Byla 2-451-186/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilines bylas pagal pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Aukštuminių darbų sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Eurem“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bei atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eurem“ bankroto byloje Nr. B2-2368-653/2014 (aktualus Nr. B2-2338-653/2015).

2Išnagrinėjus atskiruosius skundus

3n u s t a t y t a :

  1. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Eurem“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto procesas“. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. sausio 10 d.

5Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Eurem“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

62014 m. birželio 10 d. įvyko pirmasis BUAB „Eurem“ kreditorių susirinkimas, kuris nutarė įpareigoti bankroto administratorių pateikti teismui prašymą pripažinti BUAB „Eurem“ bankrutavusia ir taikyti jai likvidavimo procedūras (darbotvarkės 9 klausimas) bei nustatė likviduojamos įmonės turto pardavimo tvarką – įmonės debitorinius įsiskolinimus pardavinėti 1 mėn. laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 30 % skolos dydžio, kainą, o pasibaigus šiam laikotarpiui pardavinėti dar 1 mėn. laisvu pardavimu už ne mažesnę nei 1 Lt kainą (darbotvarkės 8 klausimas).

7Bankroto administratorius, vykdydamas minėtus kreditorių susirinkimo sprendimus, kreipėsi į teismą su prašymais patikslinti kreditorių sąrašą, pripažinti BUAB „Eurem“ bankrutavusia įmone bei taikyti jai likvidavimo procedūrą. Nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties priėmimo, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, nebuvo gauta pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo; įmonė jokios ūkinės veiklos nevykdo, įmonės mokumas nėra atstatytas, o kreditoriai priėmė sprendimą įmonę likviduoti.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymus – patikslino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, pripažino BUAB „Eurem“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone, jos likvidatoriaus funkcijas pavedė atlikti bankroto administratoriui UAB „Bankroto procesas“. Teismas, be kita ko, nurodė, kad nuo nutarties patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai, kreditoriai neketina sudaryti taikos sutarties, 2014 m. birželio 10 d. susirinkime nutarė įmonę likviduoti, atstatyti įmonės mokumo nėra galimybių.

9Kreditorius UAB „Aukštuminių darbų sprendimai“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2014 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, prašydamas, be kitų reikalavimų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti debitorinių BUAB „Eurem“ reikalavimų pardavimą iki bus išnagrinėtas jo atskirasis skundas. Nurodė, kad didžioji dalis BUAB „Eurem“ skolininkų yra mokūs, tuo tarpu administratorius dėl skolų išieškojimo nėra kreipęsis į teismą. Kreditoriai ne kartą teikė prašymus administratoriui sušaukti kreditorių susirinkimus ir juose spręsti klausimus dėl debitorinių reikalavimų išieškojimo, tačiau bankroto administratorius tokius prašymus ignoruoja. Kreditoriaus manymu, yra reali grėsmė, kad dėl tokio bankroto administratoriaus neteisėto neveikimo didžioji dalis kreditorių reikalavimų liks nepatenkinti.

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Aukštuminių darbų sprendimai“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad atskirąjį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia neva netinkamais bankroto administratoriaus veiksmais (neveikimu). Teismo vertinimu, pareiškėjo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (debitorinių BUAB „Eurem“ reikalavimų pardavimo sustabdymas) viršija atskirojo skundo dalyką, nes, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, panaikinimas neturėtų įtakos pareiškėjo pageidaujamam rezultatui. Be to, pažymėjo, kad nutarimą dėl BUAB „Eurem“ debitorinių reikalavimų pardavimo tvarkos priėmė kreditorių susirinkimas.

  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Apeliantas (kreditorius) UAB „Aukšuminių darbų sprendimai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį ir netenkinti bankroto administratoriaus prašymo dėl BUAB „Eurem“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apeliantas neginčija teismo nutarties dalies dėl kreditorių sąrašo bei jų reikalavimų patikslinimo bei bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria BUAB „Eurem“ taikyta likvidavimo procedūra. Apelianto manymu, skundžiama nutartimi pažeidžiamas bankroto proceso stadijų eiliškumas, nes administratorius neatliko visų būtinų veiksmų iki bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama. Be to, šia nutartimi įtvirtinta galimybė piktnaudžiauti teise, bankroto byloje nesudarant vienodų sąlygų kreditoriams ginti savo teises ir teisėtus interesus.

12Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Administratorius negalėjo siūlyti pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kadangi nėra žinoma kokios apimties yra realus bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimai ir debitoriniai reikalavimai. BUAB „Eurem“ 2013-12-31 d. balanse užfiksuotos 320 033,65 Lt dydžio per vienerius metus gautinos sumos, tarp kurių 273 287,27 Lt sudaro kitos gautinos sumos. Bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 312 684,16 Lt, taigi, išieškojus įmonės debitorinius reikalavimus, gautų sumų užtektų patenkinti didžiąją dalį kreditorių reikalavimų. Bankroto administratorius nei vieno mokaus debitoriaus nėra padavęs į teismą dėl įsiskolinimo bankrutuojančiai įmonei priteisimo. Be to, buvusi įmonės direktorė Ž. B. neišsaugojo bei neperdavė dokumentų ir turto, tačiau administratorius nėra kreipęsis į teismą su ieškiniu buvusiai direktorei dėl žalos priteisimo.
  2. Administratorius užkerta kelią kreditoriams kelti šiuos klausimus kreditorių susirinkimuose, nešaukdamas kreditorių susirinkimų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 str. nuostatas. Kreditoriai teikė siūlymus dėl pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo alternatyviais nutarimų projektais, tačiau pastarieji nebuvo priimti nepakakus balsų, todėl administratorius privalėjo sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 24 str. 2 d.), bet to iki šiol nėra padaręs. Dėl to, administratoriui nešaukiant pakartotinio kreditorių susirinkimo, apelianto ir kreditoriaus VMI prie LR FM iniciatyva buvo šaukiamas kreditorių susirinkimas.
  3. Apie antrąjį kreditorių susirinkimą, vykusį 2014 m. rugpjūčio 29 d., administratorius informavo nesilaikydamas patvirtintos tvarkos, t. y. kreditoriams pranešta neregistruotais laiškais, dėl ko dalis kreditorių nebuvo informuoti apie susirikinimą ir jame nedalyvavo. Taip buvo užskirsta galimybė kreditoriams pareikšti savo valią, nes šio susirinkimo darbotvarkė nebuvo patvirtinta ir jokie nutarimai nepriimti. Į kreditorių susirinkimo protokolą įtraukti ne visi balsavusiųjų kreditorių balsai, o raštu balsavusio didžiausio kreditoriaus DB Puhastus OU balsavimo biuletenis buvo priimtas, nors pateiktas nepatvirtintas kreditoriaus juridinio asmens spaudu ir nesant nurodytų jį pasirašiusio asmens pareigų. Be to, be jokio pagrindo šiam susirinkimui pirmininkauti paskirtas bankroto administratorius.
  4. Bankroto administratorius pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887) 11 dalį, kadangi tik 2014 m. rugpjūčio 29 d. vykusiame antrajame kreditorių susirinkime informavo kreditorius, kad vykdo ir BUAB „Švaros linijos“ bankroto procedūrą, kurios buvęs vadovas D. B. yra Ž. B., buvusios BUAB „Eurem“ direktorės, sutuoktinis.
  5. Bankroto administratorius nekelia jokių klausimų dėl įmonės turto, kuris jam perduotas nebuvo, nešaukia kreditorių susirinkimų ir taip užkerta kelią kreditoriams įgyvendinti savo teises. BUAB „Eurem“ 2013 m. gruodžio 30 d. (t. y. prieš pat bankroto bylos iškėlimą) turėtas 14 662,54 Lt vertės turtas buvo nurašytas ir dabartiniu metu jo likutinė vertė 0,00 Lt. Tas pats turtas buvo įsigytas iš UAB „Švaros linijos“ 2013 m. sausio 4 d., kai tuo tarpu nutartis iškelti UAB „Švaros linijos“ bankroto bylą priimta 2013 m. kovo 1 d. Pareiškėjo nuomone, minėtas turtas (įvairios grindų plovimo mašinos, skalbyklės) nebuvo bevertis, o vietoje nurašymo turėjo būti perkainuojamas ir toliau eksploatuojamas, tačiau buvusi įmonės vadovė šį turtą nepagrįstai nurašė ir galimai pasisavino ar iššvaistė, jo bankroto administratoriui neperdavė. Tai sudaro pagrindą atitinkamus nurašymo aktus pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš BUAB „Eurem“ buvusios vadovės šio nepagrįstai nurašyto ir administratoriui neperduoto turto vertę (CK 6.66 str., 6.147 str. 2 d.).
  6. Bankroto administratoriaus veiksmai akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų nustatytiems reikalavimams siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi ir aktyviai talkinti teismo ir kreditorių susirinkimų darbui, nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu. Tuo tarpu BUAB „Eurem“ bankroto procedūros vykdomos neskaidriai ir netinkamai, bankroto administratorius veikia ne kreditorių, bet buvusios įmonės vadovės interesais. Apeliantas ir kreditorius VMI prie LR FM pakartotinai pateikė bankroto administratoriui prašymus sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau 2014 m. spalio 20 d. bankroto administratorius atsakymu paprašė pateikti visą informaciją ir dokumentus, reikalingus tinkamai sušaukti kreditorių susirinkimą, nors analogiškas prašymas administratoriui jau buvo pateiktas ir jo pagrindu buvo sušauktas 2014 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimas. Vienintelis naujo prašymo skirtumas buvo tik papildymas 6 darbotvarkės punktu, siekiant gauti dokumentus iš UAB „Eurem“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės.
  7. Nepaisant to, kad bankroto administratorius, savo ataskaitoje pripažino, jog buvusi įmonės vadovė pateikė jam akivaizdžiai klaidingus duomenis, taip pat nepateikė trūkstamų duomenų, o BUAB „Eurem“ galimi debitoriniai reikalavimai sudaro 273 287,27 Lt („kitos gautinos sumos“), tačiau nesiima jokių tolimesnių veiksmų, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne dalimi, akivaizdžiai netalkina kreditorių susirinkimų darbui ir jų nešaukia, nesiima priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, neatlieka kitų būtinų veiksmų, pvz. nesikreipia į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl žalos priteisimo iš buvusios vadovės ir pan. Administratorius skubotai teikė prašymą teismui dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama, veikia išimtinai tik kelių kreditorių ir galimai netgi BUAB „Eurem“ buvusios vadovės naudai, šiurkščiai pažeisdamas kitų kreditorių interesus, dėl ko pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio nuostatas.

13BUAB „Eurem“ bankroto administratorius UAB „Bankroto procesas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2014 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties atmesti kaip nepagrįstą, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pareiškėjui maksimalią 20 000 Lt baudą, kurios 50 proc. skirti BUAB „Eurem“. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Bankroto administratorius į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pripažinti BUAB „Eurem“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto kreipėsi vykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimus. Teismo nutartis pripažinti bendrovę likviduojama buvo priimta 2014 m. spalio 17 d., t. y. praėjus ĮBĮ 30 str. numatytam 3 mėn. terminui, per kurį galima taikos sutartis; šis terminas pratęstas nebuvo, todėl bankroto administratorius pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą dėl bendrovės teisinio statuso pakeitimo, taigi savo veiksmais nei ĮBĮ nuostatų, nei Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatų nepažeidė.
  2. Vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis, įsiteisėjus nutarčiai dėl įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto, administratorius atliko privalomuosius veiksmus, įregistravo įmonės statuso pakeitimus, o vykdydamas teismo įpareigojimą, apie šiuos veiksmus bei nutarties priėmimą informavo kreditorius. Taigi, administratorius jokiais veiksmais kreditorių interesų nepažeidė.
  3. Pareiškėjo teiginiai, neva administratorius užkerta kelią kreditoriams pasinaudoti savo teisėmis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pats apeliantas neįgyvendina teisės aktais jam, kaip bankrutavusios įmonės kreditoriui, suteikiamų teisių, ir tik po kurio laiko teikia skundus, nurodydamas, jog teisėmis pasinaudoti jam užkirto kelią, kas akivaizdžiai neatitinka faktinių aplinkybių.
  4. Apeliantas UAB „Aukštuminių darbų sprendimai“ dėl neva netinkamos administratoriaus veiklos kelis kartus kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos. Pastarasis dėl apelianto atskirajame skunde nurodytų aplinkybių jau yra pasisakęs, apelianto nurodytus faktus įvertinęs, tačiau pareiškėjas ir toliau teikia nepagrįstus skundus, netinkamai interpretuoja ĮBĮ nuostatas bei piktnaudžiauja savo teisėmis, tuo apsunkindamas BUAB „Eurem“ bankroto procedūras.
  5. Apeliantas skunde teigdamas, jog administratorius susirinkimų nešaukia, pats netinkamai įgyvendina savo teises. Bankroto administratorius iš tiesų yra gavęs kreditoriaus prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau remiantis pirmajame kreditorių susirinkime patvirtinta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka, pateikė netikslų ir neišsamų prašymą, dėl ko administratorius tokį prašymą paprašė patikslinti, tačiau iki šiol nėra gavęs jokio patikslinto prašymo.

14Apeliantas UAB „Aukštuminių darbų sprendimai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį, kuria netenkintas UAB „Aukštuminių darbų sprendimai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti debitorinių BUAB „Eurem“ reikalavimų pardavimą iki įsiteisės galutinis sprendimas byloje pagal apelianto atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įvertinti, ar buvo grėsmė, kad nesiėmus apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, bus pažeisti visų kreditorių interesai.

162. Palankaus apeliantui sprendimo vykdymas šioje byloje taps neįmanomas, nes panaikinus apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2014-10-17 nutartį, kuria BUAB „Eurem“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, o administratoriui pavesta vykdyti likvidatoriaus funkcijas, debitoriniai bendrovės reikalavimai jau bus parduoti kitiems asmenims, atstatyti buvusią padėtį bus neįmanoma, o bendrovė bus praradusi teisę debitorinius reikalavimus išsiieškoti teismine tvarka.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl 2014 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, BUAB „Eurem“ bankroto administratorius prašo atskirojo skundo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Savo atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

    1. Pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės viršija skundo reikalavimus, jų taikymas nagrinėjamoje byloje būtų neproporcingas, suvaržytų bankroto administratoriaus teises ir pareigas labiau nei yra būtina pagal teisme nagrinėjamo skundo dalyką. Pritaikius apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užkirstas kelias tinkamam BUAB „Eurem“ bankroto procedūrų atlikimui, nes objektyviai nėra jokio teisinio pagrindo uždrausti administratoriui vykdyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus.
    2. Priešingai nei teigia apeliantas, teismui patenkinus atskirąjį skundą, teismo sprendimo vykdymas netaps neįmanomu ar nepasunkės jo vykdymas. Pareiškėjo prašomi taikyti ribojimai yra neproporcingi, nepagrįstai užtęstų bankroto procedūrų vykdymą, taip būtų pažeistos kitų kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesai, o bankroto administratorius šiuos interesus privalo ginti.
  1. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirieji skundai netenkinami.

19Nenustačius absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant skunduose nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

20Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).

22ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Esant šioms Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinta ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

23Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Eurem“ bankroto bylą (1 t., 52-53 b. l.). Nutartis įsiteisėjusi. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtino BUAB „Eurem“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą (1 t., 83-84). 2014 m. spalio 6 d. gautas bankroto administratoriaus prašymas priimti nutartį pripažinti BUAB „Eurem“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (1 t., 140 b. l.). Iš byloje esančio 2014 m. birželio 10 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime 9 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Eurem“ likvidavimo, 89,04 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų balsų dauguma nutarta įpareigoti administratorių pateikti prašymą pripažinti bendrovę bankrutavusią ir likviduojama dėl bankroto (1 t., 106-110 b. l.). Iš tokios susirinkimo darbotvarkės matyti, jog kreditoriai nesvarstė taikos sutarties sudarymo galimybių. Be to, šis kreditorių susirinkimo nutarimas apskųstas nebuvo, nors apeliantas tokią teisę turėjo (ĮBĮ 25 str. 5 d.), todėl turi būti vykdomas. BUAB „Eurem“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas 2014 m. balandžio 6 d. (nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 23 d.). 2014 m. rugpjūčio 29 d. vyko antrasis BUAB „Eurem“ kreditorių susirinkimas, kurio metu, nepaisant susirinkusio kvorumo, nepriimti jokie nauji nutarimai. Nei minėtuose kreditorių susirinkimuose, nei vėliau nebuvo gauta kreditorių prašymų pratęsti ĮBĮ 30 str. nustatytą 3 mėn. terminą, šio klausimo apeliantas nekėlė ir savo pranešimuose ar raštuose bankroto administratoriui. Dėl to, bankroto administratorius, kreipdamasis į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Eurem“ bankrutavusia ir likviduojama, veikė pagrįstai ir teisėtai, jokių nuostatų nepažeidė. Kreditorių susirinkimo nutarimas taikyti įmonei likvidavimo procedūrą teismui pateiktas praėjus 3 mėnesiams nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos ir teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai nedelsdamas sprendė jam iškeltą klausimą.

24Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju svarbus išsamus įmonės debitorinių reikalavimų patikrinimas bei jų teisminis išieškojimas, galintis lemti kreditorių reikalavimų didesnį patenkinimą. Tai reiškia, kad nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir taikyti jai likvidavimo procedūrą apskundimo pagrindą apeliantas iš esmės sieja su neva bankroto administratoriaus galimais nepagrįstais veiksmais. Apeliantas, tokiu pagrindu pateikdamas atskirąjį skundą dėl 2014 m. spalio 17 d. teismo nutarties, užtęsia BUAB „Eurem“ bankroto procedūras, skųsdamas nutartį nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kodėl nutartis turi būti panaikinta ir tik deklaratyviai nurodo, jog priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o skundą iš esmės grindžia bankroto administratoriaus neva nepagrįstu neveikimu bei neva mokiais BUAB „Eurem“ skolininkais. Taigi, sprendžiant iš atskirojo skundo turinio, apeliantas net neginčija, kad egzistavo įstatyme įtvirtintas pagrindas pripažinti BUAB „Eurem“ bankrutavusia ir taikyti jai likvidavimo procedūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad po to, kai 2014 m. birželio 10 d. susirinkime kreditoriai priėmė nutarimą kreiptis į teismą dėl likvidavimo procedūros taikymo BUAB „Eurem“, jie 2014 m. rugpjūčio 29 d. antrajame susirinkime, sušauktame UAB „Aukštuminių darbų sprendimai“ iniciatyva, nepritarė apelianto pasiūlymui įpareigoti bankroto administratorių išieškoti įmonės debitorinius įsiskolinimus teismine tvarka, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos iš buvusios direktorės Ž. B. atlyginimo, papildomų sankcijų jai skyrimo, bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat sandorių nuginčijimo (1 t., 106-110, 116-118 b. l.). Vien ta aplinkybė, jog kreditorių susirinkimo nutarimas netenkina vieno iš kreditorių, savaime nereiškia, jog skundžiama teismo nutartis nepagrįsta ar priimta neteisėtai, o atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl galiojančio ir nenuginčyto kreditorių susirinkimo nutarimo, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius. Be to paminėtina, kad pareiškėjas nesinaudojo ĮBĮ suteiktomis teisėmis, savalaikiai neskundė priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų, nesikreipė į administratorių su prašymu pratęsti įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą, šio klausimo taip pat nekėlė susirinkimuose, o bankroto administratoriaus paprašytas pateikti papildomus duomenis, kad būtų galima sušaukti kreditorių susirinkimą (2 t., 41, 43-44), tokį administratoriaus prašymą ignoravo. Pareiškėjas turėjo visas galimybes apskųsti, jo manymu, neteisėtus ir naikintinus kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau jis pats neatliko jokių veiksmų, o apskųsdamas teismo nutartis, nesavalaikiai siekia norimo rezultato.

25Dėl šių priežasčių pripažintina, kad apeliantui nepateikus pagrįstų argumentų ir įstatymo reikalavimus atitinkančių įrodymų dėl skundžiamos nutarties esmės (CPK 178 str.), pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Eurem“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone, paliktina nepakeista.

26Apeliantas dėl tapačių, kaip atskirajame skunde nurodytų, bankroto administratoriaus veiksmų du kartus buvo kreipęsis į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos, tačiau bankroto administratorių veiklos kontrolę atliekanti institucija apskųsto administratoriaus veiksmuose, vykdant BUAB „Eurem“ bankroto procesą, nenustatė jokių ĮBĮ ar Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatų pažeidimų (2 t., 76-87 b. l.), dėl to teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako, juolab, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

27Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas pasinaudojo įstatyme numatyta kreditorių teise skųsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartis, negali būti vertinama kaip nesąžiningi bei sąmoningi veiksmai, nukreipti prieš greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Dėl to, BUAB „Eurem“ bankroto administratoriaus atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą išreikštas prašymas skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkintinas, šioje byloje nenustačius CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių.

28Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties

29Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino UAB „Aukštuminių darbų sprendimai“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei sustabdyti BUAB „Eurem“ debitorių reikalavimų pardavimą iki įsiteisės galutinis sprendimas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl 2014 m. spalio 17 d. nutarties. Priimdamas šią nutartį teismas vadovavosi tuo, kad pareiškėjo prašomos taikyti apsaugos priemonės viršija atskirojo skundo dalyką, o nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, panaikinimas neturės įtakos pareiškėjo pageidaujamam rezultatui.

30Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalį, nustatančią įmonės turto pardavimo tvarką bankroto proceso metu, gali būti parduodamas tiek bankrutuojančios, tiek ir bankrutavusios įmonės turtas. Taigi, ir nepripažinus įmonės bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto, bankrutuojančios įmonės turtas gali būti parduodamas, tačiau dėl to kreditorių susirinkimas (komitetas) turi priimti nutarimą. Šiuo atveju kreditoriai nutarimą dėl BUAB „Eurem“ turto pardavimo tvarkos priėmė 2014 m. birželio 10 d. susirinkimo 8 darbotvarkės klausimu, Tuo pačiu, darbotvarkės 9 klausimu, kreditorių susirinkimas nutarė dėl įmonės likvidavimo (1 t., 106-110 b. l.). Šie kreditorių veiksmai iš esmės reiškia kreditorių pripažinimą, kad BUAB „Eurem“ nebevykdys jokios veiklos ir taikos sutartis nebus sudaryta. Be to, minėtas kreditorių susirinkime priimtų nutarimų eiliškumas leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai nutarimą dėl turto pardavimo sąlygų ir tvarkos nebūtinai susiejo būtent su įmonės likvidavimo procedūrų pradžia, nes klausimą dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo išsprendė dar iki šios (likvidavimo) procedūros pradžios. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantui apskundus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį pripažinti BUAB „Eurem“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone, ši nutartis neįsiteisėja ir iki jos įsiteisėjimo administratoriui neatsiranda teisė bei pareiga vykdyti likvidatoriaus funkcijas. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apelianto prašymo sustabdyti įmonės debitorinių reikalavimų pardavimo procedūras, visiškai pagrįstai konstatavo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės viršija atskirojo skundo dalyką bei, atskirojo skundo patenkinimo atveju, neturės įtakos pareiškėjo pageidaujamam rezultatui.

31Dėl kitų atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijamomis nutartimis.

32Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tiek spręsdamas klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo procedūros taikymo, tiek dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes, teisingai taikė ĮBĮ ir proceso teisės normas bei priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus. Dėl to, išnagrinėjus atskiruosius skundus nenustatyta įstatyme (CPK 338, 329, 330 str.) nurodytų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl šios nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

33Netenkinus atskirųjų skundų, patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. Išnagrinėjus atskiruosius skundus... 3. n u s t a t y t a :
  1. Ginčo esmė
...
4. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi iškėlė... 5. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtintas BUAB... 6. 2014 m. birželio 10 d. įvyko pirmasis BUAB „Eurem“ kreditorių... 7. Bankroto administratorius, vykdydamas minėtus kreditorių susirinkimo... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi tenkino bankroto... 9. Kreditorius UAB „Aukštuminių darbų sprendimai“ pateikė atskirąjį... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino... 11. Apeliantas (kreditorius) UAB „Aukšuminių darbų sprendimai“ atskirajame... 12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    13. BUAB „Eurem“ bankroto administratorius UAB „Bankroto procesas“... 14. Apeliantas UAB „Aukštuminių darbų sprendimai“ atskirajame skunde prašo... 15. 1. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo... 16. 2. Palankaus apeliantui sprendimo vykdymas šioje byloje taps neįmanomas, nes... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl 2014 m. gruodžio 5 d. Vilniaus... 18. Atskirieji skundai netenkinami.... 19. Nenustačius absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų byla... 20. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto... 22. ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta įmonę... 23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m.... 24. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju svarbus išsamus įmonės debitorinių... 25. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad apeliantui nepateikus pagrįstų... 26. Apeliantas dėl tapačių, kaip atskirajame skunde nurodytų, bankroto... 27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas pasinaudojo... 28. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties... 29. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino UAB... 30. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalį, nustatančią įmonės turto pardavimo... 31. Dėl kitų atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų apeliacinės... 32. Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 33. Netenkinus atskirųjų skundų, patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantui... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 35. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.... 36. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą....