Byla 2A-1738-431/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus, sekretoriaujant Gintarei Blechertaitei

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams UAB „Radiolinija“, A. V. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5UAB „Vilniaus energija" tiekė centralizuotą šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame pastate yra A. V. nuosavybės teise priklausantys butai Nr. (duomenys neskelbtini) bei slėptuvė. Pagal sutarties Nr. 14042 sąlygas UAB „Radiolinija" ir A. V., kaip garantas, įsipareigojo mokėti už tiekiamą šilumą LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. 2010-07-07 atsakovams buvo pareikšta pretenzija dėl skolos grąžinimo, tačiau skola nebuvo apmokėta. Vėliau atsakovai sumokėjo 5151,58 Lt skolą už šilumos energiją ir delspinigius, bet liko skolingi 584,83 Lt už slėptuvei priskirtą šilumos energija laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2010-04-30. Ieškovas nurodė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau atsakovui kaip viso pastato bendrųjų patalpų bendrasavininkui, tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą (LR CK 4.82 str. 3 d., Šilumos ūkio įstatymo 25 str., 29 str.). Prašė priteisti iš atsakovės UAB „Radiolinija“ ir subsidiariai iš atsakovo A. V. 584,83 Lt skolos už priskirtą šilumos energiją, 60,84 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovai nepripažino ieškinio, nesutikimą grindė tuo, kad 266,74 kv.m. negyvenamoji patalpa- slėptuvė (rūsys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), priklausanti nuosavybės teise atsakovui A. V., yra ne bendroji naudojimo patalpa, tačiau asmeninė atsakovo A. V.. Šioje patalpoje nėra centrinio apšildymo, o įrengtas grindų elektra apšildymas, todėl atsakovai neprivalo už šios patalpos šildymą mokėti du kartus. Be to, atsakovai negavo sąskaitų dėl šios patalpos apšildymo mokesčių, kur butų aiškiai nurodytas šilumos energijos paskaičiavimo būdas ir pagrindas bei nurodyta ši patalpa.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ieškinį atmetė. Byloje nustatyta, kad atsakovo A. V. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruoti trys butai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei 266,74 kv.m. negyvenamoji patalpa- slėptuvė (rūsys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-16). Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau A. V., kaip viso pastato bendrųjų patalpų bendrasavininkui, tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą LR CK 4.82 str. 3 d., Šilumos ūkio įstatymo 25 str., 29 str. tvarka. Mokesčiai buvo paskaičiuoti vadovaujantis VKEKK 2004-11-11 nutarimo Nr. 03-121 dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo 5 metodo 3.1.p. - šilumos kiekio dalis pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui yra skaičiuojama atsižvelgiant į laiptinių skaičių (b.l. 84). Taip pat teismas nustatė, kad ieškovui yra žinoma, jog nurodytoje slėptuvės patalpoje šildymo prietaisų nėra, įrengtas elektrinis grindų šildymas, karšto vandens apskaitai įrengti du skaitikliai, kurių rodmenys nuo 57- ir 152 kub.m.; iš 2008-06-25 pažymos matyti, kad slėptuvės patalpoms ieškovas nusprendė taikyti 5 metodą, t.y. skaičiuoti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra šešios šildomos patalpos (laiptinės) (b.l. 67). Taip pat ir iš 2008-03-18 akto matyti, kad A. V. nuosavybės teise priklausančioje patalpoje-slėptuvėje, 266,74 kv.m. ploto, nėra centrinio apšildymo prietaisų ir įrengtas elektrinis grindų šildymas, įėjimas į rūsio patalpas iš dviejų apšildomų namo laiptinių (b.l. 68-69). Teismas vertino, kad pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p. patalpa nėra priskirta prie (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų. Dėl šios priežasties ieškovo teiginius apie šios patalpos priskyrimą prie namo bendro naudojimo patalpų ir atitinkamai atsakovų pareigą, kilusią iš LR CK 4.82 str. 2 d., Šilumos įstatymo 25 str., 29 str., mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, vertino kaip nepagrįstus. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258, 239.2. p. vartotojas turi gauti šilumos tiekėjo mokėjimo už šilumą pranešimą, kuriame turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo buitinio šilumos vartotojo mokėtinos sumos dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad buitinis šilumos vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai skaičiuojami mokesčiai. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų teismui yra tokios išsamios informacijos stoka, jos neatitinka mokėjimo už šilumą pavyzdiniam pranešimui, kur nurodyta šilumos vartotojui privaloma informacija (b.l. 23-41). Nėra duomenų apie mokėjimų skaičiavimo ir atsiskaitymo tvarką, mokėjimams skaičiuoti panaudotus duomenis, šilumos išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodus, atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenų ataskaitas. Taigi, atsakovams visiškai neaišku, už kokią patalpą jie turi mokėti šilumos energijos mokesčius, kokia tvarka jie paskaičiuoti ir kokiu pagrindu.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovės UAB „Radiolinija“ ir subsidiariai iš atsakovo A. V. 584,83 Lt skolos už priskirtą šilumos energiją, 60,84 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-06-19 pasirašyta sutartimi Nr. 14042 šalys individualiai susitarė, kad pastate suvartotą šilumos kiekį, nustatomą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, šilumos tiekėjas paskirsto pagal metodą Nr.4, taikant kartu metodą Nr. 5. Sudarytoji sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, sandoris yra galiojantis ir atsakovams turi būti taikoma sutartinė atsakomybė. Teismo konstatavimas, kad ieškovas pats nusprendė taikyti 5 metodą, - neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, nes dėl šio metodo taikymo šalys buvo susitarusios rašytine sutartimi. Byloje ginčo dalyku nebuvo faktinė aplinkybė, kad slėptuvėje nėra centrinio apšildymo prietaisų, ieškovui ši aplinkybė neabejotinai buvo žinoma ir ieškovas jos neginčijo. Tačiau atsakovai, kaip bendrojo naudojimo patalpų ir įrenginių bendrasavininkai privalo sumokėti dalį įvadinių šilumos apskaitos prietaisų pastate adresu (duomenys neskelbtini) užfiksuotos šilumos, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos jų patalpos. Šilumos paskirstymo metode Nr. 5 šis šilumos kiekis įvardijamas kaip šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Ieškovas atsakovui teikė ne mokėjimo pranešimus, o sąskaitas – faktūras, kurių turinys atitinka PVM įstatymo reikalavimus, tačiau klientui niekas nedraudžia kreiptis į ieškovą ir gauti norimą papildomą informaciją.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai nurodė, kad slėptuvės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra bendrojo naudojimo patalpos, tos patalpos apšildomos ne ieškovo tiekiama šiluma, o šildomos elektra, todėl nėra pagrindo, kuriuo vadovaujantis reikėtų ieškovui mokėti už šių patalpų šildymą. Ieškovas turėjo pareigą pateikti privalomos formos pranešimą, iš kurio būtų aišku, kokia dalis bendrojo naudojimo patalpų tenka atsakovams ir kokie yra mokėjimai už atsakovams tenkančių bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Ieškovas tokios informacijos, nustatytos LR Ūkio ministerijos 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258, 239.2 punkte, nepateikė, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį. Prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

13teisiniai argumentai ir išvados

14Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas iš dalies, priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str.1 d. 2 p.).

15Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, įvertinęs, kad ieškinio reikalavimus ieškovas grindė tuo, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau A. V., kaip viso pastato bendrųjų patalpų bendrasavininkui, tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą CK 4.82 str. 3 d., Šilumos ūkio įstatymo 25 str., 29 str. tvarka, ieškinio atmetimo motyvais nurodė, kad ginčo slėptuvė (rūsys), 266,74 kv.m. ploto, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. V. (b.l. 7-8), todėl pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p. ši patalpa nėra priskirtina prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje bendro naudojimo patalpų ir dėl šios priežasties ieškovo teiginiai apie šios patalpos priskyrimą prie namo bendro naudojimo patalpų ir atitinkamai atsakovų pareigą, kilusią iš CK 4.82 str. 2 d., Šilumos įstatymo 25 str., 29 str. mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tas aplinkybes, kurias nurodė ieškinyje ieškovas, ir skundžiamame sprendime nagrinėjo klausimą dėl atsakovų pareigos mokėti už A. V. nuosavybės teise priklausančiai slėptuvei, kuri nagrinėjamu atveju nepriskirtina bendrojo naudojimo patalpoms, teikiamą šilumos energiją, kai tuo tarpu reikalavimas buvo reiškiamas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą pastate, į kurias ieškovas ne įtraukė slėptuvės plotą, o skaičiavo šilumos kiekį, tenkantį bendrojo naudojimo patalpoms nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančios slėptuvės ploto. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas.

16Patikslintu ieškiniu UAB „Vilniaus energija“ prašė išieškoti 584,83 Lt skolos, 60,84 Lt delspinigių iš atsakovo UAB „Radiolinija“, o subsidiariai iš atsakovo A. V., už 266,74 kv.m. negyvenamajai patalpai- slėptuvei (rūsiui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2010-04-30.

17Atsakovo A. V. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruoti trys butai, esantys Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei 266,74 kv.m. negyvenamoji patalpa- slėptuvė (rūsys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-16).

18Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos. Pagal DNSBĮ 2 str. 5 d bendrojo naudojimo patalpos tai daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

19Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šildymo būdas yra pakeistas, energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį.

20Nagrinėjamu atveju 2008-06-19 d. šalys sudarė trišalį susitarimą Nr. 14042 (b.l. 19-20), pagal kurį UAB „Vilniaus energija“ (šilumos tiekėjas) bei nurodytų patalpų nuomininkas UAB „Radiolinija“ (šilumos vartotojas) bei patalpų savininkas A. V. (garantas) susitarė, kad šilumos tiekėjas teikia šilumos vartotojui šilumą butui (patalpoms) ir kitoms pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato vidaus sistemoje (Sutarties 2 p.), o šilumos vartotojas laiku atsiskaityti už pateiktą šilumą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (Sutarties 10.1. p.), o šilumos vartotojui nustatytu laiku neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų, garantas įsipareigojo sumokėti šilumos vartotojo skolą (delspinigius) per 10 d. nuo šilumos tiekėjo pretenzijos gavimo dienos (sutarties 11 p.). Sutarties 15 punkte nustatyta, kad visas suvartotas per ataskaitinį mėnesį šilumos kiekis, nustatytas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas pastato butų ir kitų patalpų savininkams – šilumos vartotojams pagal jų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinktą vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų metodų. Sutarties 16 punktu šalys susitarė, kad pastate suvartotą šilumos kiekį, nustatomą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, šilumos tiekėjas paskirsto šilumos vartotojams pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19, taikant kartu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir skirstymo metodą Nr. 5, patvirtintą 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41.

21Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metode Nr. 5, patvirtintame Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 (Žin., 2005, Nr. 92-3456) pateikiami trys šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatymo būdai: pagal metode pateiktą rekomendaciją, pagal pastato energetinio audito duomenis bei šalių susitarimu. Šis paskirstymo metodas gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui (QPŠ ), tarpe kitų ir tuo atveju, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Šilumos kiekis pastato šildymui (QPŠ išmatuotas ar apskaičiuotas) skirstomas į pastato vartotojams priklausančių butų ar patalpų naudingojo ploto šildymui priskirtą šilumos kiekio dalį (QPŠ naud), bei į pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui vartotojams priskirtą šilumos kiekio dalį (QPŠ bn).

22Patalpos adresu (duomenys neskelbtini), yra atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos, kas buvo pažymėta ir šalių pasirašytame 2008-06-19 d. trišaliame susitarime Nr. 14042 (slėptuvės patalpose, kurių bendras plotas 266,74 kv.m., šildymo prietaisų nėra, įrengtas elektrinis grindų šildymas), tačiau A. V., kaip viso pastato bendrųjų patalpų bendrasavininkui, tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., Šilumos ūkio įstatymo 25 str., 29 str. tvarka. Pastate adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai nėra priėmę sprendimo dėl šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatymo. Taip pat, nebuvo padarytas pastato energetinis auditas, todėl pagal 5 metodo 3.1. punktą šilumos kiekio dalis pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui yra skaičiuojama atsižvelgiant į laiptinių skaičių. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 6 (šešios) šildomos laiptinės nuo bendros namo šildymo sistemos.

23Pagal Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis (QPŠ bn) nustatoma pastato šildymui sunaudotą šilumos kiekį (QPŠ) padauginus iš šilumos kiekio dalies (XPŠ bn). Name adresu (duomenys neskelbtini) šilumos punkto įvade sumontuotas bendras atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas, kurio pagalba yra fiksuojama ir apskaičiuojama visa name sunaudota šilumos energija. Iš namo įvadinio skaitiklio rodmenų minusuojami šildymo sezono laikotarpiu visų butų karšto vandens skaitiklių parodymai, lieka nepaskirstyta šilumos energijos dalis. Ji dauginama iš rekomenduojamo 5 metodo 3.1. punkte šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui 0,1, atsižvelgiant į laiptinių skaičių, gaunama namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis. Toliau namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis dalinama iš namo bendro ploto ir gaunamas šilumos kiekis 1 kv. m. bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Jis dauginamas iš patalpų bendro ploto - gaunamas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, skaičiuojamas nuo atsakovui priklausančio 266,74 kv. m slėptuvės ploto (b.l.84-85).

24Ieškovo pateiktų skaičiavimų atsakovai neginčijo. Vadovaujantis pirmiau nurodytais teisiniais pagrindais ir nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, nėra atleistas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju namo laiptines, nes atsakovas nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotojas. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 584,83 Lt skolos, 60,84 Lt delspinigių pagal sutartį priteisimo iš atsakovo UAB „Radiolinija“, o subsidiariai iš atsakovo A. V., už 266,74 kv.m. negyvenamajai patalpai- slėptuvei (rūsiui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2010-04-30, tenkintinas.

25Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą. Buitiniam vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Savivaldybės institucijos turi teisę nustatyti, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoj sąskaitų už šilumą būtų išduodami mokesčio už šilumą pranešimai. 2008-06-19 d. šalių sudaryto trišalio susitarimo Nr. 14042 18 punktu nustatyta, kad šilumos tiekėjas apskaičiuoja mokėjimus už per mėnesį suvartotą šilumos energiją bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir pateikia šilumos vartotojui sąskaitą. Pagal Šilumos ūkio įstatyme pateiktą sąvokų aiškinimą, sąskaita už šilumą – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriame nurodytas atsiskaitymo laikotarpiu vartotojui patiektos šilumos ar karšto vandens kiekis, jų kaina ir suma, kurią turi sumokėti vartotojas. Byloje pateiktos ieškovo išrašytos sąskaitos atsakovui, kurios atitinka PVM įstatymo reikalavimus bei išrašytos pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priede pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimo pavyzdį, tačiau ar atsakovui yra pateikta pakankama informacija sąskaitoje, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai, yra kiekvienu konkrečiu atveju vertintinas dalykas, priklausantis nuo vartotojo žinių ir išprusimo pakankamai specifinėje mokesčių apskaičiavimo už patiektą šilumą srityje. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad kiekvienu atveju vartotojas gali kreiptis į šilumos tiekėją dėl papildomos informacijos ir konkrečių paaiškinimų pateikimo, tačiau, kaip matyti iš atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą, tik bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma ieškovo pateikti pagrįstus skaičiavimus teismui, kurie ir buvo pateikti, jais pagrindžiant ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo.

26Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, pripažintini pagrįstais, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas toje dalyje, kurioje ieškovo ieškinys buvo atmestas, ir priimtinas naujas sprendimas, paliekant nepakeistą sprendimo dalį, kuria byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio dalies, bei kuria buvo grąžintas ieškovui sumokėtas žyminis mokestis.

27Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškovui iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos dėl žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą. Iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 2 d.,

Nutarė

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinys, panaikinti, priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti.

30Priteisti UAB „Vilniaus energija“ iš UAB „Radiolinija“ ir subsidiariai iš A. V. 584,83 Lt skolos už priskirtą šilumos energiją, 60,84 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2010-09-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

31Priteisti UAB „Vilniaus energija“ iš UAB „Radiolinija“ 67 Lt bylinėjimosi išlaidų.

32Priteisti UAB „Vilniaus energija“ iš A. V. 67 Lt bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš UAB „Radiolinija“ 16,02 Lt, iš A. V. 16,02 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

34Likusioje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. UAB „Vilniaus energija" tiekė centralizuotą šilumos energiją pastatui,... 6. Atsakovai nepripažino ieškinio, nesutikimą grindė tuo, kad 266,74 kv.m.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ieškinį atmetė. Byloje nustatyta, kad... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai nurodė, kad slėptuvės patalpos,... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 13. teisiniai argumentai ir išvados... 14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 15. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, įvertinęs, kad ieškinio reikalavimus... 16. Patikslintu ieškiniu UAB „Vilniaus energija“ prašė išieškoti 584,83 Lt... 17. Atsakovo A. V. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruoti trys butai,... 18. Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės... 19. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto... 20. Nagrinėjamu atveju 2008-06-19 d. šalys sudarė trišalį susitarimą Nr.... 21. Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo... 22. Patalpos adresu (duomenys neskelbtini), yra atjungtos nuo centrinio šildymo... 23. Pagal Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos... 24. Ieškovo pateiktų skaičiavimų atsakovai neginčijo. Vadovaujantis pirmiau... 25. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad atsiskaitymo... 26. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu... 27. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškovui iš atsakovų priteistinos... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą dalyje,... 30. Priteisti UAB „Vilniaus energija“ iš UAB „Radiolinija“ ir subsidiariai... 31. Priteisti UAB „Vilniaus energija“ iš UAB „Radiolinija“ 67 Lt... 32. Priteisti UAB „Vilniaus energija“ iš A. V. 67 Lt bylinėjimosi išlaidų.... 33. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija... 34. Likusioje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d....