Byla 2A-1864-340/2015
Dėl žalos padarytos remonto metu atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos padarytos remonto metu atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3 580,39 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra buto Keramikų g. 6-4, Vilniuje, savininkė, kuri 2008 metais suremontavo savo butą. Atsakovė R. K. yra aukščiau esančio buto Keramikų g. 6-11, Vilniuje, savininkė. Atsakovų bute 2012 pavasarį prasidėjo remonto darbai, kurių metu ieškovė patyrė žalą – sutrūkinėjo buto sienos, lubos. Pažymėjo, kad buto remonto apdailos darbai jai kainuos 3580,39 Lt pagal sąmatą. Prašė priteisti nurodytą pinigų sumą ir turėtas papildomas išlaidas: 400 litus už remonto darbų sąmatos sudarymą, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).

4Atsakovė R. K. pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nes ji su buto apdailos sužalojimu nesusijusi. Nurodo, kad trūkusios sienos, lubos ieškovės bute negalėjo atsirasti dėl atsakovės vykdomų remonto darbų. Namas pastatytas 1989 metas, namo išorinės sienos suskilinėjusios. Sienų, lubų skilimai ieškovės bute galėjo atsirasti savaime (b. l. 21-22).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei R. K. iš ieškovės V. V. 1234,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovė V. V. neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie susiję su jai atsiradusia žala, taip pat neįrodė žalos dydžio. Teismas pažymėjo, jog liudytojai K. K., A.J. M., G. A., V. S. parodė, kad ieškovės butas buvo suremontuotas taip, kad jokių įtrūkimų, įskėlimų nebuvo matyti, be to dėl atsakovės vykdomų remonto darbų ieškovei negalėjo atsirasti žala – buvo keičiama santechnika, pervedami elektros laidai, laikančios namo sienos išliko savo vietoje. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės vykdomi statybos darbai susiję su ieškovės sienų ir lubų įskilimu. Darant trasas vandentiekiui, elektros laidams naudojami vibraciją sukeliantys statybos įrankiai, krenta sienų nuolaužos, tačiau šie veiksniai sukelia akustinius nemalonius pojūčius, garsus, tačiau namo, buto statybos kokybei įtakos neturi. Pažymėjo, kad ataskaitoje Nr.140612 užfiksuoti sienų ir lubų skilimai yra būdingi visiems daugiaaukščiams namams. Po remonto darbų deformacijos požymių – skilimų lubose, sienoje nesimato, tačiau po kelių metų dėl natūralaus namo sėdimo, deformacijų, skirtingų temperatūrų poveikio (namo sienos įskilę), išryškėja suremontuotose patalpose skilimai sienose, lubose. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitoje užfiksuoti įtrūkimai lubose, sienose, tačiau įrodymai, kas sukėlė lubų, sienų įtrūkimus, nenurodyti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovė V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 110-113). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas neteisingai nustatė, jog apeliantė nepakankamai įrodė neteisėtus atsakovės veiksmus žalai atsirasti ir priežastinį ryšį. Atsakovė raštu neperspėjo, jog jos bute bus atliekami remonto darbai, neįsitikino, jog tokie darbai neapgadins svetimo turto. Teismas neatsižvelgė į atsakovės atstovės pateiktus prieštaringus parodymus, kadangi liudininkas T. B. aiškiai matė atsakovės bute išgriautą sieną;

102. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino iškviestų į teismą liudytojų parodymus, nebuvo atkreipta dėmesio į atsakovės buto valdytojo Ž. K. parodymus, kuriuos duodamas jis teigė nestebėjęs remonto darbų ir nežinąs, ar buvo griaunama siena, ar ne. Taip pat nebuvo įvertinta daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pažyma, jog buto, esančio Keramikų g. 6-11, Vilniuje, gyventojai ir valdytojas įsipareigojo žodžiu suremontuoti butą, priklausantį ieškovei, kas pripažįsta atsakovės kaltę dėl padarytos žalos.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. K. prašė skundą atmesti, priteisti iš ieškovės 168,21 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodė šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

121. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nes būtent ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtino, jog buto defektams pašalinti reikalinga pinigų suma, tačiau ji neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų;

132. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodomos ir interpretuojamos tam tikros aplinkybės, kurios ne tik kad nebuvo nustatytos, bet ir nebuvo nurodomos liudytojų;

143. Skunde dėstomi teiginiai apie sienos griovimą neturi jokio pagrindo, liudytojas Ž. K. teismui patvirtino, jog jokios sienos nebuvo griaunamos. Nei atsakovė, nei jos sūnus niekuomet nepripažino savo kaltės dėl žalos, atsiradusios ieškovės butui. Ieškovės ir jos draugės G. A. teiginiai buvo paremti vien subjektyviu manymu.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

16Apeliacinis skundas atmetamas.

17Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

18Byloje nustatyta, kad ieškovė V. V. yra buto, esančio Keramikų g. 6-4, Vilniuje, savininkė. Atsakovė R. K. yra aukščiau esančio buto Keramikų g. 6-11, Vilniuje, savininkė. Pasak ieškovės, atsakovės bute 2012 pavasarį prasidėjo remonto darbai, kurių metu ieškovė patyrė žalą – sutrūkinėjo buto sienos, lubos. Prašė atlyginti jai priklausančio buto apdailos remonto darbų kaštus.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, jog ieškovė V. V. neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie susiję su jai atsiradusia žala, taip pat žalos dydžio.

20Nesutikdama su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė skunde nurodė, kad teismas neteisingai nustatė, jog ji nepakankamai įrodė neteisėtus atsakovės veiksmus žalai atsirasti ir priežastinį ryšį. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog tokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti.

21Civilinio kodekso 6.266 str. 1 d. įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog minėta teisės nuostata taip pat taikoma ir kai dėl remonto darbų pastato viršutinio aukšto patalpose yra sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, ieškovė turėjo įrodyti likusias atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

22Neteisėtus veiksmus apibūdina CK 6.246 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

23Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palink“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-364/2014).

24Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad atsakovė raštu neperspėjo, jog jos bute bus atliekami remonto darbai, neįsitikino, jog tokie darbai neapgadins svetimo turto, t.y. pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apeliacinės teismas pažymi, jog padarydamas išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie susiję su jai atsiradusia žala, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kad dėl atsakovės vykdomų remonto darbų ieškovei negalėjo atsirasti žala, nes buvo keičiama santechnika, pervedami elektros laidai, o laikančios namo sienos išliko savo vietoje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė neįrodė, jog jos buto sienos ir lubos sutrūkinėjo būtent dėl atsakovės bute atliktų remonto darbų. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darant trasas vandentiekiui, elektros laidams naudojami vibraciją sukeliantys statybos įrankiai, krenta sienų nuolaužos, tačiau šie veiksniai sukelia akustinius nemalonius pojūčius, garsus, tačiau namo, buto statybos kokybei įtakos neturi. Sutiktina, kad ataskaitoje Nr.140612 užfiksuoti sienų ir lubų skilimai yra būdingi visiems daugiaaukščiams namams, dėl natūralaus namo sėdimo, deformacijų, skirtingų temperatūrų poveikio išryškėja suremontuotose patalpose skilimai sienose, lubose. Ieškovė neįrodė, kas sukėlė lubų, sienų įtrūkimus jai priklausančiame bute. Vien faktas, kad atsakovės bute buvo atliekami remonto darbai, dar savaime nesudaro prielaidos teiginiui, kad žala ieškovės butui ir kilo būtent dėl šių darbų.

25Byloje taip pat iškilo žalos dydžio įrodinėjimo klausimas. Ieškovė žalą įrodinėjo remdamasi žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 140612 ir VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengta lokaline sąmata. Sąmatoje nurodyta, kad bendras butui padarytos žalos dydis sudaro 3 580,39 Lt. Kaip jau minėta, ieškovė nepateikė įrodymų, jog minėtoje sąmatoje aprašyti darbai buvo atliekami būtent dėl atsakovės vykdytų remonto darbų metu padarytos žalos ieškovės butui pašalinimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojas T. M., apskaičiavęs ieškovės butui padarytos žalos kaštus, pažymėjo, kad jis tik surašė ir apskaičiavo ieškovės bute įtrūkimus, nufotografavo, paskaičiavo atstatymo darbus. Liudytojas nepatvirtino, kad minėti įtrūkimai atsirado dėl atsakovės bute atliekamų remonto darbų.

26Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (CPK 14 str. 1 d.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Ginčydama Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, apeliantė nurodė, jog teismas neatsižvelgė į atsakovės atstovės pateiktus prieštaringus parodymus, kadangi liudininkas T. B. aiškiai matė atsakovės bute išgriautą sieną; nebuvo atkreipta dėmesio į atsakovės buto valdytojo Ž. K. parodymus, kuriuos duodamas jis teigė nestebėjęs remonto darbų ir nežinąs, ar buvo griaunama siena, ar ne. Apeliantė taip pat nurodė, kad nebuvo įvertinta daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pažyma, jog buto, esančio Keramikų g. 6-11, Vilniuje, gyventojai ir valdytojas įsipareigojo žodžiu suremontuoti butą, priklausantį ieškovei, kas pripažįsta atsakovės kaltę dėl padarytos žalos.

27Apeliacinės instancijos teismo nuomone, daugiabučio gyvenamojo namo Keramikų g. 6, Vilniuje, savininkų bendrijos pažyma, kurią pasirašė bendrijos pirmininkas V. M., ir kurioje nurodyta, kad atsakovei priklausančio buto gyventojai žodžiu įsipareigojo suremontuoti ieškovei priklausantį butą ir taip atlyginti žalą, nėra pagrįstas ir pakankamas įrodymas teiginiui, jog šiuo raštu pripažįstama atsakovės kaltė dėl ieškovės butui padarytos žalos (b. l. 14).

28Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Aplinkybė, jog pirmos instancijos teismas tam tikrus įrodymus įvertino ne ieškovei palankia linkme, negali būti pagrindas teigti, jos teismas šių įrodymų apskritai nevertino ir/ar dėl jų sprendime nepasisakė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmos instancijos teismas, teismas neturi pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų nekartoja.

29Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą nepakeistą.

30Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė V. V. neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 str.), todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

31Vadovaujantis CPK 98 str. 1 d. iš ieškovės V. V. atsakovės R. K. naudai priteistina 168,21 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 145-147).

32Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš ieškovės V. V. atsakovės R. K. naudai 168,21 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 4. Atsakovė R. K. pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nes ji su buto... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovė V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 9. 1. Teismas neteisingai nustatė, jog apeliantė nepakankamai įrodė... 10. 2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino iškviestų į teismą... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. K. prašė skundą atmesti,... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė... 13. 2. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodomos ir interpretuojamos tam tikros... 14. 3. Skunde dėstomi teiginiai apie sienos griovimą neturi jokio pagrindo,... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 16. Apeliacinis skundas atmetamas.... 17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 18. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. V. yra buto, esančio Keramikų g. 6-4,... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, jog... 20. Nesutikdama su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė skunde... 21. Civilinio kodekso 6.266 str. 1 d. įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl... 22. Neteisėtus veiksmus apibūdina CK 6.246 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad... 23. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima... 24. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad atsakovė raštu neperspėjo, jog... 25. Byloje taip pat iškilo žalos dydžio įrodinėjimo klausimas. Ieškovė... 26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas privalo tiesiogiai... 27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, daugiabučio gyvenamojo namo Keramikų... 28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį,... 29. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog... 30. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė V. V. neįgijo teisės į bylinėjimosi... 31. Vadovaujantis CPK 98 str. 1 d. iš ieškovės V. V. atsakovės R. K. naudai... 32. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš ieškovės V. V. atsakovės R. K. naudai 168,21 Eur bylinėjimosi...