Byla 1A-598-317-2011
Dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-05-21 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei ir Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui Antanui Pliaugai, nuteistajam M. M., nukentėjusiajam T. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-05-21 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams.

2Vadovaujantis LR BK 92 str., jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trims metams.

3M. M. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą.

4Iš M. M. priteista 3983,90 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai, 5627,02 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyriui 2611,18 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam T. K..

5Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6M. M. nuteistas už tai, jog 2007-05-06 apie 18 val., ( - ) prie gyvenamojo namo tyčia, metaliniu strypu sudavė mažiausiai vieną smūgį T. K. į kojas ir taip sužalojo T. K., nes dėl atvirų blauzdų lūžių padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

7Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-05-21 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį- jį išteisinti.

8Skunde nurodo, jog apylinkės teismo išvada, kad būtent jis sužalojo nukentėjusįjį, yra nepagrįsta, kadangi tai padarė R. D.. Jo teigimu, apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes. Vertinant įrodymus, teismas klydo, neteisingai darydamas išvadas dėl jo kaltumo, vienas aplinkybes pripažindamas esminėmis, o kitas ne.

9Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje neteisingai išdėstė jo parodymus, neatsižvelgė į paties incidento pradžią - kad V. S., T. K., A. V., K. V., D. S. tyčia sukėlė konfliktą, provokavo kiemo gyventojus. Jų pačių elgesys buvo chuliganiškas ir visumoje atitinka LR BK 284 str. 1 d. įvardijamos nusikalstamos veikos požymius. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 str. 2 d., o V. S.-padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 str. 1 d. Todėl apylinkės teismas nuosprendyje neteisingai konstatavo, jog incidento metu įvyko bendros muštynės. Apelianto įsitikinimu, to nebuvo: faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad nevyko jokios bendros muštynės, o vyko gynyba nuo puolimo.

10Apelianto teigimu, nukentėjęs T. K. buvo aktyvus viešosios tvarkos pažeidėjas, vykdė aktyvius puolamuosius veiksmus, metaliniu strypu sužalojo jo tėvo K. M. koją, suplėšė jam drabužius, puolė ir kitus kiemo gyventojus. Dėl šių aplinkybių būtina įvertinti, ar jo veiksmai buvo tyčiniai ir siekiantys sužaloti kokį nors asmenį, ar tik gynybinio pobūdžio, kuriuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Anot apelianto, jis visą laiką nuosekliai aiškino, jog išbėgęs į kiemą ir suvokęs realią grėsmę savo tėvui bei įvertinęs faktinę situaciją, pagriebė metalinius daiktus- šašlykinės kojas, stojo nugara į tėvą. Priekyje laikydamas tuos pasiimtus metalinius daiktus, jai mosavo bei taip gynė su T. K. besigrumiantį tėvą. Jam ginant tėvą bei save nuo T. K. ir link jų atbėgančių kitų ginkluotų jaunuolių, T. K. pargriuvo. Tuomet pastarajam iš rankų R. D. išlupo metalinį strypą, kelis kartus tvojo juo T. K. per kojas, ko pasėkoje jį sužalojo.

11Jo teigimu, apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad galėjo suduoti nukentėjusiajam rankose turėtais metaliniais strypais. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis darė tik prielaidą, kad gal ir kliudė T. K.. Tačiau jokiu būdu jo nesužalojo, nes tokių sužalojimų, kokie yra nustatyti nukentėjusiajam, jis niekaip negalėjo padaryti. Tai, kad T. K. sužalojo R. D., patvirtina ir jo tėvas K. M., kuris buvo visiškai greta ir viską matė, jo sesuo R. M., R., R..

12Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog pats nukentėjusysis T. K. konkrečiai nenurodo, kas iš įvykio metu buvusių bei incidente dalyvavusių asmenų jį sužalojo. Apelianto teigimu, labai svarbu yra tai, jog įvykio vietoje vyko keletas incidentų, besiskiriančių laiko ir dalyvių atžvilgiu. Paties konflikto pradžia buvo kieme chuliganiškai, automobiliu piešta „Saulė". Jau tada kaimynai susikivirčijo, net vartojo drausminančias priemones jų atžvilgiu, dėl ko pastarieji supyko ir išvarė automobilį iš kiemo. Nei jo, nei jo tėvo tuo metu kieme dar nebuvo.

13Skundo autoriaus nuomone, byloje yra nustatyta, jog metalinis strypas (vamzdžio galas) buvo paimtas iš bagažinės to paties automobilio, kuris konflikto metu buvo nuvarytas už kelio, apie 50-70 m prie laisvalaikio centro. Apeliantas pažymi, jog nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog K. M., o vėliau ir jis bei kiti asmenys iš jų buto, į kiemą išbėgo išgirdę pagalbos šauksmą. Jam išėjus iš buto į kiemą, grupė ginkluotų medinėmis lazdomis bei pagaliais jaunuolių, bėgo lik kaimynų ir jo tėvo, kuris tuo metu jau grūmėsi su T. K.. Tie jaunuoliai ne paprastai pribėgo, o tiesiog agresyviai puolė. Esant realiai grėsmei jo tėvui ir jam, jis turėjo skubiai priimti sprendimą: ar gintis, t.y. ginti save, tėvą, kaimynus, ar paprasčiausiai pabėgti. Nusprendęs gintis, jis užstojo puolantiems kelią, neleido jiems priartėti prie savo tėvo, neleido jį sumušti ir sužaloti. T. K., rankoje laikydamas metalinį vamzdį, sudavė tėvui į koją, o kai tėvas buvo pargriautas ant žemės, tą metalinį vamzdį jam iš rankų ištraukė greta buvęs R. D.. Būtent jis ir smogė gulinčiam T. K. per abi kojas ir taip jį sužalojo. R. D. tai padarė matant ir kitiems asmenims, kurie šias aplinkybes patvirtina. Apelianto nuomone, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo nustatyta, kokiu daiktu buvo sužalotas T. K. t.y. šašlykinės kojomis, ar metaliniu strypu.

14Skunde taip pat nurodoma, jog nebuvo nustatyta, kokioje padėtyje turėjo būti nukentėjusysis jam suduodant smūgius į kojas (stovėjo-gulėjo) ar jam suduotas vienas smūgis ar keletas, nors specialisto išvadoje nustatyta, kad T. K. nustatyti atviri abiejų blauzdų lūžiai.

15Apeliantas pažymi, jog nors jo parodymus patvirtina K. M. ir B. M., sesuo R. M., J. R., tačiau apylinkės teismas nepakankamai juos įvertino. Teismas be pagrindo patikėjo asocialų gyvenimo būdą vedančios liudytojos J. P. parodymais, kuri suinteresuota meluoti ir tokiu būdu atkeršyti jo šeimai ir tuo pačiu jam. Ji palaiko glaudžius kaimyninius santykius su Giedraičiais, todėl G. žento –D. pusėje ji ir liudija. Jos parodymai dėl įvykio neinformatyvūs ir apsiriboja tik bendru pasakymu, kad T. K. sužalojo ne D., o jis, tačiau daugiau nieko nedetalizuoja.

16Apeliantas nesutinka su teismo motyvacija ir nuosprendyje padaryta išvada, jog liudytojai V. S., A. V., J. P., G. G., J. G., kurie tvirtina matę, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė jis, yra visiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi ir nei su viena iš konfliktavusių pusių nesusiję. Šie liudytojai yra suinteresuoti liudyti T. K. naudai, kadangi jie yra susiję tiek giminystės ryšiais, tiek ir bendro darbo, artimos draugystės ar pažinties. Būtent jų parodymai verti išskirtinio vertinimo ir detalios analizės, kadangi jie susitarė dėl faktinių įvykio aplinkybių.

17Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrįstas jo gynėjo tvirtinimas, jog kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Jis prieštarauja nuosprendžio teiginiams, jog nėra nustatyti tokie nukentėjusiojo T. K. veiksmai ir nėra pagrindo konstatuoti šią BK 59 str. 1 d. 6 p. lengvinančią aplinkybę. Jo nuomone, teismas nepagristai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.).

18Nors teismas ir nustatė, jog jaunuolių veiksmai sukėlė gyventojų pasipiktinimą ir išprovokavo muštynes, kurių metu jis (tuomet dar nepilnametis), pamatęs T. K. besigrumiantį su jo tėvu K. M.(kurio marškinėliai buvo suplėšyti) ir pačiupęs šašlykinės metalines kojas su jomis sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam per kojas, tačiau nepripažino, jog jo veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo veiksmai prieš jo artimąjį. Į tai teismas turėjo atsižvelgti ir skiriant bausmę bei sprendžiant turtinės, bei neturtinės žalos atlyginimo klausimus.

19Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. M. ir jo gynėjas prašė nuteistojo M. M. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

20Prokurorė ir nukentėjusysis T. K. prašė nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

21Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas.

22Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai nuteistojo M. M. veiką kvalifikavo kaip nusikaltimą numatytą LR BK 135 str. 1 d. Baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, nes teismo nustatytos aplinkybės atitinka jo pritaikytos BK normos dispoziciją. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog M. M. metaliniu strypu tyčia sudavė T. K. į kojas, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti apylinkės teismo nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti.

23Tokią išvadą dėl M. M. nusikalstamų veiksmų apimties ir veiksmų juridinio vertinimo kolegija daro įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus. Kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytomis išvadomis, kad T. K. sužalojo M. M., suduodamas metaliniu strypu jam į kojas. Nuosprendyje yra padarytos pagrįstos išvados dėl apelianto nusikalstamų veiksmų apimties, nuosprendyje nurodyti duomenys, kurių pagrindu šios išvados padarytos ir abejonių apeliacinės instancijos teismui nekelia. Nuteistojo nusikalstamų veiksmų apimtis nustatyta liudytojų J. A. G., B. G., I. G., R. D., K. V., G. G., J. G., J. P., N. L., V. S. parodymais, specialisto išvada, kitais bylos duomenimis. Kolegija neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, jie patvirtina, kad apeliantas sudavė smūgius šašlykinės kojų strypais nukentėjusiajam į kojas ir jį sužalojo. Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktas patvirtinamas specialisto išvada. Ji neprieštarauja liudytojų parodymams, kad nukentėjusysis sužalotas panaudojant būtent tą įrankį.

24Nuteistojo teiginiai, kad ne jis, o R. D. sužalojo T. K., yra nepagrįsti ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Juo labiau kad tą aplinkybę jog apeliantas sudavė smūgius nukentėjusiajam į kojas, patvirtino neutralūs ir nesuinteresuoti bylos baigtimi liudytojai G. G. ir J. G.. Be to, šių ir anksčiau minėtų liudytojų parodymai apie apelianto atliktus veiksmus yra vienodi ir tarpusavyje neprieštarauja, atitinka kitus bylos duomenis. Byloje neginčytinai nustatyta, kad iki M. M. panaudoto fizinio smurto nukentėjusysis T. K. buvo nesužalotas. O po to, kai apeliantas jam sudavė smūgį į kojas, įvykio vietoje buvę asmenys pamatė, kad T. K. sužalotas, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Specialisto išvada patvirtina fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktą. Be to, byloje nustatyta, kad įvykio metu būtent apeliantas turėjo šašlykinės kojų strypus, šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas tinkamai išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Visuma įrodymų patvirtina apelianto kaltumą sužalojus nukentėjusįjį. Teismo išvados pagrįstos ir nepaneigiamos. Nėra pagrindo tikėti nuteistojo aiškinimu kad nukentėjusįjį sužalojo R. D., nes tokius jo parodymus paneigia apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados

25Nepagrįsti skundo argumentai, kad T. K., kaip ir kitų kartu su juo atvykusių jaunuolių elgesys buvo pavojingas, kėlė realią grėsmę ir atitiko akivaizdaus kėsinimosi požymius. Byloje ištirti duomenys paneigia kaltinamojo teiginius, jog sunkų sveikatos sutrikdymą jis padarė gindamas savo tėvą nuo pradėto užpuolimo ir tiesiogiai gresiančio T. K. pavojingo kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

26Iš nukentėjusiojo T. K., liudytojų K. V., A.J. G., G. G., B. G., J. G., J. P., V. S. parodymų matyti, jog T. K. ne puolė kaltinamąjį ar kitus įvykyje dalyvavusius asmenis, kuriuos tariamai M. M. stengėsi apginti, o pats bandė raminti įsiplieskusį konfliktą ir jokio įrankio su savimi neturėjo. Tiek J. P., tiek ir K. V. bei B. G. patvirtino, jog ne T. K. puolė kaltinamojo tėvą K. M., o K. M. puolė T. K., kuris tuo metu jau traukėsi iš kiemo.

27Šie liudytojai patvirtino, jog konfliktas kilo ne tarp T. K. ir kaltinamojo ar jo tėvo, o tarp V..S. bei kartu su juo buvusių D. S., K. V., A. V.. Iš apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog konflikto pradžioje T. K. jame net nedalyvavo, o po to su V. S. iš kiemo neišvažiavo. Apklausti liudytojai patvirtino, jog V. S. su draugais į kiemą sugrįžo, tačiau T. K. jame jau buvo-jis iš kiemo kartu su kitais įvykio dalyviais nebuvo išbėgęs. Aukščiau paminėti liudytojai apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog T. K. ne puolė, o bandė raminti besiplieskiantį konfliktą. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiojo naudai liudijęs liudininkai, bet ir visiškai neutralūs ir nesuinteresuoti asmenys-įvykio dalyviai.

28Atkreiptinas dėmesys, jog apie tai, kad būtent T. K. buvo agresyvus ir ėmėsi smurto veiksmų, patvirtino tik iš esmės suinteresuoti padėti M. M. išvengti atsakomybės asmenys t.y. pats M. M. bei jo artimieji ar draugystės ryšiais susiję asmenys- K. M., R. M., J. R., I. G.. Būtent jie nurodė, jog T. K. buvo agresyvus, turėjo lazdą, puolė juos kartu su kitais jaunuoliais. Tačiau kiti liudytojai-K. V., A.J. G.,G. G.,B. G.,J. G., J. P., V. S., O. K., G. S., kurių nėra pagrindo kaltinti suinteresuotumu, nurodė, jog pas T. K. rankose jokio įrankio nematė, o jis pats niekam negrasino, tik bandė išvengti kylančio konflikto.

29Būtent šie liudytojai patvirtino ir tą aplinkybę, kad nors V. S. elgesys įvykio vietoje ir buvo chuliganiškas, tačiau patys vietiniai gyventojai elgėsi nederamai-ėmėsi neteisėtų teisėtų veiksmų, buvo taip pat agresyvūs, konfliktą išspręsti bandė pirmieji ėmęsi smurto veiksmų, naudojo plytą, ginklą, o vėliau ir iš V. S. atimtą strypą.

30Nors apeliaciniame skunde M. M. tvirtina, jog ne jis, o R. D. sužalojo nukentėjusįjį, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka ir juos atmeta. Kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog M. M. tyčia ir siekdamas sužaloti T. K., o ne veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajam į kojas ir tyčia padarė jam sunkų kūno sužalojimą.

31Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog tai, kad ne jis sudavė nukentėjusiajam smūgius, patvirtina ir K. M., B. M., R. M., J. R.. Nors minėti liudytojai iš tiesų patvirtina, jog nukentėjusįjį sužalojo R. D., tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino minėtų liudytojų parodymus byloje ištirtų įrodymų visumoje ir juos pagrįstai atmetė, kaip prieštaraujančius kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims.

32Susipažinusi su visais ištirtais įrodymais, kolegija sutinka su tokiu šių liudytojų parodymų įvertinimu, nes K. M., B. M., R. M. bei Radvilavičiai yra artimi kaltinamojo šeimos nariai ir jų parodymų nuoširdumas bei objektyvumas pagrįstai sukėlė apylinkės teismui abejones. Paminėtų liudytojų parodymų nuoširdumas kelia abejonių ir dėl to, jog jie vieninteliai tvirtina, jog pats nukentėjusysis T. K. turėjo rankose metalinį strypą, kad sužalojo K. M.. Kad K. M. buvo padarytas sužalojimas, abejonių nekyla, nes tai patvirtina ir specialisto išvada. Tačiau negalima daryti išvados, kad tai buvo padaryta metaliniu strypu, nes, anot specialisto, sužalojimas galėjo atsirasti abipusių grumtynių su T. K. metu.

33Iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų nei vienas (išskyrus M. ir K. M. bei jų gimines ir liudytoją Giedraitienę) nepatvirtino, jog nukentėjusysis turėjo metalinį strypą ir jį ketino panaudoti prie K. M.. Pažymėtina tai, jog nukentėjusysis T. K. nuosekliai tvirtino, jog iš kiemo kartu su V. S. neišvažiavo, o po konflikto su vietiniais gyventojais, iš kiemo automobiliu V. S. išvažiavo vienas. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų V. S., J. P., D. S., K. V. parodymai, kad ne nukentėjusysis T. K. atėjo į kiemą su metaliniu strypu ir ketino sužaloti K. M., kaip tai aiškina nuteistasis M. M. bei jo artimieji. Būtent parodymai šių liudytojų, kuriuos neabejotinai galima mažiau įtarti esant suinteresuotais duoti neteisingus parodymus, paneigia giminystės ryšiais susijusių kaltinamojo M. M., liudytojų K. M., R. M., J. R. bei I. G. parodymus apie tai, jog būtent T. K. buvo agresyviai nusiteikęs ir turėjo metalinį strypą.

34Nors K. M. skunde kritikuoja apylinkės teismo poziciją dėl liudytojų parodymų vertinimo ir nurodo, jog teismas vadovavosi tik parodymais liudytojų, kurie suinteresuoti padėti išvengti atsakomybės R. D., tačiau su tuo kolegija sutikti negali.

35Tai, kad nukentėjusįjį T. K. sužalojo M. M., patvirtina ne tik liudytojas R. D., bet ir visa eilė kitų pirmos instancijos teismo posėdyje bei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apklaustų ir nuosprendyje bei šioje nutartyje aptartų liudytojų.

36Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas Juozas A. G. patvirtino, jog tuo metu, kai triukšmą kėlusių jaunuolių buvo paprašyta išvažiuoti iš kiemo ir nekelti automobiliu pavojaus žmonėms, K. M. kieme nebuvo. Po V. S. išvažiavimo iš kiemo automobiliu, keturiems jaunuoliams sugrįžus atgal į kiemą jau be automobilio, K. M. išėjo į kiemą. Jis susikibo su vienų jų ir ėmė galynėtis. Jiems besigalynėjant, iš namo išėjo M. M.. Pamatęs besigalynėjantį su vaikinu savo tėvą, jis išsitraukė iš kieme stovinčios šašlykinės metalinius strypus ir nuėjo link jų. Priėjęs artyn, jis metaliniais strypais sudavė vaikinui per kojas ir šis nukrito.

37Kad būtent M. M. sužalojo nukentėjusįjį, taip pat patvirtino ir jokiais giminystės ryšiais nei su nukentėjusiuoju, nei su nuteistuoju nesusiję liudytojai Giedrius bei J. G., kurių parodymais kolegija nemato pagrindo abejoti. Jog ne R. D., o būtent M. M. sudavė metaliniais strypais T. K., patvirtina parodymai ir jau minėtos visos eilės kitų liudytojų - B. G., I. G., K. V., J. P., N. L., V. S.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtų liudytojų parodymų turinį ir juos sugretinęs su kitais objektyviais bylos duomenimis, daro išvadą, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti tų liudytojų parodymais. Jų parodymai apie M. M. veiksmus iš esmės atitinka ir neprieštarauja T. K. parodymams bei vieni kitiems. Jie patvirtina, jog R. D. tikrai neturėjo jokio įrankio rankose, o būtent kaltinamasis M. M., išėmęs iš šašlykinės metalinius strypus ir priėjęs prie tuo metu besigrumiančių savo tėvo bei nukentėjusiojo T. K., sudavė pastarajam strypais per kojas. Būtent tokie jo veiksmai ir sukėlė sunkų T. K. sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasis M. M. iš dalies patvirtina aptartų liudytojų parodymus, jog jis turėjo rankose metalinius strypus nuo šašlykinės, o tyrimo metu akistatoje buvo net patvirtinęs, jog galėjo ir suduoti strypais nukentėjusiajam. Vėliau jis šią aplinkybę ėmė neigti.

38Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog atvykę jaunuoliai sutrikdė šventę šventusių vietinių gyventojų rimtį. Tai atsispindi ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-03-10 teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo dėl chuliganiškų veiksmų A. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 2 d., o V. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d.

39Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atvykusių jaunuolių ir vietinių gyventojų konfliktas prasidėjo nuo to, kad V. S. su draugais atvykęs į kiemą, kur buvo švenčiama Motinos diena, ėmė pavojingai važinėti automobiliu, kelti dulkes ir netinkamai vairuoti. Toks elgesys pagrįstai sukėlė šventę šventusių žmonių pasipiktinimą, dėl ko namo gyventojai R. D., E. G. bei J.A. G. ėmė reikšti pretenzijas V. S.. Šis pavartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tačiau smurto nenaudojo. Tiek iš nukentėjusiojo T. K., tiek iš R. D. bei V. S. parodymų matyti, jog reikšdamas nepasitenkinimą atvykusių vaikinų veiksmais, R. D. pagrasino pasiimta plyta išdaužti V. S. vairuoto automobilio langą, apsistumdė su V. S.. Tuomet pastarasis iš kiemo išvažiavo.

40Liudytojas R. D. patvirtino, jog 2007-05-06 jam su kaimynais švenčiant Motinos dieną, į bendrą kiemą automobiliu buvo kelis kartus atvažiavęs V. S., kuris pavojingai vairuodamas t.y. automobiliu darydamas taip vadinamas „ saules“, kėlė dulkes, kurios krito ant kieme žaidžiančių vaikų. Eilinį kartą V. S. automašinai įvažiavus į kiemą, jis priėjo prie V. S.. Tarp pastarojo ir jo įvyko žodinis konfliktas bei apsistumdymas, po kurio V. S. iš kiemo išvažiavo. Šis liudytojas patvirtino, jog supykęs dėl tokio V. S. elgesio, jis nuo gėlyno buvo paėmęs pusplytę, kuria pagrasino išdaužyti automobilio langus, jei šis neišvažiuos iš kiemo

41Liudytojas V. S. parodė, jog jo konflikto su kitais namo gyventojais metu, T. K. buvo prie namo, kur kalbėjosi su J. P.. T. K. pakvietus jį atvažiuoti automobiliu, jis ir nuvažiavo į kiemą. Jis pripažino, jog važinėjo automobiliu po kiemą ir kėlė dulkes. Jam išlipus iš automobilio, prie jo priėjo vietiniai namo gyventojai ir pradėjo reikšti pretenzijas. Vienas vyriškis liepė daugiau čia nevažinėti ir sudavė jam smūgį į veidą. Tuo metu prie jų buvo priėjęs T. K., kuris bandė raminti kylantį konfliktą. Tačiau tas pats vyriškis pakėlė nuo žemės plytą ir pagrasino išdaužti automobilio langus. Tuomet jis automobiliu išvažiavo iš kiemo, o T. K. liko tame kieme.

42Tai kad, T. K. nebuvo agresyviai nusiteikęs kieno nors atžvilgiu, o bandė raminti aplinkinius, patvirtina ne tik paties T. K., V. S. parodymai, bet ir liudytojų J. P., J. G. parodymai.

43Toliau vertinant įvykio situaciją matyti, jog dėl V. S. veiksmų kilęs konfliktas, pastarajam iš kiemo išvažiavus, nesibaigė. Byloje esantys duomenys, t.y. nukentėjusiojo T. K., liudytojų V. S., J. P. parodymai duoda pagrindą išvadai, jog T. K. su V. S. kartu iš kiemo neišvažiavo, o liko kieme. Liudytojo V. S. parodymai patvirtina, jog jis pamanęs, kad T. K. likus kieme su vietiniais gyventojais, jam iškilo grėsmė. Netoliese pastatęs automobilį ir eidamas lik kultūros centro, jis pamatė, kad E. G. yra nutaikęs T. K. į galvą kažkokį tai ginklą. Tai pamatęs, jis grįžo prie automobilio, iš jo bagažinės išsitraukė metalinį strypą, ir nubėgo link kiemo.

44Nors nukentėjusysis T. K. ir negalėjo nurodyti, kas jam sudavė smūgį per kojas, tačiau davė nuoseklius parodymus ir patvirtino V. S. bei kitų aptartų liudytojų parodymus apie tai, jog kartu su V. S. iš kiemo neišvažiavo. Jis taip pat patvirtino, kad jam likus kieme, kažkoks vyriškis jam grasino ginklu, o po to sudavė to ginklo rankena į galvą.

45Tai, kad vienas iš vietinių gyventojų turėjo dujinį pistoletą, kolegijai abejonių nekyla. Be to, pats E. G. pripažino, jog su savimi turėjo dujinį pistoletą.

46Nukentėjusiojo T. K. ir liudytojo V. S. parodymus apie smūgį nukentėjusiajam į galvą, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog T. K. diagnozuotas odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas.

47Liudytojo V. S. parodymus apie E. G. veiksmus su ginklu patvirtina ir E. G. nustatytos muštinės žaizdos plaštakose, nes, pagal jų parodymus, V. S., pamatęs E. G. grasinimus T. K. ginklu, pribėgo prie jo ir metaliniu strypu sudavė E. G. per rankas.

48Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog patys namo gyventojai nors ir siekė sudrausminti atvykusius jaunuolius, tačiau tai darė ne teisinėmis priemonėmis, o panaudodami smurtą - pradžioje plytą, dujinį revolverį, o konfliktui tęsiantis - dar ir iš V. S. atimtą metalinį strypą. Šių įrankių panaudojimas leidžia daryti išvadą, jog paminėtų įrankių panaudojimui nebuvo jokio teisėto pagrindo, nes tuo metu iš atvykusių jaunuolių V. S. ir T. K. pusės nebuvo jokio agresyvaus puolimo, kaip kad bando įrodyti M. M. bei liudytojais byloje apklausti jo artimieji. Visuma liudytojų parodymų leidžia daryti išvadą, jog V. S. į kiemą nešinas metaliniu strypu atbėgo ne siekdamas užpulti vietinius namo gyventojus, tačiau siekdamas apginti savo draugą T. K., kuriam tuo metu pistoletu grasino ir bandė mušti E. G.. Visa tai patvirtina, jog nors ir ne visiškai motyvuota, tačiau pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog incidento metu vyko abipusės muštynės.

49LR BK 28 str. 1 d. yra nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

50Teismų praktikoje būtinosios ginties situacijos buvimas konstatuojamas tada, kai pavojingas kėsinimasis į asmenį yra realus, t. y. egzistuojantis objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, yra akivaizdus, t.y. pradėtas ar tiesiogiai gresiantis besiginančiojo ar kito asmens teisėms. Menka, abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Būtinosios ginties situacijos nėra ir tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

51Iš byloje esančių liudytojų parodymų bei kitų duomenų matyti, jog iš tiesų K. M. ir T. K. buvo susigrūmę, vienas kitam buvo įsikibę į drabužius, o grumtynių metu K. M. buvo suplėšyti marškinėliai. Tačiau tai jokiu būdu neduoda pagrindo išvadai, jog minėto konflikto metu jau buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Nors ir vyko T. K. ir K. M. abipusės grumtynės, tačiau aukščiau aptarti liudytojų parodymai patvirtina, jog T. K. jokio įrankio, galinčio sužaloti K. M., rankose neturėjo. Apylinkės teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirti ir nuosprendyje aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, jog atvykę jaunuoliai buvo tik puolanti pusė, o vietiniai namo gyventojai- buvo besiginantys. Iš buvusių įvykio aplinkybių matyti, jog vietiniai gyventojai - R. D., K. M., E. G. ir kt. buvo linkę konfliktą su į kiemą atvykusiais jaunuoliais išspręsti ne teisinėmis priemonėmis, bet smurtu, pasitelkiant tam net įrankius – plytą, dujinį ginklą, o vėliau ir metalinį strypą. Be to, iš liudytojo R. D. parodymų matyti, jog tuo metu, kai nuteistasis M. M. su metaliniais šašlykinės strypais artinosi prie T. K. ir K. M., jo teigimu, pavojingiausias jaunuolis, t.y. tas kuris turėjo metalinį strypą, jau buvo neutralizuotas ( t.y. iš jo jau buvo atimtas metalinis strypas), jis bėgo tolyn nuo kiemo. Tai, kad R. D. atėmė metalinį strypą iš V. S., patvirtino ir pats V. S.. Todėl aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo T. K. veiksmai - sugriebimas K. M. už rūbų, galynėjimasis, susistumdymas su juo, negali būti įvertinti kaip pradėtas ar tiesiogiai gresiantis, akivaizdus bei pavojingas kėsinimasis į K. M. gyvybę ar sveikatą, sąlygojęs, šiuo atveju, būtinosios ginties situacijos atsiradimą. Teigti, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo veikiama būtinosios ginties ribose t.y. K. M. nukentėjusįjį sužalojo būtent veikdamas būtinosios ginties situacijoje, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nesant būtinosios ginties, negalimas ir jos ribų peržengimas. Nenustačius tokių aplinkybių, M. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sunkus sveikatas sutrikdymas, numatytas LR BK 135 str. 1 d.

52LR BK 59 str. 1 d. 10 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Kad konstatuoti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusio asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, kai kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusio asmens neteisėto poelgio, kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti ir priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu-grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan.

53Kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad aukščiau aptarto pobūdžio veiksmus atliko nukentėjusysis T. K.. Nors T. K. ir buvo susikibęs bei grūmėsi su nuteistojo tėvu K. M., tačiau tai neduoda pagrindo pripažinti aukščiau minėtas aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nuosprendyje aptarti įrodymai rodo, jog fizinę jėgą bei įrankius kūnui žaloti (plytą, dujinį ginklą bei iš V. S. atimtą metalinį strypą) pradėjo naudoti vietiniai gyventojai R. D., K. M., E. G., o nukentėjusysis dar pačioje konflikto pradžioje siekė konfliktą išspręsti taikiai. Tik E. G. pradėjus grasinti ginklu ir juo sudavus smūgį į galvą, nukentėjusysis susikibo su kaltinamojo tėvu K. M.. Visi teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog pamatęs jų grumtynes, nepilnametis M. M. metaliniais strypais nuo šašlykinės sudavė jau gulinčiam ir niekam grėsmės nekeliančiam nukentėjusiajam per kojas ir taip jį tyčia sužalojo. Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados dėl LR BK 59 str. 1 d. 10 p. numatytų aplinkybių nepripažinimo M. M. atsakomybę lengvinančiomis, yra pagrįstos.

54LR BK 59 str. 1 d. 6 p. nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką, jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę tuomet, kai nukentėjusio asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį.

55Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas pasinaudojo jam LR BK 59 str. 2 d. suteikta teise ir M. M. atžvilgiu pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jo veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo veiksmai prieš jo artimąjį – tėvą. Ši apylinkės teismo išvada yra pagrįsta. Į tai buvo atsižvelgta ir skiriant M. M. bausmę bei atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

56Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai išsprendė turtinės ir neturtinės žalos klausimus. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Vadovautasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kur nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

57Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajam T. K. buvo padaryti abiejų kojų blauzdų atviri lūžiai. Dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam buvo atlikta ne viena operacija, po kurių jis patyrė didelių nepatogumų, ilgą laiko tarpą negalėjo judėti, buvo netekęs darbingumo. Įvertinusi padaryto nusikaltimo sunkumą, konkrečias jo aplinkybes, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, nuteistojo kaltę, atsižvelgusi į jauną nuteistojo amžių bei galimybę atlyginti padarytą žalą, kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

58Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 135 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

59Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. civilinio ieškinio (t. 3 b. l. 7-8) matyti, jog jo patirtą turtinę žalą sudaro 1211,18 Lt. Prie šio ieškinio yra pridėti ir žalą patvirtinantys duomenys. Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. LR CK 6.249 straipsnyje nustatyta, jog turtinė žala, tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, ir po jo, atsiradęs dėl tokios veikos. Taip pat, nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Priteisti ieškiniai nėra aiškiai per dideli, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

60Iš nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo T. K. civilinio ieškinio matyti, jog jis prašė priteisti ir išlaidas, turėtas už advokato teisinę pagalbą. Apylinkės teismas nustatė, jog nukentėjusiajam T. K. turi būti atlygintos ir jo turėtos išlaidos už advokato pagalbą, kurias sudaro 1400 Lt. Iš byloje esančių kvitų (t. 3 b. l. 19, 131) matyti, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. K. advokatui už teisinę pagalbą yra iš viso sumokėjęs 1400 Lt. Minėti kvitai patvirtina, kad tokia suma advokatui buvo sumokėta. Todėl apylinkės teismas pagrįstai iš M. M. priteisė 2611, 18 Lt sumą (1211,18 Lt. bei 1400 Lt) nukentėjusiajam T. K. jo patirtos turtinės žalos atlyginimui.

61Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

62Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis LR BK 92 str., jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trims... 3. M. M. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai... 4. Iš M. M. priteista 3983,90 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai, 5627,02 Lt... 5. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. M. M. nuteistas už tai, jog 2007-05-06 apie 18 val., ( - ) prie gyvenamojo... 7. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Lazdijų rajono... 8. Skunde nurodo, jog apylinkės teismo išvada, kad būtent jis sužalojo... 9. Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje neteisingai išdėstė jo parodymus,... 10. Apelianto teigimu, nukentėjęs T. K. buvo aktyvus viešosios tvarkos... 11. Jo teigimu, apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog jis... 12. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog pats nukentėjusysis T. K.... 13. Skundo autoriaus nuomone, byloje yra nustatyta, jog metalinis strypas... 14. Skunde taip pat nurodoma, jog nebuvo nustatyta, kokioje padėtyje turėjo būti... 15. Apeliantas pažymi, jog nors jo parodymus patvirtina K. M. ir B. M., sesuo R.... 16. Apeliantas nesutinka su teismo motyvacija ir nuosprendyje padaryta išvada, jog... 17. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrįstas jo gynėjo... 18. Nors teismas ir nustatė, jog jaunuolių veiksmai sukėlė gyventojų... 19. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. M. ir jo gynėjas... 20. Prokurorė ir nukentėjusysis T. K. prašė nuteistojo M. M. apeliacinį... 21. Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas bylos... 23. Tokią išvadą dėl M. M. nusikalstamų veiksmų apimties ir veiksmų... 24. Nuteistojo teiginiai, kad ne jis, o R. D. sužalojo T. K., yra nepagrįsti ir... 25. Nepagrįsti skundo argumentai, kad T. K., kaip ir kitų kartu su juo atvykusių... 26. Iš nukentėjusiojo T. K., liudytojų K. V., A.J. G., G. G., B. G., J. G., J.... 27. Šie liudytojai patvirtino, jog konfliktas kilo ne tarp T. K. ir kaltinamojo ar... 28. Atkreiptinas dėmesys, jog apie tai, kad būtent T. K. buvo agresyvus ir... 29. Būtent šie liudytojai patvirtino ir tą aplinkybę, kad nors V. S. elgesys... 30. Nors apeliaciniame skunde M. M. tvirtina, jog ne jis, o R. D. sužalojo... 31. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog tai, kad ne jis sudavė... 32. Susipažinusi su visais ištirtais įrodymais, kolegija sutinka su tokiu šių... 33. Iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų nei vienas (išskyrus M.... 34. Nors K. M. skunde kritikuoja apylinkės teismo poziciją dėl liudytojų... 35. Tai, kad nukentėjusįjį T. K. sužalojo M. M., patvirtina ne tik liudytojas... 36. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas Juozas A. G. patvirtino, jog tuo metu,... 37. Kad būtent M. M. sužalojo nukentėjusįjį, taip pat patvirtino ir jokiais... 38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog atvykę... 39. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atvykusių jaunuolių ir vietinių... 40. Liudytojas R. D. patvirtino, jog 2007-05-06 jam su kaimynais švenčiant... 41. Liudytojas V. S. parodė, jog jo konflikto su kitais namo gyventojais metu, T.... 42. Tai kad, T. K. nebuvo agresyviai nusiteikęs kieno nors atžvilgiu, o bandė... 43. Toliau vertinant įvykio situaciją matyti, jog dėl V. S. veiksmų kilęs... 44. Nors nukentėjusysis T. K. ir negalėjo nurodyti, kas jam sudavė smūgį per... 45. Tai, kad vienas iš vietinių gyventojų turėjo dujinį pistoletą, kolegijai... 46. Nukentėjusiojo T. K. ir liudytojo V. S. parodymus apie smūgį... 47. Liudytojo V. S. parodymus apie E. G. veiksmus su ginklu patvirtina ir E. G.... 48. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog patys namo gyventojai nors ir... 49. LR BK 28 str. 1 d. yra nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šio... 50. Teismų praktikoje būtinosios ginties situacijos buvimas konstatuojamas tada,... 51. Iš byloje esančių liudytojų parodymų bei kitų duomenų matyti, jog iš... 52. LR BK 59 str. 1 d. 10 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama... 53. Kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad... 54. LR BK 59 str. 1 d. 6 p. nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 55. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas pasinaudojo jam LR... 56. Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai išsprendė turtinės ir... 57. Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajam T. K. buvo padaryti... 58. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai... 59. Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. civilinio ieškinio (t. 3 b. l.... 60. Iš nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo T. K. civilinio ieškinio matyti,... 61. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.... 62. Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti....