Byla 2A-521/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų sala“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-122-823/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų sala“ ieškinį atsakovams V. M., H. M. ir T. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Sapnų sala“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo V. M. 1 377 707,69 Lt kompensaciją už negrąžintą turtą pagal pasaugos sutartį bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti ieškinyje nurodytus atsakovo V. M. pasirašytus UAB „Sapnų sala“ ilgalaikio turto nurašymo aktus negaliojančiais ir priteisti iš atsakovo V. M. nurašyto turto įsigijimo vertės kompensaciją; priteisti iš atsakovų V. M. ir T. M. solidariai bei iš atsakovės H. M. subsidiariai 9 434 126,88 Lt kompensaciją už negrąžintą likusį ieškovo turtą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; apriboti atsakovo V. M. teisę penkeriems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Sapnų sala“ iškelta bankroto byla, iki jos iškėlimo ieškovo generalinio direktoriaus pareigas ėjo atsakovas V. M.. Po bankroto bylos ieškovui iškėlimo bankroto administratorius su atsakovu V. M. 2012 m. sausio 27 d. sudarė pasaugos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui perdavė saugoti ieškovo turtą, nurodytą sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4. 2012 m. gegužės 2 d., 2012 m. gegužės 9 d., bei 2012 m. gegužės 29 d. pranešimais ieškovas informavo atsakovą, jog pasaugos sutartis yra nutraukiama ir pareikalavo saugotą turtą grąžinti, tačiau turto atsakovas geranoriškai negrąžino. Ieškovui atlikus rasto turto inventorizaciją, kurią fiksavo antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, paaiškėjo, jog trūksta atsakovui pasaugos sutartimi perduoto ilgalaikio turto už 1 377 707,69 Lt, skaičiuojant pagal turto įsigijimo vertę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. M. neįvykdė pasaugos sutartyje numatytos prievolės ieškovui pareikalavus grąžinti saugotą turtą, jis privalo atlyginti dėl to ieškovui padarytą žalą, t.y. sumokėti 1 377 707,69 Lt kompensaciją.

5Bankroto administratoriui susipažinus su įmonės buhalterinės apskaitos programos duomenimis ir po minėtos turimo turto inventorizacijos, tapo žinoma, jog trūksta dalies ieškovo ilgalaikio turto, verto 246 738,09 Lt skaičiuojant pagal įsigijimo vertę, kuris atsakovo buvo nurašytas. Iš ilgalaikio turto nurašymo aktų kopijų matyti, jog nurašytas turtas nebuvo visiškai nusidėvėjęs. Be to, šis ilgalaikis turtas dėl savo specifikos (įvairios staklės, įrengimai) jo nurašymo metu nebuvo bevertis, o vietoj nurašymo turėjo būti perkainojamas ir toliau eksploatuojamas. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai šį įmonės turtą nurašė ir galimai pasisavino ar iššvaistė, bei jo bankroto administratoriui neperdavė, dėl ko privalo ieškovui atlyginti patirtą žalą, t.y. sumokėti šio turto įsigijimo vertės dydžio kompensaciją. Atsakovas, kaip ieškovo administracijos vadovas, neabejotinai žinojo apie tai, kad šio 246 738,09 Lt pagal įsigijimo kainą vertės turto nurašymas pažeis kreditorių interesus, nes jo nebus galima parduoti ir tenkinti įmonės kreditorių reikalavimų, todėl atsakovas pripažintinas nesąžiningu. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą minėtus nurašymo aktus pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją, t.y. priteisti iš atsakovo žinomą didžiausią šio nepagrįstai nurašyto ir ieškovo bankroto administratoriui neperduoto turto vertę (CK 6.66 str., 6.147 str. 2 d.).

6Be minėtų pagal pasaugos sutartį negrąžinto ir be nepagrįstai apskaityto kaip nurašyto bei nerasto ieškovo turto taip pat trūksta 9 434 126,88 Lt pagal įsigijimo kainą vertės kito ilgalaikio turto, kuris atsakovo 2010 m. pabaigai buvo inventorizuotas kaip ieškovo turtas. Šis turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. po bankroto bylos ieškovui iškėlimo neperdavė dalies ieškovo ilgalaikio turto, jį galimai pasisavino ar iššvaistė, ieškovui bei jo kreditoriams buvo padaryta žala.

7Ieškovo teigimu, atsakovės H. M. subsidiari atsakomybė kyla iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes ji iki 1996 m. gruodžio 13 d. buvo UAB „Sapnų sala“ vienasmenis valdymo organas – prezidentas, turi 53,21 proc. UAB „Sapnų sala“ akcijų (likusieji 46,79 proc. UAB „Sapnų sala“ akcijų priklauso V. M.), ėjo generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigas, taip pat yra atsakovo V. M. sutuoktinė. Atsakovas T. M. kaip ūkio dalies viršininkas buvo materialiai atsakingas už inventorizuoto turto išsaugojimą, tačiau šios savo pareigos neįvykdė, t.y. dalis inventorizuoto turto bankroto administratoriui neperduota. Todėl atsakovas T. M., atsakovo V. M. sūnus, yra solidariai atsakingas už ieškovui padarytą žalą.

8Ieškovas prašo apriboti atsakovo V. M. teisę 5 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes V. M. nesąžiningai piktybiškai ilgą laiką ignoruoja tiek Vilniaus apygardos teismo nutarties įpareigojimą, tiek antstolės raginimą, tiek ir ieškovo bankroto administratoriaus raginimus, be to, geranoriškai negrąžino ne tik didelės vertės ieškovo turto, tačiau ir dokumentų.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo bei papildomo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo BUAB „Sapnų sala“ 10 000 Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovų V. M., T. M. ir H. M. naudai bei 34,32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Skyrė ieškovui BUAB „Sapnų sala“ 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį atsakovams T. M. ir H. M., pusę šios baudos, t.y. 1 000 Lt, skiriant atsakovams T. M. ir H. M. (t. 5, b.l. 96-109).

11Dėl pagal pasaugos sutartį perduoto turto. Teismas nurodė, kad 2012 m. gegužės 30 d. turtas perimtas V. M. tinkamai apie tai neinformavus. V. M. turto perėmimo dieną sirgo, o atvykęs jo atstovas į patalpas nebuvo įleistas. Iš byloje surinktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas buvo informuotas apie reikalavimą perduoti turtą sutartyje nustatyta tvarka prieš ieškovui jį vienašališkai perimant, t.y. atsakovo prievolę perduoti turtą teismas laikė neįvykdyta dėl paties ieškovo kaltės (CK 6.64 str.). Ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių neteisėtus atsakovo veiksmus, kurių pagrindu būtų galima taikyti atsakomybę už saugoto turto praradimą. Inventorizuojant turtą atsakovas ar jo atstovai nedalyvavo, ją atliekant ir antstoliui fiksuojant rastą turtą, nenurodyti turto inventoriniai numeriai, o daugeliu atveju rastas turtas antstolio nurodomas naudojant bendrines sąvokas, iš kurių sunku identifikuoti konkrečius turto objektus. Teismas ieškovo pateikto akto nepripažino pakankamu įrodymu, patvirtinančiu konkretaus turto trūkumą ir tai, kad dėl turto trūkumo yra atsakingas atsakovas V. M., nes jis surašytas ieškovo vienašališkai atlikus inventorizaciją po mėnesio nuo turto perėmimo. Aktas yra su esminiais turinio trūkumais. Paties ieškovo teigimu dalis kompiuterių ir monitorių perėmus patalpas buvo rasti, bet ne visi. Šalys neginčija, kad akte paminėti automobiliai MERCEDEZ BENZ ir TOYOTA PREVIA stovi prie ieškovo patalpų. Teismas sprendė, kad automobilių raktelių ar dokumentų neperdavimas, net jei toks būtų nustatytas, savaime negali būti prilygintas turto praradimui ar pasisavinimui. Be to, pagal pasaugos sutarties priedus akte nurodyto turto likutinė balansinė vertė (atsižvelgiant į nusidėvėjimą) gerokai mažesnė nei jo įsigijimo kaina. Ieškovas reikalavimą priteisti neva dingusio turto įsigijimo vertę grindžia CK 6.147 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tačiau ši nuostata reglamentuoja restitucijos, o ne nuostolių atlyginimo klausimus. Ieškovo teiginiai, kad tikrosios turto vertės nustatyti neįmanoma dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nepagrįsti, nes turto nusidėvėjimas ir jo likutinė balansinė vertė aptarta abiejų šalių pasirašytuose pasaugos sutarties prieduose, be to, neteisėti atsakovo veiksmai perduodant turtą byloje nenustatyti. Ieškovas tinkamai nepagrindė ir prašomos priteisti žalos dydžio. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 1 377 707,69 Lt pagal Pasaugos sutartį negrąžinto turto vertės priteisimo iš V. M. yra nepagrįstas.

12Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Turto nurašymo aktų egzistavimo faktą ieškovas grindžia jų kopijomis. V. M. nurodė, kad visi nurašymo aktai buvo sudaromi komisijos, taip pat ir liudytoja G. V. paaiškino, kad turtas buvo nurašomas komisijos, turto nurašymo aktai turėjo būti su komisijos narių parašais. Ant turto nurašymo kopijų nėra komisijos, kurios dalyvavimas buvo privalomas nurašant turtą, parašų. Esant tokioms aplinkybėms teismas ieškovo pateiktų turto nurašymo aktų kopijų nepripažįsta leistinais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo ginčijamų sandorių sudarymo faktą (CPK 202 str.). Kitų įrodymų, patvirtinančių ginčo sandorius, į bylą nepateikta. Nesant byloje įrodymų, kad ieškovo ginčijami sandoriai buvo sudaryti ir kada konkrečiai, teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė. Be to, ieškovas turi įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, t.y. leistinais įrodymais pagrįsti, kad ginčo turtas pagal jo būklę negalėjo būti nurašomas, ir tai buvo atlikta atsakovo siekiant nesąžiningai užvaldyti šį turtą. Tokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Priešingai, nurodyto turto įgijimo datos, taip pat 2010 m. gruodžio 31 d. inventorizaciniai duomenys leidžia teigti, kad nurodytas turtas buvo nusidėvėjęs.

13Dėl bankroto administratoriui neperduoto (iššvaistyto) bendrovės turto. Teismo vertinimu, atsakovai pagrįstai pažymi, kad visi bendrovės pastatai ir statiniai yra ieškovo valdyme, todėl maksimali neperduoto bankroto administratoriui turto vertė vertinant balanso duomenis galėtų sudaryti tik 5 990 340 Lt, įskaitant trumpalaikį turtą, kurio vertės ieškovas ieškiniu nereikalauja. Ieškovo teigimu, neperduotą turtą jis vertino pagal jo įsigijimo vertę, tačiau toks argumentas nepagrįstas jokia teisės norma. Šalių pasirašytas 2011 m. gruodžio 19 d. ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos aprašas patvirtina, kad įmonėje rasta ilgalaikio materialiojo turto už 8 058 363,14 Lt. 2012 m. sausio 27 d. turto perdavimo aktais atsakovas perdavė bankroto administratoriui nekilnojamojo turto už 4 027 827, 19 Lt, programinės įrangos už 306 953,27 Lt, kito turto už 3 960 381,23 Lt. Perduoto turto vertė iš esmės atitinka 2011 m. gruodžio 19 d. balanse nurodytąją. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo nurodomas trūkstamas turtas nebuvo įtrauktas į 2011 m. gruodžio 19 d. balansą, kadangi jo sudarymo metu šio turto įmonėje nebuvo. Teismas sprendė, kad 2011 m. gruodžio 19 d. inventorizacijos apraše įvardytas neva trūkstamas ieškovo turtas buvo perduotas ieškovui, o kitų ieškovo pateiktame trūkstamo turto sąraše nurodytų objektų inventorizacijos sąraše nenurodyta. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtas, apskaitytas 2011 m. gruodžio 19 d. balanse, buvo atsakovo ieškovui neperduotas, pažeidžiant ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatytą pareigą. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad įmonėje nerasta turto, kuris buvo inventorizuotas 2010 m. pabaigai, taip pat turto, kuris buvo nepagrįstai atsakovo nurašytas iki 2011 m. gruodžio 19 d., nėra susijusios su atsakovo pareigos pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą vykdymu ir galėtų būti reikšmingos tik sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės už bendrovės turto iššvaistymą. Ieškovas neįrodė, kad paminėtas trūkstamas turtas buvo bendrovėje 2011 m. gruodžio 19 d. balanso sudarymo metu ir į jį yra įtrauktas. Todėl teismas ieškovo argumentus dėl atsakovo ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatytos pareigos nevykdymo neperduodant bankroto administratoriui bendrovės turto dalies pripažino neįrodytais. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog įmonėje 2011 m. pabaigoje nebuvo dalies 2010 m. pabaigoje inventorizuoto turto, savaime nėra pakankama konstatuoti, kad šis turtas buvo nepagrįstai perleistas ar pasisavintas atsakovo.

14Teismas sprendė, kad didesnių abejonių galėtų kilti dėl keleto objektų, nurodytų ieškovo sudarytame trūkstamo turto sąraše – knygų preso SLF (inv. Nr. 000392, vertė pagal aprašą 10 284,90 Lt, įsigijimo metai 2004), spaudos mašinos HEIDELBERG SPEEDMASTER, (inv. Nr. 000181-3, vertė pagal aprašą 193 874,18 Lt, įsigijimo metai 2002), pjovimo mašinos Polar 115XT (inv. Nr. 000492, vertė pagal aprašą 111 784,46 Lt, įsigijimo metai 2010) ir lankstymo mašinos STAHL Folder KH (inv. Nr. 000491, vertė pagal aprašą 111 784,46 Lt, įsigijimo metai 2010). Tačiau vien ta aplinkybė, kad nurodyto turto bendrovėje nebuvo 2011 m. gruodžio 19 d., savaime nesudaro pagrindo teigti, kad turtas buvo neteisėtai prarastas (pasisavintas ar perleistas) atsakovo, o konkrečių tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė.

15Ieškovas, teigdamas, kad nežino, koks paminėto turto likimas, remiasi tuo, jog atsakovas jam nėra perdavęs buhalterinės apskaitos programos. Tačiau šią aplinkybę paneigia byloje surinkti įrodymai: bankroto administratoriaus pasirašytas BUAB „Sapnų sala“ turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo atsakovas perduoda bankroto administratoriui programą NAV+PrintVis, įsigijimo vertė 337 920 Lt. Ši programa priedu Nr. 4 prie pasaugos sutarties perduota saugoti atsakovui. Tarp pasaugos sutartimi perduoto atsakovui ir negrąžinto turto nurodyta programa nepaminėta. Byloje nustatyta, kad buvusios bendrovės administracijos ir buhalterijos patalpos 2012 m. gegužės 30 d. buvo perimtos ieškovo su visu jose esančiu turtu. Jokių įrodymų apie tai, kad iki turto perėmimo kompiuteriuose esantys duomenys buvo sunaikinti, į bylą nepateikta. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jo pareikštas reikalavimas teismo negali būti tenkinamas.

16Vertinant ieškovo pateiktą nepagrįstai nurašyto bendrovės turto sąrašą matyti, kad dešimt jame nurodytų turto objektų įgyti 1998-2004 metais, trys objektai – 2007-2008 metais. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tokio turto įprastą eksploatavimo laikotarpį, taikytinas nusidėvėjimo normas. Net ir nesant byloje leistinų įrodymų, patvirtinančių šio turto nurašymą, tikėtina, kad dalis nurodyto turto galėjo būti nurašyta laikantis įprastinės tvarkos. Be to, ir konstatavus, kad dalis nurodytų objektų pagal byloje esančius įrodymus neturėjo būti nurašyti iki 2011 m. gruodžio 19 d. dėl nusidėvėjimo, tai nelemia išvados, kad nurodyti objektai buvo neteisėtai prarasti ar pasisavinti atsakovo. Turtas galėjo būti prarastas be atsakovo kaltės, nebenaudojamas įmonės veikloje ir laikomas perleidimo tikslu ar nurašytas kaip ne visiškai nudėvėtas. Be to, turtas galėjo būti perleistas tretiesiems asmenims pagal teisėtus sandorius. Duomenų apie tai, kad nurodytas turtas atsakovo būtų buvęs perleistas tretiesiems asmenims pagal sandorius, pažeidžiančius įmonės ir jos kreditorių teises, ieškovas nepateikė. Ieškovui neįrodžius V. M. neteisėtų veiksmų, kuriais buvo perleistas, nepagrįstai nurašytas ar pasisavintas įmonės turtas, ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas atmetė.

17Dėl atsakovo V. M. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo. Teismas pažymėjo, kad dokumentų negrąžinimo faktas šioje byloje ieškovo nebuvo įrodinėjamas. Aplinkybės, kad atsakovas V. M. neįvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ieškovas neįrodė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymas taikyti V. M. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją netenkintas.

18Dėl reikalavimo atsakovei H. M.. Iš ieškovo nurodomų H. M. teisinės atsakomybės pagrindų neaišku, kuo neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškia bendrovės turto iššvaistymo dalyje. Ieškovas nenurodo jokių neteisėtų turto perleidimo sandorių, prie kurių sudarymo būtų prisidėjusi H. M., taip pat nepagrindžia, kokiu teisiniu pagrindu galėtų kilti atsakovės atsakomybė už nepagrįstą turto nurašymą, jei toks byloje būtų nustatytas. Todėl reikalavimas H. M. dėl trūkstamo bendrovės turto yra nepagrįstas.

19Dėl reikalavimo atsakovui T. M.. Atsakovas T. M. nebuvo BUAB „Sapnų sala“ dalyviu, todėl jo materialinę atsakomybę reglamentuoja darbo teisės normos. Teismas nurodė, kad įrodymų apie tai, jog su atsakovu V. M. būtų sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis laikotarpiu, iš kurio kildinama ieškovo nurodoma žala, į bylą nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms pagrįstais pripažintini atsakovų argumentai, kad solidarus reikalavimas atsakovui T. M. dėl viso neva trūkstamo turto vertės dalyje yra nepagrįstas nei byloje surinktais įrodymais, nei teisės normomis. Darbuotojo atsakomybė už jam patikėtų materialinių vertybių neišsaugojimą sietina su konkrečiais darbuotojo neteisėtais veiksmais, o ieškovas tokių atsakovo veiksmų nenurodo. Ieškovas nepagrindė, kokiu būdu atsakovas T. M. galėjo įtakoti sandorių dėl ginčo turto sudarymą ar sprendimus dėl bendrovės turto nurašymo. Taip pat nepagrindė, kokiais pagrindais kildinama T. M. atsakomybė už bankroto bylos iškėlimo metu įmonėje buvusio turto tariamą neperdavimą bankroto administratoriui. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo reikalavimą T. M. pripažino nepagrįstu.

20Dėl baudos ieškovui skyrimo. Ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus atsakovams T. M. ir H. M.. Ši aplinkybė buvo nurodyta dar Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 13 d. nutartyje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas po šios nutarties priėmimo jokių naujų nurodytų atsakovų atsakomybės pagrindų nenurodė, tačiau pareikšto reikalavimo šių atsakovų atžvilgiu neatsisakė. Ieškovas viso teismo proceso metu buvo atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų – advokatų, todėl teismas konstatavo ieškovo nesąžiningumą. Ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovui V. M., teismo nuomone, nėra pagrindo vertinti kaip pareikšto piktnaudžiaujant teisminės gynybos teise. Reikalavimai šiam atsakovui teismo atmesti kaip neįrodyti, o ne dėl akivaizdaus teisinio nepagrįstumo. Teismas, įvertinęs ieškovo teisinį statusą, bei tai, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas visa apimtimi, sprendė, kad ieškovui skirtina 2 000 Lt bauda, pusę šios sumos skiriant atsakovams T. M. ir H. M. (CPK 95 str. 2 d.).

21Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. papildomu sprendimu atsakovų prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apmokėtinos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis BUAB „Sapnų sala“ administravimo išlaidomis (t. 5, b.l. 177-179). Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad teismo sprendimo aiškinti jį remiantis CPK 278 straipsniu nėra pagrindo. Tačiau neaiškumų atsakovams kyla dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą reglamentuoja CPK 589 straipsnis, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ši nuostata negali būti taikoma dėl specialaus ieškovo – bankrutuojančios įmonės statuso, dėl kurio visi reikalavimai ieškovui tenkinami specialaus įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu atsakovų reikalavimas išieškoti bylinėjimosi išlaidas ir ieškovui skirtą baudą iš ieškovo bankroto administravimo sąmatos nebuvo išspręstas, teismas sprendė, kad tai atitinka CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą papildomo sprendimo priėmimo pagrindą. Tais atvejais, kai dėl bankrutuojančios įmonės pradėtų teismo procesų jai atsiranda išlaidų, susijusių su teismo taikytomis procesinėmis sankcijomis, tai laikytina išlaidomis, susijusiomis su bankroto proceso administravimu, apmokėtinomis ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis. Todėl atsakovų reikalavimą nustatyti, kad ieškovui skirta bauda už piktnaudžiavimą procesu bei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra išieškotinos iš ieškovo administravimui skirtų lėšų, teismas laikė pagrįstu.

22III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23Ieškovas BUAB „Sapnų sala“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo V. M. 1 441 846,85 Lt kompensaciją už negrąžintą turtą pagal pasaugos sutartį bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovų V. M. ir T. M. solidariai bei iš atsakovės H. M. subsidiariai 8 873 874 Lt kompensaciją už negrąžintą likusį ieškovo turtą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; apriboti atsakovo V. M. teisę 5 metams eiti vietojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti bylinėjimosi išlaidas; liudytoju į teismo posėdį iškviesti V. S.; išreikalauti iš V. M. informaciją apie S. V. gyvenamąją ir/ar darbo vietą ir iškviesti jį liudytoju į teismo posėdį (t. 5, b.l. 121-142). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pagal pasaugos sutartį atsakovui perduotas saugoti turtas ir nepaisant pranešimų apie reikalavimą perduoti turtą bankroto administratoriui, V. M. saugotino turto neperdavė. V. M. neginčijo fakto, kad jis buvo informuotas apie reikalavimą perduoti turtą sutartyje nustatyta tvarka. Bankroto administratoriui patekus į įmonės patalpas ir jose atlikus rasto turto inventorizaciją, nustatyta, jog dalies Pasaugos sutartimi perduoto turto nėra, todėl iš V. M. priteistinas žalos atlyginimas.
  2. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą sudaryti galimybę prie bylos prijungti vaizdo medžiagos kopijas iš antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų arba priimti protokolinę nutartį remtis civilinės bylos Nr. 2-384-431/2013 medžiaga, iš kurios būtų matyti, koks turtas ir kokie kiekiai yra apeliantui priklausančiose patalpose, tokiu atveju teismui nekiltų abejonių dėl to, jog turtas negalėjo būti prarastas dėl apelianto kaltės.
  3. Teismas nepagrįstai apelianto pateikto trūkstamo turto pagal pasaugos sutartį sąrašo nepripažino pakankamu įrodymu, patvirtinančiu konkretaus turto trūkumą, ir to, kad dėl trūkumo yra atsakingas V. M.. Trūkstamo turto sąrašas sudarytas sulyginus pasaugos sutarties priedus bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir šiuo atveju neturi reikšmės faktas, kad atsakovas nedalyvavo atliekant rasto turto inventorizaciją. Trūkstamo turto sąrašas yra išvestinis dokumentas, sudarytas remiantis pirminiais rašytiniais dokumentais.
  4. Automobiliai MERCEDES BENZ ir TOYOTA PREVIA konkrečiu laiku stovėjo, o ne stovi prie apeliantui priklausančių patalpų, tačiau tai niekaip neįrodo, jog V. M. turtą apeliantui grąžino. Atsakovas nei fiziškai perdavęs automobilių, nei jų raktų bei dokumentų, kas pagrindžia faktą, kad šis turtas administratoriui neperduotas.
  5. Jeigu įmonė netenka turto neteisėto sandorio ar pasisavinimo pagrindu ir neįmanoma turto grąžinti arba nustatyti jo rinkos vertės, tada priteistina didžiausia to turto vertė, lygi įsigijimo vertei. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai turtą vertino likutinėmis vertėmis, kai realiai tai neturi jokios reikšmės.
  6. Nustačius, kad dalis turto buvo perduota V. M. pagal pasaugos sutartį, tačiau negrąžinta, reikalavimas dalyje dėl žalos atlyginimo pagal pasaugos sutartį negrąžinto turto didinamas 64 139,16 Lt suma ir atitinkamai šia suma mažinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo dėl kito bankroto administratoriui neperduoto turto (9 369 987,72 Lt). Nustačius, kad dalis turto, t.y. atspindėto sąraše kaip galimai nurašytas, taip pat yra neperduotas bankroto administratoriui ir nėra įrodymų, pagrindžiančių jo nurašymą, jis įtrauktinas į reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl kito neperduoto turto. Todėl reikalavimas iš V. M. ir T. M. solidariai bei iš H. M. subsidiariai dėl žalos atlyginimo dėl kito bankroto administratoriui neperduoto turto sudaro 8 873 874 Lt.
  7. Teismas nepagrįstai ir neteistai apelianto naudai iš atsakovų nepriteisė žalos atlyginimo ir dėl turto, kuris išvestiniame dokumente įvardintas kaip turtas, kuris galėjo būti nepagrįstai nurašytas. V. M. teigiant, kad turto nurašymo aktai yra galimai suklastoti, t.y. kad turtas nebuvo nurašytas, darytina išvada, jog turtas egzistavo, tačiau nėra įrodytas jo nurašymo faktas. Nesvarbu, ar tas turtas iš tikrųjų neteisėtai nurašytas ir todėl neperduotas administratoriui, ar tiesiog neperduotas jo nenurašant, tačiau žinant jog apeliantas šio turto neturi, nors jis 2010 m. inventorizuotas kaip BUAB „Sapnų sala“ turtas, konstatuotina, kad įmonė patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta.
  8. Teismas Speedmaster SM 74-5+LX, kurio vertė 3 789 253 Lt, nevertina ir tik prielaidomis sprendžia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad šis turtas privalėjo būti įmonėje 2011 m. gruodžio mėn. ir atsakovo buvo nepagrįstai prarastas. V. M. bandė suklastoti dvi 2011 m. sausio 14 d. ir 2011 m. vasario 4 d. datomis sąskaitas-sutartis su pirkėju Frederikson&Co, Ltd, kurios pateisintų šio turto perleidimą. Apeliantas nurodo, kad minėtas turtas neįtrauktas į 2010 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos dokumentaciją, nebuvo gautos jokios pajamos pagal tokias sąskaitas-sutartis ir tariama pirkėjo skola neatspindėta įmonės debitorių sąraše. Taigi, turtas SPeedmaster SM 74-5+LX pasisavintas, tai pagrindžia ir naujai gauti įrodymai, kuriuos apeliantas prašo prijungti prie bylos medžiagos ir į teismo posėdį iškviesti liudytojais V. S. bei S. V..
  9. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad jis ieškinyje nurodyto trūkstamo turto neturi ir nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu jis minėtu turtu nedisponuoja, taigi, turtas yra išvaistytas arba pasisavintas. Teismas savo išvadas dėl administratoriui neperduoto (išvaistyto) turto grindė prielaidomis. Turto, dėl kurio praradimo reikalaujama žalos atlyginimo, vertė yra ypač didelė, o teismas kėlė įvairias versijas, kas galėjo su tuo turtu nutikti, tačiau jos nepagrįstos jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais.
  10. V. M. nėra perdavęs ne tik buhalterinės apskaitos programos su duomenimis, bet ir įmonės Didžiosios knygos 2009-2012 m., kuri privalomai turi būti vedama kiekvienoje įmonėje, bei kitų svarbių dokumentų. Teismas nustatęs, kad dalis turto bei dokumentų (pvz. sutartis su UAB „Swedbank lizingas“) bankroto administratoriui nėra perduota, privalėjo V. M. atžvilgiu taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją. Faktas, kad dalis turto neatspindėta 2011 m. gruodžio 19 d. balanse ir pagal jį neperduotas, atsakomybės kilimui neturi reikšmės, nes tai yra dar sunkesnė veika, kai turtas ne tik neperduodamas, bet jis net neatvaizduojamas įmonės balanse, siekiant pateisinti neperdavimą, bet ir tuo pačiu to turto perleidimo dokumentų.
  11. H. M. neteisėti ir kalti veiksmai pasireiškė nerūpestingumu (CK 6.246 str.). Ji buvo didžiosios dalies įmonės akcijų savininkė, 2010 m. įmonės direktorė, pasirašinėjo įmonės balansą ir privalėjo rūpintis įmonei priklausančiu turtu, jos visa finansine padėtimi bei galėjo daryti įtaką įmonės veiklai. H. M., suvokdama, jog turto neperdavimas bankroto administratoriui daro žalą tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, nesiėmė jokių veiksmų, kad turtas būtų perduotas bankroto administratoriui, dėl ko yra subsidiariai atsakinga už įmonei padarytą žalą. Be to, ji veikė priešingai apelianto interesams, siekdama naudos savo vadovaujamai įmonei UAB „Draugų studija“.
  12. T. M., būdamas materialiai atsakingas už turto išsaugojimą, nesiėmė jokių priemonių ir nenurodė jokių aplinkybių, kur ir kokiu pagrindu dingo dalies didelės vertės įmonės turto ir kokiu pagrindu jis neatspindėtas 2011 m. gruodžio 19 d. inventorizacijos dokumentuose. Teismas nepagrįstai sprendė, kad yra tariamas akivaizdus T. M. nepagrįstumas, nes byloje esantys duomenys įrodo T. M. solidarią atsakomybę.
  13. Ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodytos materialinės teisės normos bei pateikti įrodymai, kurių pagrindu reikšti reikalavimai atsakovų H. M. bei T. M. atžvilgiu. Todėl apeliantas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, teigia, kad jo veiksmai negali būti pripažįstami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Todėl teismas nepagrįstai apeliantui skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  14. Teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė 10 000 Lt advokato pagalbos išlaidų visų atsakovų naudai. Šios išlaidos nepriteistinos, nes ieškinys yra pagrįstas. Be to, teismas nenurodo, kokiomis dalimis kiekvienam iš atsakovų yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo mokėta tik už V. M.. H. M. ir T. M. apskritai neįrodinėjo patirtų išlaidų, o V. M. neįrodė, už kokias paslaugas jis šias išlaidas patyrė.
  15. Vilniaus apygardos teismo teisėja G. A. – B. pažeidė Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies ir CPK 21 straipsnio nuostatas ir skundžiamą sprendimą priėmė būdama šališka atsakovų naudai.

24Ieškovas BUAB „Sapnų sala“ taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. papildomą sprendimą (t. 6, b.l. 143-144). Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, nes ieškinys yra pagrįstas ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos apelianto naudai. Todėl papildomas sprendimas naikintinas atsižvelgiant į apelianto apeliaciniame skunde išdėstytus sprendimo naikinimo motyvus.

25Atsakovai V. M., H. M. ir T. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą; atmesti ieškovo prašymą prijungti naujus įrodymus ir kviesti į bylą liudytojus; skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu pareiškiant aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą, pusę šios sumos skiriant atsakovų naudai, šią baudą išieškant iš ieškovo bankroto administravimo sąmatos bei iš ieškovo bankroto administravimo sąmatos priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b.l. 147-198). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas, tinkamai neinformavęs V. M. apie pasaugos sutarties nutraukimą ir saugomo turto perėmimą, 2012 m. gegužės 30 d. vienašališkai ir neteisėtai, nesudarydamas sąlygų dalyvauti V. M., perėmė visą atsakovo saugomą turtą. Apelianto teiginiai, kad jis pasigedo pagal pasaugos sutartį perduoto turto yra nepagrįsti, nes iš apelianto pateikiamų tariamų įrodymų – vienašališkai sudaryto trūkstamo turto akto (sąrašo), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad apeliantas, perėmęs turtą ir vėliau jį inventorizavęs, šį turtą fiksavo aplaidžiai, netiksliai, nurodė netinkamus įrenginių pavadinimus, o dalies tariamai pasigestų įrenginių nėra užfiksuota antstolio protokoluose. Apeliantas, pirmasis pažeidęs pasaugos sutartį, neįrodė nei vienos būtinos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, pagrindžiančios būtinybę taikyti civilinę atsakomybę V. M. atžvilgiu.
  2. Apelianto pateikiamas nuostolių skaičiavimas vadovaujantis visai kito teisių gynimo būdo – restitucijos, o ne žalos atlyginimo taisyklėmis, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
  3. Visas V. M. pagal pasaugos sutartį saugotas turtas yra bankroto administratoriaus žinioje, jokio kito neperduoto ar trūkstamo turto V. M. neturi, o apeliantas neįrodė, jog šis turtas yra pas atsakovą ar buvo jo neteisėtai prarastas.
  4. Nepateikus turto nurašymo aktų originalų, jais byloje remtis negalima. Apeliantas, savo žinioje turėdamas BUAB „Sapnų sala“ buhalterinės apskaitos programą, sąmoningai nepateikia duomenų, kurie patvirtintų aktuose nurodomo turto teisinį likimą. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, susijusias su aktuose nurodyto turto neperdavimu. Be to, apeliantas praleido pusės metų ieškinio senaties terminą turto nurašymo aktams ginčyti.
  5. Apelianto reikalavimas dėl žalos atlyginimo ryšium su tariamo turto ir dokumentų neperdavimu yra nepagrįstas. V. M. pagal 2011 m. gruodžio 19 d. BUAB „Sapnų sala“ balansą, taip pat 2011 m. gruodžio 19 d. turto inventorizacijos aktą, priėmimo – perdavimo aktais perdavė bankroto administratoriui 8 058 363,14 Lt vertės ilgalaikį turtą, 1 905 331 Lt vertės trumpalaikį turtą, sutartis, apelianto žinioje yra ir 4 088 648 Lt vertės nekilnojamasis turtas. Atsakovas bankroto administratoriui perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus. Todėl apelianto reikalavimas dėl žalos atlyginio ryšium su tariamo turto ir dokumentų neperdavimu yra nepagrįstas, nes reikalaujamas žalos atlyginimo dydis viršija minėtame balanse esančio turto sumą.
  6. Apeliantas trūkstamo turto akte (sąraše) pateikia tikrovės neatitinkančius teiginius, netinkamai ir neteisingai nurodo jo žinioje esančios įrangos pavadinimus, teigdamas, kad jam ši įranga tariamai neperduota. Didžioji dalis apelianto trūkstamo turto akte (sąraše) nurodytos įrangos yra visiškai susidėvėjusi, ką patvirtina ir 2010 m. gruodžio 13 d. inventorizacijos aprašas, dėl ko ši įranga galėjo būti pagrįstai ir teisėtai nurašyta.
  7. V. M., byloje teikdamas akivaizdžius įrodymus, taip pat atsižvelgiant ir į apelianto pateiktus įrodymus, įrodė ir pagrindė (nors įrodinėjimo pareiga priskiriama apeliantui), jog visas apeliantui priklausantis turtas bei dokumentai yra apelianto žinioje, o V. M. atžvilgiu pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo svarstyti klausimą dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytos sankcijos taikymo.
  8. Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto turtą saugojo ir jį perduoti bankroto administratoriui turėjo V. M.. Todėl H. M. ir T. M. atžvilgiu pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Apeliacinio skundo pareiškimas H. M. ir T. M. turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, už kurį skirtina maksimali 20 000 Lt bauda.

26Atsakovai V. M., H. M. ir T. M. taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą (t. 7, b.l. 12-15). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

  1. Teismas pagrįstai 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu skyrė baudą apeliantui už piktnaudžiavimą procesu, o papildomu sprendimu logiškai ir nuosekliai detalizavo, kad 2000 Lt bauda bei bylinėjimosi išlaidos, siekiant nepakenkti bei apsaugoti kreditorių interesus, turi būti išieškotos iš apelianto bankroto administratoriaus sąmatos.
  2. Apelianto teikiamu apeliaciniu skundu yra toliau sąmoningai tęsiamas apelianto piktnaudžiavimas teise (CPK 95 str.), siekiant vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą, nepagrįstai bylinėtis su atsakovais, didinant atsakovų patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Todėl apeliantui turėtų būti skiriama bauda ir už piktnaudžiavimą procesu pateikiant apeliacinį skundą.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29Nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dalies (1 377 707,69 Lt vertės) turto, kuris po apeliantui 2011 m. lapkričio 30 d. iškeltos bankroto bylos buvo perduotas atsakovui V. M. pagal 2012 m. sausio 27 d. pasaugos sutarties priedus Nr. 1 – Nr. 4 neišsaugojimo; dėl apelianto ilgalaikio turto (246 738,09 Lt vertės) nurašymo aktų pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu; dėl bankroto administratoriui neperduoto (iššvaistyto) 9 434 126,88 Lt vertės bendrovės turto. Šiame kontekste pastebėtina, kad ieškinyje turto vertė nustatyta pagal jo įsigijimo vertę. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, su kuo apeliantas nesutinka. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas nebeprašo pripažinti negaliojančiais turto nurašymo aktus CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau šio turto vertę nurodo kaip neperduotą administratoriui ir prašo ją priteisti kaip žalą. Todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu (dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų) nepasisakys.

30Šioje byloje po apeliacinio skundo pateikimo apeliantas pateikė 2013 m. gegužės 31 d. rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus. Sutiktina su atsakovais, kad pagal CPK nuostatas papildyti apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 str.), taip pat (su tam tikromis išlygomis) ribojama ir galimybė teikti papildomus įrodymus (CPK 314 str.). Tačiau iš apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jie teikiami dėl duomenų, gautų ikiteisminio tyrimo metu jau po apeliacinio skundo pateikimo, juose nurodomos aplinkybės bei papildomi įrodymai gali turėti reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai vien formalus minėtų procesinių normų pritaikymas, t.y. atsisakymas priimti paaiškinimus bei įrodymus galėtų lemti priešingą rezultatą, be to, neatmestina, kad ignoruojant atsiradusias naujas ir jau šiuo metu žinomas aplinkybes ateityje galėtų kilti ir proceso atnaujinimo klausimas, kas gal būt sąlygotų naują bylinėjimąsi. Tai įvertinusi teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priimti apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo principą, teisėjų kolegija taip pat priima ir atsakovų pateiktus apeliacinės instancijos teismui paaiškinimus bei papildomus įrodymus, o taip pat ir naujai paskirto administratoriaus paaiškinimus. Be to, apeliaciniame skunde apeliantas buvo pareiškęs prašymą kviesti liudytojus. Dėl šio prašymo tenkinimo tikslingumo teisėjų kolegija pasisakys vertinant skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentų ir naujai pateiktų įrodymų kontekste.

31Apeliacinis skundas netenkintinas.

32Dėl pagal pasaugos sutartį (ne)grąžinto turto

33CK 6.846 straipsnio 1 dalis nustato, kad saugotojas privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovo neteisėtus veiksmus (t.y. dalies turto praradimą/neperdavimą) ir žalos faktą bei dydį privalo įrodyti apeliantas, dėl ko atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju apeliantas minėtų aplinkybių neįrodė. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, neturi pakankamo pagrindo kitokiai išvadai.

34Tarp šalių iškilo ginčas, be kita ko, ir dėl to, kad atsakovas V. M., nutraukus pasaugos sutartį, nebuvo tinkamai informuotas apie turto priėmimo-perdavimo laiką, turtas apelianto nepagrįstai perimtas vienašališkai. Atsakovas nurodo, kad tuo metu jis sirgo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios su atsakovo informavimu susijusios aplinkybės, nors ir gali būti vienos iš reikšmingų ginčo išsprendimui visų kitų aplinkybių kontekste, tačiau nėra lemiamos, nes jos, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bet kuriuo atveju savaime nepaneigia atsakovo atsakomybės už saugoto turto praradimą, jei apeliantas pateiktų pakankamai įrodymų, patvirtinančių turto praradimo faktą. Taip pat, net ir pasitvirtinus apelianto teiginiams apie atsakovo vengimą perduoti turtą, tokia aplinkybė savaime nepatvirtintų turto praradimo (neišsaugojimo) fakto.

35Apelianto perimtas turtas buvo inventorizuotas praėjus net mėnesiui po turto perėmimo. Atsakovas V. M. nedalyvavo ne tik turto perėmime, bet ir inventorizacijoje, beje, ir netgi nėra duomenų, kad jis būtų informuojamas apie inventorizacijos laiką. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą prijungti prie bylos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu darytus vaizdo įrašus apie rastą turtą. Tačiau sudarant pasaugos sutartį dėl perduodamo saugoti turto faktinės aplinkybės vaizdo įrašais nebuvo konstatuotos, todėl inventorizacijos metu darytų vaizdo įrašų pagalba galima spręsti, koks turtas faktiškai rastas, o ne koks nerastas. Kartu su patikslintu ieškiniu teismui pateiktas trūkstamo turto aktas, kuriame, nekeičiant trūkstamų objektų skaičiaus, tikslinama trūkstamo turto įsigijimo vertė – 1 377 707,69 Lt (t. 2, b.l. 120). Pažymėtina, kad iš šio turto (įsigijimo) vertės net 1 126 605 Lt, t.y. virš 80 proc. visos, anot apelianto, neišsaugoto turto vertės sudaro Repro įrenginių linija, tačiau liudytojas A. D. teismo posėdyje parodė, kad pasaugos sutarties nutraukimo dieną (2012 m. gegužės 2 d.) ją dar matė patalpose, o jai išvežti reikia griauti pertvaras ir sienas (t. 5, b.l. 80). Taigi, ir nepaisant to, ar atsakovui V. M. buvo įteiktas apelianto pranešimas apie pasaugos sutarties nutraukimą, nutraukęs ją ir išsiuntęs apie tai pranešimą atsakovui, ir pats apeliantas po 2012 m. gegužės 2 d. turėjo imtis priemonių turto išsaugojimui, nes po to, kai atsirado davėjo pareiga atsiimti daiktą saugotojas atsako tik esant tyčiai ar dideliam neatsargumui (CK 6.845 str. 4 d.), be to, jis pats nurodė, kad turto perėmimas vyks 2012 m., gegužės 10 d. (t. 1, b.l. 32). Tuo tarpu byloje duomenų, kad V. M. po 2012 m. gegužės 2 d. būtų išgabenęs liniją ar sudaręs sąlygas išgabenti ją kitiems, nėra. Pažymėtina, kad pasaugos sutarties turto perdavimo priėmimo akte Nr. 3, kurį pasirašė pats apelianto administratorius, šios linijos likutinė vertė apskritai nurodyta tik 1 Lt. Akivaizdžiai nepagrįsti apelianto teiginiai dėl neišsaugotų automobilių, nes jie realiai yra, beje, jų likutinė vertė minėtame akte Nr. 3 taip pat yra nurodyta po 1 Lt. Pakrovėjas UNC 060, apelianto įvertintas (įsigijimo) kaina 14 000 Lt, akte Nr. 3 apskritai neįkainotas ir nurodyta, kad jis neveikiantis; aušinimo sistemos, plokštelių repro įrenginių linijos likutinės vertės nurodytos taip pat po 1 Lt ir pan. Teisėjų kolegija bet kuriuo atveju neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais (tiek aptariamai, tiek žemiau nutartyje aptariamai žalai), kad apskritai nustatant žalos dydį nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis turto įsigijimo kainomis. Pirmosios instancijos pagrįstai nurodė, kad toks žalos apskaičiavimo principas nėra pagrįstas jokia teisės norma. Be to, toks žalos apskaičiavimas nagrinėjamu atveju iš esmės prieštarautų ir teisingumo bei protingumo principams. Apeliantas pats apeliaciniame skunde prieštaringai samprotauja šiuo aspektu – viena vertus, teigia, kad likutinė vertė tam tikrais atvejais gali neatspindėti rinkos kainos (ši gali būti didesnė), kita vertus, nurodo, kad likutinė vertė gali būti ir ženkliai didesnė už rinkos kainą, tačiau šių teiginių sąsajų su nagrinėjamoje byloje konkrečiu turtu ir jo verte nenurodo, kaip neįrodinėjo ir turto, vertinto sudarant pasaugos sutartį likutine 1 Lt verte, rinkos kainų. Tokiu būdu apeliantas, perdavęs saugojimui turtą, kurį pats apelianto administratorius vertino 1 Lt likutine verte, žalą nori prisiteisti turto, įgyto prieš 6-10 metų, įsigijimo kainomis. Akivaizdu, kad toks elgesys iš tikrųjų negali būti vertinamas noru sąžiningai nustatyti žalos, net jei ji apskritai būtų padaryta, dydį, kas leistų manyti, kad atsakovų teiginiai apie asmeniškumus šiame ginče bent jau iš dalies gali būti ne visai be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir kitus trūkumus - atliekant inventorizaciją ir antstoliui fiksuojant rastą turtą, nenurodyti turto inventoriniai numeriai, o daugeliu atveju rastas turtas antstolio nurodomas naudojant bendrines sąvokas, iš kurių sunku identifikuoti konkrečius turto objektus. Kartu pažymėtina, kad ir perduodant turtą pasaugai šios sutarties priede jo inventoriniai numeriai nenurodyti, todėl identifikuoti apeliantui priklausančios dalies kompiuterinės technikos (biuro darbo vietos (komp.) HP Compaq 600 Pro MT) perdavimo ir (anot apelianto) perėmimo metu trūkstamos tapatumą faktiškai negalima, o kitos dalies - monitorių markės apskritai skirtingos: pasaugos sutartimi perduoti monitoriai NEC TFT Multisyne, apeliantas nurodo pasigedęs monitorių HP LE 2201 W (t. 1, b.l. 21,22, t. 2, b.l. 120).

36Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad neteisėti atsakovo veiksmai dėl turto neišsaugojimo byloje nenustatyti, be to, ieškovas neįrodė ir prašomos priteisti žalos fakto bei dydžio. Apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, šių išvadų nepaneigia.

37Dėl neperduoto (iššvaistyto) turto

38Teisėjų kolegija ir šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovų skirtingų neteisėtų veiksmų vertinimo sprendžiant atsakomybės klausimą. Atsakovo V. M., kaip buvusio bendrovės vadovo, deliktinė atsakomybė už ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytos pareigos nevykdymą kiltų tada, jei būtų nustatyta, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turėtas turtas ir (ar) dokumentai pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Tuo tarpu jei atitinkamas turtas šiame balanse neatspindėtas, kadangi balanso sudarymo dieną bendrovė jo neturėjo dėl to, kad atsakovo(ų) iki tol buvo iššvaistytas ar nepagrįstai nurašytas, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, nebūtų pagrindo konstatuoti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytos pareigos pažeidimą, tačiau galėtų būti keliamas klausimas dėl atsakovo aplaidžiais veiksmais iššvaistant bendrovės turtą bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos.

39Į bylą pateiktas abiejų šalių pasirašytas 2011 m. gruodžio 19 d. ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos aprašas (atskirojo skundo medžiagos t. 1, b. l.82-94) patvirtina, kad įmonėje rasta ilgalaikio materialiojo turto už 8 058 363,14 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad perduoto pagal pasaugos sutartį turto vertė iš esmės atitinka 2011 m. gruodžio 19 d. balanse nurodytą. Pažymėtina, kad iš papildomai pateiktų apeliacinės instancijos duomenų matyti, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo (neperduodamo administratoriui įmonės turto) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris 2013 m. gruodžio 12 d. nutrauktas nesurinkus duomenų, patvirtinančių, tokias aplinkybes inter alia tai, kad apelianto 2013 m. gegužės 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodomas kratų metu rastas turtas (Heidelberg Speedmaster SM 74-5 LX, pjovimo mašina Polar 115XT, lankstymo mašina STAHL Folder KH, Original Heidelberg Cylinder) priklauso apeliantui. Taigi, apelianto rašytiniai paaiškinimai bei papildomai pateikti įrodymai apie kratų metu rastą, pasak apelianto, įmonei priklausančius įrengimus faktiškai yra paneigti ikiteisminio tyrimo nutarimu konstatuojant, jog nėra pagrindo pripažinti, kad kratų metu surasti įrengimai, nors ir yra to paties gamintojo, priklausė apeliantui. Todėl šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas dėl liudytojų apklausos ne tik pavėluotas ir galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.), bet, paaiškėjus paminėtoms naujoms aplinkybėms (prašymas buvo pareikštas dar nežinant ikiteisminio tyrimo išvadų), kviesti apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus ir nėra tikslinga. Be to, tiek pats apeliantas, tiek atsakovai yra pateikę duomenis apie įmonei priklausiusio įrenginių perleidimą Frederikson&Co.Ltd 2011 m. pradžioje. Taigi, faktiškai pats apeliantas dar esant bylai pirmosios instancijos teisme turėjo šiuos duomenis, tačiau sandorių neginčijo. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas, atstovaujamas naujai paskirto administratoriaus, apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad neturi jokio pagrindo konstatuoti, jog įmonės turtas buvo neperduotas, o taip pat neturi ir duomenų, kad įmonės anksčiau turėtas turtas buvo neteisėtai perleistas, iššvaistytas ar kitaip neteisėtai prarastas. Byloje nėra duomenų, jog naujai paskirtas administratorius būtų šališkas atsakovų naudai, jo paskyrimas bankroto byloje taip pat nebuvo skundžiamas kitų kreditorių. Tuo tarpu ankstesnio administratoriaus veiklos ataskaita nebuvo patvirtinta, dėl ko šis atsistatydino. Iš apelianto bankroto byloje patvirtinto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovai pagal savo turimų reikalavimų dydį ne tik esminės, bet ir ženklesnės įtakos kreditorių susirinkimuose svarstomų klausimų sprendimui neturi. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad dabartinė bankroto administratoriaus pozicija šališkumo aspektu prieštarautų viešajam interesui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir dėl įmonės turto, turėto iki 2011 m. pradžios, kurio didelė dalis jau tuomet buvo bevertė – likutinė vertė 1 Lt (t. 1, b.l. 94-107), o apeliantas nurodo jų dešimtis tūkstančių siekiančias (vėlgi - įsigijimo) kainas, nors, sprendžiant deliktinės atsakomybės klausimą, galėtų būti reikalaujama realios turto vertės atlyginimo, o ne jo įsigijimo kainos. Teismas, įvertinęs turto įgijimo datas, 2010 m. gruodžio 31 d. inventorizacinius duomenis sprendė, kad apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų apie tokio turto įprastinį eksploatavimo laikotarpį, jam taikytinas nusidėvėjimo normas, taip pat neįrodė, kad nurodyti konkretūs turto objektai galėjo būti toliau eksploatuojami (t.y. buvo funkcionalūs), o ieškovo teiginiai, kad nurašomas galėjo būti apskritai tik tas turtas, kurio likutinė vertė – 1 Lt, nepagrįstas jokiais įrodymais ar teisės normomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo ir aptariamu aspektu nesutikti su teismo išdėstyta argumentacija ir padarytomis išvadomis. Papildomai paminėtina tai, kad į bylą yra pateikti paskutinių keturių metų įmonės balansai. Iš jų matyti, kad ženklaus įmonės turto verčių pasikeitimo per šį laikotarpį nebuvo, nors sutikus su apeliacinio skundo argumentais dėl iššvaistyto ar kitaip neteisėtai prarasto turto apimties (jau ir nekalbant apie apelianto nurodomas vertes), akivaizdu, kad tai atsispindėtų įmonės balansuose. Tuo tarpu įrodymų, kad įmonės apskaitoje (balansuose) koks nors įmonės turtas apskritai buvo neatspindėtas (nuslėptas), nėra pateikta.

40Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, o taip pat ir papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškinio dėl neišsaugoto (prarasto), neperduoto ar iššvaistyto turto neįrodytumą (CPK 12, 178, 185 str.). Padarius tokią išvadą, apeliacinio skundo argumentai dėl V. M. teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialiu valdymo organo nariu apribojimo, reikalavimų H. M., T. M. nebėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

41Dėl baudos paskyrimo

42Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, apeliantui skyrė 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį atsakovams T. M. ir H. M., pusę šios baudos, t.y. 1 000 Lt, skiriant atsakovams T. M. ir H. M.. Apeliantas su tuo nesutinka, tačiau jo nurodomi argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumo.

43Bauda apeliantui yra paskirta ne dėl to, kad jis apskritai pareiškė ieškinį, o dėl to, kad paminėtų asmenų atžvilgiu aiškiai teisiškai ir faktiškai nepagrįsto reikalavimo pareiškimas nesąžiningai įtraukia asmenis į teismo procesą, prašoma šių asmenų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavus prima facie reikalavimų nepagrįstumą tokie veiksmai tęsiami. Apeliantas nurodo, kad jo paminėtiems atsakovams ieškinys buvo grindžiamas materialinės teisės normomis ir įrodymais. Tačiau vien toks argumentas per se nereiškia nepiktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes bet kurį reikalavimą galima grįsti teisės normomis, vienok tai dar nereiškia, kad pats ieškinys nėra pareikštas akivaizdžiai nepagrįstai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad ieškinys faktiškai buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas V. M. neišsaugojo turto pagal pasaugos sutartį, kitą turtą nepagrįstai nurašė, dar kitą – iššvaistė(nuslėpė), t.y. šio atsakovo neteisėtais veiksmais. Esant tokiam faktiniam pagrindui, t.y. nenurodant kitų atsakovų neteisėtų veiksmų arba tik juos formaliai (nekonkretizuojant) deklaruojant, yra pagrindas sutikti su teismo išvada apie apelianto nesąžiningumą minėtų atsakovų atžvilgiu.

44Atsakovai prašo skirti baudą apeliantui ir apeliaciniame procese. Tačiau teisėjų kolegija įvertina tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl baudos paskyrimo paliekamas nepakeistas, apeliantas yra bankrutuojanti įmonė, kas dar kartą paskyrus baudą reikštų administravimo išlaidų padidinimą ir atitinkamai kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės sumažinimą, apeliacinis skundas yra pateiktas ankstesnio bankroto administratoriaus, tuo tarpu šiuo metu apelianto pozicija yra pasikeitusi, todėl sprendžia, kad tenkinti atsakovų prašymą nėra tikslinga.

45Dėl papildomo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo

46Papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos bei bauda apmokėtinos ĮBĮ nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis. Šį sprendimą apeliantas skundžia tik tuo pagrindu, kad jo ieškinys esąs pagrįstas ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos jo naudai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmetęs apelianto ieškinį, turėjo iš jo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Taigi, apelianto nurodomais motyvais pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą, kuriuo iš esmės pagrįstai tik nustatyta bylinėjimosi išlaidų priskyrimas administravimo išlaidoms, naikinti nėra jokio pagrindo, tokiais motyvais papildomas sprendimas galėtų būti panaikintas tik naikinant ir sprendimą dėl ginčo esmės.

47Remiantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49Atsakovai prašo priteisti 23 493 Lt išlaidų, kurias patyrė už advokato pagalbą apeliaciniame procese, pateikia tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad advokatui faktiškai mokėjo atsakovas V. M., todėl šio pobūdžio išlaidos priteistinos jam. Nurodytos išlaidos viršija visas atsakovų turėtas išlaidas (17 218 Lt) pirmosios instancijos teisme, kuris, atsižvelgęs į atsakovų atstovo byloje atliktus procesinius veiksmus, bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, taip pat Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, atsakovams iš ieškovo priteisė 10 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija įvertina, kad atsakovų teikti apeliacinės instancijos teismui procesiniai dokumentai savo turiniu nemaža apimtimi kartoja procesinių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, turinį. Be to, į išlaidas yra įtrauktos darbo laiko sąnaudos už susitikimus ir pasitarimus su atsakovais, už ką atlyginimas nėra numatytas, išlaidos (nors ir pripažįstant, kad byla yra sudėtinga tiek dėl teisinio, tiek dėl faktinio pagrindų) ženkliai viršija minėtų rekomendacijų maksimalius dydžius. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 8 000 Lt suma atitiktų teisingumo, protingumo principus (CPK 3 str. 1, 7 d. d.). Šiame kontekste pastebėtina, kad atsakovai teisminės praktikos kontekste teisūs nurodydami, kad šios išlaidos priskirtinos administravimo išlaidoms, bet tai nereiškia, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą priteisti tokio pobūdžio išlaidas, privalėtų nurodyti iš kokioje sąmatoje ar kitame finansiniame dokumente (ar jo eilutėje) apskaitomų lėšų šalis jas turi atlyginti, nes to įstatymas nereikalauja.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

51Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

52Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų sala“ 8 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovo V. M. naudai.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Sapnų sala“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau... 5. Bankroto administratoriui susipažinus su įmonės buhalterinės apskaitos... 6. Be minėtų pagal pasaugos sutartį negrąžinto ir be nepagrįstai apskaityto... 7. Ieškovo teigimu, atsakovės H. M. subsidiari atsakomybė kyla iš CK 2.50... 8. Ieškovas prašo apriboti atsakovo V. M. teisę 5 metams eiti viešojo ir (ar)... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo bei papildomo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį... 11. Dėl pagal pasaugos sutartį perduoto turto. Teismas nurodė, kad 2012 m.... 12. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Turto nurašymo aktų egzistavimo... 13. Dėl bankroto administratoriui neperduoto (iššvaistyto) bendrovės turto.... 14. Teismas sprendė, kad didesnių abejonių galėtų kilti dėl keleto objektų,... 15. Ieškovas, teigdamas, kad nežino, koks paminėto turto likimas, remiasi tuo,... 16. Vertinant ieškovo pateiktą nepagrįstai nurašyto bendrovės turto sąrašą... 17. Dėl atsakovo V. M. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens... 18. Dėl reikalavimo atsakovei H. M.. Iš ieškovo nurodomų H. M. teisinės... 19. Dėl reikalavimo atsakovui T. M.. Atsakovas T. M. nebuvo BUAB „Sapnų sala“... 20. Dėl baudos ieškovui skyrimo. Ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstus... 21. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. papildomu sprendimu... 22. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 23. Ieškovas BUAB „Sapnų sala“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu... 24. Ieškovas BUAB „Sapnų sala“ taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 25. Atsakovai V. M., H. M. ir T. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 26. Atsakovai V. M., H. M. ir T. M. taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 29. Nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dalies (1 377 707,69 Lt vertės)... 30. Šioje byloje po apeliacinio skundo pateikimo apeliantas pateikė 2013 m.... 31. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 32. Dėl pagal pasaugos sutartį (ne)grąžinto turto... 33. CK 6.846 straipsnio 1 dalis nustato, kad saugotojas privalo atlyginti davėjui... 34. Tarp šalių iškilo ginčas, be kita ko, ir dėl to, kad atsakovas V. M.,... 35. Apelianto perimtas turtas buvo inventorizuotas praėjus net mėnesiui po turto... 36. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 37. Dėl neperduoto (iššvaistyto) turto... 38. Teisėjų kolegija ir šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo... 39. Į bylą pateiktas abiejų šalių pasirašytas 2011 m. gruodžio 19 d.... 40. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nurodytas... 41. Dėl baudos paskyrimo... 42. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi,... 43. Bauda apeliantui yra paskirta ne dėl to, kad jis apskritai pareiškė... 44. Atsakovai prašo skirti baudą apeliantui ir apeliaciniame procese. Tačiau... 45. Dėl papildomo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo... 46. Papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad iš apelianto... 47. Remiantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti ar... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 49. Atsakovai prašo priteisti 23 493 Lt išlaidų, kurias patyrė už advokato... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 51. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. ir 2013 m. gegužės 28 d.... 52. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės...