Byla 2-8-715/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai S. P.,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Lilijai Drizgienei, D. J., Vidai Šurpienei,

3dalyvaujant ieškovei S. G., ieškovės atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, atsakovei D. S., atsakovės atstovui advokatui Vidui Peikšteniui, trečiajam asmeniui I. G.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei D. S. ir tretiesiems asmenims I. G., UAB „Just.tv“ ir UAB „Santarvės laikraštis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

5Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

6Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 235,67 Lt turtinės žalos, 10000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, Mažeikų rajono ( - ) miestelio kapinėse 1920 m. rugpjūčio 24 d. buvo palaidotas jos senelis A. K., o 1942 m. vasario 14 d. močiutė B. K.. 1972 m. ir 1996 m. buvo palaidoti tėvai Stanislava ir M. M., 2009 m. palaidotas brolis M. M.. Senelių ir tėvų kapavietes prižiūri nuo 1990 metų. 1996 m. dvi atskiras kapavietes sujungė į vieną ir vietoj kapavietės teritoriją juosiančios gyvatvorės aptvėrė betoniniu apvadu. Problemos ir gąsdinimai nuversti paminklą ir išardyti kapavietę su atsakove prasidėjo 2007 m., kai vietoj senų betoninių apvadų uždėjo naujus ir pastatė naują paminklą, nekeičiant kapavietės ribų. Atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva užimtų jos giminaičių: dviejų seserų, mirusių iki karo, ir brolio, mirusio karo metu, kapaviečių. Atsakovės teigimu ji labai gerai prisimena, kur palaidotos jos seserys, nes pati dalyvavo laidotuvėse. Ji visada teigė, kad pati prižiūrėjo kapavietę, bet iki to momento, kai ieškovė sutvarkė tėvų ir senelių kapavietę, jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovė įžeidinėja ieškovę visokiausiais žodžiais, primesdama, kad jos tėvas buvo „( - )", todėl ir ji esanti melagė. Pagal atsakovės pareiškimą dėl kapų išniekinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra surinko medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neva užimtos kapavietės. Tyrimo metu buvo apklausta daug liudininkų, surinkta kita faktinė medžiaga. Visi su šiuo tyrimu susiję veiksmai pareikalavo didžiulių laiko ir sveikatos sąnaudų. Net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą atsakovė nesiliauja įžeidinėjusi kapinėse, nesiliauja dalinusi kapavietės (toje pusėje, kur jos teigimu esą palaidoti artimieji, grioviu atidalina dalį kapavietės). Ieškovė bei jos dukra bijo eiti į kapines, kad ten nesusitiktų atsakovės, nes ji įžeidinėja, vadina necenzūriniais žodžiais. Atsakovės yra kaltinama, kad užgrobusi svetimą kapavietę, net per televiziją prieš visą Lietuvą. Dėl viso šito atsirado hipertoninė liga, taip pat vartoja raminančius vaistus. Atsakovė ir toliau žaloja senelių ir tėvų kapavietę, šmeižia. Dėl pašlijusios sveikatos nuolat vartoju vaistus, o po parodytos televizijos laidos privalėjo aiškinti konfliktinės situacijos esmę visiems pažįstamiems. Mano, kad, būdama veiksni, atsakovė negali savo veiksmais kenkti ieškovės sveikatai, žeminti kitų žmonių akyse bei, nesant pagrindo, kaltinti mane nebūtais dalykais.

7Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad 2005 m. spalio mėn. pabaigoje, prieš pat visų Šventųjų ir Mirusiųjų dieną Mažeikių rajono ( - ) miestelyje esančiose kapinėse rado sunaikintą savo seserų E. Z. ir D. Z. bei brolio L. Z. kapą, kuris buvo tarp Barboros ir A. K. kapo iš vienos pusės ir P. P. kapo - iš kitos pusės. Dėl to kreipėsi į ieškovę, nes ji atsakovės artimųjų kapavietės sąskaita prasiplėtė savo prižiūrimos kapavietės ribas, pagalbos prašė kapinių prižiūrėtojos, seniūnijos ir savivaldybės, bet niekas jai negalėjo padėti. Todėl vėliau buvo priversta paduoti pareiškimą policijai ir prokuratūrai, prašydama nustatyti jos seserų ir brolio kapavietę sunaikinusius ir taip ją išniekinusius asmenis ir juos patraukti baudžiamojoj atsakomybėn. Po ilgo ir neišsamaus tyrimo Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi esą nebuvo gauta objektyvių duomenų, kurių pagrindu vienareikšmiškai būtų galima teigti, jog mano nurodomoje ginčytinoje vietoje buvo kapavietė ir, kad ieškovė ar koks kitas asmuo tą kapavietę suardė ar kitaip išniekino. Matydama, kad nėra teisybės, pagalbos išdrįso prašyti ir LNK televizijos laidos „24 valandos". Ir tik jos žurnalistės akivaizdoje ieškovė sutiko pasitraukti nuo jos artimųjų kapavietės per 30 centimetrų, tačiau kažkodėl vietoje pažado tesėjimo padavė į teismą dėl žalos atlyginimo. Reikalaudama 125 Lt turtinės žalos atlyginimo, ieškovė šio reikalavimo niekuo nepagrindę, o reikalaudama 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ji nepateikė įrodymų, kad hipertoninė liga jai atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų. Kadangi ieškovė teigė nežinanti, kokios tautybės buvo jos senelis iš tėvo pusės vardu , nusprendė jai šiuo klausimu pagelbėti ir iš klebono gavo atitinkamą išrašą iš Laidotuvių knygos. Nurodė niekada nerėkusi ant ieškovės ir jos dukters, nevadinusi jas „vagimis", „žydais", „grobuonimis", nekeikusi necenzūriniais žodžiais, todėl ir šiuos kaltinimus laiko šmeižtu. Nurodė, kad nei pradinis, nei patikslintas ieškinys nėra aiškus, kadangi jame nenurodoma, kada tiksliai neva ji įvykdžiusi priešingus teisei veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su turtinės ir neturtinės žalos atsiradimu, be to nerašoma, kokie įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes.

8Trečiasis asmuo I. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovė reiškia pretenzijas ieškovei ir jai dėl neva užimtų jos giminaičių kapaviečių. Įžeidinėja ieškovę visokiausiais žodžiais, kuriuos girdėjo ir ji, nes jie buvo išsakyti kapinėse, kai su ieškove atvykdavo tvarkyti šeimos kapo. Ieškovės lankymaisi pas tyrėjus, apklausos, straipsniai spaudoje, filmuotos medžiagos demonstravimas televizijos laidoje, padidėjęs pažįstamų ir kaimynų dėmesys jai, nuolatiniai aplinkinių užduodami klausimai dėl neva „užimto" svetimo kapo, įtakojo ieškovės savijautos pablogėjimą, nerimą, nemigą. Ieškovė skundėsi pablogėjusia sveikata, taip pat pastebėjo, kad ieškovė pasidarė labai jautri, išgyveno jai pateiktus priekaištus, pasidarė uždara, stengiasi kuo mažiau bendrauti su aplinkiniais, nes nori išvengti jai užduodamų klausimų. Po pokalbių apie kapavietės tvarkymo darbus ar po apsilankymo ( - ) miestelio kapinėse, ieškovė blogai jaučiasi, pablogėja nuotaika, depresuoja. Pritaria ieškovės nuomonei, kad 10 000 Lt kompensacija neturtinei žalai atlyginti būtų minimali priteistina suma už ieškovės neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

9Trečiasis asmuo UAB „Santarvės laikraštis" atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, o ar ieškinys yra pagrįstas, palieka spręsti teismui. Nesutinka su ieškovės nuostata, kad Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė" leidėja šioje byloje būtų įvardyta trečiuoju asmeniu, nes ieškovė ieškininiame pareiškime nepateikia jokių pretenzijų ar argumentų, kad dėl UAB „Santarvės laikraštis" veiksmų ar kitų su bendrovės veikla susijusių veiksmų ji būtų patyrusi turtinę ar neturtinę žalą. Santarvės" laikraštyje išspausdintame K. V. straipsnyje „Mažeikiškė nori susigrąžinti kapą" ieškovės pavardė neminima, ji neidentifikuojama jokiais būdais, kas galėtų būti traktuojama kaip asmens teisių, laisvių ar garbės ir orumo pažeidimas ar kišimasis į privatų gyvenimą ir pan., straipsnyje parodomas ir analizuojamas tik atsakovės D. S. noras teisiniu būdu įrodyti, kad nurodytoje vietoje palaidoti jos artimieji. Pretenzijas D. S. straipsnyje reiškė ( - ) kapines tvarkantiems asmenims bei ( - ) seniūnui, dėl ko ji kreipėsi į policiją, rajono Savivaldybės administraciją ir teismus.

10Trečiasis asmuo UAB „Just.TV" atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės S. G. ieškinį atsakovei D. S. dėl teisės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, nurodė, jog vertinant ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos ieškovė grindžia atsakovės veiksmais dėl ikiteisminio tyrimo prieš ieškovę inicijavimu, ieškovės įžeidinėjimu, kaltinimais per visuomenės informavimo priemones užgrobus svetimą kapavietę, reikia vertinti ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą nusikalstamą veiką, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo nusikalstamos veikos padarymu. Mano, kad atsižvelgiant į atsakovės atveju susidėjusias aplinkybes, t. y., į atsakovės suvokimą apie jos artimųjų palaidojimo vietą, jos senyvą amžių ir sveikatos būklę, atsakovei iš tikrųjų galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl to, ar ieškovė neteisėtai neužėmė jos artimųjų palaikų palaidojimo vietos. Dėl to kreipimasis pradėti ikiteisminį tyrimą ir jo metu išaiškinti atsakovei rūpimas aplinkybes negali būti laikomas nesąžiningu. Dėl kitų atsakovės veiksmų teisėtumo spręstina pagal bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, tačiau mano, kad netgi nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, prašomos priteisti neturinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Nurodė, jog ieškovei būnant 63 metų amžiaus, jos nurodomą hipertoninę ligą ar kitą sveikatos sutrikimą sąlygojo išimtinai atsakovės veiksmai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės veiksmai ieškovei sukėlė ir kitų ilgalaikių neigiamų padarinių. Teismui nustatant satisfakcijos ieškovei dydį atsižvelgtina į atsakovės individualias asmenines savybes, jos senyvą amžių ir sveikatos būklę, taip pat jos turtinę padėtį.

11Ieškovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ( - ) kapinėse 2007-05-25 savo artimųjų kapavietėje pastatė naują paminklą, kapavietės ribų nepakeitė. Atsakovė jai nepagrįstai priekaištauja pakeitus kapavietės ribas, priekaištus atsakovė pradėjo reikšti dar 2002 metais. Vėliau pagal atsakovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapavietės išniekinimo, kuris nutrauktas. Dėl to ji buvo priversta aiškintis atsakovės pakviestiems žurnalistams, savo artimiesiems ir pažįstamiems, buvo apklausima ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Dėl tokių atsakovės veiksmų pablogėjo jos sveikata, patyrė stresą, išgyvenimus. Neturtinę žalą įvertina 10000 Lt. Nurodė, kad turtinę žalą patyrė tuo, kad atsakovė nurovė ir numetė jos ant kapo pasodintas gėles. 2012 m. prieš Mirusiųjų pagerbimo dieną ji ant kapo padėjo gėles, pamatė einant į kapines atsakovę, kad išvengti konflikto išėjo iš kapinių. Atėjusi po poros valandų gėlių neberado, mano, kad jas nuėmė atsakovė.

12Trečiasis asmuo I. G. teismo posėdyje parodė, kad ji su mama prižiūri savo artimųjų kapavietę ( - ) kapinėse. Nuo 2002 m. atsakovė kaltina ieškovę užėmus jos artimųjų kapavietę. Atėjus į kapines randa nuimtas ir nurautas gėles. Kiekvieną kartą vykstant į kapines nerimauja, nežino, ar kapavietė bus tvarkinga. Dėl tokio atsakovės elgesio mama labai pergyvena, vartoja raminančius ir kraujospūdį mažinančius vaistus, jai pablogėjo sveikata.

13Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ( - ) kapinėse 1937-1947 m. palaidoti jos seserys ir brolis, kapavietę ji prižiūrėjo, nei paminklo, nei antkapio nebuvo pastatyta. 2006 m. jos artimųjų kapavietė buvo išlyginta, dar po kažkurio laiko į tą vietą ieškovė praplėtė savo artimųjų kapavietės ribas. Nuo to laiko dėl užimtos kapavietės keletą kartų kreipėsi į seniūniją, į policiją, tačiau nieko neišsiaiškino. Ieškovės gėlių nerovė ir neėmė. Mano, kad ieškovė pati nurauna gėles, o apkaltina ją.

14Liudytoja I. G. parodė, kad po to, kai ieškovė ant savo artimųjų kapo pakeitė paminklą, atvykus į kapines matydavo, jog žemėje, maždaug per kapo vidurį, yra nubrėžta žymė. Kartą, gal prieš 6-7 metus, atsakovė kapinėse aprėkė S. G. ir I. G., kad jos užėmusios kapą. Dėl to triukšmo ieškovei pakilo kraujospūdis, kvietė policiją.

15Liudytoja R. S. parodė, kad ieškovė savo artimųjų kapavietėje pakeitė paminklą, bet kapo ribos išliko tos pačios. Maždaug 2002-2003 m. atsakovė pradėjo kaltinti ieškovę, kad ši užėmusi kapavietę.

16Liudytoja I. N. parodė, kad atėjusi 2007 m į kapines pamatė, kad nebėra atsakovės, kuri yra jos giminaitė, artimųjų kapo. Atsakovė tvirtinanti, kad kapavietę užėmė ieškovė.

17Liudytoja J. V. parodė, kad nuo 2005 m. dirba ( - ) seniūnijos kapinių administratore. Paaiškino, kad 2007 m. buvo rekonstruojama ieškovės giminių kapavietė, bet ribos nebuvo pakeistos. Kapinių apskaitos dokumentuose nėra nurodyta kurioje vietoje kuris mirusyis palaidotas.

18Liudytoja E. R. parodė, kad ir ieškovė, ir atsakovė jai skundžiasi, dėl užimtos kapavietės.

19Liudytoja R. Z. parodė, kad iki 1995 m. kartais aplankydavo atsakovės giminių kapavietę, ant kurios nebuvo nei paminklo, nei antkapio. Maždaug prieš 2 metus atsakovė pasakė, kad nebėra to kapo. Nuvykusi pamatė, kad to kapo nebėra.

20Liudytoja B. G. parodė, kad iki 1997 m. su savo tėvu, kuris yra atsakovės brolis, važiuodavo į kapines. 2007 ar 2008 m. vežė tėvą į seniūniją, aiškinosi dėl užimtos kapavietės.

21Liudytoja V. P. parodė, kad ( - ) kapinėse yra palaidoti jos ir jos sutuoktinio artimieji. Matė, kad šalia vyro dėdės kapavietės esančią kapavietę tvarko ieškovė, prieš keletą metų toje kapavietėje pakeistas paminklas, nežino, ar kapavietės ribos pakeistos, ar ne.

22Liudytoja V. P. parodė, kad nuo 2000 metų atsakovė pradėjo kalbėti, kad kažkas užėmė jos artimųjų kapavietę. Atsakovė toje vietoje uždega žvakeles.

23Liudytojas A. Z. parodė, kad ( - ) kapinėse lankydavosi iki 1982 m. Atsakovė, kuri yra jo teta, maždaug prieš metus pasakė, kad yra užimtas jų artimųjų kapas. Nuvykęs į kapines pamatė, kad jo artimųjų kapavietės vietoje yra paminklas kitiems mirusiesiems.

24Liudytojas K. S. parodė, kad 14 m. yra ( - ) seniūnu. Maždaug prieš 7 m. kreipėsi D. S. nurodydama, jog S. G. užėmė jos artimųjų kapavietę. S. G. seniai prižiūri tą kapavietę, nebuvo rasta dokumentų, kad ten būtų palaidoti D. S. artimieji.

252008-12-02 Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK tyrėjo teikimu baigtas tyrimas medžiagoje pagal S. G. pareiškimą dėl 2008-11-01 D. S. veiksmų kapinėse nustumiant gėles ir sudaužant žvakę, pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (3 t., 59-60 b.l.).

26Medžiagoje pagal D. S. skundą 2009-09-17 prokurorės rezoliucija Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 312 straipsnio 1 dalį (Kapo suardymas ar kitoks išniekinimas arba paminklo suniokojimas, arba viešosios pagarbos vietos išniekinimas). 2010-09-21 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 312 straipsnio 1 dalyje požymių (1 t. 7-14 b.l.). 2010-11-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atmestas D. S. skundas dėl šio prokuroro nutarimo panaikinimo (baudžiamoji byla Nr.73-2-00052-09).

272010-07-20 Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK tyrėjo teikimu baigtas tyrimas medžiagoje pagal S. G. pareiškimą dėl D. S. veiksmų išraunant kapinėse pasodintus augalus, pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – kapavietės priklausomumo – nustatymo (3 t., 61-63 b.l.).

282011-07-21 „Santarvės“ laikraštyje išspausdintas K. V. straipsnius „Mažeikiškė nori susigrąžinti kapą (1 t. 39 b.l.).

29Ieškovė pateikė televizijos laidos „24 valandos“ įrašą, kuriame matyti, kad žurnalistė buvo atvykusi pas ieškovę ir atsakovę, ieškovei pasiūlė vykti į kapines, ieškovė neatsisakė ( 1 t., b.l. 38). Nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta, kada ši laida buvo parodyta per televiziją, nors šalys neginčija, kad tokia laida buvo parodyta.

30Ieškovė pateikė kasos čekius, kuriuose užfiksuota, kad 2011-08-16 mokėta už gėles 50 Lt, 2011-09-21 – 75 Lt (1 t. 18 b.l.), 2012-10-17 – 30,00 Lt, 2012-10-31 – 65,00 Lt. (2 t. 15 b.l.).

31Ieškovė pateikė 2011-11-23 išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad jai diagnozuota hipertoninė širdies liga (1 t. 15 b.l.), 2012-03-29 išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad jai diagnozuota 2 laipsnio pirminė arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija (1 t. 37 b.l.), 2012-11-09 išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad jai diagnozuota koronarinė širdies liga, 2 laipsnio hipertoninė kardiomiopatija, pasikartojantis depresinis sutrikimas (2 t. 16 b.l.).

32Ieškovė pateikė 2008-11-26 – 2012-08-29 laikotarpiu jai išrašytų receptų kopijas (1 t. 103-145 b.l.).

33Byloje nustatyta, kad 2007 m. pavasarį ieškovė ( - ) kapinėse pakeitė savo artimųjų kapavietėje paminklą. Atsakovė 2009-05-26 kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl jos artimųjų kapo išniekinimo. 2008-11-05 ir 2010-06-29 pareiškimais ieškovė kreipėsi į policiją dėl atsakovės veiksmų kapinėse nuraunant gėles. Nuo 2011 m. lapkričio mėnesio ieškovei diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos.

34Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 235,67 Lt turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

35Ieškinys atmestinas.

36Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t.y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Byloje tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą. Vadovaujantis nurodytais principais užtikrinamas šalių lygiateisiškumo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises.

37Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013).

38Ieškovė nurodo, kad 235,67 Lt turtinę žalą ji patyrė pirkdama gėles, kuriomis puošė savo artimųjų kapavietę, o atsakovė šias gėles nuo kapavietės nurovė ir numetė.

39Ieškovė 2008-11-05 ir 2010-06-29 pareiškimais kreipėsi į Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK dėl atsakovės veiksmų nuraunant ir numetant gėles nuo ieškovės artimųjų kapavietės. Ikiteisminiai tyrimai pagal šiuos pareiškimus nebuvo pradėti, ieškovei pasiūlyta kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (3 t., 59-63 b.l.). Ieškovė šių pareigūnų procesinių sprendimų neskundė. Teisme ieškovė nurodė, kad 2012 m. prieš Mirusiųjų pagerbimo dieną ant kapo padėjo gėles, pamatė einant į kapines atsakovę, kad išvengti konflikto išėjo iš kapinių. Atėjusi po poros valandų gėlių neberado, mano, kad jas nuėmė atsakovė. Atsakovė neigia, kad būtų nuėmusi nuo kapo gėles. Ieškovės pateikti kasos čekiai: 2012-10-17 – 30,00 Lt, 2012-10-31 – 65,00 Lt. (2 t. 15 b.l.) patvirtina, kad tuo laikotarpiu ji pirko gėles, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šias gėles būtų nuo kapavietės pašalinusi atsakovė. Pati ieškovė paaiškino, jog ji tik mananti, kad gėles nuėmė atsakovė, kadangi matė ją einant į kapines. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog žala atsirado dėl atsakovės veiksmų (CPK 178 straipsnis). Kadangi nenustatyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, ieškinys dėl 235,67 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 6.246 straipsnis).

40Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

41Pagal CK 6.250 straipsnio l dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Juo siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013).

42Pagrįsdama patirtą neturtinę žalą ieškovė nurodo, kad atsakovės išsakomi priekaištai dėl kapavietės užėmimo kelia nervinę įtampa, stresą. Taip pat dėl atsakovės inicijuoto ikiteisminio tyrimo jai pablogėjo sveikata, kadangi buvo apklausiama keletą kartų pareigūnų, dėl to jaudinosi, pergyveno. Taip pat ieškovė nurodė, kad dėl per televiziją parodytos laidos „24 valandos“, 2011-07-21 „Santarvės“ laikraštyje išspausdinto straipsnio turėjo aiškintis pažįstamiems, giminėms, dėl to patyrė nepatogumus, išgyvenimus, stresą, šie veiksniai taip pat pablogino jos sveikatą.

43Neturtinės žalos atlyginimas, taip pat kaip ir turtinės, yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą (CK 6.246-6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

44Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės instituciją dėl pažeistų teisių gynimo nelaikoma neteisėtais veiksmais. Atsakovė, būdama įsitikinusi, kad ieškovė užėmė jos artimųjų kapavietę, kreipėsi į pareigūnus, pagal jos pareiškimą buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl kreipimosi pradėti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiojo asmens teisės turi būti ginamos tik tuomet, kai nustatoma, jog kreipimasis į valstybės institucijas yra nesąžiningas, besikreipiantis asmuo peržengia teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kito asmens teises bei interesus. Todėl būtina nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išsiaiškinti galimą nusikalstamą veiką, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui. Įvertinant atsakovės amžių (kreipiantis dėl ikiteisminio tyrimo jai buvo virš 75 m.), jos sveikatos būklę (sutrikęs regėjimas), nėra jokio pagrindo teigti, kad ji elgėsi nesąžiningai kreipdamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad išsiaiškinti jai svarbias aplinkybes.

45Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo neperžengti asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėja bylą ieškovės pareikštų reikalavimų ribose.

46Kaip jau minėta, įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

47Nurodydama, jog dėl atsakovės priekaištų bei dėl per televiziją parodyto reportažo ir laikraštyje išspausdinto straipsnio turėjo aiškintis pažįstamiems ir dėl to patyrė nepatogumus, ieškovė neteigė, kad tuo buvo pažeistos jos teisės į atvaizdą, teisės į privatų gyvenimą, ar būtų pažeminti jos garbė ir orumas, nereikalavo paneigti kokių nors duomenų (CK 2.22 - 2.24 straipsniai). Nesant reikalavimo pripažinti, kad tokios teisės buvo pažeistos, nėra pagrindo svarstyti, ar šios teisės buvo pažeistos, ar ieškovė dėl to patyrė neturtinės žalos.

48Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžiuose nenurodė, kokio įstatymo pagrindu ji reiškia reikalavimą priteisti neturtinę žalą, taip pat nenurodė, kad atsakovė jai neturtinę žalą būtų padariusi nusikalstamais veiksmais.

49Pagal ieškinyje išdėstytas aplinkybes vertinant, ar atsakovė savo veiksmais padarė ieškovei neturtinę žalą, analizuotina, ar atsakovės veiksmais buvo padaryta žala ieškovės sveikatai, kadangi ieškinyje nėra nurodyta kitokių aplinkybių, kuriomis atsakovė būtų padariusi neturtinę žalą.

50CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovė pateikė duomenis, kad jai nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, kaip nurodyta išrašuose iš medicininių dokumentų, nors receptai pateikti nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, pasikartojantis depresinis sutrikimas. 2012-11-09 nutartimi teismas ieškovei pasiūlė pateikti papildomus įrodymus apie tai, kokia buvo jos sveikatos būklė iki ieškinyje nurodytų atsakovės veiksmų, jeigu sveikatos būklė pablogėjo, tai duomenis, patvirtinančius, kad pablogėjo dėl atsakovės veiksmų. Ieškove šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Visuotinai žinoma, kad širdies ir kraujagyslių ligoms didelę įtaką turi asmens amžius, mitybos įpročiai, paveldimumas. Taip pat žinoma, kad tokioms ligoms įtaką turi ir neigiamos emocijos bei stresas. Ieškovei susirgimai diagnozuoti esant 60 metų amžiaus, akivaizdu, kad sveikatos pablogėjimui įtakos turėjo bendra organizmo būklė, su amžiumi susiję objektyvūs veiksniai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokia buvo jos sveikatos būklė iki ieškinyje nurodytų atsakovės veiksmų. Nesant tokių duomenų, vien tik informacija apie ieškovės sveikatą jau po ieškinyje nurodyto laikotarpio, negali būti laikoma įrodymu, kad būtent tuo laikotarpiu pablogėjo ieškovės sveikata. Teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų tvirtinant, kad ieškovė yra užėmusi kapavietę ir neigiamų padarinių ieškovės sveikatai (CK 6.247 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

51Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė nurodė, kad ji patyrė 3000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodyta, kad išlaidas sudaro: 1200 Lt dviejų atsiliepimų į ieškinį ir prašymų parengimas, 1800 Lt patarimai ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Teismo nuomone ieškovė neprivalo atlyginti visas šias atsakovės patirtas išlaidas. Atsakovė teismui 2 kartus teikė priešieškinius, kuriuos teismas atsisakė priimti. Ieškinys teisme gautas daugiau, kaip prieš 2 metus. Per tą laikotarpį viso buvo paskirti 35 posėdžiai, iš kurių 16 posėdžių neįvyko dėl atsakovės ligos, 2 posėdžiai dėl atsakovės atstovo užimtumo kitose bylose ir 2 posėdžiai dėl ieškovės atstovės užimtumo bei atostogų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovės atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas.

52Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282, 410-418 straipsniais, teismas

Nutarė

53Ieškinį atmesti.

54Priteisti iš ieškovės S. G. atsakovei D. S. 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

55Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai S. P.,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Lilijai Drizgienei, D. J.,... 3. dalyvaujant ieškovei S. G., ieškovės atstovei advokatei Virginijai... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 6. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 235,67 Lt turtinės žalos,... 7. Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su pareikštu... 8. Trečiasis asmuo I. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 9. Trečiasis asmuo UAB „Santarvės laikraštis" atsiliepime į ieškinį... 10. Trečiasis asmuo UAB „Just.TV" atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės S.... 11. Ieškovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ( - )... 12. Trečiasis asmuo I. G. teismo posėdyje parodė, kad ji su mama prižiūri savo... 13. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad... 14. Liudytoja I. G. parodė, kad po to, kai ieškovė ant savo artimųjų kapo... 15. Liudytoja R. S. parodė, kad ieškovė savo artimųjų kapavietėje pakeitė... 16. Liudytoja I. N. parodė, kad atėjusi 2007 m į kapines pamatė, kad nebėra... 17. Liudytoja J. V. parodė, kad nuo 2005 m. dirba ( - ) seniūnijos kapinių... 18. Liudytoja E. R. parodė, kad ir ieškovė, ir atsakovė jai skundžiasi, dėl... 19. Liudytoja R. Z. parodė, kad iki 1995 m. kartais aplankydavo atsakovės... 20. Liudytoja B. G. parodė, kad iki 1997 m. su savo tėvu, kuris yra atsakovės... 21. Liudytoja V. P. parodė, kad ( - ) kapinėse yra palaidoti jos ir jos... 22. Liudytoja V. P. parodė, kad nuo 2000 metų atsakovė pradėjo kalbėti, kad... 23. Liudytojas A. Z. parodė, kad ( - ) kapinėse lankydavosi iki 1982 m.... 24. Liudytojas K. S. parodė, kad 14 m. yra ( - ) seniūnu. Maždaug prieš 7 m.... 25. 2008-12-02 Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK tyrėjo teikimu baigtas... 26. Medžiagoje pagal D. S. skundą 2009-09-17 prokurorės rezoliucija Telšių... 27. 2010-07-20 Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK tyrėjo teikimu baigtas... 28. 2011-07-21 „Santarvės“ laikraštyje išspausdintas K. V. straipsnius... 29. Ieškovė pateikė televizijos laidos „24 valandos“ įrašą, kuriame... 30. Ieškovė pateikė kasos čekius, kuriuose užfiksuota, kad 2011-08-16 mokėta... 31. Ieškovė pateikė 2011-11-23 išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame... 32. Ieškovė pateikė 2008-11-26 – 2012-08-29 laikotarpiu jai išrašytų... 33. Byloje nustatyta, kad 2007 m. pavasarį ieškovė ( - ) kapinėse pakeitė savo... 34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinei žalai... 35. Ieškinys atmestinas.... 36. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos... 37. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai... 38. Ieškovė nurodo, kad 235,67 Lt turtinę žalą ji patyrė pirkdama gėles,... 39. Ieškovė 2008-11-05 ir 2010-06-29 pareiškimais kreipėsi į Telšių... 40. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinei žalai... 41. Pagal CK 6.250 straipsnio l dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 42. Pagrįsdama patirtą neturtinę žalą ieškovė nurodo, kad atsakovės... 43. Neturtinės žalos atlyginimas, taip pat kaip ir turtinės, yra civilinės... 44. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės instituciją dėl pažeistų... 45. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti... 46. Kaip jau minėta, įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais... 47. Nurodydama, jog dėl atsakovės priekaištų bei dėl per televiziją parodyto... 48. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžiuose nenurodė, kokio įstatymo... 49. Pagal ieškinyje išdėstytas aplinkybes vertinant, ar atsakovė savo veiksmais... 50. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 52. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270,... 53. Ieškinį atmesti.... 54. Priteisti iš ieškovės S. G. atsakovei D. S. 1800 Lt (vieną tūkstantį... 55. Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali...