Byla e2-1482-454/2018
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. N

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Aistei Jungaitytei, Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, Jurgitai Radauskaitei, Erikai Mosteikaitei, dalyvaujant ieškovui V. N., jo atstovei advokatei Renatai Cibulskienei, atsakovei J. N., jos atstovei advokato padėjėjai Raimondai Aleksandravičiūtei, trečiajam asmeniui L. N.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei J. N. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. N..

3Teismas

Nustatė

4ieškovas ieškiniu prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 3420,72 Eur skolą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–4).

5Ieškovas ieškinyje nurodė, ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių santuoka buvo nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu Kaišiadorių rajono apylinkės teismui 2014 m. balandžio 17 d. patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be kitų dalykų, sutartimi šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Ieškovas ir atsakovė įvertinę savo turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius nustatė 300 Lt išlaikymo dydį (ieškovas moka 300 Lt išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. N., o atsakovė moka išlaikymą nepilnametei dukrai L. N.). Nepaisant teismo patvirtinto šalių susitarimo dėl vaikų gyvenamosios vietos, atsakovė J. N. abu nepilnamečius vaikus paliko auginti ieškovui ir 2014 m. rugpjūčio mėnesį išvyko gyventi į Norvegijos karalystę. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. nepilnamečiai vaikai gyveno su ieškovu. Nors ieškovas turi nuosavybės teise 1/2 dalį gyvenamojo namo ( - ), siekdamas geresnių sąlygų vaikų išsimokslinimui, ieškovas persikėlė į Vilnių, išsinuomojo butą, kuriame apsigyveno kartu su vaikais. Ieškovas abu vaikus išlaikė, mokėjo už ugdymą prailgintoje grupėje, būrelius ir t. t. Šalių sutarimu, vaikų išlaikymui skirtas sumas, kiekvieną mėnesį po 600 Lt (173,78 Eur), atsakovė turėjo pervesti ieškovui. Tam, kad ieškovas galėtų išlaikyti vaikus, jis dirbo dvejuose darbuose: 1 etatu UAB „( - )“ ir 0,25 etato UAB „( - )“. Atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2016 m. liepos nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovui pervedė iš viso 750 Eur, iš kurių 200 Eur buvo atsakovės dovana gimtadienio proga M. N.. Atsakovė paprašė ieškovo, kad jis nupirktų dviratį ir perduotų sūnui. Ieškovas taip ir padarė. Ieškovo žiniomis, atsakovė J. N. pervesdavo nepilnametei dukrai L. N. į jos asmeninę sąskaitą sumas asmeninėms išlaidoms, tačiau atsakovas nežino kokios tai sumos, nes nepilnametė dukra tas sumas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, prie bendrų šeimos išlaidų gautais pinigais neprisidėdavo, o ieškovas dukrą išlaikė savo lėšomis. Nuo 2016 m. liepos mėnesio ieškovei grįžus iš Norvegijos, vaikai apsigyveno su ieškove. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d sprendimu atsakovė turėjo mokėti po 600 Lt (173,78 Eur) išlaikymą nepilnamečiams vaikams (po 300 Lt (86,89 Eur) kiekvienam), nes abu nepilnamečiai vaikai nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. gyveno su ieškovu ir buvo jo išlaikomi. Tuo tarpu ieškovė vaikų išlaikymui per laikotarpį 2014 m. rugpjūčio mėn. – 2016 m. liepos mėn. ieškovui pervedė tik 750 Eur (iš kurių 200 Eur buvo skirti jos asmeninei dovanai gimtadienio proga sūnui M. N.), nors turėjo skirti 4170,72 (24 mėn. x 86,89 Eur x 2), todėl liko skolinga ieškovui 3420,72 Eur. Atsakovė neteikė tinkamo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams 2014 m. rugpjūčio mėn. – 2016 m. liepos mėn., todėl ieškovas teikė ne tik jam priklausantį išlaikymą, bet ir vykdė vaikų išlaikymo prievolę už atsakovę. Ieškovas abiejų vaikų išlaikymui 2014 m. rugpjūčio mėn. – 2016 m. liepos mėn. skirdavo apie 1100 Eur kas mėnesį: pirkdavo reikalingus daiktus, be to L. N. jos poreikių tenkinimui, kartais pervesdavo pinigus į jos kortelę. Atsakovė, kuri gyveno ir dirbo Norvegijoje, be to, gaudavo socialines išmokas už nepilnamečius vaikus, vaikų išlaikymui 2014 m. rugpjūčio mėn. – 2016 m. liepos mėn. skyrė tik 750 Eur , t. y. 31,25 Eur per mėnesį, po 15,63 Eur kiekvienam vaikui, nors teismo sprendime nustatytas išlaikymas – 86,89 Eur per mėnesį. Atsakovė nevykdė nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės, už ją šią prievolę vykdė ieškovas.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo; priteisti iš ieškovo atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 73–79).

7Atsakovė atsiliepime nurodė, atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad po santuokos nutraukimo 2014 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė laikinai išvyko dirbti į Norvegiją, dėl to tuo metu šalių tarpusavio susitarimu abu nepilnamečiai vaikai apsigyveno kartu su savo tėvu. Kol buvo išvykusi atsakovė siųsdavo abiejų vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas, dalį pinigų pervesdama į vaikų tėvo banko sąskaitą, dalį pinigų pervesdama į šalių dukters banko sąskaitą. Šią aplinkybę dėl atsakovės mokėto išlaikymo patvirtina prie ieškinio pridėtas ieškovo banko sąskaitos išrašas dėl 750 Eur pervedimo vaikų išlaikymui į ieškovo banko sąskaitą, taip pat prie šio atsiliepimo pridedamas L. N. banko sąskaitos išrašas dėl 3814,62 Eur pervedimo vaikų išlaikymui į šalių dukters banko sąskaitą. Atsakovė į Lietuvą grįždavo mažiausiai 3-4 kartus per metus ir nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio į Lietuvą ji buvo grįžusi apie 5-8 kartus, visais kartais ji pasiimdavo vaikus su savimi šventiniu laikotarpiu ar per jų atostogas ir visapusiškai jais rūpindavosi bei teikdavo materialinį išlaikymą grynaisiais pinigais, kas per nurodytą laikotarpį galėjo sudaryti ne mažiau kaip 500-800 Eur ieškovui perduota grynųjų pinigų suma, dėl to taip ji dar papildomai prisidėjo prie vaikų išlaikymo ir tai taip pat turėtų būti įvertinta. Atsakovė į Lietuvą gyventi grįžo 2016 m. liepos mėnesį, nuo to laiko abu vaikai nebegyvena su savo tėvu, kadangi jie pasirinko gyventi su mama, vaikų tėvas tam neprieštaravo. Šalių dukra L. N. dar 2016 m. birželio mėnesį išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę ir į Lietuvą grįžo 2016 m. rugpjūčio 18 d. bei iš karto apsigyveno kartu su savo mama. Šalių sūnus M. N. su mama gyvena nuo pat jos grįžimo į Lietuvą. Ieškovas nepagrįstai skaičiuoja įsiskolinimą ir už 2016 m. liepos mėnesį. Laikinas vaikų apsigyvenimas kartu su savo tėvu buvo tik šalių susitarimo reikalas. Iki to laiko, kai atsakovė išvyko abu vaikai gyveno būtent su savo mama, taigi jie gyveno ne atskirai, kaip buvo numatyta teismo sprendime, kad sūnus gyvens su mama, o dukra – su tėvu. Po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ieškovas praktiškai nesirūpino vaikais, o atsakovė viena juos išlaikė. Dėl to, jeigu vertinti kaip šalys laikėsi teismo sprendimo arba tiksliau, teismo patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties sąlygų, tai galima teigti, kad abi šalys formaliai nesilaikė šių sąlygų ir visus vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo bei kitus klausimus sprendė tarpusavio susitarimo būdu. Ieškovas į Vilnių jis persikėlė gyventi tikrai ne dėl geresnių sąlygų vaikų mokymuisi, o būtent dėl santykių su kita moterimi ir persikėlė 2013 m. rugsėjo mėnesį, nuo to laiko šalys kartu nebegyveno kartu, o esant tokiai situacijai, kai santuoka faktiškai buvo iširusi 2014 m. kovo mėnesį atsakovė inicijavo santuokos nutraukimą, tuo tarpu abu vaikai su ieškovu apsigyveno tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kai jis jau turėjo gyvenamąją vietą Vilniuje. Ieškovas per du darbus yra dirbęs tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ir po to, kai vaikai apsigyveno su mama, dėl to tai, kad ieškovas dirbo dviejuose darbuose neva tai kad galėtų išlaikyti vaikus yra tik interpretacinio pobūdžio aplinkybė. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad šalių susitarimu vaikų išlaikymui skirtas sumas atsakovė kiekvieną mėnesį turėjo pervesti būtent į ieškovo banko sąskaitą, tačiau realiai tokio susitarimo tarp šalių nėra buvę. Ieškovas visą laiką žinojo, kad šalių dukra turi banko sąskaitą ir kad praktiškai kiekvieną mėnesį atsakovė jai perveda pinigų, kurie atsakovės nurodymu turėdavo būti padalinti – dalis duodama ieškovui, dalis paliekama šalių dukrai jos išlaidoms. Tokia situacija tarp šalių susiklostė dėl to, kad šalys nuolatos konfliktuodavo dėl rūpinimosi vaikais, kadangi vaikai skųsdavosi ne tik blogu tėvo elgesiu ir nuolatiniais konfliktais namuose, tačiau ir tuo, kad jis tinkamai jais nesirūpindavo, nepirkdavo jiems reikalingų daiktų, niekur nesivesdavo laisvalaikiu ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai atsakovė pradėjo siųsti pinigus savo dukrai jai buvo 16 metų, o gyveno ji tėvo namuose beveik iki 18 metų, taigi buvo pakankamai suaugęs žmogus, bei buvo labai savarankiška ir atsakinga, dėjo daug pastangų į mokslus, visada elgdavosi rimtai, dėl to atsakovei niekada nekilo jokių abejonių, kad vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas ji gali pervesti į dukters banko sąskaitą. Juo labiau, kad tokiu būdu bent dalinai būdavo užtikrinami dukters poreikiai, kadangi kiek atsakovė žinojo iš savo dukters nuolatos su ja bendraudama, tai ieškovas dažniausiai piktybiškai neduodavo jai pinigų. Taip pat kyla abejonių dėl ieškovo nurodytų išlaidų vaikų poreikiams, iš viso apie 1100 Eur dviems vaikams per mėnesį. Pateikiami maisto prekių, drabužių, avalynės, kosmetikos parduotuvių, vaistinių ir kt. paslaugų apmokėjimo kvitai ir čekiai faktiškai gali patvirtinti didžiąją dalį šalių dukros L. N. išlaidų tuo laikotarpiu, kai šalių dukra gyveno su savo tėvu, kadangi jie surinkti asmeniškai pačios L. N.. Šalių dukra tik dalį jai pervedamų pinigų išleisdavo savo būtiniems poreikiams. Nors šie duomenys negali patvirtinti kokias konkrečiai pinigų sumas L. N. kiekvieną mėnesį perduodavo savo tėvui, tačiau remiantis tikimybių pusiausvyros principu turbūt visiškai nelogiška būtų daryti išvadą, kad gaudama po 150-350 Eur per mėnesį į savo banko sąskaitą vien iš mamos dukra visa tai išleisdavo savo asmeniniams poreikiams, o tėvas neva tai visapusiškai rūpindamasis dukros poreikiais išleisdavo dar papildomai 611 Eur per mėnesį, kadangi bendras vieno vaiko išlaikymo dydis tokiu atveju būtų kone 8-11 kartų didesnis nei šalių nustatytas 87 Eur išlaikymo dydis vienam vaikui. Be to, pateikiami duomenys patvirtina ir tai, kad tai nebuvo koks nors sąmoningas šalių dukters išlaidavimas ar kad pinigai būdavo leidžiami neapgalvotai, visiškai nereikalingiems dalykams, atvirkščiai, akivaizdu, šie duomenys patvirtina, kad šalių dukra pinigus leisdavo tik jos amžių atitinkantiems būtiniems dalykams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas praktiškai nėra pateikęs jokių duomenų apie išlaidas dukters poreikiams, dėl to, manytina, tai yra logiškai paaiškinama, kadangi šalių dukra buvo pakankamo amžiaus (16-18 m.) savarankiškai disponuoti pinigais ir pati pasirūpinti savo poreikiais. Kadangi pagal pateiktus duomenis šalių dukros turėtos išlaidos buvo aiškiai mažesnės nei atsakovės jai pervestos pinigų sumos, per mėnesį tai sudarydavo apie 70-90 Eur, dėl to neturėtų būti jokių abejonių, kad šalių dukra pati nebūtų galėjusi išleisti visų jai pervestų pinigų, kas suponuoja ir logišką išvadą, kad dalį pinigų ji tikrai galėdavo atiduoti savo tėvui ir taip prisidėti prie bendrų šeimos poreikių.

8Atsižvelgiant į tai, kad bendra atsakovės į ieškovo ir šalių dukters banko sąskaitas pervesta 4564,62 Eur išlaikymo suma yra kiek didesnė nei atsakovė turėjo pareigą per ieškinyje nurodytą laikotarpį formaliai išmokėti ieškovo nurodomą 4170,72 Eur išlaikymo sumą, bei atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, atsakovė ir kitomis formomis rūpinosi vaikų poreikiais grįždama į Lietuvą juos lankyti bei išlaikymui skirtas pinigų sumas perduodama ir grynaisiais pinigais, dėl to, manytina, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, priešingu atveju tai reikštų, kad ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita.

9Ieškovas per daugiau nei 2 metus, kai vaikai gyveno su juo, ne tik kad apskritai nei karto nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl jos mokamo išlaikymo, tačiau nei karto nesikreipė ir į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo ar dėl išlaikymo dydžio padidinimo, taip pat nesikreipė ir į antstolį dėl vykdymo proceso, nors turėjo visas procesines galimybes imtis šių veiksmų.

10Trečiasis asmuo L. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 78–81).

11Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutraukus santuoką abi šalys nesilaikė teismo sprendimo, pagal kurį šalių dukra turėjo gyventi su ieškovu, o sūnus turėjo gyventi su atsakove. Po santuokos nutraukimo abu vaikai kaip ir anksčiau gyveno pas mamą ir praktiškai ji viena juos išlaikė. Mama ieškojo būdų kaip toliau pragyventi ir nusprendė vykti į Norvegijos Karalystę ieškotis darbo, taigi ji susitarė su ieškovu, kad vaikai laikinai pagyvens pas jį, kol ji dirbs užsienyje. Kitu atveju, ieškovas neprivalėjo priimti abu vaikus gyventi pas save, jis galėjo su tuo nesutikti, arba imtis teisinių priemonių ir abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo bei abiem vaikams prisiteisti išlaikymą. Pirmiausia tarp šalių faktiškai susiklostė tarpusavio susitarimu, o ne teismo sprendimu paremti santykiai.

12Ieškovas su savo šeima negyveno jau nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, tada jis išsikėlė gyventi į Vilnių su kita moterimi. Kadangi pas ieškovą vaikai apsigyveno maždaug 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir ieškovas Vilniuje nuomojamame bute jau gyveno apie metus laiko, dėl to nebuvo jokio tikslo siekti geresnių sąlygų vaikų išsilavinimui ir dėl to nuomoti būstą Vilniuje. Gyventi pas ieškovą trečiajam asmeniui buvo labai sunku psichologiškai dėl nuolatinės įtampos, dėl ko tikrai neturėjo geresnių sąlygų išsimokslinimui.

13Ieškovas byloje yra pateikęs tik čekius ir kvitus už M. N. maitinimą mokykloje ir prailgintą grupę, taip pat kvitus už kitas išlaidas. Ir nors nurodyta, kad tie kvitai patvirtina ir trečiojo asmens išlaidas, tačiau iš tiesų jie rodo tik išlaidas jos broliui – vaikiškiems drabužiams, avalynei, žaislams. Nei vieno iš tų kvitų trečiasis asmuo neatpažino, kad tai būtų išlaidos būtent jai, kadangi tiek drabužius, tiek avalynę, tiek mokyklines prekes, higienos prekes, medikamentus ir t. t. ji pati sau pirkdavosi ir tai patvirtina atsakovės byloje pateikti jos kvitai, čekiai, sąskaitos, bei jos banko sąskaitos išrašas. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas dukrą pilnai išlaikė ir dėl to gali reikalauti skolos už dukros išlaikymą. Su ieškovo žinia trečiasis asmuo laisvai disponuodavo dalimi jos išlaikymui mamos pervedamais pinigais, kurie didžiąja dalimi užtikrindavo jos visus poreikius ir pačiam ieškovui nereikėdavo tuo rūpintis, ieškovui buvo priimtina tokia situacija, taigi jis rūpinosi tik brolio poreikiais. Mamos prašymu pats ieškovas padėjo trečiajam asmeniui atsidaryti banko sąskaitą ir suteikė leidimą laisvai disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Su ieškovo leidimu 2014 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta Fizinio asmens banko sąskaitos sutartis, Elektroninių paslaugų teikimo sutartis ir Swedbank jaunimo programos Zoom dalyvio sutartis, taip pat 2014 m. rugsėjo 12 d. jai išduota banko kortelė pagal Swedbank jaunimo programos Zoom mokėjimo kortelės sutartį. Kadangi jos banko sąskaita buvo atidaryta tam, kad gautų išlaikymui skirtus pinigus iš mamos ir ieškovas tai žinojo, dėl to nebuvo jokio konkretaus šalių susitarimo, kad išlaikymui skirti pinigai turi būti pervedami tik į ieškovo banko sąskaitą. Kitu atveju ieškovas iš karto turėjo tam prieštarauti ir reikalauti, kad pinigai būtų pervedami tik į jo sąskaitą. Tačiau per visą tą laiką, kai dukra gyveno pas ieškovą, jis nei karto neišreiškė tokios valios, kad nelaiko to tinkamu išlaikymu, kas būtų leidę elgtis kitaip ir iš anksto numatyti ieškovo elgesį. Ieškovas per du darbus dirbo dar iki to laiko, kai vaikai apsigyveno pas jį. Taip pat ir jiems persikrausčius gyventi pas mamą ieškovas toliau dirbo per du darbus. Ieškovui tai buvo įprasta darbinė praktika dirbti per du darbus ir tai negali būti vien tik siejama su ieškovo pastangomis išlaikyti vaikus.

14Trečiasis asmuo mamos pervedamus pinigus naudojo savo amžių atitinkantiems būtiniems poreikiams, tai buvo drabužiai, avalynė, higienos prekės ir moteriškos priežiūros priemonės, mokyklinės prekės, kitos išlaidos mokykloje, medikamentai, laisvalaikio pramogos. Net ir maistą dažniausiai pati pirkdavosi sau, pati gamindavosi sau maistą. Pati susimokėdavo ir ieškovas tai žinojo, leido jai savarankiškai disponuoti pinigais. Pati nėra mokėjusi tik už komunalinius mokesčius, tačiau ieškovui kiekvieną mėnesį būdavo mamos skiriami pinigai bendrai vaikų išlaikymui, taigi tai kompensuodavo dalį ieškovo patiriamų išlaidų.

15Su broliu pas ieškovą apsigyveno maždaug 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tą mėnesį per trumpą laiką ieškovas neturėjo kažkokių didesnių išlaidų vaikams, jo išlaidų nepatvirtina ir jokie jo pateikti įrodymai. Ieškovas nepagrįstai reikalauja 173,78 Eur skolos už abiejų vaikų išlaikymą tą mėnesį. Skola trečiojo asmens atžvilgiu negali būti skaičiuojama už 2016 m. birželio, liepos mėnesius, kadangi 2016 m. birželio mėnesio pradžioje, maždaug 8-9 d. trečiasis asmuo išvyko visai vasarai pas tetą į Angliją, o brolis su ieškovu gyveno iki liepos mėnesio pradžios. Pats ieškovas davė sutikimą jai savarankiškai išvykti iš Lietuvos, žinodamas kur ir pas ką vyks, jo sutikimas buvo patvirtintas notariškai. Ieškovas nepagrįstai reikalauja 173,78 Eur skolos už trečiojo asmens išlaikymą už 2016 m. birželio, liepos mėnesius.

16Byloje pateiktas trečiojo asmens banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš viso už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. į savo banko sąskaitą iš mamos ji yra gavusi 4104,25 Eur, t. y. daugiau nei bendra ieškovo prašoma priteisti skola, neskaičiuojant 750 Eur, kuriuos jis gavo į savo banko sąskaitą. Kadangi byloje pateikti kvitai, čekiai ir pan. patvirtina didžiąją dalį trečiojo asmens išlaidų per tą laikotarpį, kai gyveno su ieškovu, ir pagal šiuos duomenis yra suskaičiavusi didesnę nei 1449,69 Eur ar net 1710,36 Eur sumą, bei visos jos išlaidos buvo skirtos jos amžių atitinkantiems būtiniems poreikiams, dėl to bent jau už jos išlaikymą ieškovas visiškai nepagrįstai iš mamos reikalauja skolos priteisimo. Jos atžvilgiu mama savo pareigą ją išlaikyti vykdė tinkamai, ji kiekvieną mėnesį iš jos gaudavo pinigų išlaikymui, kurie būdavo skirti jos būtiniems poreikiams. Prie brolio išlaikymo mama taip pat prisidėdavo, kadangi dalį trečiajam asmeniui pervedamų ar susitikimų metu perduodamų pinigų turėdavo atiduoti ieškovui. Visais atvejais tai būdavo skirtingos pinigų sumos ir negali tiksliai įvardinti, kiek iš viso per visą tą laiką yra perdavusi ieškovui grynaisiais pinigais, tačiau tų pinigų užtekdavo prisidėti prie išlaikymo, kadangi ieškovas dėl to nei karto nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų.

17Nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas visa apimtimi už abu tėvus teikė išlaikymą ir dėl to įgijo kreditoriaus teises. Neginčijama, kad jis vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus, kai jie gyveno su juo, tačiau atskirai gyvenanti mama lygiai taip pat prisidėjo prie vaikų išlaikymo – periodiškai pervesdama pinigus į banko sąskaitą, susitikimų metu duodama grynųjų pinigų bei rūpindamasi vaikais tais laikotarpiais, kai grįždavo į Lietuvą, tuo laiku ieškovui nereikėdavo rūpintis vaikais, kadangi jie gyvendavo tik su mama. Neturėtų būti sudaromos prielaidos dvigubam išlaikymui.

18Teismas

konstatuoja:

19tarp šalių santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu (1 t., b. l. 80–82). Nutraukiant santuoką, kartu buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas. Sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o dukros (byloje trečiasis asmuo) gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Atitinkamai nustatyta, kad ieškovas teiks išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. N., o atsakovė teiks išlaikymą nepilnametei dukrai L. N.. Atsakovė nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio išvyko dirbti į Norvegiją. Atsakovei išvykus dirbti į užsienį, nepilnametis sūnus M. N. gyveno pas ieškovą. Dėl paminėtų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

20Ieškovas nurodė, kad su atsakove buvo sutarta, jog vaikų išlaikymui skirtas sumas, kiekvieną mėnesį po 600 Lt (173,78 Eur) atsakovė perves ieškovui. Atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2016 m. liepos nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovui pervedė iš viso 750 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovė pervesdavo nepilnametei dukrai L. N. į jos asmeninę sąskaitą sumas asmeninėms išlaidoms, tačiau atsakovui nežinoma, kokios tai sumos, nes nepilnametė dukra tas sumas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, prie bendrų šeimos išlaidų gautais pinigais neprisidėdavo, o ieškovas dukrą išlaikė savo lėšomis. Kokios konkrečios ieškovo sumos išleistos kiekvienam vaikui atskirai, negalėjo išskirti bei nurodyti.

21Kasacinio teismo išaiškinta, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

22Nors 2014 m. balandžio 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad dukros gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, o sūnaus su atsakove, tačiau šalys patvirtino, kad sprendime nustatytų prievolių nesilaikė. Nei viena iš šalių nesikreipė dėl sprendimo pakeitimo dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo tvarkos pakeitimo. Ieškovas paaiškino, kad kaip uzufruktorius, pinigus, skirtus išlaikymui, privalėjo gauti jis, o atsakovė pervedinėdavo dukrai jam nežinomas sumas. Tačiau nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Jeigu tėvai ar vienas iš jų nevykdo šios prievolės ar ją vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti išlaikymą gali būti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia išlaikymo. Nepilnamečio sūnaus M. N. gyvenamoji vieta sprendimu buvo nustatyta su atsakove, o išlaikymas priteistas iš ieškovo. Ieškovas dėl pasikeitusios vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo mokėjimo pakeitimo nesikreipė į teismą. Laikytina, kad geranoriškai prisiėmė vykdyti prievolę.

23Iš byloje pateiktų trečiojo asmens banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovė pervesdavo periodiškai didesnes sumas nei buvo priteista teismo. Trečiasis asmuo paaiškino, kad iš atsakovės gaunamas lėšas naudojo savo poreikių tenkinimui, dalį pinigų, nuėmus nuo sąskaitos atiduodavo ieškovui. Atiduoti pinigai buvo skiriami nepilnamečio brolio išlaikymui. Ji pati rūpinosi savo poreikiais, bet nemokėjo už būstą, neprisidėjo prie komunalinių mokesčių. Ieškovas rūpinosi tik brolio poreikiais.

24Su trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo nesutikti. Iš pateiktų trečiojo asmens banko sąskaitos išrašų matyti, jog periodiškai buvo gaunamos piniginės lėšos. Byloje pateikti trečiojo asmens įvairių parduotuvių prekių pirkimo čekiai. Juose matyti, kad trečiasis asmuo tenkino įvairius poreikius. Ieškovo pateiktuose čekiuose negalima išskirti, kas konkrečiai buvo nupirkta dukrai ar sūnui. Neabejotinai ieškovas mokėjo už sūnaus mokslą ir maitinimą, tai patvirtina jo pateikti mokėjimai.

25Paminėtame Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad atsakovė dukros išlaikymui duoda po 300,-Lt iki pilnametystės. Šalių nesusitarta, jog pinigai turėjo būti pervedami į kokią nors nurodytą konkrečią sąskaitą. Tėvų valdžios turinys, kuris apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, įpareigoja tėvus elgtis rūpestingai ir atidžiai, bei tinkamai vykdant savo pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, įvertinant jų civilinio veiksnumo realizuojant turtines teises specifiškumą (CK 2.8 straipsnis). Todėl ieškovas, kaip įstatyminis savo vaikų atstovas ir teismo sprendimu priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojas, būdamas rūpestingas, atsakingas ir moralinį ryšį su vaikais palaikantis asmuo, negalėjo nežinoti apie pervedamų pinigų sumas į trečiojo asmens sąskaitą. Be to, jis turėjo pareigą užtikrinti, kad šios lėšos būtų tvarkomos ir panaudotos išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnis). Net ir tuo atveju, jeigu nurodytos aplinkybės galėjo nulemti atsakovės pervestų lėšų panaudojimą ne pagal tikslinę jų paskirtį, su tuo susijusios neigiamos pasekmės negali tekti atsakovei, jei dėl nepakankamos nepilnamečių vaikų kontrolės ir auklėjimo ieškovas leido laisvai disponuoti trečiojo asmens sąskaitoje esančiomis lėšomis. Išlaikymas yra skiriamas vaikui, o ne tam vaiko tėvui, kuris gyvena kartu su vaiku. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė pinigus pervesdavo į trečiojo asmens sąskaitą, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas už atsakovę vykdė išlaikymo pareigą vienas. Atsakovės pervedamos periodinės lėšos į trečiojo asmens sąskaitą, nelaikytinos asmeninėmis L. N. lėšomis ar kišenpinigiais. Atsakovės periodiškai pervedamų lėšų trečiajam asmeniui vidurkis yra didesnis nei priteista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu. Laikytina, kad atsakovė pervedamomis periodinėmis išmokomis tinkamai vykdė prievolę dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, ieškovas ieškinio neįrodė, todėl ieškinys atmestinas.

26Atkreiptinas dėmesys, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo išspręsta vaikų gyvenamoji vieta ir jų išlaikymas. Nevykdant prievolių pagal šį sprendimą, yra galimybė gauti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka. O priėmus palankų sprendimą ieškovo atžvilgiu šioje byloje, taip pat būtų galimybė gauti vykdomąjį raštą. Todėl yra tikimybė du kartus išsiieškoti iš atsakovės pinigines lėšas už tą patį laikotarpį.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

29Atsakovė šioje byloje patyrė 300,00 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus bei išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (2 t., b. l. 134–138).

30Trečiasis asmuo byloje patyrė 200,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus bei išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (3 t., b. l. 87–90).

31Ieškinį atmetus, atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

32Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 5,74 Eur, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,

Nutarė

34ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovo V. N., a. k. ( - ) atsakovei J. N., a. k. ( - ) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

36Priteisti iš ieškovo V. N., a. k. ( - ) trečiajam asmeniui L. N., a. k. ( - ) 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

37Priteisti valstybei iš ieškovo V. N., a. k. ( - ) 5,74 Eur (penkis eurus 74 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

38Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas ieškiniu prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 3420,72 Eur... 5. Ieškovas ieškinyje nurodė, ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo... 7. Atsakovė atsiliepime nurodė, atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu... 8. Atsižvelgiant į tai, kad bendra atsakovės į ieškovo ir šalių dukters... 9. Ieškovas per daugiau nei 2 metus, kai vaikai gyveno su juo, ne tik kad... 10. Trečiasis asmuo L. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo... 11. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 12. Ieškovas su savo šeima negyveno jau nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, tada jis... 13. Ieškovas byloje yra pateikęs tik čekius ir kvitus už M. N. maitinimą... 14. Trečiasis asmuo mamos pervedamus pinigus naudojo savo amžių atitinkantiems... 15. Su broliu pas ieškovą apsigyveno maždaug 2014 m. rugpjūčio mėnesio... 16. Byloje pateiktas trečiojo asmens banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad... 17. Nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas visa apimtimi už abu tėvus teikė... 18. Teismas... 19. tarp šalių santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu (1 t., b. l.... 20. Ieškovas nurodė, kad su atsakove buvo sutarta, jog vaikų išlaikymui skirtas... 21. Kasacinio teismo išaiškinta, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui... 22. Nors 2014 m. balandžio 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendime... 23. Iš byloje pateiktų trečiojo asmens banko sąskaitos išrašų matyti, kad... 24. Su trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo nesutikti. Iš... 25. Paminėtame Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 29. Atsakovė šioje byloje patyrė 300,00 Eur išlaidas advokato padėjėjos... 30. Trečiasis asmuo byloje patyrė 200,00 Eur išlaidas advokato pagalbai... 31. Ieškinį atmetus, atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi... 32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 34. ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovo V. N., a. k. ( - ) atsakovei J. N., a. k. ( - ) 300,00... 36. Priteisti iš ieškovo V. N., a. k. ( - ) trečiajam asmeniui L. N., a. k. ( -... 37. Priteisti valstybei iš ieškovo V. N., a. k. ( - ) 5,74 Eur (penkis eurus 74... 38. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu...