Byla AS-261-27-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovėms Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Utenos apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant F. K., K. K., S. B., G. G., S. Ž., V. J., V. V., T. D. ir N. S., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas 2008 m. vasario 19 d. (I t. b.l. 3-8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VAVA 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 41-13536, kuriuo F. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų F. ir S. K. valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,25 ha žemės, esančios Prunciškių kaime, Anykščių rajone, Utenos apskrityje, dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo F. K. ir įpareigoti VAVA buvusiems savininkams F. ir S. K. priklausiusius 4,18 ha žemės, esančios Prunciškių kaime, Anykščių rajone, Utenos apskrityje grąžinti A. B., mirusiai 2000 m. birželio 19 d.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi (I t. b.l. 1) pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti VAVA 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 41-13536 priėmėm nagrinėti.

6Pareiškėjas 2008 m. gegužės 26 d. (I t. b.l. 117-121) pateikė patikslintą skundą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities 1999 m. rugsėjo 8 d. išvadą Nr. 3192 dalyje dėl teisės atkurti nuosavybės teises pripažinimo F. K., nurodant, kad teisę atkurti nuosavybes teises į 4,18 ha žemės turi A. B., taip pat panaikinti VAVA 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 41-13536 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo F. K. nurodant, kad nuosavybės teisės į 4,18 ha žemės atkuriamos A. B., taip pat atnaujinti terminą skundui dėl VAVA 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 41-13536 panaikinimo paduoti.

7Pareiškėjas nurodė, jog apie VAVA sprendimą sužinojo tik 2008 m. vasario 3 d. Dėl sunkių ligų, neįgalumo, F. K. apgaulės, manipuliavimo, dokumentų ir informacijos slėpimo, klaidinimo tik dabar turi realią galimybę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-2891-331/2008 pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovėms Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims F. K., K. K., S. B., G. G., S. Ž., V. J., V. V., T. D. ir N. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.

10Teismas nurodė, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

11Pareiškėjo skundžiamo sprendimo apskundimo tvarką reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Šios Įstatymo nuostatos taikomos piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir kitiems asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos (administracinė byla Nr. AS6-158-2004).

12Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis nustato, kad jei skundas pareiškiamas praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo prašymu terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

13Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 41-13536 F. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų F. ir S. K. valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,25 ha žemės, esančios Prunciškių kaime, Anykščių rajone, Utenos apskrityje. K. K. ir S. B. 2005 m. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl 2002 m. rugsėjo 25 d. VAVA sprendimo Nr. 41-13536 panaikinimo ir vieno iš žemės perleidimo sandorių panaikinimo. Į bylos nagrinėjimą trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis buvo įtrauktas ir pareiškėjas, ieškovių brolis S. B., kuriam buvo siųsti visi teismo procesiniai dokumentai, tačiau pats jokiu savarankišku ieškiniu ar skundu į teismus nesikreipė, o civilinę bylą Nr. 2-1427-647/05 nagrinėjant Vilniaus rajono apylinkės teisme nė į vieną teismo posėdį nebuvo atvykęs, jokio suinteresuotumo bylos eiga nerodė. Šioje civilinėje byloje ieškovės padidino savo ieškinio reikalavimus, byla dėl padidėjusios ieškinio sumos pagal teismingumą buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartimi toje pačioje civilinėje byloje ieškovių ieškinys paliktas nenagrinėtu, o jų atskirąjį skundą Lietuvos Apeliacinis teismas atmetė. Pareiškėjas nė vienos iš šių nutarčių neskundė (civilinė byla Nr. 2-1427-647/2005, I, II tomai).

14Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nuo 2005 metų, kada gavo K. K. ir S. B. ieškinį dėl 2002 m. rugsėjo 25 d. VAVA sprendimo panaikinimo ir visus kitus teismo procesinius dokumentus, sužinojo apie tokio sprendimo buvimą ir jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Trejus metus po to, kada jam buvo žinoma apie ginčijamo sprendimo egzistavimą, šio sprendimo neginčijo nei civilinio proceso, nei administracinės teisenos tvarka.

15Pareiškėjas, būdamas rūpestingas savo teisių gynėjas, turėjo pasirūpinti skundo padavimu teismui per kuo įmanomą trumpesnį periodą. Nepakankamas domėjimasis savo teisėmis negali būti pripažintas svarbia priežastimi dėl kurios terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujintas.

16Kaip vieną iš termino praleidimo priežasčių nurodo savo sveikatos būklę ir F. K. apgaulę, manipuliavimą, dokumentų ir informacijos slėpimą nuo jo bei klaidinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad F. K. per teismo posėdį paaiškino, kad pareiškėjas yra jos brolis, kuris gyvena jos bute ir yra jos išlaikomas, apie grąžintiną žemę jis žinojo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas byloje Nr. AS403 – 219/2006 pabrėžė, kad tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ji ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję jo ligomis, nelaikytini svarbiomis priežastimis termino atnaujinimo prasme, kadangi jokie įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas, net ir esant minėtoms aplinkybėms, neturėjo galimybės tinkamai apginti savo interesus bei teises tiek įgyvendindamas jas pats, tiek įgaliodamas trečiuosius asmenis, teismui nebuvo pateikti. Pareiškėjas taip pat nepateikia įrodymų, pagrindžiančių F. K. apgaulę, manipuliavimą, nors gyvena jos bute ir yra jos išlaikomas.

17Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A7 – 301/2006, A7 – 100/2005), bylos aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjui jau 2005 metų birželio mėnesį buvo žinoma apie ginčijamą administracinį aktą ir jo turinį (tai patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo siųstas pranešimas (civ. b. Nr.2-1427-647/2005, I t. b.l. 55) bei pažyma (civ. b. Nr.2-1427-647/2005, I t. b. l. 60) apie ieškinio įteikimą, kurią jis pats asmeniškai pasirašė ir jam ieškinys buvo įteiktas 2005 m. birželio

1830 d.), todėl pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą skundui dėl akto panaikinimo paduoti. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A8 – 514/2004, Nr. A17 – 670/2007), darytina išvada, jog skundo padavimo termino praleidimas atima iš pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, teisme gali būti ginamos teisės ar teisėti interesai tik tų asmenų, kurie skundus dėl atitinkamų pažeidimų padavė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

19Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jo prašymą atnaujinti apskundimo terminą atmetė. Atmetęs pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą dėl VAVA 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimo teismas administracinę bylą Nr. I-2891-331/2008 nutraukė.

20Teismas pažymėjo, kad 1999 m. rugsėjo 8 d. išvada „Dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 3192 yra neskundžiama, todėl šioje dalyje skundą paliko nenagrinėtu (LVAT administracinė byla Nr. A-525-84-08).

21III.

22Atskiruoju skundu S. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241. Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje pasisakyta tik dėl reikalavimo panaikinti

25Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, nors pareiškėjas pareiškė tris reikalavimus.

262. Įstatymas nepateikia sąrašo, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, taip pat nepateikia kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Svarbių priežasčių sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, nusprendžia, ar tam tikros priežastys laikytinos svarbiomis (LAT senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39). Pagal analogiją remiantis LAT Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39, pažymėtina, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikia nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai įgyvendinti ar ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas ir pan.

27Taigi, pagrindinis kriterijus įvertinant, ar tam tikros priežastys laikytinos svarbiomis, yra tai, jog asmuo dėl tų priežasčių realiai neturėjo galimybės įgyvendinti ar apginti savo subjektinių teisių. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikti įrodymai (medicininės pažymos), patvirtinantys, jog pareiškėjo sveikatos būklė nuo 2005 m., t.y. kai pareiškėjas gavo K. K. ir S. B. ieškinį, iki 2008 m. vasario mėnesio, kai pareiškėjas iš savo sesers K. K. sužinojo apie ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, sunkia sirgo.

283. Tretysis asmuo F. K., pasinaudodama pareiškėjo sunkia būkle bei tuo, jog pareiškėjas nuo jos buvo priklausomas, t. y. tuo metu gyveno jos bute, nuslėpė nuo pareiškėjo informaciją apie ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą.

294. Visus pareiškėjui adresuotus laiškus F. K. paimdavo, pareiškėjui net nespėjus jų perskaityti. Ji užtikrino, jog pasirūpins pareiškėju ir apgins jo interesus. Būtent dėl šios priežasties, t. y. F. K. apgaulės, manipuliavimo, klaidinimo, pareiškjas nedalyvavo aukščiau minėtos bylos nagrinėjime.

305. pareiškėjas, būdamas tokios sunkios sveikatos būklės, net jei ir būtų matęs 2002 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą civilinės bylos nagrinėjimo metu, nebūtų galėjęs suvokti jo reikšmės ir prasmės, dėl ko objektyviai neturėjo galimybės nei savo teisių ginti pats, nei tai daryti per trečiuosius asmenis.

316. Tretysis suinteresuotas asmuo N. S. atsiliepime pripažįsta, jog pareiškėjo sveikatos būklė yra itin sunki, pareiškėją nesunku apgauti.

327. Po civilinės bylos nagrinėjimo pagal K. K. ir S. B. ieškinį apie ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą pareiškėjui niekas nepranešė, o jis pats apie tokį sprendimą nežinojo.

338. Teismas rėmėsi formalia aplinkybe, jog pareiškėjas yra pasirašęs ant teismo šaukimų nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Asmeniui pasirašius, jog jis gavo tam tikrą procesinį dokumentą, yra preziumuojama, jog asmuo tokį dokumentą perskaito ir jo turinys jam tampa žinomas. Parašas šiuo atveju sukuria prezumpciją, kuri yra paneigiama. Pareiškėjas nė vieno iš jam siunčiamų procesinių dokumentų nespėdavo perskaityti, todėl jų turinys jam nebuvo žinomas.

349. Lietuvos Aukščiausiasis teismas praktikoje laikosi pozicijos, jog sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, svarbus yra ne tik objektyvusis elementas (ar asmuo žinojo apie savo pažeistas teises), bet ir subjektyvusis (ar asmuo pagal savo individualias savybes turėjo ir galėjo žinoti apie savo pažeistas teises). Teismas formaliai vertino įrodymus, konstatuodamas, jog nuo pasirašymo, kad procesinius dokumentus gavau, momento jų turinys man buvo žinomas, ir nepagrįstai neatsižvelgė į mano nurodomas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo.

3510. Teismas nepagrįstai rėmėsi F. K. paaiškinimais, jog pareiškėjui buvo žinoma apie ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą.

3611. Nagrinėjamu atveju negalima remtis nutartyje nurodyta LVAT nutartimi, kadangi faktinės situacijos yra visiškai kitokios. Nurodytoje LVAT nutartyje yra pasisakoma dėl pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra ginčijama Utenos apskrities išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nėra tapatūs ar panašūs dokumentai - jie sukuria visiškai kitokias teisines pasekmes ir yra nevienodos svarbos nuosavybės teisių atkūrimo procese. 1999 m. rugsėjo 8 d. Utenos apskrities išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 3192 sukelia svarbias teisines pasekmes. LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 6 punktas numato, kad prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką, vandens telkinius pateikiami apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų žemėtvarkos skyrių vadovams arba seniūnijos teritorijose dirbantiems žemėtvarkos skyrių darbuotojams pagal žemės, miško, vandens telkinių buvimo vietą. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja ir nuosavybės teises patvirtinančius ir giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančius dokumentus tikrina žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą (Nutarimo 98 p.). Būtent jie parengia pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, o nesant galimybės arba piliečiui nepageidaujant atkurti nuosavybės teises natūra, apskrities viršininkas piliečiui sutikus priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Ją priėmęs, apskrities viršininkas ne vėlia kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti viršininkui tos apskrities, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį (Nutarimo 105 p.). Utenos apskrities žemėtvarkos skyrius, kuriam buvo pateiktas A. B. prašymas atkurti nuosavybės teises, turėjo pareigą įvertinti pateiktų dokumentų teisėtumą, pagrįstumą, tikrumą, tinkamumą bei pakankamumą; tik Utenos apskrities žemėtvarkos skyrius buvo atsakingas už šių dokumentų įvertinimą bei jų pagrindu priimamų administracinių aktų teisėtumą. Utenos apskrities išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn buvo vienintelis teisinis pagrindas priimti ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą. Vilniaus apskrities viršininko administracija, gavusi Utenos apskrities išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, netikrino ir pagal galiojančių teisės aktų nuostatas neprivalėjo tikrinti jos teisėtumo ir pagrįstumo - Vilniaus apskrities viršininko administracija jos teisėtumą preziumavo ir toliau vykdė nuosavybės teisių atkūrimą neatlygintinai perduodant lygiavertį sklypą pretendento nurodytoje vietoje.

3712. LR Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime nurodė, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad negali būti dirbtinai suvaržoma asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą arba nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas.

3813. LVAT savo praktikoje dėl teisės ginčyti apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn laikosi priešingos pozicijos, nei nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas - LVAT pripažįsta tokią teisę (LVAT 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585-05).

3914. Utenos apskrities išvada civilinėje byloje pagal K. K. ir S. B. ieškinį nebuvo ginčijama, ji nebuvo pareiškėjui įteikta. Apie šią išvadą pareiškėjas sužinojo tik iš advokatės šios administracinės bylos nagrinėjimo metu, todėl terminas šiai išvadai ginčyti nėra praleistas.

40Utenos apskrities viršininko administracija neprieštarauja pareiškėjo S. B. reikalavimui panaikinti 2008 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

41Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pozicija dėl ginčijamos 1999 m. rugsėjo 8 d. Utenos apskrities viršininko administracijos išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlyginti nuosavybėn Nr. 3192. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės normos yra specialiosios teisės normų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu. Jos taikomos piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir kitiems asmenims, kurių teise įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos (administracinė byla Nr. AS6-158-2004). Pareiškėjas S. B. teigia, kad formaliai 2002 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 13536 turėjo būti žinomas. Vadinasi, pareiškėjas jau yra praleidęs kreipimosi į administracinį teismą terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą tai yra nepriklausė nuo jo valios (Administracinė byla Nr. N- 062 - 381/2008). Utenos apskrities viršininko administracija palieka teismo nuožiūrai nuspręsti, ar egzistuoja svarbios priežastys, sudarančios pagrindą praleistam terminui atnaujinti.

42Tretieji suinteresuoti asmenys F. K. ir N. S. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad teismas įvertino visus apelianto argumentus, o taip pat atsakovų ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų paaiškinimus, tačiau pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nerado ir todėl apelianto prašymo šį terminą atnaujinti atmetė ir dėl tos priežasties administracinės bylos nagrinėjimą nutraukė.

43Paaiškino, kad nepatenkinus apelianto prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tuo pačiu atmestas ir jo reikalavimas iš dalies pakeisti skundžiamus Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr.41-13536 bei 1999 m. rugsėjo 8 d. Utenos apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 3192. Apeliantas savo skunde šį prašymą pakeisti skundžiamus sprendimus suformulavo kaip prašymą iš dalies juos panaikinti.

44Nei apeliantas, nei jo atstovė nebandė teisme įrodyti visų pareiškėjo nurodytų melagingų aplinkybių, kad F. K. manipuliavo ir apgaudinėjo.

45Visus procesinius dokumentus, nurodytoje civilinėje byloje, apeliantas gaudavo savarankiškai ir F. K. niekaip negalėjo įtakoti jo valios nedalyvauti teismo procesuose, nes F. K. negyvena tame bute, kuriame gyvena S. B.. Teismui pateikti medicininiai dokumentai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių.

46Jokių įrodymų dėl tariamo F. K. manipuliavimo savo broliu, informacijos nuo jo slėpimo ar net apgaudinėjimo apeliantas ir jo atstovė nepateikė nei prie skundo, nei teismo posėdžių metu, nei su atskiruoju skundu.

47F. K. ir N. S. neneigia, kad S. B. yra ligonis, tačiau nesutinka su jo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad F. K. nuslėpė nuo savo brolio žemės atkūrimo procedūras ar civilinės bylos Nr.2-201-647/2006 nagrinėjimo aplinkybes. Kodėl ir kaip atkuriamos nuosavybės teisės į žemę tiek A. B. gyvai esant, tiek ir po jos mirties gerai žinojo tiek abi pareiškėjo seserys, tiek ir pats pareiškėjas.

48S. B. nėra pripažintas neveiksniu, jis nėra toks ligonis, kuriam jo liga būtų kliūtis dalyvauti teismo posėdžiuose, tai įrodo ir aplinkybė, kad administracinės bylos teismo posėdžiuose jis dalyvavo, arba bylą vesti per atstovą.

49Tretieji suinteresuoti asmenys F. K. ir N. S. klausimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalyje, kuria pareiškėjo reikalavimas paliktas nenagrinėtu, palieka spręsti teismo nuožiūra. Tačiau mano, kad teismas turi atmesti apelianto prašymą ir neatnaujinti praleisto termino dėl 1999 m. rugsėjo 8 d. išvados Nr.3192 panaikinimo, nes nurodyta išvada buvo civilinėje byloje Nr.2-201-647/2006. Aplinkybė, kad advokatė išvadą pamatė tik tada, kai susipažino su byla, bet jau po to, kai teismui buvo įteikti F. K. ir atsakovų atsiliepimai į S. B. skundą, negali būti pagrindas atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti.

50Jeigu pareiškėjas 2005-2006 metais būtų tinkamai naudojąsis savo procesinėmis teisėmis ir būtų domėjęsis civilinės bylos Nr. 2-201-647/2006 eiga, jis su šia išvada, kurios pagrindu priimtas ginčijamas VAVA sprendimas Nr.41-13536, būtų susipažinęs. Tačiau pareikėjas jokio suinteresuotumo atkūrimo į žemę proceso eiga nei A. B. gyvai esant, nei po jos mirties nerodė, nesidomėjo civilinės bylos Nr.2-201-647/2006 eiga. Su šia išvada niekas netrukdė pareiškėjui per jo atstovę susipažinti iki skundo teismui padavimo dienos, nes kvalifikuotas teisininkas negali nežinoti nuosavybės teisių ekvivalentine natūra procedūrų ir tvarkos.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Atskirasis skundas tenkintinas.

54Dėl Utenos apskrities 1999 m. rugsėjo 8 d. išvados Nr. 3192 dalies panaikinimo

55Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

56Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punkte numatyta tvarka, kurios laikomasi perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Šis punktas numato, kad apskrities viršininkas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir piliečiui sutikus priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn piliečio pageidaujamoje vietovėje. Pareiškėjas kreipėsi į teismą patikslintu skundu prašydamas panaikinti Utenos apskrities 1999 m. rugsėjo 8 d. išvados Nr. 3192 Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn dalį. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, ar ši išvada yra skundžiama teismui.

57Teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis numato, kad nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje

58Nr. A7-585/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 8, l. 207-231) nagrinėjo analogiškos išvados pagrįstumo klausimą, todėl darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi padarė nepagrįstą išvadą, kad Utenos apskrities 1999 m. rugsėjo 8 d. išvada Nr. 3192 Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn neskundžiam ir pareiškėjo skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra išspręstas pareiškėjo patikslinto skundo dėl reikalavimo panaikinti Utenos apskrities 1999 m. rugsėjo 8 d. išvados Nr. 3192 Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn dalį priėmimo klausimas.

59Atsižvelgus į išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis dalyje, kuria pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas dėl Utenos apskrities 1999 m. rugsėjo 8 d. išvados dalies panaikinimo paliktas nenagrinėtu naikintina ir pareiškėjo patikslinto skundo dėl reikalavimo panaikinti Utenos apskrities 1999 m. rugsėjo 8 d. išvados dalį priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi būtina nustatyti ar skundas šioje dalyje atitinka ABTĮ skundui keliamus reikalavimus.

60Dėl reikalavimo panaikinti VAVA 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 41-13536 dalį

61Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimą suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas pareiškėjui neturėjo būti įteiktas, todėl terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą priėmimo dienos.

62Skundžiamas aktas, laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Tokios Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr.AS(4)-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS(2)-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr.AS(7)-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr.AS(8)-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr.AS(5)-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr.AS(7)-100/2005).

63Taigi, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, svarbu nustatyti datą, nuo kada skaičiuojamas vieno mėnesio terminas skundui paduoti.

64Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme pagal pareiškėjų K. K. ir S. B. ieškinį buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-201-647/2006 dėl VAVA 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 41-13536 panaikinimo. Į bylos nagrinėjimą trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis buvo įtrauktas ir pareiškėjas S. B.. Iš civilinėje byloje esančios pažymos (civ. byla Nr. 2-201-647/2006, b.l. 60) matyti, kad ieškinys S. B. buvo įteiktas asmeniškai 2005 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuo tada turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, kadangi nuo tada jam tapo žinoma kas ir kada priėmė skundžiamą sprendimą ir koks sprendimo turinys. Tačiau pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl VAVA 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 4113536 padavė tik 2008 m. vasario 19 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

65ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti įstatymo nustatyti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės prašo atnaujinti praleistą terminą tuo pagrindu, kad sunkiai sirgo ir buvo apgaudinėjamas, nuo jo slepiama informacija.

66Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pagal pateiktus įrodymus pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negalėjo būti pripažintos svarbiomis ir skundo padavimo terminas jam neturėjo būti atnaujintas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tretysis suinteresuotas asmuo F. K. galėjo jį suklaidinti apie civilinės bylos nagrinėjimą ir apie skundžiamą sprendimą.

67Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje (adm. byla Nr. N-575-4029/2008) nurodė, kad sprendžiant, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, turi būti įvertinta, ar šios aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti nutarimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančio asmens fizines galimybes paštu ar per atstovą laiku paduoti skundą. Todėl tik tuo atveju, jei liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galimybes tiek, kad jis negalėjo parengti skundo ir jo išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu, ji gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję jo ligomis, nelaikytini svarbiomis priežastimis termino atnaujinimo prasme, kadangi jokie įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas, net ir esant minėtoms aplinkybėms, neturėjo galimybės tinkamai apginti savo interesus bei teises, teismui nebuvo pateikti.

68Dėl reikalavimo įpareigoti VAVA grąžinti 4,18 ha žemės A. B.

69Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės ir užbaigė bylą, priimdamas procesinį sprendimą – bylą nutraukti. Todėl šiai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m lapkričio 20 d. nutarčiai taikomos ABTĮ 86 straipsnio nuostatos. Pagal minėto straipsnio 3 dalį teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Pareiškėjas skundu prašė įpareigoti VAVA buvusiems savininkams F. ir S. K. priklausiusius 4,18 ha žemės, esančios Prunciškių kaime, Anykščių rajone, Utenos apskrityje, grąžinti A. B.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi priėmė nagrinėti šį pareiškėjo skundo reikalavimą. Analogiškas reikalavimas buvo keliamas ir pareiškėjo patikslintame skunde, t. y. panaikinti VAVA 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį ir Utenos apskrities 1999 m. rugsėjo 8 d. išvados Nr. 3192 dalį, nurodant, kad teisę atkurti nuosavybės teises į 4,18 ha žemės turi A. B.. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas šio pareiškėjo reikalavimo nenagrinėjo ir dėl jo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartyje nepasisakė. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

70Pažymėtina, kad bylos baigiamasis procesinis aktas turėjo būti sprendimas, o ne nutartis, nes skundu buvo keliami ir kiti reikalavimai, kurie turėjo būti sprendžiami nepriklausomai to, kad terminas skundui paduoti buvo neatnaujintas. Todėl nutartis naikintina visa apimtimi.

71Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teismas

Nutarė

72S. B. atskirąjį skundą patenkinti.

73Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

74Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas 2008 m. vasario 19 d. (I t. b.l. 3-8) kreipėsi į teismą,... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi (I t.... 6. Pareiškėjas 2008 m. gegužės 26 d. (I t. b.l. 117-121) pateikė patikslintą... 7. Pareiškėjas nurodė, jog apie VAVA sprendimą sužinojo tik 2008 m. vasario 3... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi... 10. Teismas nurodė, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33... 11. Pareiškėjo skundžiamo sprendimo apskundimo tvarką reglamentuoja specialus... 12. Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis nustato, kad jei... 13. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau... 14. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nuo... 15. Pareiškėjas, būdamas rūpestingas savo teisių gynėjas, turėjo... 16. Kaip vieną iš termino praleidimo priežasčių nurodo savo sveikatos būklę... 17. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 18. 30 d.), todėl pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą... 19. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas... 20. Teismas pažymėjo, kad 1999 m. rugsėjo 8 d. išvada „Dėl žemės miško,... 21. III.... 22. Atskiruoju skundu S. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio... 23. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 24. 1. Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje pasisakyta tik dėl reikalavimo... 25. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 25 d.... 26. 2. Įstatymas nepateikia sąrašo, kokios priežastys laikytinos svarbiomis,... 27. Taigi, pagrindinis kriterijus įvertinant, ar tam tikros priežastys laikytinos... 28. 3. Tretysis asmuo F. K., pasinaudodama pareiškėjo sunkia būkle bei tuo, jog... 29. 4. Visus pareiškėjui adresuotus laiškus F. K. paimdavo, pareiškėjui net... 30. 5. pareiškėjas, būdamas tokios sunkios sveikatos būklės, net jei ir būtų... 31. 6. Tretysis suinteresuotas asmuo N. S. atsiliepime pripažįsta, jog... 32. 7. Po civilinės bylos nagrinėjimo pagal K. K. ir S. B. ieškinį apie... 33. 8. Teismas rėmėsi formalia aplinkybe, jog pareiškėjas yra pasirašęs ant... 34. 9. Lietuvos Aukščiausiasis teismas praktikoje laikosi pozicijos, jog... 35. 10. Teismas nepagrįstai rėmėsi F. K. paaiškinimais, jog pareiškėjui buvo... 36. 11. Nagrinėjamu atveju negalima remtis nutartyje nurodyta LVAT nutartimi,... 37. 12. LR Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime nurodė, kad... 38. 13. LVAT savo praktikoje dėl teisės ginčyti apskrities viršininko... 39. 14. Utenos apskrities išvada civilinėje byloje pagal K. K. ir S. B. ieškinį... 40. Utenos apskrities viršininko administracija neprieštarauja pareiškėjo S. B.... 41. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad sutinka su pareiškėjo... 42. Tretieji suinteresuoti asmenys F. K. ir N. S. su atskiruoju skundu nesutinka ir... 43. Paaiškino, kad nepatenkinus apelianto prašymo atnaujinti praleistą terminą... 44. Nei apeliantas, nei jo atstovė nebandė teisme įrodyti visų pareiškėjo... 45. Visus procesinius dokumentus, nurodytoje civilinėje byloje, apeliantas gaudavo... 46. Jokių įrodymų dėl tariamo F. K. manipuliavimo savo broliu, informacijos nuo... 47. F. K. ir N. S. neneigia, kad S. B. yra ligonis, tačiau nesutinka su jo skunde... 48. S. B. nėra pripažintas neveiksniu, jis nėra toks ligonis, kuriam jo liga... 49. Tretieji suinteresuoti asmenys F. K. ir N. S. klausimą dėl Vilniaus apygardos... 50. Jeigu pareiškėjas 2005-2006 metais būtų tinkamai naudojąsis savo... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. Atskirasis skundas tenkintinas.... 54. Dėl Utenos apskrities 1999 m. rugsėjo 8 d. išvados Nr. 3192 dalies... 55. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas... 56. Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu 1057... 57. Teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis numato, kad nagrinėdami bylas, teismai... 58. Nr. A7-585/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 8, l. 207-231)... 59. Atsižvelgus į išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus... 60. Dėl reikalavimo panaikinti VAVA 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 41-13536... 61. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad... 62. Skundžiamas aktas, laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo... 63. Taigi, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, svarbu nustatyti datą, nuo... 64. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme pagal pareiškėjų K.... 65. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis... 66. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 67. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje... 68. Dėl reikalavimo įpareigoti VAVA grąžinti 4,18 ha žemės A. B.... 69. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą nagrinėjo iš... 70. Pažymėtina, kad bylos baigiamasis procesinis aktas turėjo būti sprendimas,... 71. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 72. S. B. atskirąjį skundą patenkinti.... 73. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį... 74. Nutartis neskundžiama....