Byla 2S-947-464/2011
Dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Dalia Kačinskienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

3pareiškėja A. Č. 2010-12-23 su pareiškimu (b.l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė CPK 444 str. 2 d. 5 p. pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažas, esantis ( - ) , nuosavybės teise priklausė pareiškėjos sutuoktiniui V. Č.. Nurodė, kad jos sutuoktinis, turėdamas tam leidimą, 1963 m. pastatė garažą, tačiau iki mirties 2010-05-11 jo neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Mirus sutuoktiniui pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet kol garažas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, pareiškėja negali priimti palikimo. Pareiškėja taip pat kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau jai buvo nurodyta, kad mirusio sutuoktinio vardu nėra galimybių įregistruoti nekilnojamojo turto, todėl reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-12-28 nutartimi (b.l. 4) atsisakė priimti pareiškėjos A. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškimas paduotas su esminiais trūkumais ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad tuo atveju, kai asmuo, teisėtai pastatęs pastatą, bet neįregistravęs jo ir nuosavybės teisės į jį, miršta, pastato registraciją ir nuosavybės teisę į jį administracine tvarka turi teisę atlikti jo įpėdinis. Šiuo atveju įpėdinis turi pateikti Nekilnojamojo turto registrui pažymą iš notaro biuro apie tai, kad kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, leidimą statybai bei įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Įregistravus pastatą, įpėdiniui išduodamas pažymėjimas, kurio pagrindu notaras išduoda paveldėjimo liudijimą. Pareiškimas sietinas su nuosavybės teisės registracija, tuo tarpu remiantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašymą įregistruoti daiktus, daiktines teises ar juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima viešo registro tvarkytojas, o iš pareiškimo matyti, kad pareiškėja dėl garažo registracijos nesikreipė.

5Pareiškėja A. Č. atskiruoju skundu (b.l. 7-8) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jos pareiškimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjos sutuoktiniui V. Č. nuosavybes teise priklausė nekilnojamasis turtas – garažas, pareiškėja negali įforminti šio nekilnojamojo daikto paveldėjimo dokumentų. Kad bendras garažų statinys, kurį sudaro 67 garažų boksai, pagal jo statybos metu galiojusią tvarką buvo pripažintas tinkamu naudotis (nėra nukrypimų nuo normatyvinių statybos dokumentų) pagrindžia tokia aplinkybė, jog šis statinys, kaip objektas, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus Nr. ( - ). Atkreipia dėmesį, kad dar sutuoktiniui esant gyvam 2010-04-30 jo įgaliotas asmuo jau kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybes teisių į šį garažą įregistravimo, tačiau prašymą VĮ Registrų centras atsisakė patenkinti, nepateikus nuosavybes teisę patvirtinančio dokumento – statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto. VĮ Registrų centro sprendimas gautas jau V. Č. mirus, todėl kur yra statinio priėmimo dokumentai, pareiškėjai nežinoma, tarp mirusio sutuoktinio daiktų tokių dokumentų nebuvo rasta. Šių dokumentų negalima gauti ir kita tvarka. Pareiškėja po sutuoktinio mirties nesikreipė į VĮ Registrų centras, kadangi negali gauti ar atkurti dokumentų, reikalingų patvirtinti mirusio sutuoktinio nuosavybės teisę. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimas yra sietinas su nuosavybes teisine registracija, o ne su pastato valdymo teises nustatymu, neatitinka faktinių aplinkybių ir užkerta kelia pareiškėjai paveldėti mirusio sutuoktinio turtą.

6Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

7Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto priėmimo klausimą, nevisiškai tinkamai įvertino apeliantės prašymo esmę bei nurodomas aplinkybes, todėl jau šioje pradinėje bylos proceso stadijoje nepagrįstai konstatavo, jog toks pareiškimas teisme nenagrinėtinas. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo grąžintinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

8Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. CPK 445 str. nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai yra juridinę reikšmę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme.

9Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, konstatavo, kad apeliantė, būdama mirusiojo sutuoktinio įpėdine, gali atlikti nekilnojamojo daikto teisinę registraciją, todėl pasiūlė apeliantei ginti savo teises tiesiogiai kreipiantis į VĮ Registrų centrą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis nesutinka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Iš dokumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui kartu su apeliantės pareiškimu, matyti, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro skyrius, 2010-04-30 sprendimu Nr. 1551741 nustatęs, jog V. Č. nepateikė visų dokumentų, reikalingų jo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti, atsisakė įregistruoti jo nuosavybės teisę. Taigi apeliantė, tvirtindama apie reikiamų dokumentų teisinei registracijai mirusiojo V. Č. vardu atlikti nebuvimą, tokio pirmosios instancijos teismo pasiūlymo realiai įgyvendinti negali, o jos kreipimosi į teismą tikslas ir yra kliūčių teisinei registracijai atlikti pašalinimas, tvirtinant, jog reikami dokumentai buvo, tą, apeliantės manymu, patvirtina paties statinio priėmimas bei įregistravimas viešame registre (suformuotas ir inventorizuotas pats nekilnojamojo turto objektas), tačiau reikiami nuosavybę patvirtinantys dokumentai yra neišlikę ir kitu būdu ji gauti tokių dokumentų negali. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms jau pareiškimo priėmimo stadijoje vertinti, kad prašomas nustatyti faktas nėra juridinis, kadangi pareiškėja gali kitu keliu pasiekti norimą rezultatą, bei šiuo pagrindu atsisakyti priimti jos pareiškimą, nebuvo galima.

10Pastebėtina, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria teisinį nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip nuosavybės sampratos elementas ar jos atsiradimo pagrindas, taigi pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė. Tik tokio įrodinėjimo procese galima daryti vienokią ar kitokią išvadą apie statybos būdu sukurto daikto galimą įteisinimą, apie statybų proceso legalumą (jo teisėtumą).

11Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p.

Nutarė

12Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai