Byla Ik-1893-815/2011
Dėl nutarimų ir sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Danieliui Žepnickui, atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams Povilui Kazlauskui ir Ryčiui Kantakevičiui, atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos atstovams Mindaugui Jaskelevičiui ir Renaldui Viščiniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ skundą atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Druskininkų savivaldybės tarybai dėl nutarimų ir sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Litesko“, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 1–15), kurį patikslino (T 1, b. l. 125–139), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą

5Nr. O3-324 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“; 2) panaikinti atsakovo Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą

6Nr. O3-326 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2009–2013 metams“; 3) panaikinti atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą

7Nr. T1-209 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“; 4) panaikinti atsakovo Komisijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. O3-339 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-324 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ klaidos ištaisymo“; 5) panaikinti atsakovo Komisijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. O3-340 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų“; 6) panaikinti atsakovo Tarybos 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T1-236 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo

8Nr. T1-209 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ redakcinio pakeitimo“; 7) įpareigoti atsakovą Komisiją: atlikti 2010–2013 metų UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) plano derinimo su UAB „Litesko“ procedūrą ir iš naujo svarstyti 2010–

92013 metų turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) plano suderinimo klausimą, laikantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) reikalavimų bei tvarkos; įvykdžius šį įpareigojimą, nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ bazinės šilumos energijos kainos dedamąsias; nustatant UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ bazinės šilumos energijos kainos dedamąsias, įvertinti ir numatyti UAB „Litesko“ negautų pajamų kompensaciją dėl neteisėto ir nepagrįsto sąnaudų ir bazinės kainos dedamųjų sumažinimo, priimant ir taikant (taip pat Tarybos sprendimais) Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-324 bei 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. O3-339.

10Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami Komisijos nutarimai yra neteisėti iš esmės, nes jų turinys prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 daliai, Metodikos 64, 65, 80.1, 99,

11103 punktams, be to, priimant nutarimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač skaidrumo ir objektyvumo principų reikalavimai, todėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas

12Nr. O3-324 ir 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-326 naikintini Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o, vadovaujantis konstituciniu principu, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, naikintini ir skundžiami Tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T1-209 ir 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T1-236 bei Komisijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3-339 ir 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3-340. Pareiškėjas pažymėjo, jog skundžiami nutarimai ir sprendimai yra individualūs administraciniai aktai (ABTĮ 2 str. 14 d.). Šie teisės aktai tiesiogiai pažeidžia jo teises bei įstatymų saugomus interesus, daro žalą turtiniams interesams. Komisija apskaičiavo ir nustatė mažesnes negu jo pateiktame projekte nurodytos bazinės šilumos energijos kainos dedamąsias iki 2013 m. gruodžio 31 d., be kita ko, nepagrįstai ir neteisėtai apskaičiavo remonto sąnaudas. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovo apskaičiuota remonto sąnaudų suma yra mažesnė tiek

13už jo planuojamas, tiek už paskutinių trejų metų (2008–2010 m.) vidutines sąnaudas, tiek už Komisijos 2010 m. gruodžio 3 d. pažymoje Nr. ( - ) nurodytus II grupės įmonių lyginamosios analizės rodiklius, o tai aiškiai pažeidžia Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 65 bei 80.1 punktų nuostatas. Be to, priimant Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-324 pažeistos pagrindinės procedūros, apskaičiuojant remonto sąnaudas, kurios reikšmingos apskaičiuojant bazinės šilumos energijos kainos dedamąsias (Metodikos 64, 80.1, 99, 103 ir kt. punktai), o priimant Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-326 pažeistos pagrindinės procedūros, apskaičiuojant remonto sąnaudas, kurios tiesiogiai susijusios su remonto plano derinimu.

14Atsakovas Komisija atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 22–33) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

15Komisija nurodė, kad teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar, įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Komisija, apskaičiuodama vidutines metines remonto sąnaudas 2010–2013 m. laikotarpiui, nepagrįstai sumažino projekte pateiktą sąnaudų sumą – 375,5 tūkst. Lt iki 255,5 tūkst. Lt, taip pažeisdama Metodikos 65 bei 80.1 punktus, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principą, nustatant energijos resursų kainas vartotojams. Tačiau Komisija, apskaičiuodama 255,5 tūkst. Lt remonto sąnaudų sumą, vadovavosi teisės aktais ir užtikrino Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo ir mažiausių sąnaudų užtikrinimo principą. Todėl apskaičiuota 255,5 tūkst. Lt sąnaudų suma yra pakankama remonto plane numatytiems darbams atlikti. Teigė, jog Komisija, priimdama skundžiamus nutarimus, laikėsi visų taisyklių ir procedūrų. Pareiškėjas jokių argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių tiek skundžiamų nutarimų neteisėtumą, tiek skundžiamų nutarimų priėmimo procedūrų pažeidimą, išskyrus subjektyviomis prielaidomis paremtą bei abstrakčiais samprotavimais, kurie negali būti laikomi pakankami įrodymų prasme, grindžiamą tariamą viešojo administravimo principų pažeidimą, priimant skundžiamus nutarimus, nepateikė. Pažymėjo, jog šilumos tiekėjo valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planų derinimą ir jų vykdymą reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 5 punkto nuostatos; konkrečių turto priežiūros planų derinimo procedūrų teisės aktai nenumato, todėl Komisija šiuos planus derina skaičiuodama bazines šilumos kainų dedamąsias, lėšų poreikį remonto darbams įvertindama pagal Metodikos nuostatas. Komisija, vadovaudamasi Metodikos 65 punktu, nustatė būtinųjų sąnaudų dydį remonto darbams atlikti, o UAB „Litesko“ palikta teisė optimizuoti savo parengtą remonto planą, numatant tik būtinus remonto darbus. Teleologiškai aiškinant Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalies 5 punktą, Komisijai suteikta diskrecijos teisė pagal savo kompetenciją spręsti, derinti ar nederinti atitinkamų metų remonto planą, jeigu derinti – kokia apimtimi. Komisija, įgyvendindama savo diskrecijos teisę valdomo turto priežiūros bei eksploatavimo plano derinimo procedūroje, inter alia taikant Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Metodikos 3.2 punkto nuostatas, visais atvejais privalo tinkamai motyvuoti pasirinktą diskrecijos teisės įgyvendinimo variantą. Akcentavo, kad šilumos bazinės kainos buvo skaičiuojamos vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo ir Metodikos nuostatomis, o, apskaičiuojant 255,5 tūkst. Lt remonto sąnaudų sumą, nepažeistos Metodikos nuostatos ir užtikrintas Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintas būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo ir mažiausių sąnaudų užtikrinimo principas.

16Atsakovas Taryba atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 7–9) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

17Taryba nurodė, kad skundžiami Komisijos nutarimai bei Tarybos sprendimai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms šilumos kainos nustatymą, todėl yra tinkami bei teisėti. Komisija, išnagrinėjusi projektą, sumažino būtinąsias šilumos tiekimo sąnaudas daugiau kaip 6 mln. Lt, taip pat ir remonto darbų sąnaudas šilumos gamybos kainoje nuo įmonės planuojamų 291 tūkst. Lt iki 176 tūkst. Lt. Remonto darbų sąnaudos šilumos perdavimo kainoje buvo paliktos tokios, kokios pateiktos projekte, t. y. 79,5 tūkst. Lt. Pareiškėjas projektą pateikė 2010 m. rugsėjo mėn., todėl, remiantis Metodikos 80.1 punktu, vertinamos paskutinių trejų kalendorinių, t. y. 2007–2009 m., remonto darbų šilumos gamyboje sąnaudos. Be to, 2009 m. atlikta Druskininkų rajoninės katilinės rekonstrukcija. Šilumos gamybos ūkis iš esmės atnaujintas, o tai turėtų lemti mažesnį remonto sąnaudų dydį. Komisijos nustatytas 176 tūkst. Lt remonto sąnaudų šilumos gamyboje dydis, kasmet perskaičiuojant šilumos kainą bus koreguojamas vadovaujantis Metodikos 115.2 punktu, atsižvelgiant į infliacijos dydį. Pažymėjo, jog Komisija, vykdydama įstatymų jai priskirtas funkcijas, atlieka valstybinį reguliavimą energetikos sektoriuje. Komisija surinko visus bazinių šilumos kainų nustatymui reikalingus duomenis, juos įvertino ir, vadovaudamasi šiais duomenimis, teisės aktų nustatyta tvarka padarė išvadas, kurios užfiksuotos skundžiamuose nutarimuose.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu

20(T 3, b. l. 46–69) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

21Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmiausia ginčas kyla dėl to, ar Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-324 bei 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-326 yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo teigimu, kiti jo reikalavimai yra išvestinio pobūdžio, nes paminėti nutarimai naikintini ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o, vadovaujantis konstituciniu principu, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, naikintini ir skundžiami Tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T1-209 ir 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T1-236 bei Komisijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3-339 ir 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3-340. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog Komisija remonto sąnaudas apskaičiavo ir nustatė pažeisdama Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies bei Metodikos 64, 65, 80.1, 99, 103 punktų nuostatas. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Teismas pakartojo pareiškėjo skundo argumentus dėl remonto sąnaudų apskaičiavimo. Teismas vadovavosi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, Metodikos 64, 65 (2010 m. spalio 4 d. redakcija), 80.1, 99, 103 punktais. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-324

22bei 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-326 nepagrįstumą ir neteisėtumą, t. y. neatitiktį paminėtoms Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies bei Metodikos 64, 65, 80.1, 99,

23103 punktų nuostatoms, iš esmės įrodinėja pateikdamas teismui Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ (toliau – UAB „Tuvlita“) Sertifikavimo centro vadovo E. K. parengtą ataskaitą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartyje suformuluotus klausimus specialistui – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos l. e. Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas (šilumai) R. V. Tačiau teismas pabrėžė, kad ši ataskaita negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, leidžiantis teismui suabejoti nurodytų Komisijos nutarimų pagrįstumu ir teisėtumu, nes ataskaitoje yra pateiktos gali būti suinteresuoto bylos baigtimi asmens išvados. Juolab kad, teismo vertinimu, nešališkas specialistas R. V., Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos l. e. Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas (šilumai), į klausimus, nurodytus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartyje, pateikė atsakymus, kurie tik patvirtina, kad pareiškėjo skunde išdėstytos abejonės yra visiškai nepagrįstos, o Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-324 bei 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-326 nėra teisinio pagrindo panaikinti, nes Komisijos Šilumos skyriaus 2010 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. ( - ) yra tinkamai juos pagrindžianti. Antra vertus, teismas pabrėžė, kad teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, jog Komisija nevisiškai tinkamai taikė Metodikos 80.1 punkto reikalavimus, nes paskutinių praėjusių trejų kalendorinių metų faktinių sąnaudų vertinimas buvo atliktas pagal 2008 m. duomenis. Tačiau, teismo vertinimu, tai nėra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris leistų padaryti išvadą, kad aptariami Komisijos nutarimai gali būti naikinami ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-324 bei 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-326 paliktini nepakeisti. Kadangi kiti pareiškėjo reikalavimai tėra išvestinio pobūdžio, todėl nepatenkinus pastarųjų pareiškėjo reikalavimų, netenkinami ir kiti pareiškėjo reikalavimai, t. y. paliekami nepakeisti Tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T1-209, Komisijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3-339, Komisijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3-340, Tarybos 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T1-236, o reikalavimas įpareigoti Komisiją atlikti veiksmus netenkinamas.

24III.

25Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 72–83) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261. Teismas, nagrinėdamas Komisijos teiginių dėl jo skundo klausimus, netinkamai aiškino ir pritaikė (t. y. iš viso netaikė ir nesivadovavo) Viešojo administravimo įstatymo

278 straipsnio keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, taip pat niekaip neįvertino jokių jo skunde nurodytų motyvų dėl skundžiamų nutarimų neteisėtumo, t. y. konkrečių teisės normų pažeidimų. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-390/2011. Teismas, apskritai nepasisakydamas nei dėl jo argumentų, jog skundžiami nutarimai neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), nei kad priimant skundžiamus nutarimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d.

283 p.), priėmė visiškai nemotyvuotą sprendimą, kuris yra naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 143 straipsnio pagrindu.

292. Visiškai nemotyvuotai nepasisakydamas dėl rašytinės daugiau kaip 90 lapų vyr. eksperto kvalifikaciją turinčio UAB „Tuvlita“ Sertifikavimo centro vadovo E. K. parengtos ataskaitos išvadų vertinimo, nemotyvuotai įvardydamas E. K. kaip asmenį, „galbūt“ suinteresuotą bylos baigtimi, ir tuo pat metu nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad teismo posėdžio metu „nešališkas“ specialistas R. V. „į klausimus, nurodytus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartyje, pateikė atsakymus, kurie tik patvirtina, kad pareiškėjo skunde išdėstytos abejonės visiškai nepagrįstos“, teismas pažeidė imperatyvius ABTĮ 81 ir 86 straipsnių reikalavimus.

30Atsakovas Komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 112–121) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

311. Neturi pagrindo abejoti nei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, nei teismo pakviesto specialisto išvadomis ir teiginiais. Tą patį patvirtino ir teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė dėl pareiškėjo pateiktos savo siūlyto eksperto E. K. ataskaitos. Buvo pabrėžta, kad ši ataskaita negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, leidžiantis suabejoti Komisijos skundžiamų nutarimų pagrįstumu ir teisėtumu.

322. Teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, ištyrė visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertino, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o ABTĮ 142 ir 143 straipsniuose nustatytų galimų sprendimo panaikinimo pagrindų nėra.

33Atsakovas Taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 122–124) prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

341. Pareiškėjo pateiktame šilumos bazinių kainų dedamųjų skaičiavimo projekte buvo numatyta 375,5 tūkst. Lt remonto sąnaudų. Komisija, įvertinusi faktines sąnaudas, priežastis, lėmusias šių sąnaudų pasikeitimą, sąnaudų pasikeitimą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo ir nustatytas veiklos efektyvumo užduotis pagal lyginamąją analizę, šias remonto sąnaudas sumažino iki 255,5 tūkst. Lt. Sumažintos buvo tik šilumos gamybos veikloje planuojamos remonto sąnaudos (nuo 291 tūkst. Lt iki 176 tūkst. Lt). Šilumos perdavimo veikloje remonto sąnaudos buvo paliktos tokios, kokias planavo pareiškėjas (79,5 tūkst. Lt).

352. Pareiškėjas reikalauja teismo įpareigoti Komisiją perskaičiuoti būtinąsias remonto sąnaudas, įvertinant „menamas faktines“ remonto sąnaudas. Toks perskaičiavimas būtų įmanomas tik pakeitus dabar galiojančią Metodiką, kurios pareiškėjas neskundžia. Neskundžiant Metodikos, galiojančios metodikos taikymas ir aiškinimas įeina į Komisijos diskrecijos ribas.

363. Specialistų išvados ir pasisakymai dėl remonto darbų būtinumo bei remonto sąnaudų dydžio neturėtų būti sprendžiami šioje byloje. Šios išvados ir pasisakymai galėtų tik sukonkretinti reikalingas remonto sąnaudas, tačiau galiojanti Metodika nenumato Komisijai teisės, nustatant remonto sąnaudas, remtis panašiais argumentais. Komisija turi griežtai vadovautis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais šilumos kainų nustatymą.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV.

39Apeliacinis skundas atmestinas.

40Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl šilumos kainos nustatymo Druskininkų savivaldybės teritorijoje veikiančiam (šilumą tiekiančiam) pareiškėjo teritoriniam padaliniui (filialui) „Druskininkų šiluma“. Ginčo esmė – šalių (šilumos tiekėjo ir atitinkamos licencijos turėtojo – pareiškėjo bei šią licencijuojamą veiklą prižiūrinčios ir valstybės kainų šioje srityje reguliavimą įgyvendinančios institucijos – atsakovo Komisijos) nesutarimai dėl pareiškėjo parengto ir šiam atsakovui pateikto suderinti šilumos bazinių kainų dedamųjų apskaičiavimo ir jų pagrindimo projekto. Konkrečiai paėmus, šios ginčo šalys nesutaria dėl šiame projekte nurodytų vidutinių metinių sąnaudų 2010–2013 metų laikotarpiui apskaičiavimo teisingumo jų pagrįstumo aspektu. Pasisakydama dėl šio ginčo išraiškos nagrinėjamoje byloje, kolegija pažymi, kad nurodyti nesutarimai pasireiškė pareiškėjo skundžiamuose atsakovo Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimuose Nr. O3-324 ir Nr. O3-326, kurie buvo priimti, pareiškėjui šiam atsakovui pateikus suderinti atitinkamą šilumos bazinių kainų dedamųjų skaičiavimo bei pagrindimo dokumentų projektą. Kiti pareiškėjo teismui paduotame skunde nurodyti reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti šiuos atsakovo Komisijos nutarimus (Nr. O3-324 ir

41Nr. O3-326), todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais, konstatuoja, kad lemiamą reikšmę šiai administracinei bylai išspręsti turi paminėtų atsakovo Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

42Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo šalys nekvestionuoja nei būtinumo pareiškėjui derinti su atsakovu Komisija paminėtą projektą (toks būtinumas yra nustatytas Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 5 p. bei šio įstatymo 32 str. nuostatose), nei šio atsakovo kompetencijos apimties atliekant tokį suderinimą (ši kompetencija nustatyta Energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 6 p., Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2, 4 ir 9 d. bei kyla iš Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 17 d. bendro pobūdžio nuostatos, pagal kurią Komisija kartu su savivaldybėmis kontroliuoja, ar įmonės teisingai skaičiuoja šilumos ir karšto vandens kainų dedamosios dydį ir kaip taikomos šilumos ir karšto vandens kainos). Teisės taikymo požiūriu nurodytos ginčo šalys skirtingai interpretuoja Metodikos taikymą, nustatant šilumos tiekėjo (pareiškėjo) sąnaudų skaičiavimo teisingumą ir pagrįstumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčo šalys taip pat nekvestionuoja nei būtinumo šioje byloje vadovautis atitinkamomis Metodikos nuostatomis (tokį būtinumą nustato Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 ir 4 d.), nei pačių byloje taikytinų Metodikos nuostatų teisingumo.

43Pasisakydama dėl materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad Komisijos (atsakovo) teisės paminėtame kainų (jų sudedamųjų dalių) suderinimo procese kyla pirmiausia iš Komisijos veiklą reglamentuojančių įstatymų bendro pobūdžio nuostatų. Tai yra Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 6 punkto (bylai aktuali 2009-01-12 įstatymo Nr. XI-130 redakcija) nuostata, pagal kurią viena iš Komisijos funkcijų yra investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumo įvertinimas, nustatant valstybės reguliuojamas kainas. Tai taip pat yra Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies (bylai aktuali 2009-05-12 įstatymo Nr. XI-250 redakcija) nuostata, pagal kurią šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos bei turto nuomos mokesčiai, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karšto vandens kainas. Nurodytos įstatymo lygmeniu pateiktos nuostatos įpareigoja šį atsakovą laikytis jose suformuluotų šilumos kainų dedamųjų (tarp jų ir atitinkamų remonto sąnaudų) nustatymo kriterijų, kurių taikymas yra būtinas, atsižvelgiant į valstybės saugomus šilumos energijos vartotojų interesus bei derinant šiuos interesus su šilumos tiekėjų strateginiais interesais.

44Poįstatyminio akto - Metodikos – lygmeniu šie kriterijai (bendrųjų nuostatų pavidalu) yra suformuluoti Metodikos 3 punkte. Pagal šį punktą, šilumos kainos grindžiamos nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, stabilumo, kryžminio subsidijavimo draudimo principais ir sudaro prielaidas įgyvendinti šiuos tikslus: 3.1. ginti šilumos vartotojų teises bei teisėtus interesus; 3.2. mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti ilgalaikį, patikimą bei kokybišką šilumos tiekimą vartotojams; 3.3. didinti šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumą; 3.4. užtikrinti pagrįstą šilumos tiekimo veiklos rentabilumą; 3.5. mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai; 3.6. skatinti šilumos tiekėjus diegti pažangias technologijas, naudoti vietinio kuro išteklius; 3.7. įteisinti pagrįstą konkurenciją tarp šilumos gamintojų. Detalesnis šilumos kainų dedamųjų nustatymo reguliavimas ir atsakovo Komisijos vaidmuo šiame reguliavime (nagrinėjamai bylai aktualias klausimais) nustatyti Metodikos 64 punkte (bylai aktuali

452009-07-08 nutarimo Nr. O3-96 redakcija), pagal kurį šilumos kainų dedamosios grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos gamybos (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros (eksploatacijos) ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis <...>; Metodikos 65 punkte (bylai aktuali 2010-10-04 nutarimo Nr. 03-203 redakcija), pagal kurį šilumos tiekėjų bei Reguliuojamų gamintojų veiklos efektyvumas bei sąnaudų pagrįstumas vertinamas atliekant lyginamąją analizę, t. y. lyginant įmonės veiklą su kitų atitinkamai įmonių grupei priklausančių įmonių veikla <...>. Lyginamosios analizės rodiklius skaičiuoja Komisija, vadovaudamasi Lyginamosios analizės aprašu <...>; bei Metodikos 80.1 punkte (bylai aktuali 2009-07-08 nutarimo Nr. O3-96 redakcija), pagal kurį šilumos bazinių kainų dedamųjų skaičiavimuose šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo pastoviosios būtinosios sąnaudos nustatomos, įvertinus paskutinių praėjusių trejų kalendorinių metų faktines sąnaudas, priežastis, lėmusias šių sąnaudų pasikeitimą, sąnaudų pasikeitimą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo ir nustatytas veiklos efektyvumo užduotis pagal lyginamąją analizę <...>.

46Aiškindama išvardintas teisės normas, kolegija pažymi, kad pirmiausia jos atskleidžia Komisijos diskreciją nustatyti (normuoti) šilumos tiekėjo siūlomos patvirtinti bazines šilumos energijos dedamąsias, tarp jų šilumos tiekėjo nurodytus (siūlomus patvirtinti) remonto bei eksploatacijos sąnaudų atitinkamam laikotarpiui metinius dydžius. Pasisakydama dėl šios diskrecijos, kolegija pažymi, kad nurodytos teisės normos detaliai nereglamentuoja jos realizavimo būdų, o tik nustato bendras gaires (kriterijus), kuriomis (kuriais) yra būtina vadovautis, Komisijai sprendžiant atitinkamo šilumos tiekėjo pasiūlymo priimtinumo klausimą. Kalbant apie nagrinėjamai bylai aktualų remonto sąnaudų dydžio nustatymą, tai reiškia, kad, spręsdama šį klausimą, Komisija, be kita ko, turi teisę vadovautis ekonominio tikslingumo kriterijumi, be to, spręsdama atitinkamų remonto sąnaudų apimties, jų dydžio nustatymo, neatidėliotino būtinumo ar išdėstymo laike ir pan. klausimus, gali ir turi atsižvelgti į regione esamą (faktinę) šilumos energijos tiekimo padėtį, palyginti ją su kituose regionuose atitinkama padėtimi. Tačiau kolegija pažymi, kad tokia Komisijos diskrecija nėra absoliuti, nes, ją įgyvendindama, Komisija privalo vadovautis atitinkamomis metodinio pobūdžio nuostatomis, nurodytomis Metodikoje. Bet kartu pažymėtina ir tai, kad, ją realizuodama, Komisija, nustatydama priimtinų (jos pakoreguotų) sąnaudų dydį, neprivalo paneigti tam tikrų šilumos tiekėjo prašomame suderinti plane nurodytų pozicijų pagrįstumą, t. y. aukščiau aptartose ribose Komisija gali pasinaudoti tam tikro „valingo“ sprendimo priėmimo teise. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos manymu, darytina išvada, kad tokio pobūdžio administracinį ginčą nagrinėjantis teismas taip pat neturi būtinumo, o ABTĮ 86 straipsnio taikymo

47prasme - poreikio aiškintis tam tikrų ginčo šalių pozicijų neatitikimo priežasčių ir šalinti tokius neatitikimus. Be to, pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnį, administracinis teismas, skirtingai nuo aukščiau paminėtos Komisijos kompetencijos, neturi teisės vertinti ginčijamų administracinių aktų ekonominio tikslingumo požiūriu. Pastarajame kontekste pastebėtina, kad iš esmės tokios panašaus pobūdžio administracinių bylų nagrinėjimo teisme (nagrinėjamo ginčo ribų nustatymo ir įrodymų įvertinimo aspektu) praktikos yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., 2011-02-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-390/2011).

48Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad nurodytų ginčo šalių pozicijos dėl pareiškėjo remonto sąnaudų vidutinio metinio dydžio skaičiavimo 2010-2013 m. laikotarpiui, iš atsakovo Komisijos pusės, yra nurodytos jo priimtus (pareiškėjo skundžiamus) nutarimus pagrindžiančioje Komisijos Šilumos skyriaus surašytoje 2010 m. gruodžio 3 d. pažymoje Nr. ( - ) (pažymėtina, kad, prieš priimant skundžiamus atsakovo Komisijos nutarimus, pareiškėjas buvo pateikęs šiam atsakovui savo pastabas dėl šios pažymos), iš pareiškėjo pusės, – pačiame jo 2010 m. gegužės 28 d. ir papildomai 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijai suderinti pateiktame šilumos bazinių kainų dedamųjų skaičiavimo bei pagrindimo dokumentų projekte. Be to, pareiškėjo pozicija taip pat yra išdėstyta jo teismui pateiktoje specialisto E. K. parengtoje (aukščiau paminėtoje) 2011 m. birželio 14 d. ataskaitoje, kurioje buvo jo atsakymai į pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartyje suformuluotus šešis klausimus. Pažymėtina, kad šie klausimai teismo buvo pateikti kitam, teismo pakviestam specialistui R. V., kuris davė savo atsakymus į juos teismo 2011 m. birželio 16 d. posėdžio metu (T 3, b. l. 41-44).

49Pasisakydama dėl paminėtų byloje esančių duomenų ir specialistų atsakymų į teismo pateiktus klausimus (ABTĮ 57 str. taikymo požiūriu įrodymų) įvertinimo nagrinėjamoje byloje, kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad (kaip jau buvo pasisakyta aukščiau), atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo specifiką, tai darant, yra būtina vadovautis aukščiau aptartais atitinkamų aplinkybių nustatymo ir įvertinimo kriterijais, o ne tirti tam tikrų, konkrečiais skaičiais išreikštų, vienos arba kitos ginčo šalies pozicijų pagrįstumo klausimą. Antra vertus (kaip jau buvo pasakyta aukščiau), pabrėžtina, kad teismas, vertindamas šiuos įrodymus ir, ypatingai, paminėtų specialistų išvadas ir atsakymus į teismo pateiktus klausimus, turi atsiriboti nuo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo ekonominio tikslingumo požiūriu, t. y. šio aspekto taikymas teismo turi būti paliktas išimtinei Komisijos diskrecijai. Atsižvelgiant į nurodytus įrodymų įvertinimo nagrinėjamoje byloje ypatumus, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo suformuluoti paminėti šeši klausimai atskleidžia nagrinėjamo ginčo esmę ir jo specifiką, o teismo pakviesto specialisto R. V. atsakymai į šiuos klausimus leidžia daryti išvadą, kad paminėtoje 2010 m. gruodžio 3 d. pažymoje Nr. ( - ) duomenys ir išvados (o tuo pačiu pareiškėjo skundžiami paminėti atsakovo 2010-12-15 nutarimai) Šilumos ūkio įstatymo ir Metodikos taikymo požiūriu yra teisėti ir pagrįsti, t. y. kolegija pritaria atitinkamai pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padarytai išvadai. Tai darydama, kolegija pripažįsta būtina atsižvelgti į ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytą įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisyklę, pagal kurią jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

50Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamas administracinis ginčas pirmosios instancijos teismo išspręstas iš esmės teisingai. Tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

51Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

52Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

53Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Litesko“ (toliau – ir... 5. Nr. O3-324 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės... 6. Nr. O3-326 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo... 7. Nr. T1-209 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“... 8. Nr. T1-209 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“... 9. 2013 metų turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) plano... 10. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami Komisijos nutarimai yra neteisėti iš... 11. 103 punktams, be to, priimant nutarimus buvo pažeistos pagrindinės... 12. Nr. O3-324 ir 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-326 naikintini... 13. už jo planuojamas, tiek už paskutinių trejų metų (2008–2010 m.)... 14. Atsakovas Komisija atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 22–33) prašė atmesti... 15. Komisija nurodė, kad teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus... 16. Atsakovas Taryba atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 7–9) prašė atmesti... 17. Taryba nurodė, kad skundžiami Komisijos nutarimai bei Tarybos sprendimai... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu... 20. (T 3, b. l. 46–69) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.... 21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmiausia ginčas... 22. bei 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-326 nepagrįstumą ir... 23. 103 punktų nuostatoms, iš esmės įrodinėja pateikdamas teismui Lietuvos ir... 24. III.... 25. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 72–83) prašo panaikinti... 26. 1. Teismas, nagrinėdamas Komisijos teiginių dėl jo skundo klausimus,... 27. 8 straipsnio keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, taip... 28. 3 p.), priėmė visiškai nemotyvuotą sprendimą, kuris yra naikintinas ABTĮ... 29. 2. Visiškai nemotyvuotai nepasisakydamas dėl rašytinės daugiau kaip 90... 30. Atsakovas Komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 112–121)... 31. 1. Neturi pagrindo abejoti nei Valstybinės energetikos inspekcijos prie... 32. 2. Teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, tinkamai pritaikė... 33. Atsakovas Taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 122–124)... 34. 1. Pareiškėjo pateiktame šilumos bazinių kainų dedamųjų skaičiavimo... 35. 2. Pareiškėjas reikalauja teismo įpareigoti Komisiją perskaičiuoti... 36. 3. Specialistų išvados ir pasisakymai dėl remonto darbų būtinumo bei... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV.... 39. Apeliacinis skundas atmestinas.... 40. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl šilumos kainos nustatymo... 41. Nr. O3-326), todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo... 42. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo šalys nekvestionuoja nei... 43. Pasisakydama dėl materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje... 44. Poįstatyminio akto - Metodikos – lygmeniu šie kriterijai (bendrųjų... 45. 2009-07-08 nutarimo Nr. O3-96 redakcija), pagal kurį šilumos kainų... 46. Aiškindama išvardintas teisės normas, kolegija pažymi, kad pirmiausia jos... 47. prasme - poreikio aiškintis tam tikrų ginčo šalių pozicijų neatitikimo... 48. Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad nurodytų... 49. Pasisakydama dėl paminėtų byloje esančių duomenų ir specialistų... 50. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamas administracinis ginčas pirmosios... 51. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 52. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą... 53. Nutartis neskundžiama....