Byla I-584-342/2014
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjui S.A., jo įgaliotam atstovui advokatui Arūnui Žliobai, atsakovo įgaliotam atstovui Dariui Vasiliauskui, trečiojo suinteresuoto asmens įgaliotam atstovui advokatui Tomui Juodžiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S.A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Šilalės statyba“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2pareiškėjas S.A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus 2013 10 08 sprendimą Nr. 20PŠ-9 ir 2014 01 15 sprendimą Nr. 20PŠ-2 bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrių skirti pareiškėjui netekto darbingumo kompensaciją.

3Pareiškėjas S.A. skunde (b.l. 3-6) ir patikslintame skunde ( b.l. 124-129) nurodo, kad 1988 11 05 vykdamas į darbą Lietuvos TSR agropramoninio komiteto respublikinio kooperatinio – valstybinio susivienijimo Šilalės rajono statybos organizaciją (toliau – ir Šilalės RSO) pateko į autoavariją, kurios metu buvo sužalotas. Patirti sužalojimai lėmė tai, kad 2013 09 04 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išdavė Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 0023952. Pažymoje nustatyta, jog dėl 1988 11 05 patirto nelaimingo atsitikimo darbe pareiškėjas neteko 50 proc. darbingumo. Nurodo, kad Šilalės RSO 1991 10 30 pertvarkyta į valstybinę įmonę „Šilalės statyba“, o 1995 m. po pertvarkymo į akcinę bendrovę, privatizuota. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius (toliau – ir VSDFV Šilalės skyrius) 2013 10 08 sprendimu Nr. 20PŠ-9 neskyrė pareiškėjui periodinės netekto darbingumo kompensacijos motyvuojant tuo, kad UAB „Šilalės statyba“ yra veikiantis juridinis asmuo bei Šilalės RSO teisių perėmėjas. Vadovaujantis minėtu sprendimu 2013 10 16 S.A. UAB „Šilalės statyba“ pateikė prašymą dėl teisės į periodinę netekto darbingumo kompensaciją. Tačiau UAB „Šilalės statyba“ 2013 10 21 atsakymu informavo pareiškėją, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 181 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsisako mokėti periodinę netekto darbingumo kompensaciją. Nurodo, kad 2013 10 24 pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) pateikė skundą dėl 2013 10 08 VSDFV Šilalės skyriaus sprendimo Nr. 20PŠ-9. Fondo valdyba 2013 11 27 sprendimu Nr. (11.1)I-8064 pažymėjo, jog Šilalės RSO neturėjo žalos atlyginimo prievolės pagal Laikinojo įstatymo ir Aprašo nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo mokėti žalos atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų. Tuo pačiu Fondo valdybos sprendimu VSDFV Šilalės skyrius buvo įpareigotas pakeisti skundžiamą

42013 10 08 sprendimą Nr. 20PŠ-9. Atsižvelgdamas į Fondo valdybos įpareigojimą VSDFV Šilalės skyrius 2014 01 15 pakeitė 2013 10 08 sprendimą Nr. 20PŠ-9 ir priėmė sprendimą Nr. 20PŠ-2 (toliau – ir pakeistas sprendimas), kuriuo nuspręsta neskirti periodinės netekto darbingumo kompensacijos vadovaujantis Fondo valdybos 2013 11 27 sprendime Nr. (11.1)I-8064 išdėstytais motyvais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjami teisiniai santykiai, t.y. darbingumo netekimas, atsiradęs iki 1997 m. liepos 1 d. Laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 įsigaliojimo, ir jo pasekmės bei žala sveikatai, yra tęstinio pobūdžio, todėl minėto įstatymo nuostatos dėl žalos atlyginimo turi būti taikomos. Be to, akcentuoja, jog pagal Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas žalai atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjas nesupranta, kokiu teisniu pagrindu rėmėsi VSDFV Šilalės skyrius ir Fondo valdyba nustatydama, kad šiuo konkrečiu atveju žala galėtų būti atlyginama, jeigu įvykis būtų nutikęs po 1999 m. gruodžio 1 d. S.A. taip pat akcentuoja, kad atsakovas priimdamas sprendimą vadovavosi Laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, tačiau neatsižvelgė, jog šioje situacijoje turėjo būti taikomas Laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantis atvejus, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dirbant valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo. Nurodo, jog žalos atlyginimas iš valstybės biudžeto lėšų skiriamas ir mokamas dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. Išmokos skiriamos ir mokamos tik tiems darbdaviams dėl nelaimingo atsitikimo darbe praradusiems asmenims, kuriems prievolę mokėti žalos atlyginimą turėjo kalti dėl asmens sveikatos sužalojimo darbdaviai ar jų teisių ir pareigų perėmėjai. Anot pareiškėjo S.A., nėra priežasčių, dėl kurių jam negalėtų būti skiriama periodinė netekto darbingumo kompensacija.

5Teismo posėdžio metu pareiškėjas .A. ir jo įgaliotas atstovas advokatas Arūnas Žlioba palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

6Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius atsiliepime (b.l. 29-31) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2, 4, 8, 11, 12, 13, 18, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymu (žin., 1997, Nr. 67-1656) Laikinojo įstatymo 4 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, kuri nustato, jog nelaimingas atsitikimas, įvykęs ne dėl darbuotojo kaltės, įprastiniu, tiesioginiu maršrutu jam vykstant į darbą arba grįžtant iš darbo, prilyginamas nelaimingam atsitikimui darbe. Šiuo teisės aktu netekusiu galios pripažintas iki tol galiojęs Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Aptariamo Laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Todėl atsakovo nuomone, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą nelaimingam atsitikimui darbe prilyginamas tik tuo atveju, jei nelaimingas atsitikimas įvyko galiojant Laikinojo įstatymo 2, 4, 8, 11, 12, 13, 18, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymo nuostatoms. Pažymi, kad nelaimingam atsitikimui, įvykusiam iki Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo, taikytinas iki Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo galiojęs žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas, kuris nesuteikia pareiškėjui teisės į žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjo sveikata buvo sužalota pareiškėjui į darbą vykstant nuosavu, o ne įmonės išnuomotu ar visuomeniniu transportu, be to, nenustatyta pareiškėjo darbdavio – Šilalės RSO kaltė dėl pareiškėjo sveikatos sužalojimo. Pažymi, kad pareiškėjui 1988 11 05 įvykusio eismo įvykio metu galiojo Lietuvos Socialistinės Respublikos Civilinis kodeksas, kuris reglamentavo fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę už sveikatos sužalojimą. Civilinio kodekso 483 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pilietis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai organizacija ar pilietis, atsakingi už žalą, privalo atlyginti nukentėjusiajam uždarbį, kurio jis nustojo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo. Fizinio asmens prievolės atlyginti asmens sužalojimu padarytą žalą perėjimo kitam juridiniam asmeniui ar valstybei Civilinis kodeksas nenumatė. Vadovaujantis išdėstytu, atsakovas teigia, kad pareiškėjo sveikatos sužalojimo metu, prievolę pareiškėjui atlyginti žalą dėl sveikatos sužalojimo turėjo ne pareiškėjo darbovietė – Šilalės RSO, o eismo įvykio kaltininkas. Pažymi, kad Laikinojo įstatymo 181 straipsnis nustato atvejus, kai valstybė perima žalos atlyginimo mokėjimą nukentėjusiesiems asmenims t.y., bankrutavus už žalos atlyginimą atsakingai įmonei, ją likvidavus arba atsakingai įmonei netekus galimybės mokėti žalos atlyginimo kitais šiame straipsnyje numatytais atvejais. Todėl atsakovas mano, kad 2013 10 08 sprendimas Nr. 20PŠ-9 (patikslintas 2014 01 15 sprendimu Nr. 20PŠ-2) yra teisėtas ir pagrįstas.

7Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovas Darius Vasiliauskas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šilalės statyba“ atsiliepimu (b.l. 40-42) nurodo, kad pareiškėjo reikalavimą laiko teisėtu ir pagrįstu. Pažymi, kad Laikinojo įstatymo 181 straipsnyje nustatyta, jog žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe prievolė pereina valstybei, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse iki jų privatizavimo, žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei. Nurodo, kad pagal Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašą (1997 m. rugsėjo 15 d.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 997 „Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo patvirtinimo), prievolę mokėti nukentėjusiajam žalos atlyginimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai. Palaiko pareiškėjo argumentus, kurių pagrindu jis teigia, kad Laikinasis įstatymas taikomas žalai atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d.

9Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Šilalės statyba“ atstovas Tomas Juodys teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.

10Skundas ir patikslintas skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus 2013 10 08 sprendimo Nr. 20PŠ-9 ir 2014 01 15 sprendimu Nr. 20PŠ-2 pakeisto

122013 10 08 sprendimo Nr. 20PŠ-9, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti periodinę netekto darbingumo kompensaciją.

13Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis nustato, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinė ir moralinės žalos atlyginimą numato įstatymas. Šias konstitucines nuostatas įgyvendina atitinkami įstatymai. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutarime, be kita ko, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas santykius, susijusius su asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimu, turi tam tikrą diskreciją, kiek jos neriboja Konstitucija.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S.A. 1988 11 05 vykdamas į darbą nuosavu lengvuoju automobiliu – Lietuvos TSR agropramoninio komiteto respublikinio kooperatinio – valstybinio susivienijimo Šilalės rajono statybos organizaciją (toliau – Šilalės RSO) papuolė į autoavariją, kurios metu buvo sužalotas. Tai patvirtina 1988 11 06 Nelaimingo atsitikimo, įvykusio buityje, pakeliui į darbą, iš darbo ištyrimo aktas (b.l. 34). Akte nurodyta, kad pareiškėjas patyrė dubens kaulų lūžimą. Patirti sužalojimai lėmė tai, kad 2013 09 04 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išdavė Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 0023952 (toliau – ir pažyma). Pažymoje nurodyta, kad dėl patirto 1988 11 05 nelaimingo atsitikimo darbe pareiškėjas neteko 50 procentų darbingumo (b.l. 9). Atkreiptinas dėmesys, jog nedarbingumo pažymoje nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 1989 11 05, o nelaimingo atsitikimo aktas surašytas

151989 11 06, tačiau bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog autoįvykis įvyko 1988 11 05, o nelaimingo atsitikimo aktas surašytas 1988 11 06, todėl pažymoje esančios aukščiau nurodytos įvykių datos laikytinos rašymo klaida (b.l. 9, 33, 34). S.A. 2013 09 04 gavęs pažymą 2013 09 12 VSDFV Šilalės skyriui pateikė prašymą Nr. 7PŠ-9, kuriuo prašė skirti netekto darbingumo vienkartinę/periodinę kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe (b.l. 32). Atsakovas 2013 10 08 sprendimu Nr. 20PŠ-9 (b.l. 10) atisakė pareiškėjui skirti periodines netekto darbingumo kompensacijas. Nurodė, kad pagal 1988 11 06 Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktą, nelaimingas atsitikimas įvyko 1988 11 05 vykstant į darbą Šilalės RSO. Šilalės RSO teisių perėmėja yra UAB „Šilalės statyba“, kuri yra veikiantis juridinis asmuo. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnyje nurodoma, kad žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei tuo atveju, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, įmonė likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo ir kitais įstatyme numatytais atvejais. Pažymėtina, kad pareiškėjas S.A. 2013 10 16 UAB „Šilalės statyba“ pateikė prašymą „Dėl teisės į periodinę netekto darbingumo kompensaciją“. UAB „Šilalės statyba“ raštu „Dėl žalos mokėjimo“ informavo pareiškėją, kad ji neturi teisinio pagrindo tenkinti S.A. prašymą (b.l. 14). Pareiškėjas nesutikdamas su VSDFV Šilalės skyriaus 2013 10 08 sprendimu Nr. 20PŠ-9 apskundė jį Fondo valdybai. Fondo valdyba 2013 11 27 raštu Nr. (11.1)I-8064 netenkino S.A. skundo, nurodydama, jog iš pareiškėjo 2013 11 26 pateikto paaiškinimo matyti, kad dėl 1988 11 05 autoįvykio kaltas fizinis asmuo atlyginimo patirtus nuostolius, todėl, anot Fondo valdybos, darbdavys neturėjo žalos atlyginimo prievolės pagal Laikinojo įstatymo ir Aprašo nuostatas. Taip pat VSDFV Šilalės skyrius įpareigotas patikslinti 2013 10 08 sprendimą Nr. 20PŠ-9 pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes (b.l. 12-13). VSDFV Šilalės skyrius 2014 01 15 sprendimu Nr. 20PŠ-2 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus 2013 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 20PŠ-9 „Dėl S.A. teisės į periodinę netekto darbingumo kompensaciją“ pakeitimo (toliau – ir pakeistas sprendimas) įvykdė Fondo valdybos įpareigojimus (b.l. 39). Pakeistu sprendimu pareiškėjui neskirta periodinė netekto darbingumo kompensacija nurodant, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad nelaimingas atsitikimas, įvykęs ne dėl darbuotojo kaltės, įprastiniu tiesioginiu maršrutu jam vykstant į darbą (iš darbo), prilyginamas nelaimingam atsitikimui darbe. Ši įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 1999 12 01. Iki šio įstatymo papildymo nebuvo numatyta, kad už nelaimingą atsitikimą vykstant į darbą (iš darbo) darbdavys būtų įpareigotas mokėti žalos atlyginimą.

16Teismas nevertina 1988 11 05 autoįvykio aplinkybių, kurio metu pareiškėjas S.A. buvo sužalotas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo neneigia šio fakto buvimo. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl 2013 10 08 sprendimo Nr. 20PŠ-9 ir 2014 01 15 sprendimu Nr. 20PŠ-2 pakeisto 2013 10 08 sprendimo Nr. 20PŠ-9 pagrįstumo ir teisėtumo. Akcentuotina, jog sprendžiant klausimą dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo, visų pirma, būtina nustatyti, kam nagrinėjamoje byloje turėjo pereiti žalos atlyginimo prievolė dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

17Nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga žalos atlyginimo tvarką, dydį bei asmenis, turinčius teisę gauti šį atlyginimą reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Nr. VIII-366 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. 997 „Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

18Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (2011 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. 144-6754 redakcija) 181 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei: 1) kai įmonei iškelta bankroto byla, kai įmonė likviduojama dėl bankroto, taip pat kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedūra bei dėl lėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės išieškoti nukentėjusiems teismo priteistą žalos atlyginimą; 2) kai įmonė yra likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, tačiau žalos atlyginimas nebuvo nei išmokėtas, nei kapitalizuotas, nei perduota ši prievolė aukštesniajai organizacijai; 3) kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir buvusių žemės ūkio įmonių, reorganizuotų į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ar žemės ūkio bendroves, – įregistravimo įmonių registre datos). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytą žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarką nustato Vyriausybė. Valstybė, atlyginusi žalą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais atvejais, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos atlyginimo mokėtoją.

19Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtino Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei tvarkos aprašą (2011 m. gruodžio 21 d. Tvarkos aprašo 160-7583 redakcija). Šio aprašo 1.1 punktas nustato, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalį dėl sveikatos sužalojimo, netekus maitintojo ar susirgus profesine liga, reikalavimus atlyginti žalą tenkina valstybė. Tvarkos aprašo 2 punktas reglamentuoja, jog šios tvarkos 1 punkte nustatytais atvejais prievolę mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai.

20Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Šilalės statyba“ 2002 05 30 VSDFV Šilalės skyriui pateikė pažymą Nr. 129 apie bendrovės perregistravimą (b.l. 35). Joje nurodyta, kad iki 1986 01 31 bendrovė vadinosi Šilalės TSO, nuo 1986 02 03 bendrovė perregistruota į Šilalės RSO, nuo 1991 10 28 – į valstybinę įmonę „Šilalės statyba“ (b.l. 43), nuo 1995 09 25 perregistruota į Akcinę bendrovę „Šilalės statyba (b.l. 44), o nuo 2002 01 28 – į UAB „Šilalės statyba“. Taip pat 2014 01 06 Valstybės įmonė Valstybės turto fondas raštu Nr. (30)3R-27 (b.l. 38) informavo VSDFV Šilalės skyrių, jog valstybei nuosavybės teise priklausė 86,07 procentų valstybinės akcinės bendrovės „Šilalės statyba“ kapitalo. Pirminio privatizavimo metu (nuo 1994 m. liepos 25 d. iki 1995 m. balandžio 18 d.) buvo privatizuota 75,07 procentų įmonės kapitalo. Įvykus pirminiam privatizavimui, įmonė perregistruota į AB „Šilalės statyba“, o valstybės kapitalo dalis joje sudarė 11,00 procentų. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas patikėjimo teisė valdė 11,00 procentų AB „Šilalės statyba“ valstybei nuosavybės teisę priklausančių akcijų, kurios 1988 m. birželio 15 d. buvo perimtos iš Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondo ir 2000 m. gegužės 9 d. parduotos pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą. Šiuo metu valstybė UAB „Šilalės statyba“ akcijų neturi.

21Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Šilalės RSO buvo valstybinė įmonė, kuri 1995 m. balandžio 18 d. privatizuota, todėl nagrinėjamoje byloje taikytinas Laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame numatytas žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimas valstybei, kai asmuo buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdamas buvusiose valstybinėse įmonėse. Atsakovas ginčijamame 2013 10 08 sprendime Nr. 20PŠ-9 kaip vieną iš pareiškėjo prašymo netenkinimo argumentų nurodė, jog vadovaujantis Laikinojo įstatymo 181 straipsniu žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei tuo atveju, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, įmonė likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo ir kitais įstatyme numatytais atvejais. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Šilalės RSO ar UAB „Šilalės statyba“ buvo iškelta bankroto byla ar įmonė būtų likviduota. Pagal bylos duomenis matyti, jog UAB „Šilalės statyba“ yra veikiantis juridinis asmuo. Iš aptarto teisinio reglamentavimo aišku, kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei ir tuo atveju, kai nukentėjusieji buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami valstybinėse įmonėse iki jų privatizavimo. Pagal bylos duomenis jau nustatyta, jog Šilalės RSO 1991 10 28 perregistruota į valstybinę įmonę „Šilalės statyba“, o pirminio privatizavimo metu (nuo 1994 m. liepos 25 d. iki 1995 m. balandžio 18 d.) buvo privatizuota 75,07 procentų įmonės kapitalo, vėliau dar 11 procentų. Akcentuotina, kad VSDFV Šilalės skyrius apskritai nevertino šioje byloje taikytino Laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nors būtent jis nagrinėjamoje byloje ir taikytinas.

22Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvusios valstybinės įmonės „Šilalės statyba“ žalos atlyginimo mokėjimo prievolė turėjo pereiti valstybei, o ne UAB „Šilalės statyba“, todėl atmestini atsakovo VSDFV Šilalės skyriaus 2013 10 08 sprendimo Nr. 20PŠ-9 argumentai, kurių pagrindu netenkintas pareiškėjo prašymas skirti jam netekto darbingumo kompensaciją. Taip pat akcentuotina, jog pagal Tvarkos aprašą, jog tais atvejais, kai žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei, ją mokėti nukentėjusiajam turi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius.

23Pripažinus, kad Laikinojo įstatymo nuostatų prasme žalos atlyginimo prievolė turėjo pereiti valstybei, būtina nustatyti, ar pareiškėjas S.A. atitinka reikalavimus, numatytus Laikinajame įstatyme, siekiant gauti periodinę netekto darbingumo kompensaciją.

24Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga Laikinojo įstatymo 4 straipsnis nustato atsakomybės už padarytą žalą sąlygas. Minėto straipsnio 1 dalis teigia, kad įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkinės bendrijos, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės organizacijos (toliau – įmonė), ūkininkai, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba dėl to jis mirė, susirgo profesine liga, privalo atlyginti šiame įstatyme nustatytą žalą, jeigu tai įvyksta: 1) nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais; 2) kai darbuotojas savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyje nesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais; 3) kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirba įmonėje bet kurį darbą darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juo nustatyta tvarka nesudaryta; 4) kai darbuotojas dirba pas ūkininką darbo sutartyje sulygtą darbą. To paties straipsnio 2 d. nustato, jog nelaimingas atsitikimas, įvykęs ne dėl darbuotojo kaltės, įprastiniu, tiesioginiu maršrutu jam vykstant į darbą arba grįžtant iš darbo, prilyginamas nelaimingam atsitikimui darbe. Išlaidas, patirtas išmokant žalos atlyginimą, įmonė ar ūkininkas atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja iš atsakingo už padarytą žalą juridinio ar fizinio asmens – nelaimingo atsitikimo kaltininko.

25Nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, kad S.A. 1988 11 05 vykdamas į darbą nuosavu lengvuoju automobiliu – Lietuvos TSR agropramoninio komiteto respublikinio kooperatinio – valstybinio susivienijimo Šilalės rajono statybos organizaciją, papuolė į autoavariją, kurios metu buvo sužalotas ir patyrė dubens kaulų lūžimą. Faktą, kad po nelaimingo atsitikimo darbe pareiškėjas neteko dalies darbingumo patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus pateikti dokumentai (b.l. 67). Pagal gautus duomenis nustatyta, kad pareiškėjui jau nuo 1993 metų yra priskirta III neįgalumo grupė (b.l. 107). Taip pat bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog S.A. sveikatos būklės lygis buvo nustatomas ekspertizės aktais, atliekamais nuo 1993 m. birželio 16 d. (b.l. 68, 83, 88, 89, 99, 100, 104, 106, 110, 112-113, 115-116,118-119, 122). Minėtuose ekspertizės aktuose kaip neįgalumo priežastis nurodyta – suluošinimas darbe. Paskutiniame

262013 09 04 Darbingumo vertinimo akto Nr. NA-4034 17.3 punkte pažymėta, kad pareiškėjo netektas darbingumo praradimas sudaro 50 procentų, o 17.4 punkte nustatyta, jog netekto darbingumo priežastis pagal tvarkos aprašo 27.3 punktą yra „nelaimingas atsitikimas darbe“ (b.l. 68). Išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus akivaizdu, kad pareiškėjas S.A. dėl

271988 11 05 įvykusio nelaimingo atsitikimo vykstant į darbą prarado 50 procentų darbingumo ir tai patvirtina 2013 09 04 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma DLN-2, Nr. 0023952. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas patenka į Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, kuri nustato, kad nelaimingas atsitikimas, įvykęs ne dėl darbuotojo kaltės, įprastiniu, tiesioginiu maršrutu jam vykstant į darbą arba grįžtant iš darbo, prilyginamas nelaimingam atsitikimui darbe, o žalos atlyginimo prievolė pereina darbdaviui. Kadangi teismas konstatavo, jog pareiga atlyginti pareiškėjui žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pereina valstybei, šiuo atveju VSDFV Šilalės skyrius, turi būti įpareigotas apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui periodinę netekto darbingumo kompensaciją.

28Akcentuotina, kad VSDFV Šilalės skyrius 2014 01 15 sprendimu Nr. 20PŠ-2 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus 2013 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 20PŠ-9 „Dėl S.A. teisės į periodinę netekto darbingumo kompensaciją“ pakeitimo pareiškėjui neskyrė periodinės netekto darbingumo kompensacijos, argumentuojant tuo, kad pagal 1988 11 06 Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktą, nelaimingas atsitikimas įvyko 1988 11 05 nuosavu automobiliu vykstant į darbą. O Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad nelaimingas atsitikimas, įvykęs ne dėl darbuotojo kaltės, įprastiniu tiesioginiu maršrutu jam vykstant į darbą (iš darbo), prilyginamas nelaimingam atsitikimui darbe. Ši įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 1999 12 01. Iki šio įstatymo papildymo nebuvo numatyta, kad už nelaimingą atsitikimą vykstant į darbą (iš darbo) darbdavys būtų įpareigotas mokėti žalos atlyginimą.

29Vertinant šį atsakovo 2014 01 15 spendime Nr. Nr. 20PŠ-2 išdėstytą argumentą, būtina aptarti teisės aktų galiojimo laike – lex retro non agit principą.

30Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. Siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pagal šį teisės principą – teisė aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės principas lex retro non agit turi tam tikrų taikymo išminčių. Šis principas nėra taikomas pasikeitusiam teisiniam reguliavimui, kuriuo palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

31Pažymėtina, kad 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Nr. VIII-366 įsigaliojo 1997 m. rugsėjo 1 d. Įstatymo 4 straipsnio 5 punktas nustatė, kad darbdavys turi atlyginti šiame įstatyme padarytą žalą, jeigu asmuo vyksta iš namų į darbą arba iš darbo į namus įmonės, ūkininko išsinuomotu bei visuomeniniu transportu arba vyksta darbo laiku šiuo transportu darbdavio interesais. Laikinojo įstatymo 1999 m. lapkričio 11 d. redakcija buvo pakeisti 2, 4, 8, 11, 12, 13, 18, 20 straipsniai ir papildytas 181 straipsniu. Nagrinėjamu atveju aktualus įstatymo 4 straipsnis, kuris buvo papildytas 2 dalimi ir joje nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas, įvykęs ne dėl darbuotojo kaltės, įprastiniu, tiesioginiu maršrutu jam vykstant į darbą arba grįžtant iš darbo, prilyginamas nelaimingam atsitikimui darbe. Išlaidas, patirtas išmokant žalos atlyginimą, įmonė ar ūkininkas atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja iš atsakingo už padarytą žalą juridinio ar fizinio asmens – nelaimingo atsitikimo kaltininko. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje taikytina aktuali (2011 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. 144-6754 redakcija) Laikinojo įstatymo redakcija, kurioje aptarto 4 straipsnio 2 dalies reglamentavimas išliko nepakitęs po 1999 m. lapkričio 11 d. įstatymo redakcijos.

32Atkreiptinas dėmesys, Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas nuo 1997 m. rugsėjo 1 d., o 2 straipsnio dalis numato, jog pagal šį įstatymą žala atlyginama ir tiems asmenims, kurių sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo sužalota, kurie dėl šios priežasties neteko maitintojo ar susirgo profesine liga iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taip pat 23 straipsnio 7 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad šis įstatymas taikomas žalai atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d., įskaitytinai, ir susirgimų profesine liga, kurie nustatyta tvarka buvo pripažinti profesinėmis ligomis iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Taigi Laikinojo įstatymo nuostatos, jei asmuo atitinka šio įstatymo nustatytų sąlygų visumą, asmeniui padarytai žalai atlyginti gali būti taikomos į ateitį tik dėl tų nelaimingų atsitikimų darbe, kurie įvyko iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, ir netaikomos žalai atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių po 1999 m. gruodžio 31 d.

33Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti taikoma galiojanti bylos nagrinėjimo metu Laikinojo įstatymo redakcija, kurios 23 straipsnio 2 dalis, kaip jau minėta, nustato teisės principo lex retro non agit išimtį, t. y. jog šis įstatymas turi grįžtamąją galią ir turi būti taikomas asmenims, kurių sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo sužalota dar iki 1997 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo įsigaliojimo. Tokią šio įstatymo taikymo praktiką patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 3 d. civilinė byla Nr. 3K-3-923, kurioje pasisakyta, kad kasatorius neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjami teisiniai santykiai (darbingumo netekimas, atsiradęs iki 1997 m. liepos 1 d. Laikinojo įstatymo Nr.VIII-366 įsigaliojimo, ir jo pasekmės) yra tęstinio pobūdžio, todėl 1997 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo Nr.VIII-366 nuostatos dėl žalos atlyginimo taikytinos. Pirma, ieškovo teisės ir atsakovo pareigos įgyvendinamos galiojant Laikinojo įstatymo Nr.VIII-366 nuostatoms. Antra, Laikinojo įstatymo Nr.VIII-366 23 straipsnio 2 dalyje padaryta išimtis iš bendros taisyklės ir pasakyta, kad pagal Laikinąjį įstatymą žala atlyginama ir tiems asmenims, kurių sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo sužalota ar kurie susirgo profesine liga iki šio įstatymo įsigaliojimo.

34Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma aktuali Laikinojo įstatymo redakcija, numatanti, kokiais atvejais žalos atlyginimo pareiga pereina valstybei bei kada atsakingas subjektas turi atlyginti nukentėjusiajam žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtus sužalojimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, jis turi grįžtamąją galią ir turi būti taikomas asmenims, kurių sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo sužalota dar iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl atmestini VSDFV Šilalės skyriaus 2014 01 15 pakeisto sprendimo Nr. 20PŠ-2 argumentai, kurių pagrindu teigiama, kad pareiškėjui netaikytina Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas, įvykęs ne dėl darbuotojo kaltės, įprastiniu tiesioginiu maršrutu jam vykstant į darbą (iš darbo), prilyginamas nelaimingam atsitikimui, kadangi pareiškėjas buvo sužalotas 1988 11 05, o ši nuostata įsigaliojo tik 1999 12 01.

35Atkreiptinas dėmesys, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

36Įvertinus bylos rašytinius įrodymus ir išanalizavus teisinį žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja, jog VSDFV Šilalės skyrius nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą skirti jam netekto darbingumo kompensaciją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius netinkamai aiškino, vertino ir pritaikė Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatas spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl darbingumo kompensacijos skyrimo, todėl atsakovo 2013 10 08 sprendimas Nr. 20PŠ-9 ir 2014 01 15 sprendimu Nr. 20PŠ-2 pakeistas 2013 10 08 sprendimas Nr. 20PŠ-9 pripažįstamas neteisėtu ir naikintinas.

37Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas S.A. prašo įpareigoti VSDFV Šilalės skyrių skirti netekto darbingumo kompensaciją.

38ABTĮ 88 straipsnyje reglamentuota, kokiu būdu gali būti ginama pažeista teisė. Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Teismas sprendimu gali patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas), tačiau iš esmės ginčo situacijos nesprendžia ir sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima. Vertinant išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai atisisakė patenkinti pareiškėjo prašymą skirti jam netekto darbingumo kompensaciją, todėl teismas gali įpareigoti atsakovą, VSDFV Šilalės skyrių, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S.A. prašymą netekto darbingumo kompensacijai gauti ir priimti teisėtą sprendimą. Kitoje dalyje dėl skyrimo kompensacijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teisėjų kolegija

Nutarė

40pareiškėjo S.A. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

41Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus

422013 10 08 sprendimą Nr. 20PŠ-9.

43Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus

442014 01 15 sprendimu Nr. 20PŠ-2 pakeistą 2013 10 08 sprendimą Nr. 20PŠ-9.

45Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S.A. prašymą dėl netekto darbingumo kompensacijos skyrimo.

46Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

47Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėjas S.A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą,... 3. Pareiškėjas S.A. skunde (b.l. 3-6) ir patikslintame skunde ( b.l. 124-129)... 4. 2013 10 08 sprendimą Nr. 20PŠ-9. Atsižvelgdamas į Fondo valdybos... 5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas .A. ir jo įgaliotas atstovas advokatas... 6. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius... 7. Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šilalės statyba“ atsiliepimu (b.l.... 9. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Šilalės statyba“ atstovas Tomas... 10. Skundas ir patikslintas skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos... 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo... 12. 2013 10 08 sprendimo Nr. 20PŠ-9, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti... 13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis nustato, kad valstybė... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S.A. 1988 11 05 vykdamas į... 15. 1989 11 06, tačiau bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog autoįvykis... 16. Teismas nevertina 1988 11 05 autoįvykio aplinkybių, kurio metu pareiškėjas... 17. Nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga žalos atlyginimo... 18. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar... 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu 20. Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Šilalės statyba“ 2002... 21. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Šilalės RSO buvo... 22. Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja,... 23. Pripažinus, kad Laikinojo įstatymo nuostatų prasme žalos atlyginimo... 24. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar... 25. Nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, kad S.A. 1988 11 05 vykdamas į darbą... 26. 2013 09 04 Darbingumo vertinimo akto Nr. NA-4034 17.3 punkte pažymėta, kad... 27. 1988 11 05 įvykusio nelaimingo atsitikimo vykstant į darbą prarado 50... 28. Akcentuotina, kad VSDFV Šilalės skyrius 2014 01 15 sprendimu Nr. 20PŠ-2... 29. Vertinant šį atsakovo 2014 01 15 spendime Nr. Nr. 20PŠ-2 išdėstytą... 30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 4... 31. Pažymėtina, kad 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo... 32. Atkreiptinas dėmesys, Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 33. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad nagrinėjamoje... 34. Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja,... 35. Atkreiptinas dėmesys, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato... 36. Įvertinus bylos rašytinius įrodymus ir išanalizavus teisinį žalos... 37. Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas S.A. prašo įpareigoti VSDFV... 38. ABTĮ 88 straipsnyje reglamentuota, kokiu būdu gali būti ginama pažeista... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85... 40. pareiškėjo S.A. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.... 41. Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės... 42. 2013 10 08 sprendimą Nr. 20PŠ-9.... 43. Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės... 44. 2014 01 15 sprendimu Nr. 20PŠ-2 pakeistą 2013 10 08 sprendimą Nr. 20PŠ-9.... 45. Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės... 46. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 47. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo...