Byla 2-859/2012
Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinimo neteisėtais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties, kuria prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkintas civilinėje byloje Nr.2-579-154/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nevda“ ieškinį atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Labbis“ dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinimo neteisėtais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Nevda“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo ir pretenzijos atmetimo ir įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti UAB „Nevda“ pasiūlymą pagal konkurso sąlygų reikalavimus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

5Šiaulių apygardos teismas, priėmęs ieškinį ir tenkindamas ieškovo UAB „Nevda“ prašymą, 2012 m. sausio 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė tolesnį atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos konkurso „Projekto „Mažeikių rajono savivaldybės veiklos valdymo sistemų įdiegimo paslaugos pirkimas“ (pirkimo numeris 110647) procedūrų vykdymą, tame tarpe nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.

62012 m. sausio 25 d. teisme priimtas atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymas pareikalauti ieškovą UAB „Nevda“ pateikti atsakovo 1621885 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas nurodė, kad konkursas „Projekto „Mažeikių rajono savivaldybės veiklos valdymo sistemų įdiegimo paslaugos pirkimas“ yra finansuojamas Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis. 2010-03-25 tarp ieškovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūros buvo pasirašyta finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-062/MS-149 (toliau „Sutartis“). Sustabdžius pirkimo procedūrą, net priėmus ieškovui palankų sprendimą, iškyla pavojus, kad laiku nebus pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis su konkursą laimėjusiu tiekėju ir projektas nebus tinkamai (laiku) įgyvendintas. Dėl šių aplinkybių gali būti neskiriamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos (nutrauktas projekto finansavimas), bet turėdamas pareigą užbaigti projekte numatytus darbus, atsakovas turės įgyvendinti projektą savo biudžeto lėšomis. Projekto išlaidų finansuojamoji dalis sudaro 1621885 Lt, būtent šią sumą, užsitęsus pirkimo procedūroms ir negavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, gali tekti sumokėti atsakovui savo biudžeto lėšomis ir tai yra galimi atsakovo nuostoliai, galintys atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7Ieškovas UAB „Nevda“ pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė pašymą atmesti. Nurodė, kad paties atsakovo neveikimas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, gali nulemti ilgesnį viešojo pirkimo procedūrų terminą, nei buvo numatyta sutartyje. Atsakovas visiškai net neįrodinėja nuostolių atsiradimo galimybės realumo.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi netenkino atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patirs ateityje apie 1621885 Lt nuostolių, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš 2010-03-25 tarp ieškovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūros sudarytos finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-062/MS-149 (toliau „Sutartis“) 10 dalies nuostatų, reglamentuojančių Sutarties pakeitimus, Projekto vykdytojas (atsakovas) privalo suderinti su Įgyvendinančia institucija (Europos socialinio fondo agentūra) visus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, keičiančius jo apimtį, išlaidas, pratęsiančius Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiančius Projektą ar Sutartyje nustatytus Projekto vykdytojo (atsakovo) įsipareigojimus. Projekto vykdytojas (atsakovas) privalo raštu informuoti Įgyvendinančiąją instituciją apie visus pakeitimus, susijusius su Sutartimi ir Projekto įgyvendinimu (Sutarties 10.1. p.). Sutartis turi būti keičiama Sutarties šalims pasirašant papildomą susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, jeigu būtina pakeisti Projekto įgyvendino laikotarpį (Sutarties 10.4. p., 10.4.1. p.). Šios nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, kad sustabdžius pirkimo procedūrą, net priėmus ieškovui palankų sprendimą, iškyla pavojus, kad laiku nebus pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis su konkursą laimėjusiu tiekėju ir projektas nebus tinkamai (laiku) įgyvendintas, ir dėl šių aplinkybių gali būti neskiriamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos (nutrauktas projekto finansavimas), bet turėdamas pareigą užbaigti projekte numatytus darbus, ieškovas turės įgyvendinti projektą savo biudžeto lėšomis. Teismas nurodė, kad ieškovo atsiliepime į atsakovo prašymą teisingai nurodyta, jog Sutartį atsakovas pasirašė dar 2010 m. kovo 25 d. ir pagal Sutarties 6 priede pateikiamą Projekto pirkimų planą atitinkami pirkimai turėjo būti pradėti 2010 m. kovo mėnesį (3 t., 57-58 b. l.). Tuo tarpu šios bylos ginčo objektu esantis konkursas atsakovo buvo paskelbtas tik 2011 m. rugsėjo mėn. 7 d., t. y. praėjus net daugiau nei pusantrų metų nuo Sutartyje numatytos pirkimo pradžios datos. Todėl teismas sprendė, kad pats atsakovas delsė ir neatliko reikalingų veiksmų, kad laiku pradėti ir užbaigti pirkimus ir nesukelti rizikos dėl jų vėlavimo ir dėl to galinčių kilti neigiamų pasekmių.

10Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog jo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas dėl ieškovo blogos turtinės (finansinės) padėties.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį - atsakovo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo tenkinti visiškai bei įpareigoti ieškovą UAB „Nevda“ per teismo nurodytą terminą pateikti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t.y. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1621885 Lt dydžio piniginį užstatą arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Per teismo nustatytą terminą UAB „Nevda“ nesumokėjus teismo nustatyto užstato arba nepateikus banko garantijos, panaikinti 2012 m. sausio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

131. Atsakovas įrodė nuostolių atsiradimo galimybę, todėl pirmos instancijos teismo padaryta išvada dėl nepagrįsto galimų nuostolių dydžio yra nepagrįsta ir neteisėta.

142. Atsakovo galimų nuostolių dydis (1621885 Lt) ieškovui laikytinas itin ženkliu, kas sudaro pagrindą CPK 147 str. 1 d. taikymui.

153. Teisiškai nereikšmingu laikytinas pirmos instancijos teismo motyvas, kad atsakovas pats delsė skelbti Konkursą, todėl ir dėl Projekto įgyvendinimo vėlavimo pats turi prisiimti visą galimų nuostolių riziką.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Labbis“ prašo atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti visiškai - panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl nuostolių, patiriamų dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo ir priimti naują nutartį - atsakovo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo tenkinti visiškai ir įpareigoti ieškovą UAB „Nevda“ per teismo nurodytą terminą pateikti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t.y. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1621885 Lt dydžio piniginį užstatą arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Per teismo nustatytą terminą UAB „Nevda“ nesumokėjus teismo nustatyto užstato arba nepateikus banko garantijos, panaikinti 2012 m. sausio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nuostolių užtikrinimo instituto taikymui, nors atsakovas teismui pateiktu prašymu įrodė nuostolių atsiradimo galimybę.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Nevda“ prašo atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 6 d. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Ieškovas sutinka su Šiaulių apygardos teismo išvada, kad atsakovas nepagrindė ir neįrodė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galinčių atsirasti atsakovo nuostolių realumo, kaip vienos iš būtinųjų tokio prašymo tenkinimo sąlygų, bei kad atsakovo nurodomi potencialūs nuostoliai gali atsirasti būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas.

20Byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

21Vadovaujantis CPK146 straipsnio 1 dalies nuostata teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo instituto įtvirtinimas atspindi šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą civiliniame procese (CPK 17 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis gali būti nustatytas atsižvelgiant į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertinant laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

22Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovo UAB „Nevda“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė tolesnį atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos konkurso „Projekto „Mažeikių rajono savivaldybės veiklos valdymo sistemų įdiegimo paslaugos pirkimas“ (pirkimo numeris 110647) procedūrų vykdymą, bei nurodė nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.

23Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsakovo UAB Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino. Atsakovas savo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo grindžia ta aplinkybe, kad dėl pirkimo procedūrų sustabdymo iškyla pavojus, jog laiku nebus pasirašyta viešojo pirkimo sutartis su konkursą laimėjusiu tiekėju ir projektas nebus laiku įgyvendintas, dėl ko, atsakovo nuomone, gali būti neskiriamos struktūrinės paramos lėšos (nutrauktas projekto finansavimas), o negavus ES struktūrinių fondų lėšų, 1621885 Lt sumą atsakovui gali tekti sumokėti savo biudžeto lėšomis, kas ir sudarytų atsakovo galimus jo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, negali sutikti su atskirajame skunde nurodytais motyvais. Pažymėtina, kad reikia užtikrinti atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą, jei tik šis įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui (plačiąja prasme) ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Ir nors teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-136/2005), tačiau tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus bei pagrįstas, t. y. priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kaip matyti iš byloje pateiktos tarp atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūros 2010 m. kovo 25 d. sudarytos finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-062/MS-149, 3.3 punkto - projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga iki kurios turi būti baigtos įgyvendinti visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos yra 2012 m. kovo 25 d. Taigi terminas projekto įgyvendinimui jau yra suėjęs, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl terminų pratęsimo negali būti vertinami kaip formalūs. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas minėtą sutartį atsakovas pasirašė dar 2010 m. kovo 25 d. ir pagal Sutarties 6 priede pateikiamą Projekto pirkimų planą atitinkami pirkimai turėjo būti pradėti 2010 m. kovo mėnesį, tačiau konkursas atsakovo buvo paskelbtas tik 2011 m. rugsėjo mėn. 7 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pats atsakovas delsė ir neatliko reikalingų veiksmų, kad laiku pradėti ir užbaigti pirkimus ir nesukelti rizikos dėl jų vėlavimo ir dėl to galinčių kilti neigiamų pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančioji organizacija, siekdama sėkmingai ir laiku atlikti pirkimą, turi tinkamai planuoti vykdomo pirkimo procedūrų atlikimo laiką, įvertinti ne tik įstatymo reglamentuotus jų vykdymo terminus, bet ir pretenzijų pateikimo ar procedūrų sustabdymo laikotarpį.

24Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisingai taikė proceso normas, reglamentuojančias atsakovo nuostolių atlyginimo institutą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

25Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimui, išsprendimui.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Nevda“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė... 5. Šiaulių apygardos teismas, priėmęs ieškinį ir tenkindamas ieškovo UAB... 6. 2012 m. sausio 25 d. teisme priimtas atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės... 7. Ieškovas UAB „Nevda“ pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi netenkino atsakovo... 10. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija... 13. 1. Atsakovas įrodė nuostolių atsiradimo galimybę, todėl pirmos instancijos... 14. 2. Atsakovo galimų nuostolių dydis (1621885 Lt) ieškovui laikytinas itin... 15. 3. Teisiškai nereikšmingu laikytinas pirmos instancijos teismo motyvas, kad... 16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Labbis“ prašo... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Nevda“ prašo atsakovo... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Atskirasis skundas netenkintinas.... 20. Byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas... 21. Vadovaujantis CPK146 straipsnio 1 dalies nuostata teismas, taikydamas... 22. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovo UAB... 23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsakovo UAB Mažeikių... 24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 25. Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 27. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą....