Byla 2A-628-372/2016
Dėl reikalavimo pripažinti sandorį galiojančiu ir pašalinti sutarties spragas

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P., R. S. ir I. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-636/2016 pagal ieškovų V. P., R. S. ir I. B. ieškinį atsakovui R. Š., tretiesiems asmenims J. G., K. G., miškų savininkų kooperatyvui „Privati girininkija“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl reikalavimo pripažinti sandorį galiojančiu ir pašalinti sutarties spragas.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. I. V. P., R. S., I. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė : šalinant sutarties spragas, pripažinti galiojančia 2007-06-15 be notarinės tvarkos įforminimo sutartį (sandorį) dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, kurios pagrindu pardavėjai (ieškovai) V. P., R. S., I. B. pardavė, o pirkėjas (atsakovas) R. Š. nupirko šiuos nekilnojamuosius daiktus žemiau nurodytomis sąlygomis, VĮ Registrų centre registruotus registro Nr. ( - ), adresu ( - ): ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); ½ sandėlio, unikalus Nr. ( - ); ½ malkinės, unikalus Nr. ( - ); ½ malkinės, unikalus Nr. ( - ); ½ viralinės, unikalus Nr. ( - ); ½ kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, priklausančių pastatui Nr. ( - ) (šulinys, 3 tvoros, vartai su varteliais, kiemo aikštelė, stoginė SI), unikalus Nr. ( - ). Pripažinti, kad nurodyti nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklausė pardavėjams (ieškovams) V. P. (1/6 dalis), R. S. (1/6 dalis), I. B. (1/6 dalis) pagal 2001-09-16 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ( - ). Pripažinti, kad kitų daiktinių teisių, juridinių faktų, areštų, hipotekų, draudimų parduoti ar kitų apribojimų parduotas nekilnojamasis turtas neturėjo. Pripažinti 28,45 Lt (8,24 Eur) valstybės vienkartinę išmoką už 0,0416 ha namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), po minėtu nekilnojamuoju turtu. Pripažinti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas ir nurodyta daiktinė teisė parduoti už 71 000 Lt (20563,02 Eur), kuriuos pirkėjas (atsakovas) R. Š. sumokėjo, o pardavėjai (ieškovai) V. P., R. S., I. B. gavo iš pirkėjo R. Š. grynais pinigais 2007-06-15. Pripažinti, kad parduoti daiktai ir daiktinė teisė pardavėjų faktiškai perduoti pirkėjui R. Š. 2007-06-15 pagal „Atsiskaitymo akto sutartį“, kuri yra perdavimo-priėmimo aktas. Pripažinti, kad ieškovė V. P., pasirašydama 2007-06-15 „Atsiskaitymo akto sutartyje“, turėjo pardavėjo teisinį statusą, atstovaudama save ir pardavėją (ieškovę) I. B. pagal 2007-04-20 įgaliojimą, notarinio registro Nr. ( - ). Priteisti iš atsakovo R. Š. lygiomis dalimis ieškovams 122,34 Eur (422,40 Lt) nuostolio, kurį jie patyrė sumokėdami žemės mokestį už atsakovą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. A. R. Š. ieškinį prašė atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovas R. S. Atsiskaitymo akto sutartimi nebuvo pasiekęs susitarimo būtent su atsakovu R. Š. sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, todėl teismas negali pripažinti sandorio kaip galiojančios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios, be to Atsiskaitymo akto sutartis neatitinka visų būtinųjų pirkimo-pardavimo teisnių požymių.
  3. Nurodė, kad pagal CK 6.305 str. 1 d. nuostatą pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 str. 1d.). Taigi, esminės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra šalių susitarimas dėl konkretaus daikto (sutarties dalykas) perdavimo pirkėjo nuosavybėn bei parduodamo daikto kainos. Tik nustačius, kad šalys susitarė dėl šių sąlygų, galima konstatuoti, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta.
  4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas R. S., net ir jei būtų turėjęs visų ieškovų įgaliojimus juos atstovauti parduodant nekilnojamąjį turtą, negalėjo perleisti atsakovui valdyti žemės sklypo, nes jis dar neegzistavo kaip ieškovų nuosavybės objektas, o jo nesant nebuvo galima nustatyti ir pardavimo kainos, kas yra esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga. Nurodė, kad dėl nekilnojamojo daikto, kurį pardavėjas įsigys ateityje, pirkimo-pardavimo gali būti sudaryta tik preliminarioji sutartis (CK 6.165 str. 1 d.).

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

7

  1. I. V. P., R. S., I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Byloje yra įrodyta, kad nei vieno bendrasavininko teisės ir pareigos nebuvo pažeistos. Atsiskaitymo akto sutartį pasirašė ieškovai, t. y. R. S. ir V. P.. I. I. B. interesus atstovauti buvo įgaliota ieškovė V. P.. Todėl neabejotinai visiems trims ieškovams, kaip ir pačiam atsakovui, buvo žinomas sutarties turinys ir sąlygos. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. G. patvirtino, kad prieš parduodant savo dalį atsakovui, jai ieškovai siūlė pirkti jų dalį namo, esančio ( - ), tačiau ji atsisakė. Trečiasis asmuo K. G. teismo posėdžio metu patvirtino tą patį ir paaiškino, kad jis neturi jokių reikalavimų dėl ginčo namo. Dėl to teismo motyvas, kad sutartis negali būti galiojanti todėl, kad ieškovas R. S. pasirašė, neturėdamas bendrasavininkų įgaliojimų, esant tokiom faktinėm bylos aplinkybėms, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.
    2. Teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes ir neteisingai aiškino ir taikė CK 6.394 str. nuostatas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2015 m. rugsėjo 23 d. notarės R. L. suteikta informacija apie tai, kad šalys pačios turi susitarti, ar pirkti reikalavimo teises kartu su parduodama pastatų dalimi, ar pirmiau sudaryti valstybinės žemės pirkimo sutartį. 2015 m. gruodžio 7 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM savo atsiliepime į ieškinį nurodo, kad vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo ir nuomos “ 2.6 punktu „... kas įgys nuosavybės teisę į statinius, esančius žemės sklype, ir sumokėtas įmokas, tas turės teisę už įmokėtas įmokas privatizuoti žemės sklypo dalį “. Be to, CK 6.394 str. 3 d. yra numatyta, kad kai nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismo motyvas, jog susitarimas nuo jo sudarymo momento buvo neįvykdomas yra neteisėtas, nepagristas bei prieštarauja įstatymų reikalavimas bei suformuotai Aukščiausiojo Teismo praktikai.
    3. Teismo motyvas, kad Atsiskaitymo akto sutartyje nurodyti netikslūs duomenys apie nekilnojamąjį turtą, t. y. nenurodyti gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių ( - ), bendrasavininkiai, klaidingai nurodyti duomenys apie namų valdos žemės sklypą, tikrai nėra pagrindas atmesti ieškovų ieškinį. Šios sutarties spragos būtų pataisytos, jeigu atsakovas nevengtų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo įforminti pagal įstatymo nustatytus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad Atsiskaitymo akto sutartyje dėl nurodytų duomenų tikslumo tarp šalių nekilo jokių prieštaravimų.
    4. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad pasirašydamas Atsiskaitymo akto sutartį, kurią jis pats rengė, jis nupirko iš ieškovų minėtą nekilnojamąjį turtą. Pas notarą nevyko todėl, kad manė, jog notaras tokios sutarties netvirtins, o ne dėl to, kad minėto turto nenupirko. Todėl nesuprantama, kodėl teismas padaro išvadą, kad atsakovas nesiekė nekilnojamojo turto įsigyti. Tokia teismo išvada yra visiškai priešinga byloje užfiksuotoms aplinkybėms (atsakovo patvirtinimas, kad jis nupirko iš ieškovų minėtą turtą).
    5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 str. 4 d. nustatyta, tiek ir specialioji - pirkimui-pardavimui taikoma - CK 6.309 str. įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo-pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo-pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 str., 6.309 str. 3 d., 6.393 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012).
    6. Pagal bendrąją taisyklę asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus. CK 2.134 str. nustatyti atstovo teisių ribojimai nustatyti atstovaujamojo interesais, atsižvelgiant į fiduciarinį atstovo ir atstovaujamojo santykių pobūdį. Tuo atveju, kai atstovaujamasis atstovui pats nurodo sudaryti jo vardu sandorį su CK 2.134 str. nurodytais asmenimis, toks sandoris negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis atstovaujamojo teises. Tokia išvada darytina ir lingvistikai aiškinant CK 2.134 str. turinį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).
    7. Savo sprendime teismas nurodo, kad ieškovai turėjo ir galėjo suvokti, kad Atsiskaitymo akto sutartimi nebuvo įformintas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris, kadangi ieškovai mokėjo žemės nuomos mokestį už 2008 - 2014 metus. Tačiau teismas nekreipė dėmesio į tai, dėl kokių priežasčių minėtas mokestis buvo mokamas (atsakovas vengė įforminti pirkimą-pardavimą minėto nekilnojamojo turto, mokesčių nemokėjo, todėl ieškovų vardu buvo skaičiuojamas minėtas mokestis). Pabrėžtina, kad šis ieškinys ir buvo paduotas teismui tam, kad pirkimo-pardavimo sandoris būtų tinkamai įformintas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pagal įgaliojimą buvo įsipareigojęs mokėti visus privalomuosius mokesčius, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė.
    8. Teismas aiškindamas Įgaliojimo (ieškovų įgaliojimai atsakovui) pasibaigimo pagrindus, neatsižvelgė į tai, kad įgaliojimas buvo išduotas pavedimo sutarties rezultato įgyvendinimui, t. y. nurodytiems teisiniams veiksmams atlikti. Dėl to yra pagrindas laikyti, kad nupirkus iš ieškovų nekilnojamąjį turtą, įgaliojimai atsakovui atstovauti ieškovus pasibaigė. Atsakovo veiksmai po Atsiskaitymo akto sutarties pasirašymo taip pat leidžia suprasti, kad ir jis suprato, jog jo įgaliojimai yra pasibaigę. 2007-10-01 atsakovas R. Š. pasirašo preliminarią sutartį dėl minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo su MSK „Privati girininkija“. Atsakovas Preliminariojoje sutartyje pasirašo kaip ieškovų atstovas, kadangi nebuvo notariškai įforminta pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovų ir atsakovo. Tačiau kitų atstovo pareigų atsakovas visiškai nevykdo, t. y. atstovas privalėjo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamam už viską, ką yra gavęs, vykdydamas pavedimą. Po Atsiskaitymo akto sutarties pasirašymo atsakovas visiškai nustoja bendrauti su ieškovais, neteikia jiems jokios informacijos. 2007-10-01 pasirašo Preliminarią sutartį su MSK „Privati girininkija“, tačiau ieškovų apie tai neinformuoja. Ieškovai visiškai atsitiktinai, praėjus daugiau negu 7 metams, t. y. 2014 metais sužino apie šį faktą. Ieškovams nepavykus susisiekti su atsakovu, 2014 m. rugsėjo 16 d. per Mažeikių rajono 2 notaro biurą ieškovai panaikina įgaliojimą Nr. 2-2236, kuriuo atsakovas buvo įgaliotas atstovauti ieškovus. Vėliau ieškovai kreipiasi teisinės gynybos į teismą.
    9. Tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu, CK 1.93 str. 4 d. nurodytos būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Visas išvardintas sąlygas tarp ieškovų ir atsakovo pasirašyta „Atsiskaitymo akto sutartis“ atitinka. Sutartyje numatyti visi būtini nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties elementai, numatyti CK 6.392 str. - 6.398 str.: aptarta teisė į žemės sklypą (CK 6.394 str.), nurodyti būtini duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kad tai, be kita ko, gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), kuris yra minėtame žemės sklype (CK 6.396 str.), nurodyta kaina už kurią parduodamas tas nekilnojamasis turtas - 71 000 Lt (CK 6.397 str.). Be to, minėtoje sutartyje nurodyta minėto nekilnojamojo turto perdavimo faktas atsakovo R. Š. nuosavybėn, t. y. ta sutartis tuo pačiu laiku yra ir perdavimo-priėmimo aktas (CK 6.398 str.). Atsakovas R. Š. pasirašė, kad faktiškai priėmė tą nekilnojamąjį turtą ir perdavė ieškovams už šį turtą 71 000 Lt. O ieškovai faktiškai perdavė jam minėtą nekilnojamąjį turtą ir gavo iš atsakovo 71 000 Lt sumą grynais pinigais. Remiantis CK 6.309 str. 1 d. ir 3 d. ir 6.346 str. laikytina, kad pirkimas-pardavimas minėto nekilnojamojo turto tarp ieškovų ir atsakovo įvyko, nes realiai (faktiškai) perduotas nekilnojamasis turtas atsakovui. Tiek ieškovai, perduodami nekilnojamąjį turtą, tiek atsakovas, sumokėdamas pinigus už perduotajam nekilnojamą turtą, sutartį įvykdė visiškai.
  1. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas R. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. 2007 m. gegužės 2 d. ieškovai R. S. ir V. P. išdavė atsakovui įgaliojimą. 2007 m. gegužės 14 d. įgaliojimą atsakovui išdavė ir ieškovė I. B.. Minėti įgaliojimai atsakovui buvo išduoti tikslu, jog įgaliotas asmuo, t. y. R. Š., parduos už aptartą kainą savo nuožiūra pasirinktiems pirkėjams ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ). Šie įgaliojimai akivaizdžiai liudija apie tikrąją šalių valią, pasirašant atsiskaitymo akto sutartį, kurią ieškovai, šiuo atveju, be jokio pagrindo siekia pripažinti nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartimi. Minėta Atsiskaitymo akto sutartimi šalys siekė tik uždokumentuoti aptartą daiktų kainą ir pinigų perdavimo faktą, tuo tikslu, kad R. Š. vėliau pardavus minėtą turtą už didesnę kainą, iš jo nebūtų pareikalauta perduoti ieškovams visą gautą sumą, nes tai jo atlygis už tarpininkavimą. Priešingu atveju atsakovas net nebūtų užsiėmęs šiuo reikalu, nes su ieškovais jo nesieja jokie giminystės ar draugystės ryšiai ir padėti žmonėms realizuoti jų nuosavybę be jokio atlygio už tai nėra jo pareiga. Taigi minėtas dokumentas, kurį ieškovai siekia pripažinti pirkimo - pardavimo sutartimi, realiai yra tik paprastas pakvitavimas, patvirtinantis, jog ieškovai gavo iš atsakovo pinigų sumą ir R. Š. pardavus jiems priklausantį turtą, nebeturės jam pretenzijų, t. y. su jais jau bus atsiskaityta.
    2. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2007 m. spalio 1 d. atsakovas, atstovaudamas ieškovus pagal jam išduotus įgaliojimus, sudarė sutartį su MSK „Privati girininkija“ dėl namo dalies ir jam priklausančio žemės sklypo pirkimo - pardavimo, pagal kurią sutarė minėtam miškų savininkų kooperatyvui parduoti ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą už 120000 Lt. Po minėtos sutarties sudarymo MSK „Privati girininkija“ pradėjo valdyti nekilnojamųjų daiktų dalį, atliko patalpų remontą bei ilgą laiką jomis naudojosi (3-5 metus). Tą patvirtino tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo J. G.. Pats trečiojo asmens MSK „Privati girininkija“ atstovas teismo posėdžio metu pasisakė, jog patenkinus ieškinį, būtų pažeisti jo teisėti interesai, susiję su galimais reikalavimais atsakovams dėl jo patirtų nuostolių, nes sudarydamas sutartį su jo įmone R. Š. veikė būtent ieškovų vardu.
    3. Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypas, esantis po minėtais statiniais, iki pat šiol nėra suformuotas ir privatizuotas, nes R. Š. pradėjus domėtis šiuo klausimu, Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius sudaręs komisiją atliko žemės sklypų ( - ) ir ( - ) bei ( - ) ir ( - ) ribų patikrinimą bei nustatė, kad sklypų ribos yra netikslios ir jų savininkai pirmiausia turi pasitikslinti privačių žemės sklypų ribas, plotą ir registro duomenis, kad būtų galima baigti tvarkyti žemės sklypo ( - ) privatizavimą.
    4. Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nekilnojamieji daiktai, kuriuos ieškovai siekė parduoti, nuosavybės teise priklauso ne tik jiems, bet ir J. G. ir K. G.. Taigi, sudarant pirkimo - pardavimo sandorį, buvo būtinas šių bendrasavininkių sutikimas, nes nekilnojamieji daiktai nėra atriboti.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo K. G. prašo apeliacinį skundą patenkinti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Prieš parduodant 2007-06-15 atsakovui savo 1/2 dalį pastatų, adresu ( - ), ir tam tikras teises į dalį žemės sklypo po tais pastatais, ieškovai siūlė J. G. ir K. G. pirkti tą dalį už 71 000 Lt. Jie atsisakė pirkti ir buvo sutarta, kad visi (ieškovai, atsakovas ir bendrasavininkiai) vyks forminti sandorio pas notarą ir tą jų atsisakymą pirkti įformins raštiškai per notarą, tai atitinka CK 4.72 str. 2 dalies reikalavimus. Bet atsakovas sutartu laiku, nustatytą dieną pas notarą neatvyko ir vėliau, iki šiol vengė tai daryti.
    2. Ieškovai 2007-06-15 pardavė ir perdavė natūra jiems priklaususią nekilnojamojo turto dalį ir daugiau jame nesirodė. R. Š. gavo iš jų raktus nuo perduotų pastatų ir realiai priėmė tą nekilnojamąjį turtą bei faktiškai pradėjo tą turtą valdyti ir juo naudotis, tuo pačiu naudotis ir žemės sklypu po pastatais.
    3. 2007 m. spalio mėnesį, realizuodamas savo kaip savininko teises, atsakovas R. Š. įleido į savo nupirkto minėto nekilnojamojo turto 1/2 dalį R. V., kuris vadovavo MSK „Privati girininkija“. Iš pradžių K. G. manė, kad savo nusipirktą turto dalį atsakovas R. Š. išnuomojo R. V., kuris keletą metų ten gyveno, ir tik šios bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad atsakovas R. Š. 1/2 gyvenamojo namo ir kitų pastatų bandė parduoti minėtam trečiam asmeniui MSK „Privati girininkija“. K. G. žiniomis ir patys ieškovai apie tai iki 2014 m. vidurio nežinojo, nes R. Š. jiems apie tai nieko nesakė.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovai 2004-09-16 paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį pagalbinių pastatų, esančių ( - ), ir 28,45 Lt valstybės vienkartinių išmokų už 0,0416 ha namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ) (b. l. 8–9, 1 t.).
  2. 2007-04-20 Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarė patvirtino įgaliojimą, kuriuo I. B. įgaliojo V. P. nupirkti jos vardu iš valstybės nuosavybės teise dalį namų valdos žemės, esančios ( - ), ir parduoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ); įgaliojimas galiojo iki 2007-10-20 (b. l. 10–11, 1 t.). 2007-05-02 Mažeikių rajono 2 notaro biuro notarė patvirtino įgaliojimą, kuriuo R. S. ir V. P. įgaliojo R. Š. atstovauti jiems išperkant namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ), pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą, sumokėti pinigus, parduoti savo nužiūra, sąlygas, už jo sutartą kainą, aukščiau nurodyto žemės sklypo dalį, su jame esančiomis dalimis gyvenamojo namo ir pastatų, atstovauti juos notarų biure ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus (b. l. 12–13, t. 1). 2007-05-14 Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarė patvirtino įgaliojimą, kuriuo I. B. įgaliojo R. Š. išpirkti iš valstybės jai nuosavybės teise namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ), už aptartą kainą ir sąlygas, sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį notaro biure ir pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą bei atlikti kitus veiksmus nurodytus įgaliojime, taip pat parduoti už aptartą kainą jai nuosavybės teise išpirktą namų valdos žemės sklypo dalį ir joje esančių pastatų dalį, esančių ( - ), savo nuožiūra pariktiems pirkėjams, sudaryti preliminarią sutartį, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir atlikti kitus veiksmus nurodytus įgaliojime; įgaliojimas išduotas dešimčiai metų (b. l. 55, t. 1).
  3. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-05-11 pažymoje nurodyta, jog žemės sklypų, esančių ( - ), ir ( - ), kurie ribojasi su žemės sklypu, esančiu ( - ), kadastriniai matavimai atlikti 1995 m. yra netikslūs, todėl nutarta šio namų valdos žemės sklypų savininkams pasitikslinti privačių žemė sklypų ribas, plotą ir registro duomenis, kad būtų galima baigti tvarkyti žemės sklypo, esančio ( - ), privatizavimą (b. l. 57, t. 1).
  4. 2007-06-15 R. Š. ir R. S. pasirašė Atsiskaitymo akto sutartį, o liudytoja V. P. pasirašytinai paliudijo šio akto sudarymo faktą (b. l. 33, t. 1). 2007-10-01 V. P. ir R. S., atstovaujami pagal 2007-05-02 patvirtintą įgaliojimą R. Š., ir MSK „Privati girininkija“, atstovaujama direktoriaus R. V., sudarė preliminariąją sutartį dėl namo dalies ir jam priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo, esančių ( - ) (b. l. 58–59, t. 1). 2007-09-29 R. Š., atstovaujantis pagal įgaliojimą, ir MSK „Privati girininkija“, atstovaujama direktoriaus R. V., sudarė rankpinigių sutartį Nr. 070929 (b. l. 60, t. 1). 2014-09-16 V. P. ir R. S., atstovaujamas įgaliotinės B. S., pateikė Mažeikių rajono 2 notarui biurui prašymą persiųsti R. Š. prašymą, kuriuo jie praneša, kad panaikina įgaliojimą, patvirtintą 2007-05-02 Mažeikių rajono 2 notaro biure (b. l. 89, t. 1).
  5. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-03-31 išraše nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota V. P., R. S. ir I. B. nuosavybės teise po 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), po1/6 dalį sandėlio, unikalus Nr. ( - ), po 1/6 dalį malkinės, unikalus Nr. ( - ), po 1/6 dalį malkinės, unikalus Nr. ( - ), po 1/6 dalį viralinės, unikalus Nr. ( - ), po 1/6 dalį kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, priklausančių pastatui Nr. ( - ) (šulinys, 3 tvoros, vartai su varteliais, kiemo aikštelė, stoginė SI), unikalus Nr. ( - ), esančių( - ) (b. l. 4–17, t. 1).
  6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2014-04-10 rašte nurodyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ), nesuformuotas, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta (b. l. 27–28, t. 1).
  7. Ieškovai 2015-03-23 kreipėsi pareiškimu į J. G. ir K. G., siūlydami per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos pareikšti savo norą ar atsisakymą pirkti ½ dalį namo ir pagalbinių pastatų, esančių ( - ), bei išsipirkti valtybinę žemę su pastatais už 20563,02 Eur (b. l. 29– 31, t. 1). J. G. ir K. G. per vieną mėnesį nuo pranešimo įteikimo dienos nepateikė jokio rašto dėl paminėto turto pirkimo pirmenybės teise ar atsisakymo jį pirkti (b. l. 79, t. 1).
  8. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2015-06-21 pažymoje nurodyta, kad žemės nuomininkai V. P., R. S. ir I. B. už žemės sklypą, esantį ( - ), mokėjo valstybinė žemės nuomos mokestį (b. l. 29, t. 1).
  9. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp ieškovų ir atsakovo nebuvo sudaryta pastatų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Kad Atsiskaitymo akto sutartis (b. l. 37, 1 t.) nebuvo šalių vertinama kaip pirkimo-pardavimo sutartis, rodo ir tai, jog ieškovai 2007-05-02 įgaliojo atsakovą sutvarkyti visus būtinus dokumentus, išperkant namų valdos žemės sklypą ir jį bei pastatus parduodant.
  10. Sprendžiant dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo, remiantis CK 6.392 straipsnio 1 dalimi, taikytina specialioji norma – CK 6.396 straipsnio 1 dalis. Ją aiškinant kartu su CK 4.49 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią nuosavybės teisė į būsimą registruotiną daiktą negali būti sutartimi perleista iš anksto, darytina išvada, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku negali būti būsimas nekilnojamasis daiktas, šiuo atveju žemės sklypas. Jis priklausė valstybei, kadangi ieškovai nebaigė tvarkytis privatizavimo dokumentų.
  11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vienas iš esminių reikalavimų, kad galiotų prievolė, yra įmanomumas – galimybė ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008). Prievolės dalyko įmanomumas suprantamas kaip galimybė įvykdyti prievolę. Daikto pirkimo-pardavimo atveju turi būti galimybė pardavėjui daiktą parduoti – įsipareigoti jį perduoti pirkėjui nuosavybės teise už atlyginimą pinigais ir pirkėjo galimybė jį įgyti nuosavybės teise už atlyginimą pinigais. Pirkimo-pardavimo sutarties dalyko įmanomumas suprantamas kaip fizinės ir teisinės aplinkybės. Fizinis įmanomumas apibūdinamas faktine padėtimi, kuri nekliudo įvykdyti, o teisinis – tokia teisine padėtimi, kad nebūtų kliūčių (ribojimų, draudimų ar kitokių suvaržymų) įvykdyti. Pagal CK 6.321 straipsnio 3 dalį pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, jog perduodami daiktai neareštuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat jog pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota.
  12. Nagrinėjamu atveju ieškovai nebūtų turėję teisės sudaryti pirkimo pardavimo sutarties, kadangi vyko ginčai dėl žemės sklypo ribų. Kad tokia Atsiskaitymo akto sutartis neatitinka jokių reikalavimų, todėl notaras jos netvirtins, atsakovas išaiškino ieškovams, išmokėdamas pinigus. Esant tokioms aplinkybėms, patys ieškovai suvokė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti įforminama notarine tvarka (CK 1.74 straipsnio 1 punktas). Jie negali reikalauti pripažinti galiojančia sutartį, kuri realiai nebuvo iš viso sudaryta, buvo tariamasi tik dėl šalių ketinimų ją sudaryti, prieš tai sutvarkius žemės sklypo privatizavimo dokumentus. Be to, ieškovai reikalauja, kad atsakovas pirktų iš jų 28,45 Lt (8,24 Eur) valstybės vienkartinių išmokų už 0,0416 ha namų valdos žemės sklypą. Apie tokią galimybę iš viso tarp šalių nebuvo tariamasi iki pat ieškinio pateikimo. Tokio įgaliojimo ieškovai nebuvo suteikę atsakovui (b. l. 12, 1 t.). Kad ieškovai mokėjo žemės nuomos mokestį nuo 2008 iki 2014 metų, rodo tą aplinkybę, kad jie suprato esantys nuomininkai ir joks asmuo to žemės sklypo nei įformino, nei jo perleido (b. l. 29, 1 t.). Taip pat ieškovai gerai žinojo, kad jie turi teisę privatizuoti ½ dalį valstybei priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ) (b. l. 57, 1 t.). Šią teisę turėjo įforminti jų atstovas R. Š.. Liudytoja A. P. patvirtino, kad ieškovė V. P. jai pasisakė, kad gavo pinigų už nekilnojamąjį turtą, tačiau sutartį žadėjo sudaryti vėliau. Kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę ikiteisminiai santykiai, tačiau sutartis nebuvo sudaryta.
  13. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas tuo metu yra (CK 2.134 straipsnio 1 dalis). I. V. P. ir B. S., atstovaujanti ieškovą R. S., 2014 m. rugsėjo 16 d. panaikino 2007 m. gegužės 2 d. įgaliojimą atsakovui R. Š. (b. l. 12-13, 1 t.). I. I. B. 2007 m. gegužės 14 d. įgaliojimas atsakovui R. Š. iki šiol nepanaikintas (b. l. 55, 1 t.). Preliminari sutartis dėl namo dalies ir jam priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo buvo sudaryta tarp visų trijų ieškovų, atstovaujamų atsakovo R. Š., ir pirkėjos MSK „Privati girininkija“ (b. l. 58-59, 1 t.). Tai rodo, kad R. Š. neįsigijo ieškovų nekilnojamojo turto savo nuosavybėn, o toliau atstovavo jų interesus. Tai, kad jis neteikė ataskaitų apie savo veiklą, negali būti pagrindu daryti išvadą, kad tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Kolegija pažymi, kad patys ieškovai per 7 metus neatliko jokių veiksmų, kad būtų tinkamai perleistas jų nekilnojamasis turtas.
  14. Ieškovai 7.8 punkte nurodo, kad sudarius Atsiskaitymo akto sutartį, atsakovo įgaliojimai atstovauti ieškovus pasibaigė. CK 2.147 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti visi pagrindai įgaliojimo pasibaigimui. Toks pagrindas, kokį nurodo ieškovai, nėra numatytas.
  15. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad jie Atsiskaitymo akto sutartimi tinkamai perdavė atsakovui nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir priklausantį jam žemės sklypą (b. l. 37, 1 t.). Visų pirma, kaip jau nurodyta, žemės sklypo ieškovai nuosavybėn neturėjo, o tik ketino iš valstybės jį įsigyti (privatizuoti). Taigi, parduoti jo atsakovui negalėjo. Antra, Atsiskaitymo akto sutartyje kalbama tik apie gyvenamąjį namą, o ne jo dalį. Ieškovai paveldėjo po 1/6 gyvenamojo namo, sandėlio, trijų malkinių, viralinės ir kiemo statinių (šulinio, 3 tvorų, vartų su varteliais, kiemo aikštelės, stoginės s1), tačiau apie jų perleidimą kam nors nėra spręsta. Tai matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo (b. l. 14-17, 1 t.). Kolegija daro išvadą, kad ieškovai negali reikalauti Atsiskaitymo akto sutartį pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi. Pats faktas, kad ieškovai perdavė atsakovui raktus nuo jiems priklausančio namo dalies nereiškia, kad jis šiuos raktus paėmė kaip savininkas. Kaip jau nurodyta, jam kaip ieškovų įgaliotiniui buvo pavesta parduoti jiems priklausantį turtą, o tam buvo būtinas laisvas priėjimas prie patalpų.
  16. Ieškovams panaikinus įgaliojimą atsakovui atstovauti jų teises (b. l. 89, 1 t.), jie patys ėmė rūpintis parduoti savo nekilnojamąjį turtą – rinko informaciją dėl teisės į žemės sklypo dalies (b. l. 27-28, 1 t.), pasiūlė bendraturčiam J. G. ir K. G. pirkti jiems priklausančią dalį (b. l. 29-30, 1 t.), ieškovė I. B. kreipėsi į teismą dėl leidimo parduoti jai priklausančią turto dalį (b. l. 18, 1 t.). Tai rodo, kad jie suprato, kad šis turtas liko jų nuosavybė, o atsakovas jo nenusipirko.
  17. Kolegija pripažįsta visiškai pagrįstais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, todėl pakartotinai jų nekartoja.
  18. Dėl išdėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
  19. A. R. Š. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 34, t. 2), kurios pripažintos pagrįstomis (CPK 98 str.). Todėl apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovų V. P., R. S. ir I. B. priteistina po 66,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. Š. (CPK 93 str. 1 d. 98 str.)

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš ieškovų V. P. (a. k. ( - ) R. S. (a. k. ( - ) ir I. B. (a. k. ( - ) iš kiekvieno po 66,67 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir 67 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. Š. (a. k. ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai