Byla 2A-1418-881/2018
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5315-534/2017 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas D. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS 2 674 EUR draudimo išmoką ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško priteistos sumos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad 2016 m. kovo 25 d. apdraudė automobilį savanorišku draudimu. 2016 m. gegužės 16 d. dėl ieškovo kaltės įvyko autoįvykis – ieškovo Volvo V50 susidūrė su trečiojo asmens R. K. vairuojamu Mersedes Benz CL 500. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, tačiau šis neteisėtai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, įvykus draudiminiam įvykiui, nurodydamas, kad automobilio sužalojimai padaryti kitokiomis autoįvykio aplinkybėmis, nei ieškovas nurodė draudimo bendrovei.

103.

11Atsakovas Seesam Insurance AS prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dvi ekspertų įstaigos nustatė, jog draudiminis įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo ieškovas. Pagal draudimo taisyklių 8.1.24. punktą draudikas neatlygina žalos, jeigu klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius. Iš ekspertų išvadų akivaizdu, jog automobilis buvo apgadintas dar iki autoįvykio.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

165.

17Teismas konstatavo, jog ieškovas draudikui nurodė tikrovės neatitinkančias autoįvykio aplinkybes, autoįvykio padarinius, kas, vadovaujantis draudimo taisyklėmis, draudikui suteikia teisę neišmokėti draudimo išmoką. Pagal šalių sudarytą draudimo sutartį atsakovas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, nes Kelių transporto priemonių savanoriško draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.24 punktas numato, jog draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui, jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomi tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti.

186.

19Teismas nustatė, kad ieškovas prašo išmokėti 2 674 EUR draudimo išmoką, nes 2016 m gegužės 16 d. dėl jo kaltės įvyko autoįvykis, kurio metu sugadintas jo automobilis, apdraustas savanorišku draudimu. Pasak ieškovo, UAB ,,Impulsana“ ekspertas automobilio neapžiūrėjo, o išvadas, kad nurodytomis aplinkybėmis negalėjo įvykti autoįvykis, padarė tik iš nuotraukų ir kompiuterinės programos.

207.

21Teismo paskirta ekspertas nustatė, jog ieškovo automobilis Volvo V50, valst. Nr.( - ) buvo apgadintas dar iki autoįvykio: Volvo V50 priekio viršutinės dalies detalės – variklio dangtis, priekinės viršutinės sijos, variklio skyriaus priekinės detalės sugadintos iki autoįvykio, automobiliui atsitrenkus į ribotą paviršiaus plotą turintį kietą daiktą. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas, važiuodamas daužtu automobiliu, sukėlė autoįvykį ir iš draudiko reikalauja draudimo išmokos. Ieškovas niekam – nei draudikui, nei teismui nenurodė, kad automobilio viršutinės dalies detalės buvo sugadinto iki autoįvykio.

228.

23Teismas konstatavo, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai ieškovui atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes ieškovas pažeidė Kelių transporto priemonių savanoriško draudimo taisyklių Nr.006 8.1.24 punktą. Ieškovas klastoja duomenis apie autoįvykį ir jo padarinius, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Ieškovas nuslėpė nuo draudiko ir teismo aplinkybes, kad automobilis apgadintas iki autoįvykio. Draudimo objektas buvo pažeistas iki autoįvykio, todėl draudimo rizikos nebuvo, ieškovui niekas netrukdė autoįvykį sukelti dirbtinai, tyčia, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką. Tokie ieškovo veiksmai nesiejami su draudimo rizika, prieštarauja draudimo teisinių santykių turiniui. Atsakovas, vadovaudamasis draudimo taisyklėmis ir CK 6.993 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nes ieškovas, daužtu automobiliu, turėjo galimybę dirbtinai sukelti autoįvykį, siekiant padidinti nuostolius ir neteisėtai gauti draudimo išmoką. Faktinės aplinkybės rodo, kad draudimo rizikos nebuvo, automobilis buvo daužtas iki autoįvykio, ieškovas sukėlė autoįvykį važiuodamas sužalotu automobiliu ir tik padidino automobilio sužalojimo mąstą, dydį.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

269.

27Ieškovas D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti 2 674 EUR dydžio draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

289.1.

29Teismas, remdamasis prielaidomis ir atsakovo neįrodytais argumentais, nepagrįstai ieškinį atmetė.

309.2.

31Teismas sprendime nors ir remiasi suformuota teismų praktika apie sutarties šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir vykdant sutartį, tačiau realiai šioje byloje, atmesdamas ieškinį, nevertino, netyrė ir neanalizavo sutarties sudarymo aplinkybių ir draudiko elgesio sudarant sutartį.

329.3.

33Iš automobilio VOLVO V50, v/n ( - ) techninio paso matyti, kad automobilis yra 2005 metų gamybos. Automobilis įsigytas 2016 m. kovo 9 d., taigi iki autoįvykio buvo naudotas vienuolika metų. Kadangi automobilio techninės apžiūros talone buvo nurodyta, jog jis techniškai tvarkingas, vizualiai jis taip ir atrodė, nebuvo pagrindo abejoti automobilio techninės apžiūros talone nurodytais duomenimis.

349.4.

35Teismas ignoravo tai, kad oferta sudaryti savanoriškojo draudimo sutartį buvo pateikta internetu ir ieškovas pasiūlymą priėmė. Draudimo sutartis su atsakovu sudaryta 2016 m. kovo 25 d., t. y. praėjus šešiolikai dienų nuo automobilio įsigijimo. Stipresnioji draudimo sutarties šalis, draudimo profesionalas – draudimo bendrovė, prieš sudarydama draudimo sutartį, nepasinaudojo savo teise apžiūrėti draudžiamą vienuolikos metų senumo automobilį ir/ar įvertinti ketinamą drausti objektą ir/ar riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti ar paslėptiems trūkumams aptikti, kaip tai numato Draudimo sutarties Bendrosios sutarties sąlygų 7.1.3.2 punktas. Draudimo profesionalas nebuvo atleistas nuo bendros pareigos elgtis sąžiningai ir apdairiai, jis perkėlė draudėjui atsakomybę už draudikui pateiktos informacijos teisingumą. Draudimui pateikta informacija buvo teisinga ta apimtimi, kurią matė ir suvokė ieškovas. Draudikas nepaaiškino teisės samdytis vertintoją paslėptiems draudžiamo automobilio trūkumams, kurie gali vėliau įtakoti draudimo išmokos gavimą, nustatyti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog sudarant draudimo sutartį buvo sąmoningai norima nuslėpti nuo draudiko faktą, jog automobilis yra apgadintas. Taip pat nėra ir duomenų, jog po draudimo sutarties sudarymo automobilis buvo apgadintas, kaip ir nepranešta apie tai draudimo bendrovei, kad buvo važinėta apgadintu automobiliu ir kad apgadinimai buvo padaryti tyčia.

369.5.

37Teismas be objektyvių įrodymų padarė išvadą, jog buvo pažeistas Kelių transporto priemonių savanoriško draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.24 punktas. Teismas tokios išvados nemotyvavo.

389.6.

39Nepagrįstos teismo išvados, jog buvo nuslėptos nuo draudiko ir teismo aplinkybės, kad automobilis apgadintas iki autoįvykio. Teismas teigia, kad draudimo objektas buvo pažeistas iki autoįvykio, todėl draudimo rizikos nebuvo. 2017 m. rugsėjo 4 d. eismo įvykio-transporto trasologinės ekspertizės akte Nr. 11-1063 (17) konstatuota, jog eismo įvykis buvo. Ekspertas kontaktavo, jog automobilių VOLVO V50, v/n ( - ) ir Mercedes Benz CL 500, valst. Nr. ( - ) apgadinimai iš esmės suderinami.

409.7.

41Teismas rėmėsi prielaida, jog ieškovui niekas netrukdė autoįvykį sukelti dirbtinai, tyčia, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką. Dėl dirbtino eismo įvykio sukėlimo teismo ekspertas išvadų nepateikė. Buvo sudaryta Kasko draudimo sutartis, todėl jeigu būtų apgadintas automobilio variklio dangtis ir gretimos dalys po draudimo sutarties sudarymo, nebūtų buvę kliūčių gauti draudimo išmoką, todėl ir negalėjo būti tikslo slėpti kokius nors apgadinimus, jei jie būtų atsiradę po draudimo sutarties sudarymo.

429.8.

43Teismas detaliai neanalizavo teismo eksperto išvadų, tik abstrakčiai paminėjo, jog ekspertas nustatė ieškovo automobilio apgadinimus, kurie buvo padaryti ankščiau. Teismo ekspertas nurodė, jog automobilių kontaktas buvo, kad buvo realus eismo įvykis, ir nėra jokių duomenų, jog eismo įvykis ieškovo buvo suplanuotas.

449.9.

45Teismas motyvavo, jog ieškovo veiksmai nesiejami su draudimo rizika, kas prieštarauja draudimo teisinių santykių turiniui. Tačiau neanalizavo draudimo profesionalo veiksmų sudarant sutartį, ar jie atitinka draudimo teisinių santykių turinį, stipresnės sutarties šalies sąžiningumo ir rūpestingumo kriterijus.

4610.

47Atsakovas Seesam Unsurance AS pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4810.1.

49Sudarydami draudimo sutartį apeliantas su atsakovu susitarė, kad Draudikas Taisyklių ir BDSS pagrindu įsipareigoja atlyginti tiesioginius finansinius nuostolius padarytus ar patirtus dėl žalos apdraustam objektui, atsiradusius dėl draudimo sutartyje nurodytų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius. Šalys nėra ribojamos numatyti nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, išskyrus atvejus, jei šalys ar bent viena iš jų žino ar turi žinoti, kad toks įvykis būtinai įvyks. Tarp šalių sudaryta draudimo sutartis ir jos sąlygos šios sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties, abi šalys, vykdydamos sutartį, turi laikytis Taisyklių nuostatų bei BDSS. Atitinkamai, jei įvykis patenka į Taisyklėse apibrėžtą nedraudžiamųjų įvykių kategoriją, draudikas neturi pareigos dėl tokio įvykio mokėti draudimo išmokos.

5010.2.

51Draudimo Taisyklių 8.1.24 punkte nurodyta, kad Draudikas neatlygina žalos tuo atveju jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, Draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Taigi šiame Taisyklių punkte yra įtvirtintas vienas iš nedraudžiamojo įvykio atvejų, kuris iš esmės susijęs su draudėjo sąžiningumu draudiko atžvilgiu. Kitaip tariant, jeigu draudėjas draudikui nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie įvykį, draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Nepaisant to, draudikas visais atvejais privalo tokias aplinkybes įrodyti. Šiuo atveju atsakovas yra įsitikinęs, kad kaip draudikas įrodė aplinkybes, kurios leidžia deklaruotą įvykį Draudimo Taisyklių 8.1.24 punkto prasme laikyti nedraudžiamuoju, t. y. apeliantui teigiant, kad automobilis iki įvykio apgadinimų neturėjo, remiantis net dvejomis ekspertizėmis buvo įrodyta, jog esminiai Volvo priekinės dalies apgadinimai buvo padaryti iki deklaruoto eismo įvykio, t. y. atsirado kitomis, nei deklaruoja apeliantas, aplinkybėmis.

5210.3.

53Teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, akcentuoja, kad specialistų ir ekspertų išvados tokio pobūdžio bylose laikomos itin svarbiu ir patikimu įrodymu dėl to, kad jas rengia specialių techninių žinių bei techninio profilio kvalifikaciją turintys subjektai, kurių turimos techninės žinios bei naudojami metodai leidžia modeliuoti automobilių susidūrimų pobūdį ir jo pasekmes.

5410.4.

55Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad draudikas nevertino automobilio Volvo būklės prieš sudarant transporto priemonės savanoriškojo draudimo sutartį, todėl neva dėl to draudikas po eismo įvykio negali įvykio pripažinti nedraudžiamuoju. Kaip ir buvo minėta, prieš sudarant draudimo sutartį, tiek ir ją vykdant, draudėjas draudikui privalo atskleisti visą esminę informaciją apie transporto priemonės būklę kaip draudimo objektą. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, kada tiksliai buvo padaryti esminiai Volvo priekinės dalies apgadinimai, tačiau reikšminga yra tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog tokie apgadinimai padaryti iki deklaruoto eismo įvykio, apgadinimai buvo esminiai ir atsižvelgiant į apgadinimų pobūdį, išoriškai jų (variklio dangčio, priekinio skydo viršutinės sijos, variklio skyriaus priekinės dalies detalių) nebuvo įmanoma nepastebėti. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. gegužės 16 d. įvykusį, įvykį tarp Volvo ir Mercedes Benz, pripažino nedraudžiamuoju. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

56Apeliacinis skundas netenkinamas.

5711.

58Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

5912.

60Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo kaip draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką draudėjui.

6113.

62Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, jog draudžiamuoju įvykiu laikomas draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

6314.

64Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad draudimo taisyklės turi numatyti įvykius, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų – nedraudžiamuosius įvykius. Taigi atsakovo pareiga atlyginti žalą draudėjui yra kildinama iš sutartinių įsipareigojimų – draudimo sutarties.

6515.

66Atsakovas 2016 m. kovo 25 d. su ieškovu sudarė automobilių savanoriškojo draudimo (KASKO) sutartį Nr. 270 0161987/2016, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonė Volvo V50, valst. Nr. ( - ). Draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr. 006 bei Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis.

6716.

68Sudarydami draudimo sutartį ieškovas ir atsakovas susitarė, kad draudikas Taisyklių ir Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų pagrindu įsipareigoja atlyginti tiesioginius finansinius nuostolius padarytus ar patirtus dėl žalos apdraustam objektui, atsiradusius dėl draudimo sutartyje nurodytų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius. Šalys nėra ribojamos numatyti nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, išskyrus atvejus, jei šalys ar bent viena iš jų žino ar turi žinoti, kad toks įvykis būtinai įvyks.

6917.

70Draudimo Taisyklių 8.1.24 punkte nustatyta, jog draudikas neatlygina žalos tuo atveju, jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Taigi šiame Taisyklių punkte yra įtvirtintas vienas iš nedraudžiamojo įvykio atvejų, kuris iš esmės susijęs su draudėjo sąžiningumu draudiko atžvilgiu. Kitaip tariant, jeigu draudėjas draudikui nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie įvykį, draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Nepaisant to, draudikas visais atvejais privalo tokias aplinkybes įrodyti.

7118.

72Taigi tuo atveju, jei įvykis patenka į Taisyklėse apibrėžtą nedraudžiamųjų įvykių kategoriją, draudikas neturi pareigos dėl tokio įvykio mokėti draudimo išmokos.

7319.

74Nagrinėjau atveju 2016 m. gegužės 17 d. atsakovas iš ieškovo gavo pranešimą, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 15:54 val., Kaune, Veiverių pl., ties 191 numeriu pažymėtu pastatu, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo transporto priemonės Volvo V50, valst. Nr. ( - ), ir Mercedes Benz CL500, valst. Nr. ( - ) Dėl deklaruoto eismo įvykio atsakovas gavo dr. V. M. įmonės UAB ,,Impulsana“ ekspertinę išvadą, kurioje atsakyta į esminius klausimus apie deklaruoto eismo įvykio mechanizmą ir pasekmes. Eksperto išvadoje konstatuota, kad automobilių Volvo V50, valst. N r. ( - ), ir Mercedes Benz CL500, valst. Nr. ( - ) sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai: iš dalies automobilio Mercedes Benz sugadinimai bei dalis automobilio Volvo sugadinimų galėjo susidaryti, kai judėjęs apie 30 km/h greičiu automobilis Mercedes Benz priekio kaire puse smūginiai kontaktavo su jam paįstrižai stovėjusio automobilio Volvo priekine dalimi, automobiliams esant tarpusavio padėtyse, kaip tai pavaizduota 4 pav., o automobiliams atsiskiriant vyko slystamas kontaktas automobilių priekinėmis dalimis (5-6 pav). Iki šio automobilių tarpusavio kontakto automobilyje Volvo buvo susidarę esminiai jo priekinės dalies sugadinimai (detalizavimas 2.3 punkte ir 2.6 punkte), o automobilyje Mercedes Benz buvo pažeista priekinio kairio rato pakaba. Daugiau tikėtina, kad saugos oro pagalvės abiejuose automobiliuose, apsaugančios nuo frontalinio smūgio, suveikė iki galimai buvusio šių automobilių kontakto. Taigi 2016 m. gegužės 16 d. deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai yra nepagrįsti, nes abu automobiliai iki galimai buvusio jų tarpusavio kontakto turėjo esminius sugadinimus. Taipogi negalima pagrįsti eismo įvykio dalyvių nurodytos automobilio Volvo padėties po eismo įvykio.

7520.

76Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apelianto prašymu buvo paskirta eismo įvykio transporto trasologinė ekspertizė. Ekspertizės akte analogiškai konstatuota, jog automobilis Volvo dar iki deklaruoto eismo įvykio (susidūrimo su Mercedes Benz) turėjo variklio dangčio, priekinio skydo viršutinės sijos, variklio skyriaus priekinės dalies detalių apgadinimus, o deklaruoto įvykio metu galėjo būti padaryti papildomi apgadinimai.

7721.

78Įvertinusi ekspertų išvadas, aplinkybę, jog ieškovas visą laiką įrodinėjo, kad Volvo iki deklaruoto eismo įvykio jokių pastebimų apgadinimų neturėjo (tik galimai paslėptus), teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuotomis teismų praktikoje, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovo automobilio Volvo priekinė dalis iki deklaruoto įvykio turėjo esminius sugadinimus, kurie nėra susiję su deklaruotu įvykiu, o deklaruoto įvykio metu buvo padaryti papildomi apgadinimai. Atsižvelgdama į tai, kad toks ieškovo elgesys, siekiant gauti didesnę draudimo išmoką, yra akivaizdžiai nesąžiningas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas turėjo teisę atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmoką Draudimo Taisyklių 8.1.24 punkto pagrindu, kuris, kaip jau buvo minėta, nustato, jog draudikas neatlygina žalos tuo atveju, jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti.

7922.

80Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.).

8123.

82Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

8324.

84Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

85Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

86Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas D. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 8. 2.... 9. Nurodė, kad 2016 m. kovo 25 d. apdraudė automobilį savanorišku draudimu.... 10. 3.... 11. Atsakovas Seesam Insurance AS prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dvi... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį... 16. 5.... 17. Teismas konstatavo, jog ieškovas draudikui nurodė tikrovės neatitinkančias... 18. 6.... 19. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo išmokėti 2 674 EUR draudimo išmoką,... 20. 7.... 21. Teismo paskirta ekspertas nustatė, jog ieškovo automobilis Volvo V50, valst.... 22. 8.... 23. Teismas konstatavo, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai ieškovui atsisakė... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. 9.... 27. Ieškovas D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2017 m.... 28. 9.1.... 29. Teismas, remdamasis prielaidomis ir atsakovo neįrodytais argumentais,... 30. 9.2.... 31. Teismas sprendime nors ir remiasi suformuota teismų praktika apie sutarties... 32. 9.3.... 33. Iš automobilio VOLVO V50, v/n ( - ) techninio paso matyti, kad automobilis yra... 34. 9.4.... 35. Teismas ignoravo tai, kad oferta sudaryti savanoriškojo draudimo sutartį buvo... 36. 9.5.... 37. Teismas be objektyvių įrodymų padarė išvadą, jog buvo pažeistas Kelių... 38. 9.6.... 39. Nepagrįstos teismo išvados, jog buvo nuslėptos nuo draudiko ir teismo... 40. 9.7.... 41. Teismas rėmėsi prielaida, jog ieškovui niekas netrukdė autoįvykį sukelti... 42. 9.8.... 43. Teismas detaliai neanalizavo teismo eksperto išvadų, tik abstrakčiai... 44. 9.9.... 45. Teismas motyvavo, jog ieškovo veiksmai nesiejami su draudimo rizika, kas... 46. 10.... 47. Atsakovas Seesam Unsurance AS pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 48. 10.1.... 49. Sudarydami draudimo sutartį apeliantas su atsakovu susitarė, kad Draudikas... 50. 10.2.... 51. Draudimo Taisyklių 8.1.24 punkte nurodyta, kad Draudikas neatlygina žalos tuo... 52. 10.3.... 53. Teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, akcentuoja, kad specialistų ir... 54. 10.4.... 55. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad draudikas nevertino... 56. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 57. 11.... 58. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 59. 12.... 60. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo kaip... 61. 13.... 62. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, jog draudžiamuoju įvykiu... 63. 14.... 64. Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad draudimo... 65. 15.... 66. Atsakovas 2016 m. kovo 25 d. su ieškovu sudarė automobilių savanoriškojo... 67. 16.... 68. Sudarydami draudimo sutartį ieškovas ir atsakovas susitarė, kad draudikas... 69. 17.... 70. Draudimo Taisyklių 8.1.24 punkte nustatyta, jog draudikas neatlygina žalos... 71. 18.... 72. Taigi tuo atveju, jei įvykis patenka į Taisyklėse apibrėžtą... 73. 19.... 74. Nagrinėjau atveju 2016 m. gegužės 17 d. atsakovas iš ieškovo gavo... 75. 20.... 76. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apelianto prašymu buvo... 77. 21.... 78. Įvertinusi ekspertų išvadas, aplinkybę, jog ieškovas visą laiką... 79. 22.... 80. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau... 81. 23.... 82. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 83. 24.... 84. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų... 85. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 86. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti...