sugadinimo. Atkreipė dėmesį, kad automobilinės priekabos draudimo suma buvo nustatyta 2011-07-08, o priekaba pavogta 2011-12-06, t. y. praėjus 5 mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, jog per 5 mėn. priekabos vertė nuo 31 000 Lt sumažėjo iki 8 500 Lt.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aptariama draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis, pagal kurią naudos gavėjui išmokama draudimo išmoka, apskaičiuota atsižvelgiant į jo dėl draudžiamojo įvykio patirtą nuostolį. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirta teismo ekspertizė, kurioje konstatuota, jog aptariamos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė – 8 000 Lt, ir tik dėl priekabos apipavidalinimo jos rinkos vertė padidėja iki 9 700 Lt, tačiau dėl išorinio dekoravimo ginčo šalys draudimo sutartimi nebuvo susitarusios, dėl to minėtas ekspertizės aktas įrodo, jog transporto priemonės vertė buvo nustatyta teisingai ir išmokėta išmoka yra tinkamo dydžio. Šios aplinkybės įrodo, kad sutartyje nurodyta 31 000 Lt suma ženkliai viršijo draudimo vertę. Nurodė, kad teismas tinkamai nemotyvavo savo nesutikimo su ekspertizės išvada. Pažymėjo, kad taisyklė, jog ne gyvybės draudimo atveju draudimo suma negali viršyti draudimo vertės, laikytina vienu iš kertinių principų draudimo teisiniuose santykiuose. Nuostolių draudimo atveju draudėjo gauta draudimo išmoka ta dalimi, kuria būtų viršytas draudėjo patirtas nuostolio dydis, būtų laikoma nepagrįstu praturtėjimu. Mano, kad draudimo sutarties dalis dėl tos draudimo sumos dalis, kuri viršija draudimo vertę, yra negaliojanti. Pažymėjo, kad susidaręs skirtumas tarp sumokėtos draudimo įmokos ir perskaičiuotos draudimo įmokos, t. y. 585 Lt, buvo grąžintas draudėjui AB „IGLUS“, tačiau teismas to neįvertino. Tai, kad priekabos vertė buvo nurodyta būtent ieškovo M. L., ėjusio AB „IGLUS“ generalinio direktoriaus pareigas, patvirtina taip pat ir pats ieškovas 2012-01-11 atsakovui teiktame paaiškinime. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog draudimo sutartis yra fiduciarinė sutartis – didžiausiu pasitikėjimu tarp sutarties šalių paremta sutartis, bei į ilgalaikį AB „IGLUS“ ir atsakovo bendradarbiavimą, M. L. nurodyta apdraudžiamos transporto priemonės vertė draudiko nebuvo patikrinta. Nurodė, kad ir draudiko darbuotojai liudytojai R. B. bei J. V. patvirtino, jog draudikas nenustatinėja krovininių transporto priemonių ir priekabų verčių, o šias sumas pateikia draudėjas. Šios sumos tikrinamos tik kilus įtarimui. Mano, kad M. L. 2012-01-11 rašytiniai paaiškinimai yra patikimesni, nei jo žodiniai nurodymai, jog jis transporto priemonės vertės nenurodė, nes jie duoti pirminėje įvykio tyrimo stadijoje. Be to, ieškovo parodymai bylos eigoje yra prieštaringi, teigiant, kad transporto priemonė buvo 1,80 m aukščio, nestandartinės komplektacijos, tačiau byloje įrodytos priešingos aplinkybės, o tai yra pagrindas nesivadovauti ieškovo paaiškinimais. Nurodė, kad draudimo brokerio V. K. parodymais vadovautis nėra pagrindo, nes jie taip pat prieštaringi, be to, jis privalo veikti draudėjo interesais. Mano, kad skundžiamame sprendime teismas visiškai be pagrindo rėmėsi Metodinių nurodymų nuostatomis, be pagrindo sutapatino visiškai skirtingus procesus, be to, rėmėsi punktais, kurie nagrinėjamu atveju netaikytini, pvz., 16.2.2 p., kuris taikytinas apdraudžiant lengvąsias transporto priemones. Be to, Metodiniai nurodymai yra tik lokalinis draudimo įmonės dokumentas, svarbus tik darbdavio ir darbuotojo santykių kontekste. Mano, kad tai, jog draudikas nepatikrino transporto priemonės vertės sutarties sudarymo dieną, nepaneigia jo teisės įrodinėti aplinkybes, jog draudimo vertė yra mažesnė. Mano, kad pirmosios instancijos nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi šios nagrinėjamos civilinės bylos ir nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2002 priimta iki Draudimo įstatymo, įteisinusio draudimo sutarčių skirstymą į nuostolių draudimo bei sumų draudimo sutartis, įsigaliojimo. Mano, kad toks nuostolių draudimo sutarties aiškinimas sudaro prielaidą padidėti draudžiamųjų įvykių tikimybei.

11Atsakovas M. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad CK 6.998 str. nėra nurodyta, jog jis taikomas tik sumų draudimo atveju, tačiau netaikomas nuostolių draudimo sutartims, be to, iš šio straipsnio akivaizdu, kad jis skirtas pirmiausia ne gyvybės draudimo sutartims, nes jame naudojama sąvoka „draudimo vertė“, kuri yra būdinga tik turto draudimo sutartims. Mano, kad ši nuostata turi būti vertinama kaip specialioji teisės norma bendrųjų teisės normų (CK 6.997 str. 2 d. ir 6.1001 str. 1 d.) atžvilgiu. Mano, kad toks šių teisės normų aiškinimas atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nes draudimo vertės nustatymas ir draudimo rizikos vertinimas draudikui yra profesinė veikla, taigi draudikas savo veiklos rizikos negali perkelti kitai draudimo sutarties šaliai. Nurodo, kad net ir įrodžius, jog būtent ieškovas nurodė transporto priemonės vertę, atsakovas dar turėtų įrodyti ir kitas aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovas nurodė žinomai melagingą draudimo vertę arba padaryta klaida, tačiau šių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo. Pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog draudimo sumą nurodė ieškovas. Nurodė, kad atsakovas, įrodinėdamas, jog draudimo sumą nurodė būtent ieškovas, remiasi draudimo taisyklėmis, kurios negaliojo pirmosios 2009-11-23 draudimo sutarties sudarymo metu. Be to, 2012-01-11 paaiškinime ieškovas atsakovui nurodė ne transporto priemonės vertę, o priekabos įsigijimo kainą. Taip pat minėtame paaiškinime nurodyta, kad kaina buvo derinama su atsakovu. Tai, kad ieškovas suklydo dėl transporto priemonės aukščio, negali paneigti kitų įrodymų teisingumo. Pažymėjo, kad atsakovas sąmoningai nekvietė liudyti į teismą darbuotojos, kuri tiesiogiai bendravo su ieškovu sudarant draudimo sutartį, o iškviesti liudytojai nenurodė, jog draudimo suma nustatyta atsižvelgiant į paties ieškovo nurodytą transporto priemonės vertę. Mano, kad liudytojo V. K. parodymais nesivadovauti nėra pagrindo, nes tai, jog yra nustatyta draudimo brokerio pareiga veikti draudėjo interesais, nesudaro pagrindo teigti, kad jis davė melagingus parodymus. Atsakovo teiginys, kad transporto priemonės apžiūra ir draudimo rizikos įvertinimas yra skirtingi procesai, nepagrįstas, nes draudimo rizikos vertinimo proceso sudėtinės dalys yra turto apžiūra bei jo vertės nustatymas. Pažymėjo, kad draudikas porą dienų po to, kai buvo į jį kreiptasi, vertino draudimo riziką, be to, 3 kartus patvirtino iš esmės vienodą draudimo sumą, taip pat 2011 m. sudarant paskutinę draudimo sutartį atsakovas pakoregavo draudimo sumą, tačiau vėliau ją ištaisė. Mano, kad nurodyta teismine praktika vadovautis yra pagrindas, nes ginčo situacijos šioje byloje ir išnagrinėtose bylos iš esmės sutampa. Nurodė, kad sprendžiant dėl tam tikro teismo precedento aktualumo yra svarbu išnagrinėtose bylose taikytina teisė, o ne taikytų ankstesnių precedentų datos. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju draudikas grąžino neva permokėtą įmokos dalį už paskutinę draudimo sutartį, tačiau pasiliko sau įmoką už ankstesnes 2 draudimo sutartis, galiojusias 2009-2011 m.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

15Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo M. L. ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovo ERGO Insurance SE M. L. naudai 20 250 Lt draudimo išmoką. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas draudėjas M. L. su atsakovu draudiku ERGO Insurance SE (buv. UADB „Ergo Lietuva“) 2011-07-08 sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr.710-850-1101033), kurios pagrindu buvo apdrausta ieškovui priklausanti automobilinė priekaba ( - ), draudimo laikotarpiui nuo 2011-07-09 iki 2012-07-08. 2011-12-06 priekaba buvo pavogta, ieškovas apie tai laiku informavo atsakovą, kuris įvykį pripažino draudiminiu, draudimo išmokos dydį apskaičiuodamas ne draudimo sutartyje nurodyta 31 000 Lt draudimo suma, o lyginamosios vertės metodu, lyginant analogiškas apdraustai priekabai vidutines rinkos vertes. Atsakovas pateikė išvadą, jog 2011-12-28 priekabos rinkos vertė yra 8 500 Lt. Ieškovas pateikė pretenziją atsakovui dėl draudimo išmokos dydžio, tačiau atsakovas nurodė, kad draudimo išmokos dydis yra nustatytas tinkamai. Iš viso ieškovui buvo išmokėta 7 650 Lt draudimo išmoka (atėmus 850 Lt išskaitą). Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 20 250 Lt draudimo išmoką (31 000 Lt – 10 proc. išskaita – 7 650 Lt sumokėta draudimo išmokos dalis) bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-04 sprendimu tenkino.

17Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, jog šalys nesutarė dėl ieškovui M. L. mokėtinos draudimo išmokos dydžio. Ieškovui teigiant, kad draudimo išmoka skaičiuotina nuo draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės draudimo sumos – 31 000 Lt, atsakovas įrodinėjo, jog ši vertė nepagrįsta, nes pagal atsakovo paskaičiavimus bei byloje atliktą ekspertizę, konkrečios ginčo transporto priemonės vertė įvykio dieną sudarė ne daugiau nei 8 500 Lt, todėl būtent nuo šios sumos skaičiuotina draudimo išmoka. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovo teiginiu sutikti neturi pagrindo.

18CK 6.987 str. 1 d. nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Pagal CK 6.997 str. 2 d. nuostatą, ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Pagal CK 6.998 str. draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, pagal kurią apskaičiuojama draudimo išmoka, negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida. Pažymėtina, kad suformuotoje teisminėje praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2006) yra nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią draudimo išmoka dėl transporto priemonės praradimo turėtų būti lygi draudimo sumai. Išimtį iš šios taisyklės galėtų sudaryti nebent tie atvejai, kai nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudiminio įvykio dienos apdrausto daikto vertė aiškiai sumažėja dėl tokio daikto sugadinimo ar jo nusidėvėjimo. Tokiais atvejais įrodinėti aplinkybes, kiek sumažėjo apdrausto daikto vertė, ją skaičiuojant nuo sutarties sudarymo metu apskaičiuotos to daikto draudimo sumos, turi draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2007).

19Pažymėtina, kad draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str. 1 d.). Tačiau draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (Draudimo įstatymo 2 str. 18 p.). Draudimo liudijime nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Draudėjas su jomis susipažįsta ir tai patvirtina pasirašydamas liudijimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006).

20Atkreiptinas dėmesys, kad draudiko teisė įvertinti apdrausto daikto vertę ir pagal ją apskaičiuoti draudimo sumą reiškia tai, kad aiškia draudimo suma sutarties šalys teisiškai apibrėžia apdraustų turtinių interesų apimtį. Atsižvelgiant į šalių sulygtas sutarties sąlygas, taip pat dėl teisinio apibrėžtumo ir nuspėjamumo draudiminio įvykio atveju draudimo išmoka turi būti apskaičiuojama laikantis sutartyje įrašytos draudimo sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1017/2013). Draudimo sutarties sudarymą tarp šios bylos šalių patvirtinančiame dokumente – 2011-07-08 draudimo liudijime Nr. 710-850-1101033 (t. 1, b.l. 7) – nurodyta, kad draudimo suma lygi transporto priemonės rinkos vertei, o transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 14.1.1 p. numatyta, kad vagystės ar plėšimo atveju, draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo įvykio metu. Minėto draudimo liudijimo priede draudimo sutarties sudarymo dieną ginčo transporto priemonės – priekabos – rinkos vertė nurodyta 31 000 Lt. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nėra nustatyta ir įrodyta, jog transporto priemonės vertė draudimo sutarties sudarymo metu (2011-07-08) buvo mažesnė, nei šioje sutartyje nurodyta 31 000 Lt draudimo suma. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog, atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė sutartis – didžiausiu pasitikėjimu tarp sutarties šalių paremta sutartis, bei į ilgalaikį AB „IGLUS“ ir atsakovo bendradarbiavimą, M. L. nurodyta apdraudžiamos transporto priemonės vertė draudiko nebuvo patikrinta. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo teiginiu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, teigti, jog draudikas transporto priemonės vertės netikrino, nėra pagrindo, kadangi byloje įrodyta, jog atsakovas apie porą dienų sprendė dėl priekabos draudimo sumos dydžio bei priekabos draudimo suma buvo taisoma, pradžioj nurodant 12 000 Lt, tačiau vėliau šią klaidą ištaisant. Be to, svarbus ir tas faktas, jog draudimo sutartis iš esmės analogiškomis sąlygomis buvo tęsiama 2 kartus, o draudimo sumos buvo derinamos tarp Panevėžio regioninio centro ir centrinės būstinės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savo teisę apžiūrėti transporto priemonę draudikas realizavo ir gaudamas transporto priemonės nuotraukas, jos dokumentus. Taigi, šios aplinkybės įrodo, jog transporto priemonės draudimo suma atsakovo ERGO Insurance SE buvo įvertinta ir draudimo liudijime įrašius būtent tokią draudimo sumą bei atsakovui šį dokumentą pasirašius, jis savo konkliudentiniais veiksmais pripažino būtent tokio dydžio draudžiamo turto rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ir draudimo įmokos buvo apskaičiuotos ir sumokėtos nuo draudimo sutartyje nurodytos sumos, kas rodo, kad abi sutarties šalys suprato draudimo apimtis ir dėl to buvo aiškiai išreiškusios savo valią. Nors iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog skirtumas tarp sumokėtos draudimo įmokos ir perskaičiuotos draudimo įmokos, t. y. 585 Lt, buvo grąžintas draudėjui AB „IGLUS“, tačiau už ankstesnes 2 draudimo sutartis, galiojusias 2009-2011 m., nurodant sutartyje tą pačią draudimo sumą (tik konkrečiu metu atsižvelgiant į transporto priemonės nusidėvėjimą), tokios išmokos nebuvo perskaičiuotos, kas įrodo, jog jos buvo skaičiuojamos nuo šalių sulygtos sutartyje nurodytos transporto priemonės draudimo sumos. Minėta, jog CK 6.998 str. nustato, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pateikta įrodymų, kad būtų nustatytos minėtame straipsnyje įvardintos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima ginčyti draudimo sumą, o draudikas byloje neįrodė, jog nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudžiamojo įvykio draudimo objekto vertė sumažėjo dėl nusidėvėjimo ar jo sugadinimo.

21Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, kad tai, jog draudimo išmoka paskaičiuota teisingai, įrodo atsakovo atlikti skaičiavimai dėl transporto priemonės vertės įvykio dieną bei byloje atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad transporto priemonės – priekabos – rinkos vertė įvykio dieną, t. y. 2011-12-06, sudarė 9 700 Lt, o neatsižvelgiant į priekabos apipavidalinimą – 8 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos įrodymais nenustatyta, jos ginčo transporto priemonės vertė draudimo sutarties sudarymo metu 2011-07-08 buvo mažesnė, nei šioje sutartyje nurodyta 31 000 Lt draudimo suma. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ginčo atveju draudimo suma neviršijo draudimo vertės, dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.1001 str. 1 d. nurodytų pasekmių, t. y. draudimo sutarties negaliojimo dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Nesant pagrindo pripažinti, jog draudimo sutartyje nurodyta 31 000 Lt draudimo suma viršijo draudimo vertę, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo remtis byloje atliktos ekspertizės išvada, kadangi joje visiškai neaptarta, dėl ko transporto priemonės vertė per 5 mėnesius nuo draudimo sutarties sudarymo dienos (2011-07-08) iki draudiminio įvykio dienos (2011-12-06) sumažėjo nuo 31 000 Lt iki 9 700 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atlikta ekspertų išvada objektyviai negalėjo būti tiksliai įvertinta pavogtos priekabos vertė, nesant galimybės atlikti individualią šios priekabos apžiūrą. Tuo tarpu draudikas draudimo sutarties sudarymo metu turėjo galimybę atlikti draudžiamos transporto priemonės apžiūrą, įvertinti jos įrangą, komplektaciją, techninę būklę ir apskaičiuoti apdraustos transporto priemonės vertę, atitinkančią draudimo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2006).

22Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priekabos vagystės atveju, kuris sutartyje nurodytas kaip draudiminis įvykis, draudiko atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, atitinkančią draudimo sumą, reiškia sutarties nevykdymą, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovas privalėjo išmokėti ieškovui draudimo išmoką, lygią draudimo sumai, išskaičiavus 10 proc. besąlyginę išskaitą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 20 250 Lt draudimo išmoka, yra teisėtas ir pagrįstas.

23Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

24Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., ieškovo M. L. naudai iš atsakovo priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800 Lt išlaidų, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ERGO Insurance SE.

25Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

26Atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE ieškovo M. L. naudai 800 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas M. L. pateikė ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš... 5. Nurodė, kad 2011-07-08 tarp AB „IGLUS“ ir ERGO Insurance SE (buv. UADB... 6. Atsakovas ERGO Insurance SE pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-04 sprendimu ieškovo M. L.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto... 11. Atsakovas M. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas draudėjas M. L. su atsakovu draudiku... 17. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, jog šalys nesutarė... 18. CK 6.987 str. 1 d. nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už... 19. Pažymėtina, kad draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties... 20. Atkreiptinas dėmesys, kad draudiko teisė įvertinti apdrausto daikto vertę... 21. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, kad tai, jog draudimo išmoka... 22. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priekabos... 23. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija apeliacine tvarka... 24. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98... 25. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 26. Atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE ieškovo M. L. naudai 800 Lt...