Byla 2A-74-275/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

3kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

4sekretoriaujant Violetai Kamašinienei

5dalyvaujant ieškovui Aleksandrui Sapožnikovui, jo atstovui adv. Zigmantui Benečiui, atsakovo atstovui adv. Tomui Bogdanskiui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo SR UAB „Alsa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Aleksandro Sapožnikovo ieškinį atsakovui SR UAB „Alsa” dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8I.Ginčo esmė

9Ieškovas Aleksandras Sapožnikovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir drausminės nuobaudos paskyrimą neteisėtu, negrąžinant į darbą priteisti jam 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, laikyti kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti jam darbo užmokestį už 2006 metų gruodžio mėnesį ir 2007 m. sausio 1-11 d. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat 20 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad pagal darbo sutartį atsakovo įmonėje pradėjo dirbti nuo 2006-07-24 vadybininku-tiekėju, vėliau Merešlėnų karjero vadovu. Iš darbo jis buvo atleistas 2007-01-12 įsakymu už 3 736 t. plauto žvirgždo trūkumą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. su nuoroda į DK 235 str. 2 d. 4 ir 7 p., be to jam pareikšta drausminė nuobauda papeikimas ir nutarta jam sumažinti darbo užmokestį. Jo nuomone apskaitant žvirgždo ir skaldos išeigą remiantis atsakovo įsakymu Nr. 1.1-48 jokio produkcijos trūkumo nebuvo, vykdant žvyro kasimo darbus skirtingose vietose gaunama skirtinga žvirgždo išeiga. Kontroliniai žvyro sijojimo bandymai nebuvo atlikti, nors jis prašė juos atlikti. Negalėjo būti jam paskirta drausminė nuobauda po to, kai jis jau buvo tos pačios dienos įsakymu atleistas iš darbo, jokių įsakyme minimų pažeidimų jis nepadarė, vienas struktūrinis padalinys laiku nepranešė įmonės vadovui apie jo laiku padarytus atsiskaitymus. Darbo sutartis su juo buvo nutraukta jo ligos metu. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo sveikata, atsirado depresija, jis tapo nedarbingu, ieškininio pareiškimo papildyme (b.l. 48) ieškovas dar prašė pripažinti negaliojančiais 2007-01-12 įsakymą Nr. 07P-008/010-/1/ ir 2007-01-29 įsakymą Nr. 07p-019, kaip nepagrįstus ir neteisėtus, parašytus be jo sutikimo. Jis prašė nutraukti su juo darbo sutartį 2007-01-12, o ne bet kokią kitą dieną. Nepatenkinus jo prašymo, pareiškimas neteko galios.

10II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-10-22 sprendimu ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies. Pripažino ieškovo Aleksandro Sapožnikovo 2007-01-29 atleidimą iš darbo SR UAB „Alsa” pagal DK 127 str. 1 d. neteisėtu, negrąžinant į darbą priteisė jam vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką – 1 433Lt, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už 8 mėnesius 18 dienų, kas sudaro 12 673 Lt, laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Priteisė Aleksandrui Sapožnikovui iš atsakovo SR UAB „Alsa” darbo užmokestį už 2006 metų gruodžio mėnesį ir 2007 metų sausio 1-12 d. - 604,71 Lt ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kas sudaro 1 433 Lt, už uždelstą atsiskaityti laikotarpį - 12 673,42 Lt. Priteisė Aleksandrui Sapožnikovui iš atsakovo SR UAB „Alsa” 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Lt už advokato paslaugas - viso 32 817,13Lt.

12Teismas konstatavo, kad 2007-01-12 buvo priimtas įsakymas Nr. 07P-008, kuriuo ieškovas Aleksandras Sapožnikovas nuo 2007-01-12 atleistas iš užimamų pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., su nuoroda į 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. Tą pačią dieną buvo priimtas įsakymas Nr. 07P-008/010-(1), kuriame nurodyta, kad pakeistas įsakymo Nr. 07P-008 1 p., ir Aleksandras Sapožnikovas atleistas iš darbo nuo 2007-01-29 pagal DK 127 str. 1 d. Toks įsakymas registrų knygoje nėra registruotas, joje nurodytas įsakymas Nr. 07P-008/010, o 2007-01-29 įsakymu Nr. 07P-019 ieškovas pakartotinai atleistas iš darbo pagal DK 127 str.1 d. Įsakymu Nr. 07P-009, priimtu 2007-01-12, paskirta ieškovui drausminė nuobauda - papeikimas ir nutarimas išmokėti už 2006 m. gruodžio mėn. minimalų valstybės nustatytą atlyginimą, liko atsakovo nepanaikinta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. su nuoroda į 235 str. (šis įsakymas buvo atsakovo iniciatyva pakeistas tik 2007-01-29 ir ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d.), motyvuodamas tuo, kad 2007-01-12 įsakymas Nr. 07P-008-010-(1) įsakymų registravimo knygoje neužfiksuotas, taigi, neaišku, kada jis buvo priimtas. Be to akivaizdu, kad jei atleidimo iš darbo formuluotė būtų pakeista 2007-01-12, atsakovui nebūtų reikėję to daryti 2007-01-29. Ieškovo prašymas atleisti jį iš darbo nebuvo patenkintas nuo jo nurodytos datos - 2007-01-12, o darbo sutartis nutraukta su juo pagal 127 str. 1 d. tik 2007-01-29 įsakymu Nr. 07P-019. Kadangi įsakymas buvo priimtas praėjus daugiau kaip 14 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, teismas sprendė, kad buvo pažeisti terminai, numatyti DK 127 str. Ieškovas nuo jo nurodytos datos 2007-01-12 buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., o ne pagal DK 127 str. 1 d. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2007-01-12 Aleksandro Sapožnikovo atžvilgiu buvo pritaikytos 3 drausminės nuobaudos - Įsakymu Nr. 07P-008 - atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. su nuoroda į 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. ir sekančiu įsakymu Nr. 07P-009 (dėl įsakymo Nr. 07P-008 vykdymo) - papeikimas ir atlyginimo už 2006 m. gruodžio mėnesį iki minimalaus mėnesinio Vyriausybės nustatyto dydžio sumažinimas. Teismas sprendė, kad šie darbdavio veiksmai prieštarauja DK 237 str. 1 d. nuostatoms, nes minėtame straipsnyje pateiktas nuobaudų sąrašas yra baigtinis ir atlyginimo sumažinimas šiame sąraše neminimas. O be to ir pats nuobaudos veikimas šiuo atveju nukreiptas į praeitį, kadangi 2007-01-12 įsakymu mažinamas atlyginimas už jau atidirbtą 2006 m. gruodžio mėnesį, tokiu būdu pažeidžiant darbuotojo teisėtus lūkesčius gauti sutartyje nustatytą atlyginimą už atidirbtas 152 valandas gruodžio mėnesį. DK 240 str. 3 d. nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. 2007-01-12 įsakymu Nr. 07P-008 ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. su nuoroda į 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. už žvyro trūkumą, kitu įsakymu Nr. 07P-009 jam buvo pareikšta drausminė nuobauda – papeikimas, duomenų apie tai, kad darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas su drausminės nuobaudos paskyrimu byloje nėra. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog jam neteisėtai buvo sumažintas darbo užmokestis už 2006 m. gruodžio mėnesį, todėl jam atitinkamai neteisingai buvo apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 6.1 p. skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį. Iš pažymos apie priskaičiuota ir išmokėta darbo užmokestį matyti, kad ieškovo darbo užmokestis rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais buvo 1 500 Lt, 1 500 Lt, 1 300 Lt (su mokesčiais), atitinkamai vidutinis jo darbo užmokestis buvo 1 433 Lt (vidutinis dienos uždarbis - 67,19 Lt). Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju negalima konstatuoti, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo nedarbingumo (ligos) 2007-01-12 - 2007-01-26 laikotarpiu ir darbdavio veiksmų, motyvuodamas tuo, kad iš VĮ „Centro poliklinika“ Naujamiesčio filialo rašto matyti, jog kreipusis į gydytoją, ieškovui buvo nustatyti ūmus bronchitas ir pirminė arterinė hipertenzija. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškovas dėl darbdavio veiksmų, susijusių su neteisėtu atleidimu iš darbo, nepatyrė emocinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, nesijautė pažemintas. Galimai dėl šių veiksnių ieškovui buvo padidėjęs kraujospūdis. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas (arterinė hipertenzija) nesusijęs su darbdavio veiksmais atleidžiant darbuotoją iš darbo ar kad jo sveikata buvo pablogėjusi dar iki darbdavio neteisėtų veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju neturtinė žala gali būti atlyginta, tačiau priteisiant neturtinę žalą vadovavosi CK 6.250 str. nuostata bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais.

13III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14Atsakovas SR UAB „Alsa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo ieškinį. Priteisti iš ieškovo Aleksandro Sapožnikovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendime teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias atleidimo iš darbo institutą, atleidimo iš darbo pagrindą, momentą ir pasekmes, įrodymų vertinimo taisykles. Darbdavys 2007-01-12 gavęs ieškovo prašymą atleisti jį iš darbo 2007-01-12, bei turėdamas savo žinioje 2007-01-12 ieškovo nedarbingumo pažymėjimą, tą dieną jo neatleido. Ieškovo nedarbingumo pažymėjimas baigėsi 2007-01-26, tad atsakovas jau 2007-01-29 atleido ieškovą pagal DK 127 str. 1 d. (t.y. darbuotojo prašymu). Atsakovas laikėsi visų įstatymų nustatytų pareigų, darbo sutarties nutraukimo procedūrų, terminų ir apribojimų nutraukti darbo sutartį, taigi nėra teisėto pagrindo pripažinti, kad ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Taip pat nėra pagrindo priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (pagal DK 140 str. 2 d. išeitinė išmoka darbuotojui nepriklauso, kai darbo sutartis nutraukiama jo prašymu pagal DK 127 str. 1 d.) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo, įvertino bylos aplinkybes: nepagrįstai nusprendė, kad dėl neatsiskaitymo laiku nebuvo ieškovo darbuotojo Aleksandro Sapožnikovo kaltės. Nutraukus darbo sutartį 2007-01-29, atsakovas siuntė du registruotus laiškus 2007-01-30 bei 2007-02-06 su raginimu atvykti pas darbdavį pasiimti jam priklausančių sumų. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad gavo du atsakovo raginimus atvykti ir paimti jam priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau pats ieškovas tokių sumų iš atsakovo SR UAB „Alsa“ nepriėmė. Kadangi ieškovas iš atsakovo pinigų net po raginimų atvykti nepriėmė, tad dėl paties ieškovo darbuotojo Aleksandro Sapožnikovo kaltės atsakovas negalėjo laiku atsiskaityti su ieškovu. Vadovaujantis bendraisiais protingumo, teisingumo principais, DK 141 str. 2 d., neteisinga ir nepagrįsta būtų iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, kai pats darbuotojas savo veiksmais sudarė tokią situaciją, kad atsakovas negalėjo su juo atsiskaityti laiku. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja tokią praktiką, kad kiekvienu atveju neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (kaip viena iš sąlygų turi būti nustatoma, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir padalytos žalos, toks priežastinis ryšys turi būti ne tikėtinas, bet objektyvus, būtinas). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ne tik kad nekonstatavo, jog buvo visos civilinės atsakomybės sąlygos, netgi priešingai, nurodė, kad tiesioginio priežastinio ryšio nebuvo. Teismas šioje vietoje padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą: pirma, pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas siekdamas prisiteisti neturtinę žalą, turėjo įrodyti egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas; antra, teismų praktika pripažįsta, kad neturinės žalos atlyginimo bylose, civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas, o ne atsakovas; trečia, ieškovo sveikatos būklė, sirgtos ligos bei jų priežastys yra konfidenciali informacija ir atsakovas negalėtų tokios informacijos gauti. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės atsakomybės sąlygos neegzistuoja, nebuvo jokio teisinio pagrindo ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų matyti, jog teismas pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu dėl to, kad įsakymas atleisti pagal darbuotojo pareiškimą buvo priimtas vėliau, negu po 14 dienų nuo pareiškimo padavimo 2007-01-12 (b.l.61) . Sprendime teigiama, kad, priimdamas įsakymą dėl atleidimo tik 2007-01-29, atsakovas pažeidė terminus, numatytus LR DK 127 str. Atsižvelgiant į tai, kad keturioliktoji diena po pareiškimo padavimo buvo 2007-01-26, t.y. penktadienis, termino paskutinė diena, per kurį galėjo atleisti pagal paduotą pareiškimą ieškovą atsakovas ir buvo 2007-01-29, t.y. pirmoji diena po poilsio dienų - šeštadienio ir sekmadienio, todėl teismo sprendimo išvada, kad atsakovas pažeidė 14 dienų terminą, numatytą LR DK 127 str., yra nepagrįsta.

19Apeliaciniame skunde atsakovo nurodyti argumentai, kad atsakovas neturėjo teisės atleisti ieškovo nuo 2007-01-12 arba vėliau, kol darbuotojas buvo nedarbingas, yra nepagrįsti, padaryti netinkamai aiškinant LR DK 131 str. nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje teigiama, kad draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti darbuotoją iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu tais atvejais, kai darbuotojas turi garantijas, nurodytas DK 133 straipsnyje. Šių dviejų straipsnių turinys, bei tai, kad šie straipsniai išdėstyti po DK 129 ir 130 str., reglamentuojančių darbuotojų atleidimą darbdavio iniciatyva, leidžia daryti išvadą, kad draudimas atleisti darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu taikomas tais atvejais, kai darbdavys ketina atleisti darbuotoją savo iniciatyva. Tai, kad 131 str. 1 d. nurodyta, jog draudžiama įspėti ir atleisti, suprantama, kad įspėjimas negali sukelti jokių neigiamų pasekmių darbuotojui tuo atveju, jei jis bus tik įspėjamas, tačiau neatleidžiamas, todėl darytina išvada, kad draudimas galioja tik tiems atvejams, kai darbuotojas atleidžiamas, prieš tai jį įspėjus, t.y. kai įstatymas numato privalomą įspėjimą apie atleidimą ( LR DK 129 str. numatytais pagrindais). Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas pratęsė DK 127 str. 1 d. numatytą 14 dienų terminą dėl ieškovo ligos, t.y. stengėsi jo neatleisti nedarbingumo laikotarpiu. Šių atsakovo pastangų negalima laikyti darbo įstatymų pažeidimu, nes atsakovas suteikė teisę ieškovui nebūti atleistam jo ligos laikotarpiu, t.y. nukėlė jo atleidimo iš darbo dieną iki to laiko, kol ieškovas pasveiko. Tuo atveju, jei praėjus 14 dienų įspėjimo laikotarpiui ieškovas būtų dirbęs toliau, atsakovas nebeturėtų pagrindo jo atleisti iš darbo, nes tuo būtų tęsiama sudarytoji tarp šalių darbo sutartis. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovas, pasibaigus nedarbingumui, nebedirbo pas atsakovą, savo prašymo atleisti iš darbo neatšaukė, todėl darbdavys turėjo pagrindo svarstyti ieškovo prašymą dėl atleidimo. Ieškovas paaiškino, kad jis pageidavo būti atleistas tik 2007-01-12, o ne vėliau, tai, kad pareiškime nurodė, jog prašo atleisti iš darbo nuo 2007-01-12, svarstytina aplinkybe byloje buvo tai, ar atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovą ne nuo pareiškime nurodytos datos, o vėliau, t.y. 2007-01-29 įsakymu nutraukti darbo sutartį su ieškovu nuo 2007-01-29 . Ieškovo pareiškime buvo nurodyta jo valia, kad jis prašo būti atleistas nuo konkrečios dienos, todėl, aiškinant LR DK 127 str.1 d. numatytą darbuotojo teisę nutraukti darbo sutartį, darytina išvada, kad sutartis gali būti nutraukta ir anksčiau, nei po 14 dienų nuo pareiškimo padavimo, t.y. tą dieną, kurią prašo nutraukti sutartį darbuotojas, jei su tuo sutinka darbdavys. Nagrinėjamoje byloje darbdavys sutiko su ieškovo prašymu, tačiau, netinkamai išsiaiškinęs DK 131 str. reikalavimus, darbdavys nukėlė darbuotojo atleidimo datą. Tokiu atveju darbdavio veiksmų negalima vertinti kaip neteisėtų, nes jis vykdė darbuotojo valią, tik atleidimo iš darbo įsakymą priėmė netiksliai pagal įstatymo reikalavimus.

20Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovas neteisėtai atleido ieškovą iš darbo pagal jo pareiškimą nuo 2007-01-29, pripažintina nepagrįsta dėl to, kad atsakovas nukėlė atleidimo iš darbo dieną iki to laiko, kai baigėsi ieškovo nedarbingumo laikotarpis, siekdamas neatleisti ieškovo jo ligos laikotarpiu, t.y. faktiškai pareiškimą patenkino nuo ieškovo nurodytos datos, todėl šie atsakovo veiksmai pripažinti neteisėtais nepagrįstai. Panaikinus teismo sprendimo dalį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus, naikintina ir ta teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui išeitinė išmoka ir atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką.

21Pirmosios instancijos teismui 2007-07-17 nutartimi pareikalavus ieškovo patikslinti reikalavimus, ieškovas nurodė (b.l.85-86) , kad pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui į darbą negrįžo, nes buvo atleistas. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neinformavo ieškovo, jog jis pakeitė savo 2007-01-12 įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 2007-01-12 įsakymu ieškovą atleido iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. nuo 2007-01-29. Tai pripažintina darbo įstatymų pažeidimu, nes LR DK 35 str. 1 d. numato, jog darbdaviai turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai. Darbuotojo neinformavimas apie pakeistą įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo, pripažintinas nepagarba darbuotojui, dėl ko jis buvo suklaidintas dėl jo atleidimo iš darbo pagrindo. Šis pažeidimas pripažintinas neturtinės žalos padarymu darbuotojui ir jo teise į neturtinės žalos atlyginimą (LR DK 250 str. ).

22Kitoje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

23Ieškovui paaiškinus, kad jis atvyko į atsakovo buhalteriją pagal atsakovo pranešimus, tačiau jam buvo pasiūlyta pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir tik jį pasirašius buvo žadama išmokėti priklausančias sumas (b.l.86) , teismas neturėjo pagrindo atmesti šių ieškovo paaiškinimų, nes ir pats atsakovas nurodė, jog siūlė ieškovui pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (b.l.57). Ieškovas paaiškino, kad atsisakė pasirašyti siūlomą aktą dėl to, kad jame buvo nurodytos nerealios jo skolos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priklausantis darbo užmokestis turėjo būti išmokėtas be jokių sąlygų, t.y. ir tuo atveju, kai jis atsisakė pasirašyti atsakovo siūlomą tarpusavio atsiskaitymų aktą, kaltu dėl nesavalaikio atsiskaitymo pagrįstai pripažintas atsakovas. Ieškovas nurodė, kad atsakovui buvo žinoma ieškovo sąskaita banke, į kurią jis galėjo pervesti jam priklausančias sumas, atsakovui neatsikirtus į šį paaiškinimą, pripažintina, kad atsakovas turėjo galimybę pervesti ieškovui į sąskaitą banke priskaičiuotas sumas, tačiau šia teise nepagrįstai nepasinaudojo.

24Toks darbo įstatymų pažeidimas, kaip neteisėtas darbo užmokesčio sumažinimas, jo neišmokėjimas nustatytu laiku, sukėlė ieškovui nepatogumų, galėjo sukelti dvasinių išgyvenimų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą ir už šiuos pažeidimus yra pagrįstas. Pripažinus ieškovo reikalavimus dalyje tenkintinais, priteista neturtinė žala mažintina iki 2000 Lt, įvertinus tai, kad dalis neturtinės žalos buvo priteista už ieškovo neteisėtą atleidimą iš darbo.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti.

28Teismo sprendimo dalį, kuria pripažintas neteisėtu ieškovo Aleksandro Sapožnikovo atleidimas iš darbo 2007-01-29 įsakymu, priteista išeitinė išmoka, priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

29Teismo sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui 3000 Lt neturtinės žalos, pakeisti sumažinant priteistą neturtinę žalą iki 2000 Lt, visą priteistą sumą sumažinti iki 17 711,13 Lt.

30Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,... 3. kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Algirdo Auruškevičiaus,... 4. sekretoriaujant Violetai Kamašinienei... 5. dalyvaujant ieškovui Aleksandrui Sapožnikovui, jo atstovui adv. Zigmantui... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo SR UAB... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. I.Ginčo esmė... 9. Ieškovas Aleksandras Sapožnikovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-10-22 sprendimu ieškovo... 12. Teismas konstatavo, kad 2007-01-12 buvo priimtas įsakymas Nr. 07P-008, kuriuo... 13. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 14. Atsakovas SR UAB „Alsa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 15. Teisėjų kolegija... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų matyti, jog teismas... 19. Apeliaciniame skunde atsakovo nurodyti argumentai, kad atsakovas neturėjo... 20. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovas neteisėtai... 21. Pirmosios instancijos teismui 2007-07-17 nutartimi pareikalavus ieškovo... 22. Kitoje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Ieškovui paaiškinus, kad jis atvyko į atsakovo buhalteriją pagal atsakovo... 24. Toks darbo įstatymų pažeidimas, kaip neteisėtas darbo užmokesčio... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 27. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą... 28. Teismo sprendimo dalį, kuria pripažintas neteisėtu ieškovo Aleksandro... 29. Teismo sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui 3000 Lt neturtinės žalos,... 30. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....