Byla 2A-77-640/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės, Rūtos Veniulytės – Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB “TransOil” apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „TransOil“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Autofuroras“, tretysis asmuo S. N., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „TransOil“ ieškiniu prašė pripažinti ab initio negaliojančiu (niekiniu) 2015-08-20 sandorį, pagal kurį atsakovė UAB „Autofuroras“ priėmė ir sunaikino ieškovės UAB „TransOil“ transporto priemonę VW Transporter, valstyb. Nr. ( - ); taikyti vienašalę restituciją priteisiant iš atsakovės ieškovei išlikusio turto vertę - 4600 Eur; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė VW Transporter, valstyb. Nr. ( - ) (toliau – transporto priemonė). Transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir geros būklės. 2015-01-17 interneto tinklalapyje www.autogidas.lt buvo įdėtas skelbimas apie minėtos transporto priemonės pardavimą už 4600 Eur. Rugpjūčio mėnesio viduryje atsirado interesantas, kuris pageidavo nupirkti transporto priemonę. 2015-08-17 ieškovė ir S. N. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas įsipareigojo išsimokėtinai už 4900 Eur įsigyti minėtą transporto priemonę. Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas sumokėjo 150 Eur, iki rugpjūčio 26 d. S. N. įsipareigojo sumokėti antrą įnašą – 2000 Eur, bet laiku neatsiskaitė, pradėjo slėptis, išjungė telefoną, todėl ieškovė nutarė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti transporto priemonę. Negavus antro įnašo iš S. N., ieškovė pradėjo savarankiškai ieškoti transporto priemonę ir S. N.. 2015-08-29 ieškovė atsitiktinai sužinojo, kad transporto priemonė yra atsakovės gamybinėse patalpose, ( - ) (7 angaras). Ieškovei nuvykus minėtu adresu pas atsakovę buvo rasta dalinai išardyta ieškovės transporto priemonė. Atsakovės darbuotojai paaiškino, kad transporto priemonė buvo atvežta 2015-08-20 ir priimta ardymui iš S. N.. 2015-08-20 atsakovės išduotame pažymėjime Nr.62 dėl eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo nurodyta, kad S. N., veikiantis pagal ieškovės išduotą įgaliojimą atidavė, o atsakovės direktorius O. L. priėmė išmontuoti ir sunaikinti minėtą transporto priemonę. Atsakovės direktorius ieškovės atstovui neparodė S. N. ieškovės išduoto įgaliojimo, kuris leido S. N. sudaryti tokį sandorį su atsakove. Ieškovė patvirtina, jog S. N. niekada nedirbo pas ieškovę ir ieškovė niekada nebuvo jam išdavusi jokių įgaliojimų. Atsakovės atstovo teigimu S. N. už priimtą transporto priemonę buvo sumokėta 1000 Eur, nors atsakovės atstovas jokių dokumentų apie tokios sumos perdavimą S. N., nepateikė. Taigi tapo aišku, kad S. N., pasirašant su ieškove pirkimo pardavimo sutartį iš karto žinojo, kad už jo perkamą transporto priemonę su ieškove neatsiskaitys, šį faktą patvirtina ir tai, kad minėtas asmuo jau po 3 dienų po transporto priemonės įsigijimo, pardavė atsakovei už 1000 Eur transporto priemonę išardymui. Tai, kad buvo piktavališkas susitarimas patvirtina ir tai, kad atsakovė, matydamas, jog transporto priemonė yra geros būklės, visiškai tvarkinga, ją priėmė išardymui. Pažymėtina, kad atsakovė kaip ūkinis subjektas nuo 2004 m. veikiantis naudotų autodalių versle, negalėjo nežinoti, kad sunaikinti (išardyti) transporto priemonę galima tik po jos išregistravimo iš VĮ Regitra. Atsižvelgiant į tai ieškovė buvo pasikreipusi į policiją, nes turėjo pagrįstų įtarimų, jog S. N. ir atsakovės veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių (sukčiavimas, turto pasisavinimas ir t.t.), tačiau buvo gautas neigiamas prokuratūros atsakymas. Taip pat ieškovė 2015-08-31 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko S. N. atžvilgiu, tačiau paaiškėjo, kad S. N. yra nemokus, neturi turto ir pajamų, neturi gyvenamosios vietos. Todėl ieškovė kreipiasi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) 2015-08-20 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą sandorį dėl eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo. Reikalavimo pagrindas – kad sandorį ieškovės vardu sudarė tokios teisės neturintis asmuo ir toks sandoris nesukelia teisinių pasekmių atstovaujamajam, nes pastarasis tokio sandorio nepatvirtino (CK 2.133 str. 6 d.). Ieškovė mano, kad atsakovė ir jos direktorius pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai nepatikrinus tariamo įgaliotinio dokumentus, priėmė ir sunaikino eksploatuoti tinkamą transporto priemonę. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti didžiausią turto – transporto priemonės vertę – t.y. 4600 Eur – pardavimo skelbime nurodytą transporto priemonės kainą. Ieškovė nereikalauja iš atsakovės 2015-08-17 pirkimo-pardavimo sutartyje aptartos transporto priemonės kainos (4900 Eur), kadangi atsakovė pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį neturi jokių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu.
  2. Atsakovė UAB „Autofuroras“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė teigia, jog 2015-08-17 tarp ieškovės ir S. N. (toliau trečiasis asmuo) buvo sudaryta transporto priemonės VW TRANSPORTER valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią S. N. įsipareigojo išsimokėtinai už 4 900 EUR įgyti aukščiau paminėtą transporto priemonę išsimokėtinai. Pasirašant sutartį pirkėjas sumokėjo 150 EUR, tačiau, kaip numatyta tarp šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje Nr. 1, sekančių mokėjimų neatliko, pradėjo slėptis, išjungė telefoną, todėl transporto priemonės savininkė UAB „TransOil“ nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.62 str . 2 d., atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti transporto priemonę. Ieškovė sužinojo, jog 2015-08-20 minėtas automobilis buvo S. N. perleistas sunaikinti UAB „Autofuroras“ pagal jo pateiktą UAB „TransOil“ įmonės įgaliojimą. Ieškovė tvirtina, kad S. N. niekada nedirbo bendrovėje UAB „TransOil“ ir iš viso niekur nedirbo, todėl išnaudojus, anot ieškovės, visas galimybes prisiteisti skolos sumą iš S. N., kreipiasi į teismą su prašymu pripažinti negaliojančiu (niekiniu) 2015-08-20 sandorį, pagal kurį atsakovė UAB „Autofuroras“ priėmė ir sunaikino ieškovės UAB „TransOil“ transporto priemonę VW TRANSPORTER valst. Nr. ( - ), bei taikyti vienašalę restituciją, priteisiant iš atsakovės UAB „Autofuroras“ ieškovei UAB „TransOil turto vertę - 4600 EUR. Dėl ieškovės neapdairiai pasirašytos automobilio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties, bei nesant atsakovės veiksmuose neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir S. N. neatsiskaityto su ieškove pagal 2015-08-17 sutartį atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Kaip matosi iš pateikto ieškinio ieškovė turėdama savo bendrovėje kvalifikuotą teisininką pasirašė automobilio išsimokėtinai pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu S. N.. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo sudarė sutartį išreikšdami savo ketinimus, bei prisiimdami tam tikrą riziką, kuri gali kilti vienai arba kitai šaliai nesilaikant sutarties sąlygų. Vadovaujantis minėta sutartimi S. N. turėjo atlikti mokėjimus pagal suderintą atsiskaitymo grafiką (sutarties 2.3 p.), bei neperleisti automobilio tretiesiems asmenims iki pilno atsiskaitymo (sutarties 4.4 p.), tačiau sudaręs sutartį jos nevykdė, bei panaudojęs apgaulę ir galimai suklastotus dokumentus (pateiktą įgaliojimą UAB ,,Autofuroras“), neturėdamas tam teisės, perleido automobilį atsakovei, kuri jį pagal pasirašytą eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą, sunaikino. Kaip matyti iš ieškinio turinio ieškovė bandydama ginti savo interesus 2015-08-31 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo su prašymu priteisti iš trečiojo asmens likusią mokėti sumą, tačiau teismui nepavykus įteikti dokumentų, bei pateikus ieškovei duomenis, apie tai, kad trečiasis asmuo, neturi turto, darbo ir gyvenamosios vietos, su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš S. N. į teismą nesikreipė. Supratusi, jog skolos išieškojimas civiline tvarka gali būti komplikuotas ieškovė 2015-08-29 parašė pareiškimą Vilniaus rajono policijos komisariatui, nurodydama, jog surado vogtą automobilį UAB ,,Autofuroras“ patalpose. 2015-09-10 nutarimu Vilniaus rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas K. L. nustatęs, jog esant pagrindui manyti, kad yra netinkamai vykdoma transporto priemonės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų iš S. N. civilinio proceso tvarka, pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė. Taigi, atsižvelgus į išdėstytą darytina išvada, jog ieškovė būdamas ne visai sąžininga, bei suprasdama, kad dėl neįvykdytos sutarties prieš ją yra atsakingas S. N. (tai įrodo kreipimasis dėl teismo įsakymo, bei pareiškimo parašymas Vilniaus rajono policijos komisariatui) pateikė ieškinį atsakovei norėdama kompensuoti patirtą žalą dėl S. N. sutarties pažeidimo, faktiškai esant galiojančiai 2015-08-17 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčiai.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo tokias faktines aplinkybes:
    1. ieškovė UAB „TranOil“ (toliau - ieškovė) yra transporto priemonės VW Transporter, valstyb. Nr. ( - ), (toliau-ginčo automobilis) savininkė (b.l.6). 2015-08-17 Pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis), sudaryta tarp ieškovės (pardavėjo) ir S. N. (pirkėjo), ieškovė įsipareigojo perduoti pirkėjui ieškovei priklausančią transporto priemonę VW Transporter, valstyb. Nr. ( - ) (toliau –prekę) nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo priimti transporto priemonę ir už ją atsiskaityti nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 p.); Sutarties 1.2 p. buvo sutarta, kad nuosavybės teisė į parduodamą prekę pardavėjui išlieka tol, kol pirkėjas nesumoka visos Sutartyje numatytos kainos; pagal Sutarties 2.1 p. – 2.3 p., prekės kaina yra 4900 Eur, prekė parduodama pirkėjui išsimokėtinai sekančia tvarka: 150 Eur sumoka iki 2015-08-18, 2000 Eur sumoka iki 2015-08-26, 2000 Eur sumoka iki 2015-09-03, 750 Eur sumoka iki 2015-09-10; pirkėjui praleidus Sutarties 2.3 p. nurodytus mokėjimo terminus, t.y. pirkėjui neįvykdžius sutarties punkto, automobilis grąžinamas pardavėjui, o sumokėti pinigai lieka pardavėjui kaip kompensacija už automobilio naudojimą (Sutarties 2.4 p.); pagal Sutarties 3.1 p., pardavėjas įsipareigojo iki 2015-08-18 pristatyti prekę pardavėjo nurodytu adresu ( - ); Sutarties 3.2 p. nustatyta, jog pirkėjas patvirtina tinkamų prekių gavimo faktą savo parašu pirkimo dokumentuose, prekių priėmimo-perdavimo aktas atitinka abiejų šalių pasirašyta PVM sąskaita -faktūra, jeigu nesudaromas kitas dokumentas; pagal Sutarties 4.1 p., šalys atsako, kad sutartyje nustatyti įsipareigojimai būtų vykdomi tinkamai ir laiku LR įstatymų nustatyta tvarka; Sutarties 4.4 p. nurodyta, kad iki galutinio atsiskaitymo pirkėjas neturi teisės be pardavėjo sutikimo perleisti prekę kitiems asmenims, kai pirkėjas be pardavėjo sutikimo perleidžia jam perduotą prekę kitam asmeniui arba prekė dėl neteisėtų pirkėjo veiksmų areštuojama, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas likusią kainos dalį sumokėtų nedelsdamas; Sutarties 6.2 p. aptarta, jog Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki galutinio tarpusavio atsiskaitymo; bet kokie sutarties pakeitimai ir papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams, žodinės išlygos neturi juridinės galios.
    2. Kaip matyti iš UAB „Autofuroras“ 2015-08-20 Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo Nr. 62 (b.l.91), jame nurodyta, kad UAB „TransOil“ įgaliotas asmuo atidavęs sunaikinimui transporto priemonę – S. N. atidavė, o UAB „Autofuroras“ priėmė išmontuoti ir sunaikinti „VW Transporter“, valstyb. Nr. ( - ); transporto priemonę atidavė įgaliotas asmuo S. N. (pasirašė pažymėjime), transporto priemonę priėmė UAB „Autofuroras“ direktorius O. L.. 2015-08-20 Pinigų išmokėjimo kvite serija BLD Nr.0739989 (b.l. 90) nurodyta, kad UAB „Autofuroras“ S. N. už automobilį „VW Transporter“ sumokėjo 1100 Eur, kad pinigus gavo pasirašė S. N., pinigus išmokėjo V. C..
    3. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono PK ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.57-At-00767-15 (išreikalauta į bylą) 2015-09-10 Vyr. tyrėjo K. L. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu pagal BK 178 str. 1d. (vagystė), 182 str. 1 d. (sukčiavimas) pagal ieškovės atstovo K. A. 2015-08-29 pareiškimą; 2015-10-05 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro R. K. nutarimu 2015-09-10 Vyr. tyrėjo K. L. nutarimas paliktas nepakeistas (b.l.30-35, 71-72).
  2. Teismas nurodė, jog ieškovė sudariusi su S. N. 2015-08-17 Sutartį (kuri šiai dienai nėra nuginčyta) pati nesilaikė šios Sutarties sąlygų ir jas pažeidė, ką patvirtina ne tik aukščiau išvardintos Sutarties sąlygos, bet ir patvirtino liudytojas V. Ž.. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip nurodė ieškovė, ieškovė savo įmonėje turi teisininką, tačiau kažkodėl su transporto priemonės pirkėju S. N. Sutartį sudarinėjo ieškovės darbuotojas – vairuotojas ekspeditorius, visiškai nepažįstamam pirkėjui transporto priemonė parduota neįsitikinus nei pirkėjo asmenybe, nei jo mokumu, parduota už nemažą 4900 Eur sumą ir šią sumą išdėstant dalimis ir dar leidžiant S. N. sumokėti pirmą įmoką tik 150 Eur sumoje. Maža to, pirkėjui sumokėjus 150 Eur pirmą įmoką, transporto priemonė jam perleidžiama su visais transporto priemonės dokumentais. Tokiais veiksmais pati ieškovė akivaizdžiai pažeidė aukščiau nurodytas Sutarties sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad pati ieškovė buvo neapdairi ir nerūpestinga, neatidi, todėl atsakomybę už prarastą transporto priemonę turi prisiimti sau.
  3. Teismas konstatavo, jog ieškovė nesiėmė visų įmanomų veiksmų išsiieškoti nesumokėtą dalį piniginių lėšų už ieškovei priklausančią parduotą transporto priemonę iš Sutarties šalies – pirkėjo S. N., tai liudija pačios ieškovės ieškinyje nurodytas faktas, jog ieškovė 2015-08-31 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo su prašymu priteisti iš trečiojo asmens likusią mokėti sumą, tačiau teismui nepavykus įteikti dokumentų, bei pateikus ieškovei duomenis, apie tai, kad trečiasis asmuo, neturi turto, darbo ir gyvenamosios vietos, su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš S. N. į teismą nesikreipė. Tuo tarpu ieškovė ieškinį pareiškė atsakovei dėl žalos atlyginimo.
  4. Sprendime nurodyta, jog tai, kad S. N. 2015-08-20 atvykęs pas atsakovę UAB „Autofuroras“ turėjo ieškovės išduotą įgaliojimą patvirtino liudytojai O. L. ir V. C., tai nurodyta ir pačiame Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjime Nr. 62, todėl atsakovei, patikrinus duomenų bazėje, kad transporto priemonė atvežta sunaikinimui, priklauso ieškovei, kaip nurodė minėti liudytojai, nekilo jokių abejonių dėl transporto priemonės savininko. Kaip jau minėta aukščiau, Sutartis, kuri nėra nuginčyta, buvo sudaryta tarp ieškovės ir S. N., jokie sutartiniai santykiai ieškovės su atsakove nesiejo, o būtent Sutarties 4.4 p. ir 6.2 p. buvo nurodyta, kad iki galutinio atsiskaitymo pirkėjas neturi teisės be pardavėjo sutikimo perleisti prekę kitiems asmenims, kai pirkėjas be pardavėjo sutikimo perleidžia jam perduotą prekę kitam asmeniui arba prekė dėl neteisėtų pirkėjo veiksmų areštuojama, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas likusią kainos dalį sumokėtų nedelsdamas; Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki galutinio tarpusavio atsiskaitymo. Jokių įrodymų, kad, kaip teigė ieškovė, jog Sutarties ieškovė atsisakė, kai S. N. nesumokėjo antros įmokos, nepateikė. Ieškovė neįrodė, kad dėl ieškovei padarytos žalos yra kalta būtent atsakovė (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Kitu pagrindu ar dalyku ieškinys nebuvo reiškiamas.

4III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patekinti. Nurodo, jog teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai analizavo tik ieškovo ir S. N. sudarytą sutartį. Be to, nurodo, jog teismas nenurodė ir nepasisakė, kokias konkrečiai sutarties nuostatas ieškovė pažeidė. Netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo turinys patvirtina jį pasirašiusių asmenų veiksmų atlikimo faktą. Šie veiksmai atitinka dvišalio sandorio sampratą. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovės ir atsakovės nesiejo sutartiniai santykiai. Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog S. N. turėjo ieškovės išduotą įgaliojimą. Tariamo įgaliojimo kopijos atsakovė nepateikė, o liudytojų parodymais byloje verta abejoti, nes jie negalėjo tvirtai teigti, jog rankraštiniai įrašai ginčijame pažymėjime atlikti būtent jų. Todėl apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo įrodytu faktą, jog S. N. pateikė ieškovės išduotą įgaliojimą. Įgaliojimo buvimą patvirtino tik atsakovės direktorius, tačiau jo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi bei vertinami kritiškai, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovės direktoriaus paaiškinimus, jog po ankščiau vykusio incidento, kuomet buvo ardymui parduotas automobilis, buvęs parduotas pagal lizingo sutartį ir įmonė turėjo nuostolių, visus dokumentus pradėta fotografuoti. Tačiau šiuo atveju dokumentų nebuvo pateikta.
  2. Atsiliepimu į skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas teisingai nurodė, jog dėl patirtos žalos yra atsakinga pati ieškovė. Be to, pagal ieškovės logiką, esant galiojančiai automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai, patenkinus ieškovės ieškinį šioje byloje, ji galės ateityje išsiieškoti skolą ir iš S. N., dėl ko nepagrįstai praturtėtų. Nurodo, jog transporto priemonės sunaikinimo pažymėjime nėra reikalavimo nurodyti įgaliojimo numerio, datos ar kitų rekvizitų. Tai, jog įgaliojimas buvo, patvirtina atsakovės direktoriaus parodymai bei liudytojų parodymai. Ieškovė gali savo teises ginti reikšdama ieškinį už žalą atsakingam asmeniui S. N.. Be to, nurodo, jog atsakovė būdama sąžiningu automobilio įgijėju nėra subjektas, kurio atžvilgiu galima būtų taikyti restituciją. Restitucijos taikymas nėra galimas ir CK 6.222 str. prasme.

6IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo argumentų nenurodo.
  3. Teisėjų kolegijos nuomone, šis prašymas netenkinamas, kadangi bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Šalys turėjo galimybę pasisakyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys davė paaiškinimus, buvo apklausti liudytojai. Be to, apeliantė nenurodė jokių argumentų, jog byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).
  4. Apeliantas ginčija teismo sprendimą, nes nurodo, jog teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas CPK 329 str. 1 d., 330 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį, nors šis sandoris ieškovės nebuvo ginčijamas ir juo nebuvo grindžiamas ieškinio reikalavimas. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad dėl ieškovei padarytos žalos yra kaltas atsakovas, o kitu pagrindu ar dalyku ieškinys nebuvo reiškiamas. Iš ieškinio matyti, jog ieškovė ginčijo 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės išduotą pažymėjimą dėl ginčo automobilio sunaikinimo, nurodydama ne tik civilinės atsakomybės taikymo pagrindu, bet ir sandorio, sudaryto ieškovės vardu asmens neturinčio tokios teisės negaliojimu (CK 2.133 str. 6 d.), nes ieškovė tokio sandorio nepatvirtino. Tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik ieškovės ir trečiojo asmens 2015-08-17 sudarytos sutarties analize bei vertino civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu sąlygų buvimą, tačiau nepasisakė dėl ieškovės nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo pagal CK 2.133 straipsnio 6 dalį.
  5. Civilinio kodekso (toliau-CK) 2.133 str. 9 d. įtvirtinta, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 str.), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 str. 2 d.). Pagal CK 2.133 str. 2 d. nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 str. 6 d. numatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 str. 9 d. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2011).
  6. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovės reikalavimo dėl 2015-08-20 sudaryto šalių sandorio galiojimo, todėl netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias klausimus, išsprendžiamus priimant teismo sprendimą. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl teismo sprendimas naikintas ir priimamas naujas sprendimas, nes pagal byloje pateiktus įrodymus bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
  7. Ieškovė nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės išduotas pažymėjimas dėl ginčo automobilio sunaikinimo yra dvišalis sandoris, kurio ieškovė nepatvirtino, todėl jis negali sukelti teisinių pasekmių. Prašė taikyti restituciją ir priteisti turto vertę, nes turtas yra sunaikintas.
  8. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės išduotas Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas Nr.62 laikytinas dokumentu, kuriuo buvo įformintas dvišalis sandoris tarp šalių dėl ginčo automobilio sunaikinimo (CK 1.63 str. 1 d.). Tokiu sandoriu yra sukuriamos teisinės pasekmės – nagrinėjamu atveju automobilio savininkas perduoda, o įmonė, atliekanti atliekų tvarkymą, priima automobilį sunaikinimui. Todėl toks sandoris gali būti ginčijamas esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui.
  9. Ieškovė ginčija tokį sandorį, nurodydama, jog įgaliojimo tokiam sandoriui sudaryti ji nedavė, o atsakovė priimdama ir sunaikindama ginčo automobilį neįsitikino, jog automobilį perdavė ieškovės įgaliotas asmuo.
  10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė tinkamai veikė priimdama automobilį sunaikinimui ir neturėjo pagrindo abejoti, jog automobilį perduoda ieškovės įgaliotas asmuo. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, jog tretysis asmuo S. N. niekada nebuvo ieškovės darbuotojas. Ieškovė jam įgaliojimo perduoti automobilį sunaikinimui nebuvo išdavusi. Tai, jog S. N. buvo pateikęs įgaliojimą ir darbo pažymėjimą atsakovei, nustatyta tik remiantis atsakovės direktoriaus paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Tačiau sutiktina su apeliantės argumentais, jog atsakovės direktoriaus paaiškinimai bei liudytojų parodymai nagrinėjamu atveju vertintini kritiškai. Pats atsakovės direktorius paaiškinimuose nurodo, jog įmonėje jau buvo atvejis, kuomet buvo perduotas sunaikinimui lizinguojamas automobilis be savininko žinios ir dėl to įmonė turėjo nuostolių. Atsakovės direktorius nurodė, jog po to įvykio buvo daromi transporto priemonių savininkų pateikiamų dokumentų fotokopijos, vaizdo įrašai. Tačiau nepaisant to, nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė S. N. pateiktų dokumentų foto kopijų ar vaizdo įrašo į bylą. Todėl tokie atsakovės veiksmai kelia pagrįstų abejonių, jog atsakovė priimdama ieškovei priklausantį automobilį sunaikinimui įsitikino ir patikrino, jog automobilį perduoda jos savininkas, t.y. tinkamai įgaliotas asmuo, nors tokią pareigą turėjo. Be to, byloje ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas (b.l. 37). Todėl atsakovė turėjo tinkami patikrinti ir įsitikinti dėl savininko valios perduoti automobilį sunaikinimui, esant galiojančiai techninei apžiūrai ir automobiliui esant techniškai tvarkingam. Ieškovė neketino automobilio sunaikinti ir nepritarė sandoriui dėl automobilio sunaikinimo, todėl pagal CK 2.133 str. 6 d. šalių sudarytas sandoris dėl ginčo automobilio perdavimo sunaikinti nesukelia teisinių pasekmių ir yra pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1.92 str.). Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytina restitucija sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.), nes ginčo automobilis jau yra sunaikintas.
  11. Ieškovė prašo taikyti vienašalę restituciją ir priteisti automobilio vertę – 4600 Eur, nes jis jau yra sunaikintas. Atsakovė nurodė, jog restitucijos taikyti nėra pagrindo, nes ji nėra nesąžininga šalis. Kaip jau išdėstyta 18 punkte, byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindą teigti, jog atsakovė nebuvo tinkamai įsitikinusi, jog ieškovei priklausantį automobilį sunaikinimui pateikė jos įgaliotas asmuo, todėl laikytina, jog atsakovė turėjo žinoti, jog tretysis asmuo neturi teisės sudaryti tokio sandorio ir perduoti jai ieškovei priklausančio automobilio. Todėl pagal CK 2.133 str. 8 d. atsakovė turi atsakyti ieškovei.
  12. Byloje ieškovė pateikė duomenis, jog automobilio vertė – 4600 Eur (b.l. 11). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu tokios automobilio vertės neginčijo ir prieštaravimų nepateikė. Tokiu būdu darytina išvada, jog ginčo dėl automobilio vertės nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 4600 Eur automobilio vertė (CK 6.146 str.).
  13. Atmestinas atsakovės argumentas, jog patenkinus ieškovės reikalavimus byloje, ji galės prisiteisti nuostolius ir iš trečiojo asmens, kas sudarytų nepagrįstą praturtėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog byloje dalyvauja ir tretysis asmuo S. N., todėl teismo sprendimas šioje byloje sukels teisines pasekmes tiek šalims, tiek trečiajam asmeniui. Teismo sprendimu apgynus ieškovės pažeistą teisę, ji ateityje negalės reikšti tapataus ieškinio (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
  14. Ieškinį patenkintus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 138 Eur žyminio mokesčio sumokėto už ieškinį (b.l. 2, 38), 138 Eur žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą (b.l. 149), 150 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 117-120) – iš viso 426 EUR (CPK 93, 98 str.).

8Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

9ieškovės UAB „TransOil“ apeliacinį skundą patenkinti.

10Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

11Ieškovės UAB „TransOil“ ieškinį patenkinti.

12Pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugpjūčio 20 d. sandorį, pagal kurį UAB „TransOil“ perdavė, o UAB „Autofurofas“ priėmė ir sunaikino UAB „TransOil“ priklausančią transporto priemonę VW Transporter, valst. Nr. ( - ).

13Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Autofuroras“, į.k. 300007204, ieškovės UAB „TransOil“, į.k. ( - ), naudai 4600 Eurų sunaikinto automobilio vertės ir 426 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14Priteisti iš atsakovo UAB „Autofuroras“, į.k. ( - ), valstybės naudai 5,36 Eur pašto išlaidų.

15Šis sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai