Byla 2S-1169-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Marijonas Greičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. (V. L.) atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje dėl paveldimo turto pagal V. L. (V. L.) ieškinį atsakovams Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, A. M. (A. M.) (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Visagino miesto 1-asis notarų biuras),

Nustatė

3Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jam iš G. G. paveldimo turto 34933,50 Lt, paskirti advokatę L. B. G. G. palikimo administratore. Nurodė, kad jis yra G. G., mirusios 2006-02-24, kreditorius. Po G. G. mirties jos palikimą priėmė A. M., kuris nepateikė giminystę patvirtinančių dokumentų, todėl paveldėjimo teisės liudijimas A. M. (M.) išduotas nebuvo. A. M. yra įregistruotas kaip įpėdinis, išreiškęs valią paveldėti G. G. turtą, tačiau kol nėra pateikti A. M. (M.) ir G. G. giminystę įrodantys dokumentai, A. M. negali būti pripažintas G. G. įpėdiniu ir turto paveldėtoju. Dėl to pripažintina, kad G. G. neturi įpėdinių nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą. Pagal CK 5.62 1 d. 2 p. paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei ir valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios kainos. Mirusioji G. G. yra tolima jo giminaitė, kuria jis rūpinosi iki mirties, 1999-06-24 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nupirko G. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 10000 Lt, nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. vasario mėn. pervedė G. G. 15422,80 Lt, sumokėjo visus komunalinius mokesčius (9100 Lt), palaidojo savo lėšomis (410 Lt). Iš viso jis paskolino G. G. 25422,80 Lt.

4Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl palikimo atsiradusio po G. G. mirties, įpareigojo notarę A. S. pateikti teismui duomenis apie paveldėjimo teisės liudijimo dėl palikimo, atsiradusio po G. G. mirties, išdavimą. Teismas nustatė, kad ieškovas CK 5.63 str. nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su kreditoriniu reikalavimu. A. M., atstovaujamas V. L. (L.), po G. G. mirties 2006-02-24, 2006-05-18 kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, po 2006-05-18 į notarų biurą niekas nesikreipė ir giminystės ryšį nustatantys dokumentai bei jų priedai nebuvo pateikti. Dėl to paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad po G. G. mirties atsiradęs palikimas nepriimtas, kad į buvusias mirusiosios prievoles galimas teisių perėmimas, bet šiuo metu nei vienas įpėdinis palikimo nepriėmė. Dėl to teismas, vadovaudamasis CPK 164 str. 4 p., pripažino, jog yra būtina sustabdyti šią civilinę bylą iki teismui bus pateikti duomenys apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į palikimą, atsiradusį po G. G. mirties. Ieškovas V. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad teismas nepagrindė ir nemotyvavo sprendimo dėl bylos sustabdymo, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, CK 5.51 str. 2 d., 5.63 str., todėl pažeidė CPK 164 str. 4 p. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nutartis dėl bylos sustabdymo CPK 164 str. 4 p. pagrindu turi būti aiški ir pagrįstai motyvuota, kad dėl nepagrįsto sprendimo nebūtų vilkinamas procesas, pažeidžiamos proceso šalių teisės, užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai. Tačiau teismas šią civilinę bylą sustabdė remdamasis vieninteliu formaliu motyvu, kad po G. G. mirties jos palikimo niekas nepriėmė. Pagal CK 5.51 str. 2 d. palikimo priėmimas siejamas tik su kreipimosi į teismą, notarą ar paveldimo turto valdymo pradžios momentu, faktui, kad palikimas priimtas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas nėra reikalingas. Byloje yra pateikti duomenys, kad po G. G. mirties palikimą priėmė A. M., kiti įpėdiniai nesikreipė, todėl darytina išvada, kad G. G. palikimas yra priimtas. Teismo nutartis pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises pagal CK 5.63 str. 1 d., proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nes byla nagrinėjama daugiau nei 4 metai. Atsakovas Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad G. G. palikimas nėra priimtas, t. y. nors A. M. yra įregistruotas kaip įpėdinis, išreiškęs valią paveldėti G. G. turtą, tačiau nėra pateikęs giminystės ryšį įrodančių dokumentų. Jis (atsakovas), atstovaujantis valstybei, taip pat nėra priėmęs G. G. palikimą. Ieškovas tiek jį, tiek A. M. (M.) nurodė kaip atsakovus, nes jam (atsakovui), atstovaujančiam valstybei, G. G. palikimas pereitų tik tuo atveju, jei nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo. Dėl to teismas pagrįstai pasinaudojo CPK 164 str. 4 p. numatyta teise savo iniciatyva sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl palikimo, atsiradusio po G. G. mirties.

5Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 p.).

6Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 164 str. 4 p. nurodytą fakultatyvų bylos sustabdymo pagrindą, todėl nepagrįstai sustabdė civilinę bylą iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl palikimo atsiradusio po G. G. mirties. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo panaikintina.

7Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.).

8Pagal CPK 164 str. 4 p. teismas turi diskrecijos teisę sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiamas jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanomai trumpesnį laiką, realizavimą. Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 str. 4 p., turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 str. 1 d. ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

9Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. L. (L.) ieškinį, pareikštą atsakovams V. M. (M.) ir Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 34933,50 Lt išieškojimo. Ieškovas ieškinį yra pareiškęs CK 5.63 str. pagrindu, teigdamas, kad jis yra G. G., mirusios 2006-02-24, kreditorius. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad palikėjos G. G. palikimas nėra priimtas, vadovaudamasis CPK 164 str. 4 p., sustabdė civilinę bylą iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl palikimo atsiradusio po G. G. mirties. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra būtina sustabdyti šią civilinę bylą ir jos nenagrinėti iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

10Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Šioje byloje ieškovas V. L. pasirinko atsakovais V. M. (M.) ir Utenos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Taigi ieškovas byloje turi pateikti įrodymus, kad šie atsakovai yra asmenys, kurie gali atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Pagal CK 5.63 str. 1 d. kreditorius reikalavimus reiškia priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovo nurodyti atsakovai nėra testamento vykdytojai ar palikimo administratoriai. Tai reiškia, kad ieškovas reiškia ieškinį atsakovams, kaip G. G. įpėdiniams, todėl pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti ir vertinti ieškovo nurodomas aplinkybes ir teikiamus įrodymus ir nustatyti, ar atsakovai yra priėmę palikimą įpėdiniai, ar jiems pagrįstai yra pareikštas ieškinys.

11Pagal teismų suformuotą praktiką, valstybei paveldėjus turtą ir norint įforminti teises į šį turtą, reikia paveldėjimo teisės liudijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008), o kiti įpėdiniai, tinkama forma pareiškę valią, kad palikimą priima, įgyja paveldėtą turtą, t. y. nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, 2009-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, Nr. 3K-3-560/2009). Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad po G. G. mirties palikimą priėmė A. M., kuris kreipėsi į Visagino miesto 1-ąjį notarų biurą su prašymu priimti G. G. palikimą. Taigi pirmosios instancijos teismas turi vertinti byloje ieškovo pateiktus įrodymus, susijusius su tuo, ar A. M. yra įpėdinis, kuris priėmė G. G. palikimą. Kas yra įpėdiniai pagal įstatymą, nurodoma CK 5.11 str., įpėdinio palikimo priėmimo tvarka nurodoma CK 5.50 str.

12Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Nutarė

14Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai