Byla I-143-10-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant atsakovo Valstybinės metrologijos tarnybos atstovėms Sigitai Kaminskienei ir Svetlanai Vinžanovai,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 1, 2 ir 3 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalims bei 15 ir 16 straipsniui, bei 3 punktas ta apimtimi, kuria draudžia naudoti nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui iki įsakymo priėmimo sumontuotas metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Panevėžio apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriui dėl patikrinimo akto panaikinimo. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 12 d. nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti:

6ar Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1, 2 ir 3 punktai, nustatantys metrologinę kontrolę nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 15 ir 16 straipsniams, 2 straipsnio 7 ir 15 dalims;

7ar Įsakymo 3 punktas ta apimtimi, kuria draudžia naudoti nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui iki Įsakymo priėmimo sumontuotas metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams.

8Pareiškėjas Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodė, jog Įsakymas priimtas vadovaujantis Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB (toliau – ir Direktyva) 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktais.

9Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas suteikia teisę Valstybinei metrologijos tarnybai atlikti teisinį metrologinį reglamentavimą. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, o 16 straipsnis numato, kad teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai, bei prekių kiekis, taip pat esantis fasuotėse, matavimo indų tūris. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis matavimo priemonę apibrėžia kaip įrankį, prietaisą, sistemą, skirtus matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais, o šio straipsnio 15 dalis matavimo sistemą apibrėžia kaip kartu sujungtų matavimo priemonių ir kitokių įrenginių grupę tam tiktiems matavimams atlikti. Panašiai matavimo priemonė apibrėžta ir minėtos Direktyvos 4 straipsnyje. Pareiškėjo manymu, iš pateiktų Metrologijos įstatymo bei Direktyvos nuostatų matyti, jog matavimo priemone gali būti laikomas toks objektas, kurio funkcija ir paskirtis yra atlikti tam tikrus matavimo veiksmus, tačiau nuotolinio duomenų perdavimo kanalas yra naudojamas matavimo priemone (skaitikliu) išmatuotų duomenų (skaitiklio matavimo rezultato) perdavimui iš metrologiškai kontroliuojamų skaitiklių ir neatlieka matavimo funkcijos. Pareiškėjo nuomone, matavimo sistema turėtų apjungti ne vieną matavimo priemonę ir papildomus įtaisus, o kelias matavimo priemones su papildomais įtaisais.

10Panevėžio apygardos administracinis teismas taip pat nurodė, jog Direktyvos I priedo 10.4 ir 10.5 punktai numato, kad tiesioginio pardavimo sandoriams skirta matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad, įrengus ją pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiems sandorio šalims; jei tai svarbu tiesioginiams pardavimams, ant visų vartotojui pateiktų kvitų, kurie išduodami pagalbiniu įtaisu, neatitinkančiu atitinkamų šios direktyvos reikalavimų, turi būti atitinkama perspėjanti informacija; neatsižvelgiant į tai, ar komunalinėms paslaugoms skirtos matavimo priemonės rodmenis galima ar negalima skaityti nuotoliniu būdu, joje turi būti metrologiškai kontroliuojamas displėjus, kurį vartotojas galėtų pasiekti be įrankių; šio displėjaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina. Taigi, pasak pareiškėjo, Direktyva iš esmės reikalauja, kad abi sandorio šalys galėtų matyti matavimo rezultatą ir kad matavimo priemonėje būtų metrologiškai kontroliuojamas displėjus, tačiau nenurodo, jog duomenų perdavimas nuotoliniu būdu turi būti metrologiškai kontroliuojamas. Dėl nurodytų argumentų teismui kilo abejonių, ar ginčijamas Įsakymas, kuriuo nuotolinis duomenų perdavimo kanalas priskiriamas teisiniam metrologiniam reglamentavimui, neprieštarauja Metrologijos įstatymo 15, 16 straipsniams bei 2 straipsnio 7 ir 15 dalims.

11Be to, pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Įsakymo 3 punktas draudžia naudoti nuotoliniam duomenų perdavimui iki jo priėmimo sumontuotas metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, iš naujo neatlikus tipo patvirtinimo, t. y. Įsakymas, pasak pareiškėjo, galioja ir atgal. Todėl Panevėžio apygardos administraciniam teismui kilo abejonių, ar šia apimtimi Įsakymo 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) preambulėje įtvirtintiems teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams, kadangi ūkio subjektai, iki 2010 m. lapkričio 15 d. teisėtai sumontavę metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, teisėtai ir pagrįstai tikėjosi, kad galės naudotis šia funkcija be papildomų išlaidų, patikrinimų ir pan. Tačiau įsigaliojus Įsakymui, ūkio subjektai privalo arba nesinaudoti matavimo priemonių nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, arba atlikti naują tokios matavimo priemonės tipo tyrimą ir patvirtinimą, iš naujo atlikti metrologinę patikrą.

12II.

13Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Valstybinės metrologijos tarnybos atsiliepimas, kuris iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

141. Metrologijos įstatymo 17 straipsnis nustato, kad matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro tipo įvertinimas ir patvirtinimas bei metrologinė patikra, o pagal šio straipsnio 2 dalį, juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Įsakymas buvo priimtas pradėjus gauti asmenų skundus, kad montuojami karšto vandens skaitikliai su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, kurie, kaip sistema, nėra įteisinti metrologiškai. Asmenų susirūpinimas buvo susijęs su tuo, kad, naudojant nuotolinį matavimo priemonės rodmenų perdavimą, nepakanka to, kad pati matavimo priemonė, pavyzdžiui, šilumos skaitiklis, yra metrologiškai patikrinta – į nuotolinį rodmenų perdavimo kanalą įeina papildomi elementai, sudarantys papildomas paklaidas, ir todėl turi būti kalbama ne tik apie matavimo priemonę ir jos metrologinę patikrą, o apie matavimo sistemą ir sistemos metrologinę patikrą.

152. Priešingai nei nurodo Panevėžio apygardos administracinis teismas nutartyje, ginčijamo Įsakymo 1, 2 ir 3 punktai reglamentuoja ne reikalavimus nuotolinio duomenų perdavimo kanalui, o matavimo priemonėms su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, kurios vertinamos kaip matavimo sistemos. Jeigu matavimo priemonė rodmenis perduoda nuotoliniu būdu, prie jos yra prijungiama tam tikra įranga, imtuvas tuos rodmenis, t. y. namo ar buto suvartotos šilumos kiekį, turi priimti, tačiau nebūna patikrinta, ar perduodami matavimo priemonės rodmenys sutampa su priimamais rodmenimis, pagal kuriuos išrašoma sąskaita, turint omeny ir tai, kad neapsaugotos programinės įrangos pagalba galima lengvai įtakoti perduodamus rodmenis. Šiuo atveju Valstybinė metrologijos tarnyba ginčijamu įsakymu nenustatė naujos, anksčiau nebuvusios nuostatos, o tik priminė, kad matavimo priemonė su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija yra matavimo sistema ir privalu laikytis joms, kaip ir kitoms teisinei metrologijai priskirtoms matavimo priemonėms, taikomų teisės aktų reikalavimų.

163. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad matavimo priemonė – įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. Šio straipsnio 15 dalis apibrėžia matavimo sistemos sąvoką – tai kartu sujungtų matavimo priemonių ir kitokių įrenginių grupė tam tikriems matavimams atlikti. Taigi matavimo priemonė su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija yra matavimo sistema, kurią sudaro pati matavimo priemonė, duomenų iš matavimo priemonės nuėmimo jutiklis, informacijos kodavimo įrengimas, informacijos perdavimo sistemos imtuvui linija, informacijos priėmimas. Tad pats duomenų perdavimo kanalas nėra matavimo priemonė ir jam jokie metrologiniai reikalavimai nekeliami. Matavimo priemonės rodmenų perdavime dalyvauja daug sistemos elementų, programinė įranga, todėl sumarinė paklaida gali būti nebūtinai tokia pati, kaip matavimo priemonės, kas gali įtakoti paslaugos kainą. Norint, kad šiuo kanalu perduoti ir priimti rodmenys būtų teisėtai naudojami atsiskaitymo operacijoms, imtuvo rodmenys turi visiškai atitikti skaitiklio rodmenis. Tuo įsitikinti galima tik suformavus norimą metrologiškai įteisinti sistemą, jos sudedamąsias dalis, paveikias sąlygas, parengus bandymų programą ir atlikus reikiamus bandymus, patvirtinus sistemos tipą bei periodiškai atliekant metrologines patikras. Būtent tai įtvirtinta ginčijamo Įsakymo 1 ir 2 punktuose. Be to, Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Taigi ši nuostata atspindėta Įsakymo 3 punkte.

174. Matavimo sistemose su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija yra naudojama programinė įranga, o Direktyvos, kuri Lietuvoje įgyvendinta Valstybinės metrologijos tarnybos 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtintu Matavimo priemonių techniniu reglamentu, I priedo 8.3 punktas nurodo, kad metrologinėms charakteristikoms svarbi programinė įranga turi būti identifikuota kaip tokia, ir turi būti apsaugota. Šią nuostatą patikslina 8.1 punktas, nurodantis, kad matavimo priemonių metrologinių charakteristikų neturi nepriimtinu būdu veikti jungimas prie jo kito įtaiso, jokios prijungtų įtaisų savybės arba savybės kurio nors nuotolinio įtaiso, su kuriuo matavimo priemonė palaiko ryšį. Visos šios nuostatos gali būti įgyvendinamos tik metrologinių patikrų metu ir apsaugotos taikant patvirtintas plombavimo sistemas. Direktyvos I priedo „Esminiai reikalavimai“ 10.4 punktas nustato, kad tiesioginio perdavimo prekybiniams sandoriams skirta matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad įrengus ją pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiems sandorio šalims. Šis reikalavimas taip pat nevykdomas, kadangi naudojant nuotolinį rodmenų perdavimą ir nesant suformuotai konkrečiai matavimo sistemai, vartotojas neturi galimybės susipažinti su matavimo rezultatais ir įsitikinti, kad jo gauta sąskaita yra teisinga. Atsakovas pabrėžė, jog būtent savo veiksmais bei ginčijamu Įsakymu yra užtikrinami konstituciniai teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai, siekiant užkirsti kelią galimybei nesankcionuotai įtakoti matavimo priemonių (sistemų) rodmenis, tuo pačiu užtikrinant, kad mokesčiai būtų skaičiuojami už tokį paslaugos kiekį (šiluma, vanduo, elektra ir kt.), kurį vartotojai gauna iš tikrųjų.

185. Pareiškėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartyje nurodyta formuluotė – „<...> draudžia naudoti nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui iki Įsakymo priėmimo sumontuotas metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija <...>“ neatitinka tikrovės. Nors visi reikiami teisės aktai (Metrologijos įstatymas, Matavimo priemonių techninis reglamentas, Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės, Matavimo priemonių ir fasuotų prekių bei matavimo indų metrologinių parametrų atitikties įvertinimo tvarka ir kiti teisės aktai) galioja daug metų, tačiau dėl matavimo sistemų su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija metrologinio įteisinimo į Valstybinę metrologijos tarnybą nebuvo kreiptasi, sistemos buvo montuojamos neteisėtai, nes jų tipai nepatvirtinti ir metrologinė patikra neatliekama.

19Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

20III.

21Pareiškėjas kelia klausimą dėl Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 1, 2 ir 3 punktų tam tikra apimtimi atitikties Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalims bei 15 ir 16 straipsniui, o taip pat 3 punkto ta apimtimi, kuria draudžia naudoti nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui iki įsakymo priėmimo sumontuotas metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, atitikties konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams.

22Ginčijamos Įsakymo nuostatos nustato:

23„1. matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas turi būti patvirtintas tik atlikus reikiamus bandymus ir įsitikinus, kad telemetrinio kanalo duomenys visiškai atitinka matavimo priemonės parodymus;

242. matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus;

253. teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui“.

26Įsakymo preambulėje nustatyta, jog jis priimtas vadovaujantis Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto 2 dalimi, o taip pat įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių 1 priedo „Esminiai reikalavimai” 10.4 ir 10.5 punktus, nustatančius, kad tiesioginio pardavimo prekybiniams sandoriams skirta matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad, įrengus ją pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims, o matavimo priemonės displėjaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina. Tad, kaip seka iš Įsakymo preambulės, būtinumą priimti ginčijamą teisinį reguliavimą atsakovas grindžia cituotų Direktyvos nuostatų pagrindu daroma išvada, jog nuotolinio duomenų perdavimo kanalas, naudojamas atsiskaitymo duomenų surinkimui, turi būti metrologiškai kontroliuojamas.

27Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog, įvertinus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartyje nurodytus argumentus bei prašymo dalyje dėl Įsakymo 1, 2 ir 3 punktų atitikties atitinkamoms Metrologijos įstatymo nuostatoms teisinio reguliavimo, kurio teisėtumu abejojama, apibrėžtą apimtį (Įsakymo „1, 2 ir 3 punktai, nustatantys metrologinę kontrolę nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui“), pirmiausia pastebėtina, jog taip apibrėžta ginčijamo teisinio reguliavimo formuluotė dviprasmiška, kadangi suponuoja mintį, jog Įsakymo 1, 2 ir 3 punktai nustato tam tikrus reikalavimus nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui kaip savarankiškam įrenginiui (objektui). Galimai pagrindas taip aiškinti teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įsakymo 1, 2 ir 3 punktuose, kilo iš cituotos Įsakymo preambulės nuostatos, kad Įsakymas grindžiamas, be kita ko, tuo, jog „nuotolinio duomenų perdavimo kanalas, naudojamas atsiskaitymo duomenų surinkimui, turi būti metrologiškai kontroliuojamas“. Tačiau pažymėtina, jog ši nuostata negali būti vertinama atsietai nuo Įsakymo turinio. Ginčijamas Įsakymo 1 punktas nustato tam tikrą teisinį reguliavimą dėl matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipo patvirtinimo, o iš Įsakymo 2 punkto vienareikšmiškai seka, jog matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu vertinama kaip matavimo sistema. Taigi darytina išvada, jog ginčijamas Įsakymas nenustato metrologinės kontrolės nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui kaip tokiam (t. y. kaip atskirai matavimo priemonei, įrenginiui ar pan.), o Įsakymo preambulėje esanti nuoroda į tai, jog nuotolinio duomenų perdavimo kanalas turi būti metrologiškai kontroliuojamas, aiškintina kaip nustatanti būtinybę metrologiškai kontroliuoti nuotolinį duomenų perdavimo kanalą, kaip sudėtinę matavimo sistemos (t. y. matavimo priemonės su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija) dalį. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija šioje norminėje administracinėje byloje vertins Įsakymo 1, 2 ir 3 punktų, nesiaurinant šiose nuostatose įtvirtinto teisinio reguliavimo pareiškėjo nurodytu būdu, atitiktį Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalims bei 15 ir 16 straipsniams.

28Taip pat šiame kontekste pastebėtina, jog, kaip seka iš atsakovo paaiškinimų, pateiktų įrodymų bei individualios bylos, kurioje buvo inicijuota norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, medžiagos, Įsakymo 1, 2 ir 3 punktai reguliuoja teisinius santykius dėl matavimo priemonių, kurios sukonstruotos su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, t. y. matavimų priemonių su realiai naudojama (ketinama naudoti) nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija. Atitinkamai, darytina išvada, jog Įsakymas nenustato jokio teisinio reguliavimo matavimo priemonių, kurios yra pagamintos su galimybe nuotoliniu būdu perduoti duomenis, tačiau realiai tokia funkcija nesinaudojama (prie tokios matavimo priemonės nėra prijungta papildoma įranga, užtikrinanti galimybę naudotis tokia funkcija), atžvilgiu.

29IV.

30Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti Įsakymo 1, 2 ir 3 punktų atitiktį Metrologijos įstatymo (nagrinėjamoje norminėje administracinėje byloje aktuali 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-717 redakcija) 2 straipsnio 7 ir 15 dalims bei 15 ir 16 straipsniui.

31Metrologijos įstatymo 2 straipsnio, įtvirtinančios pagrindines šio įstatymo sąvokas, 7 dalis nustato, jog matavimo priemonė – įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais, o 15 dalis apibrėžia matavimo sistemą – tai kartu sujungtų matavimo priemonių ir kitokių įrenginių grupė tam tikriems matavimams atlikti.

32Metrologijos įstatymo 15 straipsnis įtvirtina teisinio metrologinio reglamentavimo sritis:

33„1. Teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos:

341) nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina;

352) matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis;

363) sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkosaugos ir darbų saugos srityse;

374) banko, mokesčių, muitinės ir pašto operacijoms;

385) atliekant matavimus teisėsaugos bei valstybės valdymo ir kontrolės institucijų pavedimu.

392. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“.

40Metrologijos įstatymo 16 straipsnis įtvirtina teisinio metrologinio reglamentavimo objektus:

41„1. Teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra:

421) matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai;

432) prekių kiekis, taip pat ir esantis fasuotėse, matavimo indų tūris.

442. Teisinio metrologinio reglamentavimo objektais taip pat gali būti matavimo metodai, jeigu tai nustato techniniai reglamentai ar kiti teisės aktai.“.

45Kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, abejonės dėl Įsakymo 1, 2 ir 3 punktų atitikties Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalims bei 15 ir 16 straipsniams iš esmės kilusios tuo aspektu, ar Valstybinė metrologijos tarnyba turėjo teisę Įsakymu reguliuoti teisinius santykius dėl matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, kaip patenkančių į teisinio metrologinio reglamentavimo sritį, kadangi, pasak pareiškėjo, tiek iš atitinkamų Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalių, apibrėžiančių matavimo priemonės bei matavimo sistemos sąvokas, tiek iš Direktyvos seka, jog matavimo priemone gali būti laikomas tik toks objektas, kurio funkcija ir paskirtis yra atlikti tam tikrus matavimus, tačiau nuotolinis duomenų perdavimo kanalas tokios (t. y. matavimo) funkcijos neatlieka. Taigi darytina išvada, jog, sprendžiant klausimą dėl Įsakymo 1, 2 ir 3 punktų teisėtumo, pirmiausia būtina įvertinti, ar matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija (kanalu) gali būti vertinama kaip matavimo priemonė – t. y. matavimo sistema, kuri, atitinkamai, patenka į teisinio metrologinio reglamentavimo sritį (Metrologijos įstatymo 15 str.) ir yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektas (Metrologijos įstatymo 16 str.).

46Vertinant pareiškėjo argumentų visumą, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog nekvestionuotina tai, jog esminė matavimo priemonės (inter alia matavimo sistemos) paskirtis – atlikti matavimus, ką nuosekliai pabrėžia ir pareiškėjas savo kreipimesi. Tačiau šiuo aspektu pastebėtina, jog nėra teisinių argumentų išvadai, jog minėta paskirtis – matuoti – Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalių prasme turi būti aiškinama itin siaurai, nustatant, jog matavimo sistemos, kaip tam tikros sujungtų priemonių ir kitų įrenginių grupės, teisinis kvalifikavimas matavimo priemone Metrologijos įstatymo prasme turi būti apibrėžiamas griežtai remiantis vien tik matavimo kriterijumi, t. y. kad išimtinai visi matavimo sistemos elementai turi turėti vienintelę paskirtį – matuoti. Todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo argumentais, jog matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tais atvejais, kai tokia funkcija yra naudojamasi (ketinama ją naudoti), ir tokios funkcijos pagalba gaunami (perduodami) tam tikri matavimo duomenys yra naudojami teisinio metrologinio reglamentavimo srityse (pvz., nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.), vertintina kaip matavimo sistema – t. y. prie matavimo priemonės (kuri gali būti naudojama ir savarankiškai) prijungus tam tikrą papildomą įrangą, užtikrinančią galimybę naudotis nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, sukuriama kokybiškai nauja ir vientisa matavimo sistema. Būtent toks aiškinimas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro prielaidas užtikrinti objektyvias ir realias galimybes įgyvendinti teisinio metrologinio reglamentavimo paskirtį, kuri kyla iš Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 31 dalies – užtikrinti teisingus matavimo rezultatus.

47Atsižvelgiant į tai, jog, kaip konstatuota, matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija (tais atvejais, kai tokią funkciją ketinant naudoti, prie matavimo priemonės yra prijungiama tam tikra papildoma įranga) laikytina matavimo sistema, t. y. matavimo priemone Metrologijos įstatymo prasme, akivaizdu, jog tokiai matavimo sistemai taikytini ir atitinkami Metrologijos įstatymo reikalavimai, inter alia reikalavimai dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo – matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo, bei matavimo priemonės patikros (Metrologijos įstatymo 17 str. 1 d., 18 str., 19 str.). Todėl darytina išvada, kad atsakovas, kaip metrologinio laidavimo sistemos subjektas, kurio viena iš funkcijų – atlikti teisinį metrologinį reglamentavimą (Metrologijos įstatymo 9 str. 2 d. 3 p.), o teisinio metrologinio reglamentavimo tikslas, kaip minėta, – užtikrinti, jog matavimo rezultatai, naudojami teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, būtų teisingi, buvo kompetentingas nustatyti ginčijamą teisinį reguliavimą, detalizuojantį tam tikras Metrologijos įstatymo nuostatas, t. y. detalizuoti, jog matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija laikytina matavimo sistema, atitinkamai Įsakymo 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtinant iš Metrologijos įstatymo kylančias nuostatas dėl būtinybės atlikti tokios matavimo priemonės (matavimo sistemos) tipo patvirtinimo procedūrą ir patikrą (Metrologijos įstatymo 17 str. 1 d., 18 str., 19 str.), bei nuostatą, jog tais atvejais, kai matavimo priemonės tipas patvirtintas be nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcijos įvertinimo, tokia priemonė negali būti naudojama nuotoliniam duomenų perdavimui (Metrologijos įstatymo 13 str. 3 d.). Remiantis nurodytais argumentais, konstatuotina, jog Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 1, 2 ir 3 punktai, nustatantys tam tikrus reikalavimus matavimo priemonei su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, kaip matavimo sistemai, neprieštarauja Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalims, o taip pat, įvertinus, jog matavimo priemonės (matavimo sistemos), tais atvejais, kai jos naudojamos Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje apibrėžtose teisinio metrologinio reglamentavimo srityse (inter alia nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina), priskirtinos prie teisinio metrologinio reglamentavimo objektų (Metrologijos įstatymo 16 str.), darytina išvada, jog Įsakymo 1, 2 ir 3 punktai neprieštarauja ir Metrologijos įstatymo 15 ir 16 straipsniams.

48V.

49Pareiškėjas Panevėžio apygardos administracinis teismas taip pat prašo ištirti, ar Įsakymo 3 punktas ta apimtimi, kuria draudžia naudoti nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui iki Įsakymo priėmimo sumontuotas metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, neprieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams. Prašymas šioje dalyje grindžiamas tuo, jog, pasak pareiškėjo, ūkio subjektai, iki Įsakymo priėmimo 2010 m. lapkričio 15 d. teisėtai sumontavę metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, teisėtai ir pagrįstai tikėjosi, kad galės naudotis šia funkcija be papildomų išlaidų, patikrinimų ir pan., tačiau įsigaliojus Įsakymui, ūkio subjektai privalo arba nesinaudoti matavimo priemonių nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, arba atlikti naują tokios matavimo priemonės tipo tyrimą ir patvirtinimą, iš naujo atlikti metrologinę patikrą.

50Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, ne kartą yra pažymėjęs, kad šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; šie principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Aiškindamas konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).

51Taigi, kaip seka iš pareiškėjo argumentų, galimas Įsakymo 3 punkto nurodyta apimtimi prieštaravimas teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principui siejamas su tuo, jog, pasak pareiškėjo, ūkio subjektai, teisėtai sumontavę metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, teisėtai ir pagrįstai tikėjosi, kad galės naudotis šia funkcija be papildomų išlaidų, patikrinimų ir pan. Tačiau su tokiu aiškinimu nesutiktina. Konstatavus, jog matavimo priemonė su prijungta papildoma įranga, užtikrinančia realią (o ne potencialią) galimybę naudotis nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, vertintina kaip matavimo sistema, t. y. vientisa ir kokybiškai nauja matavimo priemonė Metrologijos įstatymo prasme, akivaizdu, jog tokiai sistemai privalomi atitinkami Metrologijos įstatyme įtvirtinti reikalavimai dėl tipo patvirtinimo bei patikros. Taigi tais atvejais, kai teisinis metrologinis patvirtinimas atliktas matavimo priemonei, turinčiai galimybę duomenis perduoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu, kaip savarankiškai priemonei, o ne kaip matavimo sistemai (prie tokios matavimo priemonės prijungus (sukonstravus) tam tikrą įrangą, įrenginius ir pan., užtikrinančius galimybę naudotis tokia funkcija), ūkio subjektams negalėjo kilti teisėtų lūkesčių tokią matavimo priemonę, prie jos prijungus tam tikrą papildomą įrangą ir taip suformavus kokybiškai naują matavimo priemonę (matavimo sistemą), ją naudoti teisinio metrologinio reglamentavimo srityse neįvykdžius Metrologijos įstatymo keliamų reikalavimų tokiai matavimo sistemai, t. y. pažeidžiant atitinkamas Metrologijos įstatymo nuostatas. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 3 punktą prieštaraujančiu konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

53Pripažinti, kad Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 1, 2 ir 3 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalims bei 15 ir 16 straipsniui, bei 3 punktas neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams.

54Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal... 3. Išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Panevėžio apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą... 6. ar Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d.... 7. ar Įsakymo 3 punktas ta apimtimi, kuria draudžia naudoti nuotoliniam... 8. Pareiškėjas Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodė, jog... 9. Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas suteikia teisę... 10. Panevėžio apygardos administracinis teismas taip pat nurodė, jog Direktyvos... 11. Be to, pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Įsakymo 3 punktas draudžia... 12. II.... 13. Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame... 14. 1. Metrologijos įstatymo 17 straipsnis nustato, kad matavimo priemonių... 15. 2. Priešingai nei nurodo Panevėžio apygardos administracinis teismas... 16. 3. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad matavimo priemonė... 17. 4. Matavimo sistemose su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija yra naudojama... 18. 5. Pareiškėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartyje nurodyta... 19. Išplėstinė teisėjų kolegija... 20. III.... 21. Pareiškėjas kelia klausimą dėl Valstybinės metrologijos tarnybos... 22. Ginčijamos Įsakymo nuostatos nustato:... 23. „1. matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio)... 24. 2. matavimo priemonė su nuotoliniu ( 25. 3. teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės,... 26. Įsakymo preambulėje nustatyta, jog jis priimtas vadovaujantis Metrologijos... 27. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog, įvertinus Panevėžio apygardos... 28. Taip pat šiame kontekste pastebėtina, jog, kaip seka iš atsakovo... 29. IV.... 30. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti Įsakymo 1, 2 ir 3 punktų... 31. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio, įtvirtinančios pagrindines šio... 32. Metrologijos įstatymo 15 straipsnis įtvirtina teisinio metrologinio... 33. „1. Teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms,... 34. 1) nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio... 35. 2) matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo... 36. 3) sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkosaugos ir darbų saugos srityse;... 37. 4) banko, mokesčių, muitinės ir pašto operacijoms;... 38. 5) atliekant matavimus teisėsaugos bei valstybės valdymo ir kontrolės... 39. 2. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą... 40. Metrologijos įstatymo 16 straipsnis įtvirtina teisinio metrologinio... 41. „1. Teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra:... 42. 1) matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai; ... 43. 2) prekių kiekis, taip pat ir esantis fasuotėse, matavimo indų tūris.... 44. 2. Teisinio metrologinio reglamentavimo objektais taip pat gali būti matavimo... 45. Kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, abejonės dėl Įsakymo 1, 2 ir 3... 46. Vertinant pareiškėjo argumentų visumą, išplėstinė teisėjų kolegija... 47. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip konstatuota, matavimo priemonė su nuotolinio... 48. V.... 49. Pareiškėjas Panevėžio apygardos administracinis teismas taip pat prašo... 50. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinius teisėtų lūkesčių... 51. Taigi, kaip seka iš pareiškėjo argumentų, galimas Įsakymo 3 punkto... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 53. Pripažinti, kad Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m.... 54. Sprendimas neskundžiamas....