Byla 1A-296-483/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų Albino Bielskio, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui, nuteistiesiems D. J., D. C., gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, Stanislovui Nalivaikai, civilinio ieškovo UAB „Skolvada“ atstovui Vytautui Mockui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. C. ir nuteistojo D. J. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

2D. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

3D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bei sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. gegužės 22 d.

6Iš D. J. BUAB „V. S.“ naudai priteista 295 448,87 Lt (85 567,91 eurai) turtinei žalai atlyginti.

7Iš D. C. BUAB „V. S.“ naudai priteista 65 305 Lt (18 913,64 eurų) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9D. J. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „V. S.“ (įmonės kodas ( - ), reg. ( - )) vienintelis akcininkas, nuo 2008-04-25 pagal darbo sutartį Nr. 39, dirbdamas šioje bendrovėje konsultantu, laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki gruodžio 30 d., kaip bendrovės atskaitingas asmuo, turėdamas bendrovės direktoriaus perduotą ir patikėtą mokėjimo kortelę, nuėmė Panevėžio miesto bankomatuose iš bendrovės sąskaitos AB „Swedbank“ banke Nr. ( - ) mokėjimo kortele pinigus - 329 680 litų kaip avansą bendrovės reikmių naudojimui, taip pat 2009 m. birželio 30 d. iš bendrovės kasos pagal 2009-06-30 Kasos išlaidų orderį Nr. 28, gavęs 1 668,87 litus avanso ūkio išlaidoms, grąžinęs į sąskaitą 35 900 litų nepanaudoto avanso, nepateisinęs 295 448,87 litų panaudojimo jokiais apskaitos dokumentais ir į bendrovės kasą bei sąskaitą jų negrąžino, po 2009-09-14 Panevėžio apygardos teismo nutartimi bankroto bylos iškėlimo UAB „V. S.“, privalėdamas perduoti patikėtą bendrovės turtą buvusiam direktoriui ir paskirtam bendrovės administratoriui, neperdavęs 295 448,87 litų grynųjų pinigų sumos, išduotos jam kaip atskaitingam asmeniui, taip laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., Panevėžio mieste, tyčia pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „V. S.“ turtą - pinigus 295 448,87 litų.

10D. C. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „V. S.“ (įmonės kodas ( - ), registruotos ( - )) direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 21 straipsnį - atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį - atsakingas už apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą kaip juos pasirašęs asmuo, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 27 d. iki rugsėjo 30 d., Panevėžio mieste, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „V. S.“ buhalterinę apskaitą, tai yra:

11- pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. I?-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes 2009 m. kovo-balandžio mėnesiais į UAB „V. S.“ apskaitą įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos:

12prekių pirkimas iš R. G. už 7500 litų pagal 2009-03-27 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-03-27 Kasos išlaidų orderiu Nr. 06 įformintas 7500 litų išmokėjimas R. G.;

13prekių pirkimas iš S. G. už 7200 litų ir už 7700 litų atitinkamai pagal 2009-03-31 ir 2009-04-15 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartis bei 2009-03-31 ir 2009-04-15 Kasos išlaidų orderiais Nr. 09 ir Nr. 16 įformintas atitinkamai 7200 litų ir 7700 litų išmokėjimas S. G.;

14prekių pirkimas iš U. K. už 7600 litų pagal 2009-04-03 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-04-03 Kasos išlaidų orderiu Nr. 11 įformintas 7600 litų išmokėjimas U. K.;

15prekių pirkimas iš S. M. už 7200 litų pagal 2009-04-08 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-04-08 Kasos išlaidų orderiu Nr. 14 įformintas 7200 litų išmokėjimas S. M.;

16prekių pirkimas iš S. R. už 7200 litų pagal 2009-04-08 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-04-08 Kasos išlaidų orderiu Nr. 13 įformintas 7200 litų išmokėjimas S. R.;

17prekių pirkimas iš V. Š. už 7700 litų pagal 2009-04-20 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-04-20 Kasos išlaidų orderiu Nr. 17 įformintas 7700 litų išmokėjimas V. Š.;

18prekių pirkimas iš R. M. už 7365 litų pagal 2009-04-25 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-04-25 Kasos išlaidų orderiu Nr. 18 įformintas 7365 litų išmokėjimas R. M.;

19prekių pirkimas iš A. A. už 5840 litų pagal 2009-04-28 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-04-28 Kasos išlaidų orderiu Nr. 19 įformintas 5840 litų išmokėjimas A. A., ir dėl to UAB „V. S.“ turto apskaitoje 65 305 litais padidintos atsargos, o kasoje atitinkamai šia suma sumažinti pinigai,

20- pažeidė 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus - „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes UAB „V. S.“ bankroto administratoriui Š. A. K. nebuvo perduotas 6 261,45 litų bendros vertės likutinis ilgalaikis turtas: du kompiuteriai su monitoriais 1572,44 litų bendros vertės, siurblys „CALPEDA“ 1028,37 litų vertės, skardos kirptuvas 379,71 litų vertės, trys betono maišyklės bendros 673,80 litų vertės, kirstuvas 1641,35 litų vertės, dujinė viniakalė „PASLODE“, ir nebuvo surašyti išvardinto ilgalaikio turto pardavimą ar nurašymą patvirtinantys dokumentai bei nebuvo perduotos atsargos bendros 22 981,12 litų vertės: 21550 vnt. plytų bendros 16441,12 litų vertės, 5000 vnt. silikatinių plytų bendros 2000 litų vertės, 300 vnt. betoninių blokelių bendros 900 litų vertės, 52 metrų vamzdžių bendros 3640 litų vertės, nebuvo surašyti išvardintų atsargų (medžiagų) pardavimą ar nurašymą patvirtinantys dokumentai, todėl dėl turto apskaitos pažeidimų 29 242,57 litų UAB „V. S.“ turto panaudojimas neįformintas apskaitos dokumentais, dėl šių išvardintų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „V. S.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus.

21Nuteistasis D. C. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant nuosprendžio dalį dėl 65 305 Lt priteisimo iš jo BUAB „V. S.“ naudai.

22Nurodo, kad iš jo, nesant teisinio pagrindo, priteista turtinė žala BUAB „V. S.“ naudai. Kaltinamasis privalo atlyginti tik tą žalą, kuri buvo padaryta dėl jo nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 110 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys Nr. 2K-538/2004, 2K-171/2008).

23D. C. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „V. S.“ direktorius, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą minėtos bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko bendrovės turto apskaitoje buvo 65 305 Lt padidintos atsargos, o kasoje šia suma sumažinti pinigai. Nustatyta, kad tokia jo veika sukėlė būtinus baudžiamajai atsakomybei taikyti padarinius - iš dalies sutrukdė nustatyti bendrovės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tai, kad jo veiksmai tiesiogiai sukėlė kitus padarinius - BUAB „V. S.“ turto praradimą, teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra nurodyta. Nėra apkaltintas nei tokios vertės turto pasisavinimu, nei iššvaistymu, nei tyčiniu padėjimu kam nors tokios vertės turtą užvaldyti ar pasisavinti. Dėl to byloje aiškiai nėra nustatytas būtinas priežastinis ryšys tarp jo inkriminuotos veikos ir kilusių turtinių padarinių - BUAB „V. S.“ atsiradusios turtinės žalos.

24Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti civilinio ieškinio išsprendimo motyvai iš apelianto priteisiant 65 305 Lt, bet atmetant prašymą priteisti 29 424,57 Lt, yra prieštaringi ir nesuvokiami. Apeliantas nurodo, kad visiškai suprantamai ir logiškai motyvuojamas atsisakymas tenkinti ieškinį dėl 29 424,57 Lt priteisimo, nes nebuvo kaltinamas nei šios vertės turto pasisavinimu, nei iššvaistymu, todėl nesuvokiama, kodėl priteisiama 65 305 Lt, kai ir dėl šios vertės turto iššvaistymo ar pasisavinimo taip pat nebuvo apkaltintas. Toks prieštaringas nuosprendžio motyvavimas daro jį nesuprantamu. Teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuota, kad D. C. į buhalterinę apskaitą įtraukdamas faktiškai neįvykusias ūkines operacijas padidino atsargas ir ta pačia suma sumažino pinigų likutį kasoje. Tačiau tiek atsargos, tiek pinigai kasoje yra turtas. Kada padidėjo atsargos, o sumažėjo pinigai kasoje, balansinės bendrovės apyvartinės lėšos sumine išraiška nepakito, pasikeitė tik turto struktūra. Vadinasi nuosprendžiu pripažįstama, kad bendrovė dėl jo veiksmų turto neprarado ir turtinės žalos nepatyrė. Jo veiksmais tik sutrukdyta nustatyti turto struktūrą. Nuteistasis D. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad būtent jis su broliu, bet ne D. C., pirko statybines medžiagas, o tame tarpe ir medžiagas už 65 305 Lt, kurių įgijimą patvirtinančių dokumentų nepagrįstu įtraukimu į bendrovės buhalterinę apskaitą buvo apkaltintas, būtent jis su broliu formino jo įtrauktus į apskaitą dokumentus, disponavo tiek bendrovės turtu, tiek ir piniginėmis lėšomis, taigi būtent kitas nuteistasis galėtų būti siejamas su bendrovei atsiradusia turtine žala, jei tokia ir buvo padaryta. Apeliantas teigia, kad netgi civilinio ieškovo atstovas neprašė priteisti iš D. C. pareikšto civilinio ieškinio. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo nuspręsta priteisti iš D. C. BUAB „V. S.“ naudai 65 305 Lt turtinei žalai atlyginti, naikintina (T. 6, b. l. 1-3).

25Nuteistojo D. J. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat skirti byloje teismo medicinos ekspertizę tam, kad būtų išsiaiškinta, ar dėl D. J. ligos jam nebus per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.

26Nurodo, kad teismo nuosprendis dalyje dėl D. J. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis), teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo, netinkamo nuosprendžio surašymo, todėl naikintinas.

27Teismas, pripažindamas D. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai, nenurodydamas, kokiais įrodymais remiasi atmetė D. J., liudytojo L. J. duotus parodymus, be to, parodymus vertino nenuosekliai, o tendencingai, rėmėsi tik D. J. kaltinančiais duomenims, dėl ko padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

28Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje akcentavo, jog D. J. nepateikė pinigų išleidimą pateisinančių dokumentų, iš D. J. pateiktų sandėlio ir karvidės pirkimo - pardavimo sutarčių kopijų matyti, kad jos nepatvirtintos bendrovės spaudu, D. J. grynųjų pinigų 295448,87 Lt į bendrovės kasą neįnešė, taip pat tokia suma neperduota bendrovės bankroto administratoriui, todėl teismas padarė išvadą, jog jis pinigus - 295 448,87 Lt sumą pasisavino. Tačiau pagal teismų praktiką, dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, nepateikimas ir gautų pinigų UAB „V. S.“ negrąžinimas dar neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad patikėtas turtas buvo pasisavintas.

29Turto pasisavinimas - tai svetimo, bet kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pavertimas savo nuosavybe. Taigi, esminis šios nusikaltimo sudėties požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe ir žalos turto savininkui padarymas. Pirmosios instancijos teismas D. J. nuteisimą grindė nuosprendyje nustatytu faktu, kad D. J., pasinaudojus mokėjimo kortele, gauti pinigai UAB „V. S.“ nebuvo grąžinti ir įmonės buhalterinei apskaitai nebuvo pateikti jokie pinigų panaudojimą pateisinantys dokumentai. Tuo tarpu, asmens nuteisimui pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį svarbu nustatyti ne pinigų negrąžinimą, o jų pasisavinimą. Tačiau šis baudžiamajai atsakomybei svarbus momentas apygardos teismo nuosprendyje neaptartas. D. J. neginčija disponavęs kaltinime nurodyta bendrovės grynųjų pinigų suma, neneigia naudojęsis AB „Swedbank“ mokėjimo kortele ir ja iš banko sąskaitos išėmęs kaltinime nurodytą pinigų sumą, tačiau nurodė, jog šių pinigų nepasisavino, o už juos pagal 2008-05-17 ir 2008-07-07 pirkimo - pardavimo sutartis UAB „V. S.“ nuosavybėn iš L. J. nupirko arkinį sandėlį už 175 000 Lt ir už 144 000 Lt karvidę. Buvo įsitikinęs, jog sutarčių originalus perdavė UAB „V. S.“ buhalterei. Kadangi jis nebuvo įmonės vadovas, atspaudo neturėjo, ant sutarčių kopijų, kurias pateikė teismui, nėra antspaudo. Manė, jog sutarčių originalus antspaudu patvirtins bendrovės direktorius. Be to, D. J. nurodė, jog pinigus už pastatus iš dalies sumokėjo iš UAB „V. S.“ lėšų, iš dalies iš savo asmeninių lėšų, vėliau, kai bendrovė gavo pajamų, dalį savo investuotų pastatams pirkti pinigų - atsiėmė nusiimdamas iš bendrovės sąskaitos. Už bendrovės pinigus įsigyti pastatai stovi iki šiol, vienas iš jų yra apardytas ir statybinės medžiagos panaudotos naujo objekto statybai, o kitas pastatas stovi iki šiol. Šiuos D. J. parodymus patvirtina 2008-05-17 ir 2008-07-07 teismui pateiktos pirkimo - pardavimo sutarčių kopijos ir liudytojo L. J. parodymai. L. J. paaiškino, kad Utenos rajone, iš vietos gyventojo, kurio pavardės nepamena, kartu su kitais asmenimis, buvo įsigijęs pastatus - arkinį sandėlį ir karvidę. Jis teisinės pastatų registracijos netvarkė. Apklausiant teisme jam buvo parodytos 2008-05-17 ir 2008-07-07 sutarčių kopijos ir L. J. pavirtino, jog šias sutartis surašė jis, išskyrus pirkėjo rekvizitus. L. J. nurodė, jog abu pastatai buvo parduoti už 200-300 tūkstančių litų - šiuo metu kainos nepamena, tačiau už kiekvieną pastatą gavo daugiau nei šimtą tūkstančių litų.

30Iš bylos medžiagos matyti, kad D. J. laikotarpiu nuo 2008-04-25 iki 2009-10-15 dirbo UAB „V. S.“ ir, kad būtent jis ruošė ir sudarinėjo sutartis dėl statybinių medžiagų pirkimo. Tai, kad šios pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo patvirtintos UAB „V. S.“ antspaudu, neužregistruotos specialiame bendrovės vedamame žurnale, nedaro jų negaliojančiomis, kita vertus šių sutarčių tikrumą neginčijamai patvirtina ta aplinkybė, kad pastatai realiai yra, dalis jų buvo ardoma ir naudojama kaip statybinė medžiaga. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai atmetė D. J., L. J. parodymus ir pateiktas sutarčių kopijas.

31Nors nuosprendyje teigiama, jog Panevėžio apygardos prokuratūrai, vykdant Panevėžio apygardos teismo 2012-02-22 pavedimą, jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog L. J. turėjo pastatus ir juos galėjo parduoti D. J., atstovaujančiam UAB „V. S.“, surinkta nebuvo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų D. J. ir L. J. parodymus, jog pagal 2008-05-17 ir 2008-07-07 sutartis UAB „V. S.“ yra įsigijusi pastatus, nes šie pastatai realiai yra, byloje nėra jokių duomenų, jog jie priklausytų kitiems asmenis, o ne UAB „V. S.“.

32Tai, kad į UAB „V. S.“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos 2008-05-17 ir 2008-07-07 sutartys bei, kad jos tinkamai nepatvirtintos bendrovės atspaudu, buvo sąlygoti D. J. lengvabūdiško požiūrio į sutarties sudarymo tvarką, nesugebėjimo įvertinti savo veiksmų pasekmių, tačiau tai nepaneigia paties sandorio sudarymo fakto ir UAB „V. S.“ piniginių lėšų - 319 000 Lt panaudojimo sutartyse nurodytiems pastatams įsigyti, todėl nėra esminio Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies požymio - kaltininkui patikėto turto (šiuo atveju pinigų) pavertimo savo nuosavybe. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi, ir kvalifikuojant D. J. veiką kaip turto pasisavinimą reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis.

33Byloje nustatyta, jog UAB „V. S.“ veikla - senų pastatų išdemontavimas, pervežimas ir perstatymas. Taip pat nustatyta, jog 2008 m. bendrovė vykdė veiklą. Kadangi D. J. nupirkti pastatai yra ir šiuo metu: vienas buvo pradėtas ardyti bendrovės ir statybinės medžiagos panaudotos naujam pastatui statyti, o kitas stovi ir šiandien, akivaizdu, jog bendrovei žala nebuvo padaryta, nes už bendrovės pinigus įgijo turtą - pastatus, kuriuos ardė ir statė naujus objektus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, D. J. pripažino kaltu, konstatavęs, jog jis grynųjų pinigų 295 448,87 Lt į bendrovės kasą neįnešė, taip pat tokia suma neperduota bendrovės bankroto administratoriui, todėl teismo nuomone jis pinigus – 295448,87 Lt sumą pasisavino, nes pinigų negrąžinimas neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad patikėtas turtas buvo pasisavintas, o aukščiau aptarti bylos duomenys, kurie nepaneigti byloje surinktais įrodymais, leidžia daryti priešingą išvadą - jog pinigai 319 000 Lt buvo panaudoti pastatams pirkti. Teismo nurodyti įrodymai - N. R. parodymai ir specialisto išvada, leidžia daryti tik išvadą, jog D. J. buvo išmokėti bendrovės pinigai, tačiau šie įrodymai nepaneigia D. J. ir L. J. parodymų, jog už šiuos pinigus buvo nupirktas kitas turtas – pastatai - arkinis sandėlis ir karvidė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai, remdamasis prielaidomis, atmetė L. J. parodymus ir byloje pateiktas sutarčių, patvirtinančių nekilnojamo turto UAB „V. S.“ įsigijimą, dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ir nepagrįstai D. J. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, todėl nuosprendis šioje dalyje yra naikintinas ir priimtas naujas - išteisinamasis nuosprendis. L. J. buvo apklaustas tuomet, kaip teismo posėdžio pirmininkaujantysis buvo kitas teisėjas (P. Š.) ir, jeigu pasikeitus teisėjui (E. V.) kilo kokios nors abejonės dėl L. J. parodymų, buvo reikalinga pakartotinai šį liudytoją apklausti teismo posėdyje.

34D. J. paskirta bausmė netinkamai individualizuota ir yra aiškiai per griežta. D. J. inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo neteistas, charakterizuojamas teigiamai, užsiėmė aktyvia sportine veikla - dalyvavo autoralio varžybose, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, sutuoktinė nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, jis vienintelis išlaiko šeimą, griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neigiamai paveiks ne tik jo socialinius ryšius, bet ir turės didelės įtakos nepilnamečių vaikų interesams (vienai likusiai sutuoktiniai bus sunku jais tinkamai pasirūpinti ir užtikrinti jų materialinį išlaikymą). Be to, D. J. bylos nagrinėjimo teisme metu — iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo sunkiai susirgo - jam 2013-09-17 (nuosprendis skelbtas 2013-09-20) buvo diagnozuotas ūmus miokardo infarktas su sudėtingomis pasekmėmis. Jei apeliacinės instancijos teismas D. J. veiksmus kvalifikuos kaip nusikalstamus, byloje reikia skirti teismo medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar jis dėl šios ligos pagal sveikatos būklę gali atlikti bausmę, ar vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 76 straipsniu, jis yra atleistinas nuo paskirtos bausmės atlikimo (T. 6, b. l. 4-8).

35Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

36Nuteistojo D. J. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo D. C. apeliacinis skundas tenkinamas.

37Dėl nuteistojo D. J. gynėjo apeliacinio skundo.

38Nuteistojo D. J. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nuteistasis D. J. neneigia naudojęsis UAB „V. S.“ priklausančia AB „Swedbank“ mokėjimo kortele, iš įmonės banko sąskaitos išėmęs ir disponavęs kaltinime nurodyta bendrovei priklausančia grynųjų pinigų suma - 295 448,87 Lt, tačiau tvirtina juos panaudojęs įmonės interesams - pagal 2008-05-17 ir 2008-07-07 pirkimo – pardavimo sutartis UAB „V. S.“ nuosavybėn iš L. J. nupirko arkinį sandėlį už 175 000 Lt ir karvidę už 144 000 Lt, t. y. neigia pasisavinęs įmonės pinigus.

39Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto pasisavinimas (Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Sprendžiant, ar kaltininkas neteisėtai disponuodamas įmonės lėšomis padarė Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo kaltininkas, paimdamas pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie kaltininko sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl kaltininko veiksmų atitikimo ar neatitikimo Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais. Ši Lietuvos Respublikos BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios piniginės lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje.

40Byloje nustatyta, kad D. J. per daugelį kartų laikotarpiu nuo 2008-04-09 iki 2008-12-30 įvairiomis sumomis iš bendrovės banko sąskaitos nuėmė bendrą 329 680 Lt sumą, iš kurios, t. y. 295 448,87 Lt sumos nepateisino jokiais apskaitos dokumentais ir į bendrovės kasą negrąžino (T. 1, b. l. 20-38, 43). Nuteistasis D. J. viso ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo padarymo, versiją, kad įmonės pinigai buvo panaudoti įmonės poreikiams – pastatams nupirkti, iškėlė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu bei pateikė dvi 2008-05-17 ir 2008-07-07 pirkimo - pardavimo sutarčių kopijas, kuriuose nurodyta, kad UAB „V. S.“ iš L. J. įsigijo arkinį sandėlį, esantį ( - ), už 175 000 Lt ir karvidę, esančią ( - ), už 144 000 Lt (T. 4, b. l. 107-108). Nors liudytojas L. J., tariamas arkinio sandėlio ir karvidės pardavėjas, teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis D. J. pardavė pastatus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis nekilnojamas turtas priklausė L. J., buvo registruotas jo vardu. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad L. J. vardu neregistruotas joks nekilnojamas turtas (T. 4, b. l. 142), liudytojas L. J. nepateikė pastatų įsigijimą ar jų priklausimą jo nuosavybei patvirtinančių dokumentų, negalėjo nurodyti iš ko ir už kiek nupirko pastatus (T. 5, b. l. 80). Byloje nėra patikimų duomenų, kad L. J. turėjo nuosavybės teisę į pastatus ir juos galėjo parduoti D. J., atstovaujančiam UAB „V. S.“. Iš apžiūros protokolo matyti, kad arkinis sandėlis buvo ne ( - ), kaip nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, o ( - ) (T. 5, b. l. 11-13). Be to, neįtikima, kad D. J., gana ilgai dirbdamas statybų srityje, t. y. apie 12 metų, sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis su asmeniu, kuris neturėjo jokių rašytinių duomenų, kad pastatai priklauso jam, ir kaip jau minėta, VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje jie nebuvo užregistruoti tariamo pardavėjo – L. J. vardu.

41Iš UAB „V. S.“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. J. nuo 2008-04-09 iki 2008-12-30 iš bankomatų nuėminėjo pakankamai nedideles pinigų sumas, t. y. daugiausiai iki 4000 Lt, lyginant su pirkimo – pardavimo sutarčių kopijose nurodytomis pastatų kainomis (arkinis sandėlis - 175000 Lt, karvidė - 144000 Lt), todėl neįtikima, jog nuimamos pinigų sumos buvo skirtos būtent aukščiau paminėtam nekilnojamojo turto pirkimui. Nors D. J. tvirtina, kad dalį sumos už pastatus sumokėjo iš įmonės pinigų, o kitą dalį – iš savo pinigų, o paskui savo investuotus į pastatus pinigus atsiėmė, nusiimdamas iš bendrovės sąskaitos, tačiau paskolos sutarčių, kurios būtų sudarytos jo nurodomų įgyjamų pastatų metu su UAB „V. S.“, nepateikė. Priešingai, byloje yra duomenų, kad dalį paimtos iš įmonės banko sąskaitos sumos, t. y. 35 900 Lt, D. J. grąžino atgal į įmonės banko sąskaitą (T. 1, b. l. 110, 163-164). D. J. buvo kaltinamas pasisavinęs 295 448,87 Lt, tuo tarpu sutarčių kopijose nurodytų pastatų bendra suma yra didesnė – 319 000 Lt (175 000 LT + 144 000 Lt), tačiau D. J. nenurodė pareiškęs kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei ir nėra įtrauktas į UAB „V. S.“ kreditorių sąrašą (T. 4, b. l. 109).

42Iš liudytojos N. R., UAB „V. S.“ buvusios buhalterės, teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad į įmonės registrą įtraukdavo visus jai pateiktus dokumentus, kartais iš direktorių ir vienintelio akcininko D. J. reikalaudavo trūkstamų dokumentų. Tvarkydama bendrovės buhalterinę apskaitą ir matydama banko sąskaitos išrašus, kad iš bendrovės banko sąskaitos išimami pinigai, prašė D. J. pateikti grynųjų pinigų išleidimą pateisinančius dokumentus, tačiau D. J. tokių pinigų išleidimą pateisinančių dokumentų nepateikė (T. 5, b. l. 69-70). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos N. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytoja parodė, kad D. J. iš įmonės banko sąskaitos paimtų pinigų išleidimą pateisinančių dokumentų nepateikė ir pasakė, kad tai jo pinigai, jog gali juos naudoti kur tik nori, pinigus naudoja kitai D. J. priklausančiai įmonei UAB „V. “ (T. 2, b. l. 108-111). UAB „V. S.“ buvę direktoriai ir buhalterė - nuteistasis D. C. ir liudytojai T. M., N. R. parodė, kad nežinojo, kur D. J. panaudojo įmonės pinigus, taip pat nežinojo apie tai, kad UAB „V. S.“ būtų įsigijusi pastatus Utenos rajone. Iš liudytojų T. M. ir N. R. parodymų matyti, kad įmonės vienintelis akcininkas D. J. disponavo įmonės pinigais, nepateisindamas dokumentais jų panaudojimo, todėl jam buvo pateiktas pasirašyti raštas, kad D. J. atsako už įmonės pinigus, kad ateityje įmonės direktoriai neturėtų problemų (T. 2, b. l. 112, 116-117, 123). D. J. teisme pateiktos 2008-05-17 ir 2008-07-07 pirkimo - pardavimo sutartys (originalai) ar jų kopijos nebuvo rastos tarp įmonės dokumentų, UAB „V. S.“ finansiniuose – buhalteriniuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad įmonė būtų įsigijusi arkinį sandėlį ir karvidę ar medžiagas bei kitas prekes iš L. J., šie pastatai neįtraukti į įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio (kaip atsargos) turto sąrašus bei nebuvo perduoti bankroto administratoriui (T. 1, b. l. 15, 16, 59), VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „V. S.“ vardu neregistruotas joks nekilnojamas turtas (T. 4, b. l. 143-144). Iš D. J. pateiktų sandėlio ir karvidės pirkimo – pardavimo sutarčių kopijų matyti, kad jos nepatvirtintos bendrovės antspaudu, blogai užpildyti pirkėjo rekvizitai - klaidingai nurodytas UAB „V. S.“ juridinio asmens kodas, pasirašytos įmonės akcininko D. J. (T. 4, b. l. 107, 108). Iš nuteistojo D. C. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis, kaip įmonės direktorius, turėjo antspaudą ir pasirašinėjo D. J. pateiktas pirkimo – pardavimo sutartis, nes jam kaip įmonės direktoriui priklausė tai daryti; nematė 2008-05-17 ir 2008-07-07 pirkimo - pardavimo sutarčių (T. 5, b. l. 67-69, 75). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad D. J. arkinio sandėlio ir karvidės pirkimo - pardavimo sutarčių nepateikė pasirašyti ir patvirtinti antspaudu UAB „V. S.“ direktoriui bei pats jas pasirašė, taip pat sutartys nebuvo pateiktos buhalterei ir nebuvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą. Byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų sandorių dėl pastatų – arkinio sandėlio ir karvidės pirkimo įmonės vardu realumą, juolab, kad pirkimo – pardavimo sutarčių kopijos, pasirašytos paties nuteistojo D. J., o ne įmonės direktoriaus, buvo pateiktos tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, apie kurių buvimą nežinojo nei buvę įmonės direktoriai D. C. ir T. M., nei buhalterė N. R., minėtos sutartys ir jų pagrindu įgytas nekilnojamas turtas – arkinis sandėlis ir karvidė nebuvo nurodyti įmonės finansiniuose – buhalteriniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo D. J. iškelta versija, kad įmonės pinigai buvo panaudoti pastatams – arkiniam sandėliui ir karvidei nupirkti, ir ją vertino kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes ją paneigia aukščiau paminėtas byloje esantis įrodymų visetas.

43Byloje nustatyta, kad 2008-05-17 ir 2008-07-07 pirkimo - pardavimo sutartys buvo fiktyvios, realiai nesudarytos ir nevykdytos. Nuteistasis D. J. nepateikė kitų duomenų, kad kaltinime nurodytas turtas buvo naudojamas UAB „V. S.“ poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus nėra pagrindo teigti, jog D. J. jam patikėtas UAB „V. S.“ išgrynintas pinigines lėšas paėmė ir panaudojo šios įmonės reikmėms. Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu kaltininkui gavus grynuosius pinigus ir taip įgijus realią galimybę jais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra. Nors byloje ir nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su UAB „V. S.“ poreikių tenkinimu, tikslais buvo panaudotos šios bendrovės piniginės lėšos, tačiau vien tai neužkerta kelio D. J. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį. Minėta, kad nenustačius nuteistojo sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesais), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims), tokios piniginės lėšos buvo naudojamos.

44Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad D. J. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. nuėmęs bankomatuose iš UAB „V. S.“ banko sąskaitos pinigus ir nepanaudojęs jų bendrovės reikmėms ar negrąžinęs į įmonės sąskaitą, suprato, kad jam patikėtą svetimą turtą paverčia savo turtu, numatė, kad įmonė patirs turtinę žalą – neteks turto (grynųjų pinigų), ir to norėjo. Visa tai rodo, kad dėl tyčinių, pavojingų D. J. veiksmų UAB „V. S.“ neteko savo piniginių lėšų ir patyrė realią turtinę žalą. Nuteistojo D. J. pasisavinta įmonei priklausančių pinigų suma - 295 448,87 Lt viršija 250 MGL (Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnis), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį.

45Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra tokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo D. J. naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo D. J. teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo D. J. ir liudytojo L. J. parodymus. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad D. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje.

46Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. J. paskirta bausme, teigiama, kad ji yra netinkamai individualizuota ir yra aiškiai per griežta.

47Byloje esant abejonių dėl D. J. sveikatos būklės, t. y., ar nuteistasis šiuo metu serga sunkia ir nepagydoma liga, trukdančia atlikti laisvės atėmimo bausmę, o tam reikalingos specialios žinios, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-19 nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė (T. 6, b. l. 43-44). Iš 2015-11-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 74(194)/14(01) matyti, kad D. J. diagnozuota: erozinis skrandžio gleivinės uždegimas, stuburo krūtininės dalies osteochondrozė, stuburo krūtininių 6-9 slankstelių Šmorlio išvaržos bei krūtininių 7-8 slankstelių kūnų kompresinė deformacija, koronarinė širdies liga, persirgtas miokardo infarktas be Q priekinis, priekinės tarpskilvelinės šakos perkutaninė angioplastika ir stentavimas (2013-09-18), dislipidemija, širdies nepakankamumas C stadija, funkcinė klasė II, krūtinės skausmai (torakalgija). Aukščiau minėtų ligų paūmėjimo atvejais atitinkantis gydymas gali būti užtikrintas įkalinimo įstaigoje. D. J. diagnozuotos ligos nėra priskiriamos prie sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės dėl ligos (T. 6, b. l. 69-72). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nuteistojo D. J. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio nuostatų ir jį atleistini nuo paskirtos bausmės atlikimo.

48Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

49Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

50Byloje D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus D. J. asmenybę (iki skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus (padarė vieną sunkų, tyčinį, baigtą, savanaudišką nusikaltimą, nusikaltimu padarytos žalos iki šiol nėra atlyginęs), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam D. J. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. D. J. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, nėra aiškiai per griežta.

51Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. J. ir jo gynėjas prašė taikyti naują Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio redakciją ir atidėti D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

52Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, negalėjo būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Todėl pirmosios instancijos teismas tuo metu galiojusių bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas pritaikė teisingai. Tačiau, po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

53Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nekyla abejonių, kad įstatymas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, palengvina tokių asmenų teisinę padėtį, todėl, esant ir kitoms įstatymo reikalaujamoms sąlygoms, gali būti taikomas nuteistajam D. J.

54Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Išnagrinėjus bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę, manytina, kad bausmės tikslai D. J. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Nors byloje nustatyta, kad D. J. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau iki skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, dirba, yra vedęs ir turi du nepilnamečius vaikus, yra vienintelis šeimos maitintojas, turi sveikatos problemų. Padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o D. J. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, D. J. būdamas laisvėje ir dirbdamas galės kuo greičiau atlyginti padarytą turtinę žalą BUAB „V. S.“. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad nuosprendžiu D. J. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą.

55Dėl nuteistojo D. C. apeliacinio skundo.

56Baudžiamojoje byloje BUAB „V. S.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 389 995,99 Lt žalos atlyginimo. Nurodoma, kad prašomą priteisti sumą sudaro 295 448,87 Lt paimta ir D. J. negrąžinta pinigų suma, 65 305 Lt suma, paimta iš bendrovės kasos medžiagoms pirkti, bei 29242,12 Lt suma, kurią sudaro medžiagų vertė, ir kurios nebuvo perduotos bankroto administratoriui (T. 1, b. l. 65). Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu iš D. C. BUAB „V. S.“ naudai priteista 65 305 Lt (18 913,64 eurų) turtinei žalai atlyginti. Nuteistasis D. C. apeliaciniame skunde nesutinka su jam priteista 65 305 Lt (18913,64 eurų) turtine žala nurodydamas, kad nėra nustatytas būtinas priežastinis ryšys tarp jo inkriminuotos veikos ir kilusių turtinių padarinių - BUAB „V. S.“ atsiradusios turtinės žalos.

57Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Pinigų suma žalai, atsiradusiai dėl kitokių neteisėtų nuteistojo veiksmų, nesusijusių su inkriminuota nusikalstama veika, atlyginti negali būti priteisiama nagrinėjant baudžiamąją bylą.

58Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas D. C. padarytos žalos atlyginimą siejo su nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnyje (Aplaidus apskaitos tvarkymas), kurios pagrindinis ir tiesioginis objektas (saugoma vertybė) yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Kaip matyti iš nuosprendžio nustatomosios dalies, D. C. nebuvo kaltinamas aplaidžia apskaita padaręs tretiesiems asmenims žalos. Be to, nors Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio sudėtis yra materiali, baudžiamoji atsakomybė už aplaidžią apskaitą nesiejama su materialinės žalos kam nors padarymu. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuo atveju nustatyta, kad dėl D. C. aplaidaus apskaitos tvarkymo iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „V. S.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus. Tai, kad realiai iš fizinių asmenų prekės už 65 305 Lt sumą nebuvo įgytos, tačiau iš bendrovės kasos buvo išmokėta 65 305 Lt suma, ir tokiu būdu bendrovei, kaip nurodyta specialistų išvadose (T. 1, b. l. 105-114; 178-189), buvo padarytas 65305 Lt nuostolis (14900 + 50405 Lt), nėra Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą ar iššvaistymą yra nustatyta Lietuvos Respublikos BK 183 ir 184 straipsniuose. Tuo tarpu nuteistajam D. C. šioje byloje nebuvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su turto pasisavinimu ar iššvaistymu. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tarp nuteistajam inkriminuoto aplaidaus apskaitos tvarkymo ir turtinės žalos, kurią patyrė įmonė, nėra reikiamo priežastinio ryšio. Žalą turėtų atlyginti tas, kas svetimą turtą iššvaistė, pasisavino ar kitokiu būdu jį pagrobė. D. C. nėra pripažintas kaltu dėl svetimo turto pagrobimo kokiu nors būdu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio patenkinimo klausimą, todėl teismo sprendimo dalis dėl 65 305 Lt (18 913,64 eurų) turtinės žalos priteisimo iš D. C. yra keistina. Civilinis ieškinys D. C. atžvilgiu atmestinas.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

Nutarė

60Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį:

61Nuteistajam D. J. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, paskirtos subendrintos su Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės - 4 (keturiems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 69 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – civiliniu ieškiniu priteistos BUAB „V. S.“ turtinės žalos atlyginimą, nustatant 2 (dvejų) metų 6 mėnesių žalos atlyginimo terminą. Įpareigoti D. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

62BUAB „V. S.“ civilinio ieškinio dalį dėl 65 305 Lt (18 913,64 eurų) turtinės žalos priteisimo iš D. C. atmesti.

63Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. D. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b... 6. Iš D. J. BUAB „V. S.“ naudai priteista 295 448,87 Lt (85 567,91 eurai)... 7. Iš D. C. BUAB „V. S.“ naudai priteista 65 305 Lt (18 913,64 eurų)... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. D. J. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „V. S.“ (įmonės kodas ( - ),... 10. D. C. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „V. S.“ (įmonės kodas ( - ),... 11. - pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo... 12. prekių pirkimas iš R. G. už 7500 litų pagal 2009-03-27 Prekių (turto)... 13. prekių pirkimas iš S. G. už 7200 litų ir už 7700 litų atitinkamai pagal... 14. prekių pirkimas iš U. K. už 7600 litų pagal 2009-04-03 Prekių (turto)... 15. prekių pirkimas iš S. M. už 7200 litų pagal 2009-04-08 Prekių (turto)... 16. prekių pirkimas iš S. R. už 7200 litų pagal 2009-04-08 Prekių (turto)... 17. prekių pirkimas iš V. Š. už 7700 litų pagal 2009-04-20 Prekių (turto)... 18. prekių pirkimas iš R. M. už 7365 litų pagal 2009-04-25 Prekių (turto)... 19. prekių pirkimas iš A. A. už 5840 litų pagal 2009-04-28 Prekių (turto)... 20. - pažeidė 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių... 21. Nuteistasis D. C. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2013... 22. Nurodo, kad iš jo, nesant teisinio pagrindo, priteista turtinė žala BUAB... 23. D. C. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „V. S.“ direktorius, aplaidžiai... 24. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti civilinio ieškinio... 25. Nuteistojo D. J. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio... 26. Nurodo, kad teismo nuosprendis dalyje dėl D. J. pripažinimo kaltu padarius... 27. Teismas, pripažindamas D. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 28. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje akcentavo, jog D. J. nepateikė... 29. Turto pasisavinimas - tai svetimo, bet kaltininkui patikėto ar esančio jo... 30. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. J. laikotarpiu nuo 2008-04-25 iki... 31. Nors nuosprendyje teigiama, jog Panevėžio apygardos prokuratūrai, vykdant... 32. Tai, kad į UAB „V. S.“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos 2008-05-17... 33. Byloje nustatyta, jog UAB „V. S.“ veikla - senų pastatų išdemontavimas,... 34. D. J. paskirta bausmė netinkamai individualizuota ir yra aiškiai per... 35. Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius... 36. Nuteistojo D. J. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo... 37. Dėl nuteistojo D. J. gynėjo apeliacinio skundo.... 38. Nuteistojo D. J. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu... 39. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino... 40. Byloje nustatyta, kad D. J. per daugelį kartų laikotarpiu nuo 2008-04-09 iki... 41. Iš UAB „V. S.“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. J. nuo 2008-04-09... 42. Iš liudytojos N. R., UAB „V. S.“ buvusios buhalterės, teisiamajame... 43. Byloje nustatyta, kad 2008-05-17 ir 2008-07-07 pirkimo - pardavimo sutartys... 44. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad... 45. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra tokių... 46. Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. J. paskirta bausme, teigiama, kad ji yra... 47. Byloje esant abejonių dėl D. J. sveikatos būklės, t. y., ar nuteistasis... 48. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 49. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje,... 50. Byloje D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 51. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. J. ir jo gynėjas... 52. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią... 53. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos... 54. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali... 55. Dėl nuteistojo D. C. apeliacinio skundo.... 56. Baudžiamojoje byloje BUAB „V. S.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 389... 57. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko... 58. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas D. C. padarytos žalos... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 60. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį:... 61. Nuteistajam D. J. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d.... 62. BUAB „V. S.“ civilinio ieškinio dalį dėl 65 305 Lt (18 913,64 eurų)... 63. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....