Byla A-970-525/2016
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovams Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vyriausiajai trenerių kvalifikacinių klasių suteikimo komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Departamentas, KKSD) 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. S-755 (toliau – ir KKSD sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Vyriausiosios trenerių kvalifikacinių kategorijų suteikimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. KSP-6 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti Komisiją suteikti pareiškėjui Tarptautinės kategorijos trenerio kategoriją (toliau – ir Kategorija) ir Tarptautinės kategorijos trenerio vardą (toliau – ir Vardas), o Departamentą įpareigoti įsakymu patvirtinti šių Kategorijos ir Vardo suteikimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Paaiškino, kad pareiškėjas yra Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai” krepšinio sporto treneris, nuo 2004 m iki 2012 m. buvo Lietuvos nacionalinis sporto treneris, o 2012 m. lapkričio 30 d. jam suteikta Lietuvos sporto trenerio kategorija. Laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2004 m. pareiškėjas treniravo krepšininką D. M., kuris su komanda Europos vyrų krepšinio čempionate, vykusiame Slovėnijoje 2013 m. rugsėjo 4–22 d. užėmė 2 vietą tarp 24 komandų. Nurodė, jog KKSD direktoriaus 1995 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 94 patvirtintų Sporto trenerių kvalifikacijos kategorijų suteikimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3.13.2 punkte nustatyta, kad Kategorija ir Vardas suteikiami tada, kai trenerio auklėtiniai pasiekė pirmą–trečią vietą Europos čempionatuose, todėl, surinkęs aplinkybę, kad pareiškėjo treniruotas sportininkas D. M. pasiekė 2 vietą Europos vyrų krepšinio čempionate patvirtinančius dokumentus – pažymą „Žinios apie sportinius pasiekimus“ ir Lietuvos krepšinio federacijos 2013 m. spalio 3 d. raštą Nr. 0788/V „Dėl sportinių rezultatų patvirtinimo“, tarpininkaujant Kauno sporto trenerių darbo krūvio derinimo, sportininkų ir trenerių kvalifikacinių kategorijų suteikimo komisijai, 2014 m. spalio pabaigoje pareiškėjas kreipėsi į Komisiją dėl Kategorijos ir Vardo suteikimo. Tačiau Komisija ginčijamu 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą tuo pagrindu, kad pareiškėjas D. M. netreniravo jo pasiekimo metu, todėl neatitinka Nuostatų 3.13 punkto reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nuostatai nenumato sąlygos, jog treneriui suteikiama atitinkama kvalifikacija tik tuo atveju, jeigu jis sportininką treniruoja jo pasiekimo metu, todėl esant išpildytiems Nuostatų 3.13.2 ir 3.14 punktų reikalavimams nėra teisinio pagrindo atsisakyti suteikti jam Kategoriją ir Vardą. Pareiškėjo teigimu, ilgametė Komisijos praktika patvirtina, jog suteikiant Kategoriją ir Vardą nebuvo laikomasi tokios sąlygos, jog sportininkas turėjo būti treniruojamas jo pasiekimų metu, todėl pareiškėjas, kaip asmuo, atitinkantis Nuostatų reikalavimus, turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį gauti Kategoriją ir Vardą. Nepasikeitus Nuostatų reikalavimams, susijusiems su Kategorijos ir Vardo suteikimu, dvigubų standartų taikymas asmenims, atitinkantiems tuos pačius kriterijus, yra diskriminuojantis ir pažeidžiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo, įstatymo viršenybės principus. Be to, toks teisės aktų aiškinimas, jog nuopelnas priskiriamas tik pasiekimo metu sportininką treniravusiam treneriui, yra ydingas, nes sportinių rezultatų pasiekimas yra ilgo ir sistemingo darbo rezultatas, prie kurio prisideda ne tik sportininką pasiekimo metu treniravęs treneris, bet ir visi kiti iki to laiko su sportininku dirbę treneriai. Pareiškėjo indėlis D. M. treniravime yra ženklus, nes jis minėtą asmenį treniravo 7 metus (1997–2004 m.), todėl jo darbas su šiuo sportininku turėjo reikšmingos įtakos jo vėlesniems pasiekimams. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas nepagrįstai teigia, kad aukštesnės kategorijos suteikimas treneriams, kurie pasiekimo metu netreniravo sportininko, neatitinka Nuostatų tikslų, nes Nuostatai nesuteikia Kategoriją suteikiančiam subjektui diskrecijos teisės spręsti kategorijos suteikimo klausimo atsižvelgiant į papildomus požymius ar sąlygas. Nuostatų 3.13 punkto formuluotė yra imperatyvi, joje paminėti konkretūs atvejai, kuriems esant atitinkama kategorija yra suteikiama, todėl tuo atveju, jeigu yra patenkinama viena iš Nuostatų 3.13 punkte numatytų sąlygų, tokia kategorija turi, o ne gali, būti suteikiama. Atkreipė dėmesį, jog Departamentas ignoruoja Nuostatų reikalavimus ir nesuteikia pareiškėjui Kategorijos dėl to, kad jis įgis teisę į didesnį atlyginimą, nenurodydamas jokių teisės aktų, kuriais vadovaujantis galima atsisakyti suteikti Kategoriją vien tuo pagrindu, kad reikia taupyti biudžeto lėšas. Tokiais savo veiksmais KKSD pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Nuostatų 4.7 punktu, Komisija įpareigotina suteikti pareiškėjui Kategoriją ir Vardą, o Departamentas įpareigotinas įsakymu patvirtinti atitinkamos kategorijos suteikimą.

6Atsakovai Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vyriausioji trenerių kvalifikacinių kategorijų suteikimo komisija pateikė bendrą atsiliepimą į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 50–53, 88–89), kuriuo su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Paaiškino, kad Departamento generalinis direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. gruodžio 12 d. protokole suformuluotą pasiūlymą, 2013 m. gruodžio 13 d. raštu informavo Kauno krepšinio mokyklą „Aisčiai“ apie atsisakymą Nuostatų 3.13 punkto pagrindu suteikti treneriui S. M. Kategoriją ir Vardą už sportininko D. M. užimtą 2 vietą 2013 m. rugsėjo 4–22 d. vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate, kadangi atitinkamų sporto rodiklių pasiekimo metu pareiškėjas D. M. netreniravo. Taip pat paaiškino, jog vadovaudamasis Nuostatų 3.11 punktu pareiškėjas gali kreiptis dėl Nacionalinės sporto trenerio kategorijos suteikimo. Gavęs pareiškėjo apeliaciją dėl minėto sprendimo, ginčijamu KKSD sprendimu Departamentas atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti, vadovaudamasis tais pačiais argumentais. Nurodė, jog pagal Nuostatų 2.1.1 ir 2.1.4 punktus, trenerių kvalifikacijos kategorijų suteikimo tikslai – skatinti Lietuvos sporto trenerius nuolat tobulinti savo profesinį meistriškumą ir įvertinti sporto trenerių profesinio pasirengimo lygį bei pedagoginę veiklą, didinti sporto trenerių atsakomybę už darbo rezultatus. Šiuo atveju pareiškėjas tiesiogiai su sportininku nedirbo nuo 2004 m., todėl aukštesnės kategorijos suteikimas treneriui, kuris pasiekimo metu netreniravo sportininko, neatitiktų Nuostatų tikslų. Atsakovų teigimu, Nuostatų 3.13 ir 3.14 punkte vartojamas terminas „trenerio auklėtinis“ neapima buvusių trenerio auklėtinių, nes šis terminas reiškia tik pasiekimo metu esančią faktinę situaciją, t. y. sportininkas turi būti trenerio auklėtinis pasiekimo, metu, o ne ankstesniu ar vėlesniu laikotarpiu. Tuo tarpu pareiškėjo pasirinktas sąvokos „auklėtinis“ aiškinimas atitinka buitinį, tačiau neatitinka teisinio šio termino aiškinimo, kurio metu turi būti vertinama esama faktine situacija – konkretaus sportininko arba komandos treniravimas tam tikru metu, todėl ir trenerio auklėtiniu turėtų būti laikytinas tik tas subjektas, kuris yra treniruojamas de facto. Pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai, kad suteikiant Kategoriją ir Vardą kitų trenerių atžvilgiu nebuvo laikomasi sąlygos, jog sportininkas turėjo būti treniruojamas jo pasiekimų metu, neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjo siekiama įgyti kategorija už buvusio auklėtinio pasiekimus pareiškėjo nurodytais pagrindais nebuvo suteikiama. Taip pat atkreipė dėmesį, kad trenerių kategorijų suteikimas susijęs su atlyginimo, kuris mokamas iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, mokėjimu, todėl suteikiant trenerio kategoriją visuomet stengiamasi ypatingai atidžiai vertinti trenerio indėlį į sportininko pasiektą rezultatą, siekiant, kad ne tik būtų atsižvelgta į Nuostatuose numatytus tikslus, bet ir efektyviai ir tinkamai naudoti valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšas.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu (I t., b. l. 173–179) pareiškėjo S. M. skundą atmetė.

10Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau – ir KKSĮ) 2 straipsnio 32 dalį, pagal kurią treneris yra asmuo, sporto (šakos) federacijos (nacionalinės arba tarptautinės) nustatyta tvarka įgijęs kvalifikaciją ar kvalifikacinę kategoriją, kurios nors sporto šakos specialistas, turintis teisę rengti ir rengiantis sportininkus arba komandą varžyboms, 28 straipsnio 3 dalį, pagal kurią treneriams kvalifikacinės kategorijos suteikiamos Departamento nustatyta tvarka, bei į Nuostatus – juose numatytus Lietuvos sporto trenerių kvalifikacijos kategorijų suteikimo tikslus, numatytus sporto trenerių kategorijas ir vardus bei jų suteikimo tvarką, be kita ko, į Nuostatų 4.6 punktą, numatantį, kad sporto trenerių brigada (daugiau nei vienas specialistas), dirbanti su sportininku (-ais), privalo būti įforminta įstaigos vadovo įsakymu nuo jų darbo pradžios, įsakymo kopija pateikiama atitinkamai trenerių kategorijų suteikimo komisijai kartu su raštu, nurodančiu, kam įskaitomi rezultatai, bei šio Nuostatų punkto įgyvendinimo tvarką detalizuojančio Departamento direktoriaus 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-589 patvirtinto Brigadinio darbo metodo taikymo sporto mokymo įstaigose tvarkos aprašo 4, 7 punktus, nustatančius, kad treneriams dirbant brigadiniu metodu, kiekvienas brigados narys tiesiogiai atlieka mokomąjį-sportinį darbą, o brigadai vadovaujantis aukščiausią kvalifikacinę ir darbo patirtį turintis treneris įgyja teisę į aukščiausią pasiektą trenerio kvalifikacinę kategoriją, tuo tarpu žemesnė trenerio kvalifikacinė kategorija teikiama kitam brigados nariui.

11Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sisteminė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti tokias bylai reikšmingas išvadas: 1) sąvoka „treneris“ teisės aktuose tiesiogiai siejama su esama faktine situacija, t. y. konkretaus sportininko arba komandos treniravimu, o sportininką jo pasiekimo metu rengiant keliems treneriams, sportininko pasiektas rezultatas turi skirtingą reikšmę jų teisei įgyti atitinkamos kvalifikacijos kategoriją (aukščiausia kategorija suteikiama tik brigadai vadovaujančiam treneriui); 2) Lietuvos sporto trenerio, Nacionalinio sporto trenerio ir Tarptautinės kategorijos trenerio kategorija treneriui suteikiama už jo auklėtinio pasiektus konkrečius sporto rodiklius ir galioja apibrėžtą terminą, jį skaičiuojant nuo sąlygos, už kurią ji buvo suteikta, atsiradimo dienos, t. y. nuo sportininko (auklėtinio) konkretaus rezultato pasiekimo dienos; 3) sporto trenerių kvalifikacijos kategorijų suteikimu iš esmės siekiama skatinti Lietuvos sporto trenerius tobulinti profesinį meistriškumą, įvertinti jų profesinio pasirengimo lygį ir pedagoginę veiklą atsižvelgiant į sporto varžybose trenerio auklėtinių pasiektus konkrečius rezultatus, todėl aukštesnės kvalifikacijos kategorijos suteikimas treneriui, kuris auklėtinio sportinių pasiekimų metu netreniravo, neatitiktų trenerių kvalifikacijos kategorijų suteikimu siekiamų tikslų; 4) aukštesnė trenerio kvalifikacinė kategorija (Lietuvos sporto trenerio, Nacionalinio sporto trenerio ir Tarptautinės kategorijos trenerio kategorija) suteikiama treneriui, kuris treniravo sportininką būtent jo atitinkamų sportinių rezultatų pasiekimų metu, todėl treneriui, kuris netreniravo sportininko atitinkamų sportinių rezultatų pasiekimų metu, aukštesnė trenerio kvalifikacinė kategorija nėra suteikiama (išskyrus Nuostatų 3.11 p. numatytą išimtį).

12Teismas, pažymėjęs, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad krepšininkas D. M. 1997–2004 m. treniravosi pas pareiškėją Kauno „Aisčiai” mokykloje, vėliau žaidė profesionaliuose krepšinio klubuose ir 2013 m. rugsėjo 4–22 d. kartu su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine užėmė 2 vietą Europos vyrų krepšinio čempionate, konstatavo, kad S. M. tiesiogiai su D. M. nedirbo nuo 2004 metų, t. y. netreniravo krepšininko tuo metu, kai jis kartu su Lietuvos rinktine 2013 m. rugsėjo 4–22 d. Europos vyrų krepšinio čempionate užėmė 2 vietą, todėl atsakovai ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui Kategoriją ir Vardą, kaip asmeniui, neatitinkančiam Nuostatų 3.13 punkto reikalavimų.

13Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad pagal iki ginčijamų sprendimų priėmimo susiklosčiusią Komisijos darbo praktiką trenerių, siekiančių gauti Tarptautinės kategorijos trenerio kategoriją ir vardą, atžvilgiu nebuvo keliami reikalavimai būti sportininkų treneriais būtent jų sportinių pasiekimų metu, teismas pažymėjo, jog jį paneigia byloje esanti medžiaga, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėjo siekiama įgyti trenerių kvalifikacinė kategorija už buvusių auklėtinių pasiekimus pareiškėjo nurodytais pagrindais (Nuostatų 3.13, 3.14 punktai) suteikiama nebuvo. Atsižvelgęs į visa tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teisinio pagrindo naikinti KKSD sprendimą ir Komisijos sprendimą pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra, taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Komisiją ir Departamentą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus.

14Nurodė, kad atsisakius patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

15III.

16Pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimus tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 8).

17Apeliaciniame skunde pareiškėjas išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pateikia šiuos argumentus:

181) Nuostatai nenumato sąlygos, kad treneriui atitinkama kvalifikacija suteikiama tik tuomet, jei jis sportininką treniravo jo sportinių pasiekimų metu. Pareiškėjo teigimu, teismas ir atsakovai, esant išpildytiems Nuostatų 3.13.2 ir 3.14 punktų reikalavimams nepagrįstai numatė papildomus reikalavimus kvalifikacijos suteikimui, tuo grubiai pažeisdami pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi atsakovų nurodyta pozicija ir nepagrindė, kokie Nuostatų tikslai nebūtų pasiekti pareiškėjui suteikus Kategoriją ir Vardą, nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neatitinka Nuostatų 3.13.2 punkto reikalavimų ir tokiu būdu netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

192) Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas, išaiškintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje. Pareiškėjas paaiškina, jog pagal ilgametę Komisijos praktiką suteikiant Kategoriją ir Vardą nebuvo laikomasi sąlygos, jog sportininkas turėjo būti treniruojamas jo pasiekimų metu, tą patvirtina ir byloje esantys įrodymai (KKSD 2014 m. 31 d. atsakyme Nr. S-1850 pateikta informacija apie kitiems treneriams suteiktas kvalifikacijas ir vardus). Atkreipė dėmesį, jog Nuostatų 2.1.1–2.1.4 punktuose įtvirtinti Nuostatų tikslai nesikeitė nuo pat Nuostatų priėmimo, t. y. galiojo ir suteikiant kvalifikacijas ir vardus kitiems treneriams. Esant tokiai susiformavusiai praktikai, pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, atitikdamas Nuostatų keliamus reikalavimus, gauti Kategoriją ir Vardą, tuo tarpu skirtingas tapačių Nuostatų sąlygų vertinimas panašiais atvejais laikytinas diskriminuojančiu. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo nurodytomis ir rašytiniais įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis apie tariamą kvalifikacijų ir vardų suteikimą kitiems treneriams išimties tvarka (vadovaujantis šiuo metu panaikintu Nuostatų 3.15 punktu), o ne pareiškėjo nurodytais argumentais, kuriuos patvirtina byloje surinkta medžiaga, padarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei pažeidė pareiškėjo teises.

203) Skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas. Vadovaudamasis ABTĮ 86 ir 87 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei VAĮ 8 straipsniu, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ignoravo byloje surinktus rašytinius įrodymus, nepasisakė, kodėl pareiškėjas turėtų būti vertinamas kitaip nei kiti treneriai esantys tokioje pačioje pozicijoje ir plečiamai vertindamas Nuostatų nuostatas „įvedė“ naujus reikalavimus Kategorijos ir Vardo suteikimui. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neobjektyviai, aplaidžiai ir neargumentuotai, neaišku kokiais pagrindais palaikant vieną iš šalių ir nenurodant, kokiais pagrindais paneigiama pareiškėjo teisė gauti prašomą Kategoriją ir Vardą.

21Atsakovas KKSD atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22Atsiliepime, be argumentų, nurodytų atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

231) Nuostatų 3.11 punktu, o ne pareiškėjo nurodomu 3.13 punktu, būtent ir yra įvertinamas buvusių sportininko trenerių indėlis į jo tobulėjimą, sportinės karjeros rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad šis punktas netektų prasmės, jei buvusių trenerių indėlis galėtų būti įvertinamas 3.13 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Kategorija gali būti suteikiama tik tam treneriui, kuris sportininką tiesiogiai treniravo atitinkamo sportinio pasiekimo metu.

242) Kvalifikacinės kategorijos suteikimas tiek treneriui, sportininką treniravusiam laimėjimo pasiekimo metu, tiek ir visiems anksčiau jį treniravusiems treneriams būtų neteisinga socialiai, neatitiktų kvalifikacinių kategorijų suteikimo tikslų, t. y. neskatintų trenerių tobulinti savo profesinį meistriškumą, neįgyvendintų socialinio teisingumo, atlyginant už atliktą darbą, nedidintų trenerių atsakomybės už darbo rezultatus ir pan.

253) Kvalifikacinės kategorijos suteikimu yra įvertinamas konkretaus trenerio kvalifikacijos lygis, kuris nebūtų tinkamai atspindėtas, jei sportininkui pasiekus laimėjimą su vienu treneriu, visų kitų iki šio pasiekimo jį treniravusių trenerių kvalifikacija būtų prilyginta laimėjimo metu su sportininku dirbusio trenerio kvalifikacijai. Atsakovo teigimu, jei būtų aiškinama priešingai, ankstesnių trenerių kvalifikacija turėtų ir žemėti priklausomai nuo jų rengto sportininko pasiekimų.

264) Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimo ir dėl, neva, ankstesnio sąlygos, jog kvalifikacinė kategorija suteikiama tik už pasiekimo metu tiesiogiai treniruoto sportininko pasiekimus, nebuvimo. Pareiškėjo nurodytais atvejais, kuomet treneriams kvalifikacinė kategorija buvo suteikta už sportininkų laimėjimus, pasiektus vėliau nei jų treniravimo metu, buvo taikoma tuo metu galiojusi Nuostatų 3.15 punkte numatyta išimtis, be to, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, visi šie atvejai buvo išskirtiniai. Pabrėžia, jog panaikinus minėtą išimtį už buvusio auklėtinio pasiekimus Kategorija nebuvo suteikta nei vienam treneriui. Taip pat pažymi, jog aktualaus pasiekimo metu (2013 m. rugsėjo 4–22 d.) Nuostatų 3.15 punktas jau buvo panaikintas, todėl pareiškėjas negalėjo turėti pagrįstų teisėtų lūkesčių, jog ši nuostata bus jam pritaikyta.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Vyriausiosios trenerių kvalifikacinių kategorijų suteikimo komisijos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. KSP-6 ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. S-755, kuriais nuspręsta pareiškėjui nesuteikti Tarptautinės kvalifikacinės trenerio kategorijos, teisėtumą ir pagrįstumą, prašo juos panaikinti ir įpareigoti Komisiją suteikti pareiškėjui Tarptautinės kategorijos trenerio kategoriją ir Tarptautinės kategorijos trenerio vardą.

30Konkrečiai pareiškėjas siekia, kad jam būtų suteikta Tarptautinės kategorijos trenerio kategorija ir Tarptautinės kategorijos trenerio vardas Nuostatų 3.13.2 punkto pagrindu, t. y. už jo auklėtinio krepšininko D. M. kartu su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine 2013 m. Europos vyrų krepšinio čempionate užimtą 2 vietą.

31Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad krepšininkas D. M. Kauno „Aisčiai” mokykloje treniravosi 1997-2004 metais, vėliau žaidė profesionaliuose krepšinio klubuose ir 2013 m. rugsėjo 4-22 d. kartu su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine užėmė 2 vietą Europos vyrų krepšinio čempionate. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad krepšininkas D. M. Kauno „Aisčiai” mokykloje aukščiau nurodytu laikotarpiu treniravosi pas trenerį S. M..

32Tačiau skundžiamais sprendimais tiek Komisija, tiek, pareiškėjui pateikus apeliaciją, KKSD, vertino, kad pagal Nuostatų 3.13 punktą Tarptautinės kategorijos trenerio kategorija ir vardas suteikiami treneriui kai jo auklėtinis pasiekė atitinkamus sporto rodiklius, jei treneris sportininką treniravo pasiekimo metu, o šiuo atveju D. M. užėmus 2 vietą 2013 m. Europos vyrų krepšinio čempionate pareiškėjas tuo metu jo netreniravo.

33Pareiškėjas nesutinka su atsakovų sprendimu nesuteikti jam Tarptautinės kategorijos trenerio kategorijos ir vardo, teigdamas, kad Nuostatų 3.13 punktas nenumato reikalavimo, kad treneris sportininką treniruotų jo pasiekimų metu.

34Taigi, esant nustatytoms ir iš esmės neginčijamoms aplinkybėms, byloje kyla teisės aiškinimo klausimas.

35Lietuvos sporto trenerių kvalifikacijos kategorijas ir reikalavimus, kategorijų suteikimo ir apeliacijų teikimo tvarką nustato Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 94 patvirtinti Lietuvos sporto trenerių kvalifikacijos kategorijų suteikimo nuostatai su vėlesniais pakeitimais. Nagrinėjamai bylai aktuali Nuostatų redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 16 d.

36Pagal Nuostatų 3 dalį „Kvalifikacinės kategorijos“ Lietuvos Respublikoje yra penkios sporto trenerių kategorijos: Sporto treneris (BKKSI); Sporto treneris (treneris); Lietuvos sporto treneris (vyresnysis treneris); Nacionalinis sporto treneris (treneris metodininkas) ir Lietuvos nusipelniusio trenerio kategorija (treneris ekspertas) ir vardas. KKSD generalinio direktoriaus 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-38 kategorija „Lietuvos nusipelniusio trenerio kategorija (treneris ekspertas)“ pervadinta į kategoriją „Tarptautinės kategorijos treneris“, vardas „Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas“ pervadintas į vardą „Tarptautinės kategorijos trenerio vardas“.

37Sporto trenerio (BKKSI) kategoriją įgyja aukštos klasės sportininkai, pedagoginių aukštųjų mokyklų tris kursus baigę studentai, gerai atliekantys trenerio pareigas, numatytas įstaigos veiklos nuostatuose. Kategorija suteikiama neribotam laikui (Nuostatų 3.1. p.).

38Sporto trenerio (trenerio) kategorija suteikiama treneriui, turinčiam ne mažesnę, kaip vienų metų trenerio darbo praktiką bei gerai atliekančiam trenerio pareigas, numatytas įstaigos veiklos nuostatuose. Kategorija suteikiama neribotam laikui (Nuostatų 3.2. p.).

39Lietuvos sporto trenerio (vyresniojo trenerio) ir Nacionalinis sporto trenerio (trenerio metodininko) kategorijos suteikiamos treneriams, kurie įvairiais būdais tobulinasi, kuria savo darbo metodikas, diegia metodines ir pedagogines naujoves, perteikia patirtį kitiems treneriams, rašo straipsnius pedagoginėmis, metodinėmis, dalyko ar mokslinės veiklos temomis, skaito paskaitas tobulinimosi renginiuose, konferencijose, dalyvauja formuojant rajono sporto tradicijas. Šios kategorijos (atitinkamai viena iš jų) suteikiamos, jeigu trenerio auklėtiniai pasiekė atitinkamus Nuostatų 3.4 punkte esančioje lentelėje nurodytus sporto rodiklius (Nuostatų 3.3. ir 3.4. p.). Pagal Nuostatų 3.5. punktą Lietuvos sporto trenerio kategorija taip pat suteikiama treneriui, kurio nors vienas auklėtinis (komanda), dalyvaudami „15–24“ vertinimo kriterijų varžybose, iškovojo ne mažiau kaip vieną komandinę pergalę arba pasiekė asmeninį rekordą. Lietuvos sporto trenerio kategorija suteikiama treneriui ir tuo atveju, jeigu jo auklėtinis buvo trenerio pasiųstas į kitą sporto šaką, kur jis pasiekė numatytus „15–24“ vertinimo kriterijų rodiklius (Nuostatų 3.6. p.). Organizacinio darbo sporto specialistams, anksčiau dirbusiems trenerio darbą ir įgijusiems Lietuvos sporto trenerio arba nacionalinio sporto trenerio kategoriją, vėl pradėjusiems dirbti treneriu, pasibaigus šių kategorijų galiojimo laikui, suteikiama Lietuvos sporto trenerio kategorija 2 metų laikotarpiui (Nuostatų 3.7. p.). Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Nuostatų 3.8. ir 3.9 punktus Lietuvos sporto trenerio kategorija suteikiama dvejiems metams, o Nacionalinio sporto trenerio kategorija – ketveriems metams. Nuostatų 3.10. punktas numato, kad Lietuvos sporto trenerio kategorija 2 metams suteikiama Lietuvos Respublikos nacionalinių, jaunimo, jaunių rinktinių (komandų) treneriams, oficialiai patvirtintiems sporto šakos federacijos ir įvykdžiusiems šios federacijos nustatytus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, turėjo rinktinėje savo auklėtinių ar ne. Nuostatų 3.11 punktas numato, kad sportininkui įvykdžius „18“, „19“ ir „24“ rodiklius, nacionalinio sporto trenerio kategorija suteikiama visiems treneriams, kurie ne mažiau kaip 2 metus sportininką treniravo įvairiose amžiaus pakopose ir tuo metu užtikrino jo tobulėjimą. Už to paties sportininko pasiekimą tokie treneriai gali įgyti kategoriją tik vieną kartą. Pagal Nuostatų 3.12. punktą, jeigu sporto treneris tik iš dalies įvykdo keletą rodiklių, teisę gauti Lietuvos ar nacionalinio sporto trenerio kategoriją įgyja tada, kai dalių aritmetinė suma ne mažesnė kaip vienetas.

40Pagal Nuostatų 3.13 punktą, Tarptautinės kategorijos trenerio kategorija suteikiama treneriui, kuris inicijuoja naujų pedagoginių idėjų, programų, mokymo priemonių įdiegimą: adaptuoja, tobulina, kuria, eksperimentuoja ir recenzuoja ugdymo priemones, metodinius leidinius, vadovėlius, savitus mokymo metodus ir priemones, reikalingas Lietuvos sporto treneriams, atlieka atitinkamos sporto šakos tyrimus, apibūdina tyrimų duomenis, skleidžia gerąją patirtį, skaito paskaitas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, konferencijose. Tarptautinės kategorijos trenerio kategorija ir vardas suteikiama, jeigu trenerio auklėtiniai pasiekė šiuos sporto rodiklius: 3.13.1. iškovojo pirmąją vietą pasaulio, Europos jaunių, jaunimo pirmenybių individualiose ir sportinių žaidimų komandinėse rungtyse, Europos ir pasaulio šalių čempionų, taurių, federacijų taurių varžybose, Europos ir pasaulio taurių individualiose bei valstybinių rinktinių varžybose, universiadose; 3.13.2. pirmąją – trečiąją vietas Europos čempionatuose; 3.13.3. pirmąją – šeštąją vietas olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose. 3.14. Tarptautinės kategorijos trenerio kategorija ir vardas suteikiama treneriui, jeigu jo auklėtinis iškovojo atitinkamą vietą, dalyvaujant ne mažiau kaip 16 valstybių atstovams atitinkamose varžybose. Jeigu dalyvavo 15–10 valstybių varžovai, tai ši kategorija suteikiama treneriui tuo atveju, kai ne mažiau kaip du auklėtiniai užėmė įskaitines vietas. Bet kuriuo atveju sportininkas arba komanda turi būti pasiekę ne mažiau kaip dvi pergales. Dalyvaujant mažesniam varžovų skaičiui arba nepasiekus dviejų pergalių – treneriui suteikiama nacionalinio sporto trenerio kategorija. Nuostatų 3.15 punktas neteko galios 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-616 (nuo 2013 m. sausio 1 d.). Tarptautinės kategorijos trenerio kategorija suteikiama aštuoneriems metams, o vardas – visam laikui (Nuostatų 3.16 p. redakcija, galiojusi iki 2015 m. vasario 10 d.). Pagal Nuostatų 3.17. punktą Lietuvos sporto trenerio, nacionalinio sporto trenerio ir Tarptautinės kategorijos trenerio kategorijos neteikiamos už sportininkų pasiekimus neakivaizdinėse varžybose bei sporto šakoje, kur tarptautinės federacijos nepripažįsta dopingo vartojimo kontrolės. Pasibaigus atitinkamos kategorijos galiojimo laikui ir specialisto auklėtiniams nepasiekus reikalingo rezultato, specialisto kategorija perkeliama į žemesnę pakopą. Šiuo atveju Tarptautinės kategorijos treneriui lieka tik garbės vardas (Nuostatų 3.18 p.).

41Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminė aptartų nuostatų analizė leidžia prieiti išvadą, jog aukščiausia iš penkių Lietuvos Respublikoje suteikiamų sporto trenerių kategorijų – Tarptautinio trenerio kategorija – treneriams gali būti suteikiama tuo atveju, jei jų auklėtiniai Nuostatų 3.13.1-3.13.3. punktuose nustatytus rodiklius, kartu atsižvelgiant ir į Nuostatų 3.14 punktą, pasiekė būtent tų trenerių treniravimo metu.

42Pastarąją išvadą patvirtina tai, jog Nuostatų dalyje, kurioje reglamentuojamas aukštesnių, tačiau ne pačių aukščiausių, kvalifikacinių kategorijų – Lietuvos sporto trenerio ir Nacionalinio sporto trenerio – suteikimas (3.3-3.12 punktai), esantis Nuostatų 3.11 punktas numato, kad sportininkui įvykdžius „18“, „19“ ir „24“ rodiklius, nacionalinio sporto trenerio kategorija suteikiama visiems treneriams, kurie ne mažiau kaip 2 metus sportininką treniravo įvairiose amžiaus pakopose ir tuo metu užtikrino jo tobulėjimą. Pastaroji nuostata vertintina, kaip išimtis iš taisyklės, jog atitinkama kategorija suteikiama tam treneriui, kuris sportininką treniravo konkretaus sportinio pasiekimo metu. Kitoks aiškinimas suponuotų, kad Nuostatų 3.11 punktas yra perteklinis, nereikalingas.

43Atitinkamai, kadangi Nuostatų dalyje, kurioje reglamentuojamos aukščiausios trenerių kvalifikacijos kategorijos – Tarptautinės kategorijos trenerio – suteikimas (Nuostatų 3.13-3.17. p.), nėra nurodyta, kad tokia kvalifikacijos kategorija suteikiama visiems treneriams, kurie atitinkamą laikotarpį sportininką treniravo įvairiose amžiaus pakopose ir tuo metu užtikrino jo tobulėjimą ar panašių nuostatų, laikytina, jog toks reguliavimas nustatytas tikslingai, siekiant, kad aukščiausia kvalifikacinė kategorija – Tarptautinės kategorijos treneris – būtų suteikiama tik tiems treneriams, kurie treniravo atitinkamus sportininkus jų sportinių pasiekimų, numatytų Nuostatų 3.13.1-3.13.3 punktuose, kartu su Nuostatų 3.14 punktu, metu.

44Tokį aiškinimą patvirtina taip pat ir Nuostatų 3.6 ir 3.10 punktai, taip pat nustatantys išimtis, kai Lietuvos sporto trenerio kategorija gali būti suteikiama treneriams, kurie sportininkų netreniravo (sportininkai nebuvo jų auklėtiniais) jų sportinių pasiekimų metų.

45Teisėjų kolegija nesutinka, kad toks teisės aiškinimas užkerta galimybę gauti atitinkamas kategorijas treneriams dirbantiem su jaunesnės amžiaus grupės sportininkais. Visų pirma, aptariamas teisės aiškinimas aktualus tik pačios aukščiausios trenerių kvalifikacijos kategorijos suteikimui, kuri, natūralu, suteiktina tik už ypatingus pasiekimus, tad jos suteikimui pagrįstai nustatyti griežtesni reikalavimai. Be to, kaip matyti iš Nuostatų 3.13.1 punkto, Tarptautinės kategorijos trenerio kategoriją gali gauti ir jaunių, jaunimo treneriai, kurių auklėtiniai atitinkamus pasiekimus pasiekė Europos jaunių, jaunimo pirmenybėse. Kitos aukštos – Lietuvos sporto trenerio ir Nacionalinio sporto trenerio – kvalifikacijos kategorijos gali būti suteikiamas ir jaunių, jaunučių, vaikų, moksleivių, jaunimo, studentų treneriams (žr. pvz., Nuostatų 3.4 punkto lentelės sporto renginius Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 10, 12, 15, 19, 20, 25). Antra, anksčiau konkretų sportininką treniravusio trenerio darbas, indėlis į vėlesnius tokio sportininko pasiekimus gali būti įvertinami Nuostatų 3.11 punkte nustatyta tvarka, t. y . jam suteikiant Nacionalinio sporto trenerio kategoriją, už kurią aukštesnė tik Tarptautinio trenerio kategorija.

46Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, kaip nurodyta ir 2013 m. gruodžio 13 d. KKSD rašte Nr. S-1762, kuriuo pareiškėjas informuotas apie Komisijos sprendimą, vadovaujantis Nuostatų 3.11 punktu pareiškėjas gali kreiptis į KKSD dėl Nacionalinės sporto trenerio kategorijos suteikimo.

47Dėl pareiškėjo argumentų, kad ankstesnė Komisijos praktika patvirtina, kad suteikiant pareiškėjo siekiamą gauti kategoriją ir vardą nebuvo keliamas reikalavimas sportininką treniruoti jo pasiekimo metu, pažymėtina, pirma, šiuo atveju byloje ginčas kilo dėl Tarptautinės kategorijos trenerio kategorijos ir vardo suteikimo būtent pareiškėjui, todėl kilusio ginčo išsprendimui neturi reikšmės pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog kitiems treneriams skiriant aukščiausią kvalifikacinę kategoriją Komisija teisės normas taikė skirtingai. Pareiškėjo nurodytų atvejų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos dalykas.

48Antra, byloje pateikti duomenys dėl aukščiausios kvalifikacinės kategorijos skyrimo treneriams iki 2013 m. sausio 1 d., kai dar galiojo Nuostatų 3.11 punktas, numatęs, kad atskirais, išimtiniais atvejais Lietuvos nusipelniusio trenerio kategorija ir vardas arba tik vardas gali būti suteikiamas treneriui specialiu sprendimu. Byloje esantys duomenys nepaneigia, jog aukščiausia kvalifikacinė kategorija pareiškėjo nurodytiems treneriams buvo suteikta būtent šiuo pagrindu. Tai, kad dėl aukščiausios kvalifikacijos kategorijos suteikimo konkretiems treneriams Komisijai teikiamuose dokumentuose buvo nurodyti kiti pagrindai (Nuostatų 3.13.1 p.), nereiškia, jog Komisija tokios kategorijos nesuteikė kito Nuostatų punkto pagrindu, atsižvelgdama į konkrečias kiekvieno individualaus atvejo aplinkybes.

49Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, nors ir prieitam remiantis nevisiškai tapačiais argumentais, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

50Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, paliktas nepakeistu, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkintinas.

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

52pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą atmesti

53Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas)... 5. Paaiškino, kad pareiškėjas yra Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai”... 6. Atsakovai Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos... 7. Paaiškino, kad Departamento generalinis direktorius, atsižvelgdamas į... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu (I... 10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes,... 11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sisteminė ginčo teisinius santykius... 12. Teismas, pažymėjęs, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad krepšininkas 13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad pagal iki ginčijamų sprendimų... 14. Nurodė, kad atsisakius patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus,... 15. III.... 16. Pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą,... 17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes... 18. 1) Nuostatai nenumato sąlygos, kad treneriui atitinkama kvalifikacija... 19. 2) Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pažeistas... 20. 3) Skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas. Vadovaudamasis ABTĮ 86 ir... 21. Atsakovas KKSD atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4) prašo... 22. Atsiliepime, be argumentų, nurodytų atsiliepime į pareiškėjo skundą... 23. 1) Nuostatų 3.11 punktu, o ne pareiškėjo nurodomu 3.13 punktu, būtent ir... 24. 2) Kvalifikacinės kategorijos suteikimas tiek treneriui, sportininką... 25. 3) Kvalifikacinės kategorijos suteikimu yra įvertinamas konkretaus trenerio... 26. 4) Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pareiškėjo teisėtų... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Vyriausiosios trenerių... 30. Konkrečiai pareiškėjas siekia, kad jam būtų suteikta Tarptautinės... 31. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad... 32. Tačiau skundžiamais sprendimais tiek Komisija, tiek, pareiškėjui pateikus... 33. Pareiškėjas nesutinka su atsakovų sprendimu nesuteikti jam Tarptautinės... 34. Taigi, esant nustatytoms ir iš esmės neginčijamoms aplinkybėms, byloje kyla... 35. Lietuvos sporto trenerių kvalifikacijos kategorijas ir reikalavimus,... 36. Pagal Nuostatų 3 dalį „Kvalifikacinės kategorijos“ Lietuvos Respublikoje... 37. Sporto trenerio (BKKSI) kategoriją įgyja aukštos klasės sportininkai,... 38. Sporto trenerio (trenerio) kategorija suteikiama treneriui, turinčiam ne... 39. Lietuvos sporto trenerio (vyresniojo trenerio) ir Nacionalinis sporto trenerio... 40. Pagal Nuostatų 3.13 punktą, Tarptautinės kategorijos trenerio kategorija... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminė aptartų nuostatų analizė leidžia... 42. Pastarąją išvadą patvirtina tai, jog Nuostatų dalyje, kurioje... 43. Atitinkamai, kadangi Nuostatų dalyje, kurioje reglamentuojamos aukščiausios... 44. Tokį aiškinimą patvirtina taip pat ir Nuostatų 3.6 ir 3.10 punktai, taip... 45. Teisėjų kolegija nesutinka, kad toks teisės aiškinimas užkerta galimybę... 46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, kaip nurodyta ir 2013 m. gruodžio... 47. Dėl pareiškėjo argumentų, kad ankstesnė Komisijos praktika patvirtina, kad... 48. Antra, byloje pateikti duomenys dėl aukščiausios kvalifikacinės kategorijos... 49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 50. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 52. pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą atmesti... 53. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą... 54. Nutartis neskundžiama....