Byla 2A-2360-160/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ ieškinį atsakovui UAB „Smilčių viešbučiai“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

31. Ginčo esmė

4UAB „Mineraliniai vandenys“ dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš UAB „Smilčių viešbučiai“ 9902,06 Lt skolą, 673,34 Lt delspinigių, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad skola susidarė už laikotarpį nuo 2011-10-21 iki 2012-07-13 pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas 2011-10-18 tarp šalių sudarytos didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-06 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo UAB „Smilčių viešbučiai“ ieškovui UAB „Mineraliniai vandenys“ 9902,06 Lt skolą, 673,34 Lt delspinigių, 7,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10575,4 Lt sumą nuo 2012-10-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 159 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6UAB „Smilčių viešbučiai“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Smilčių viešbučiai“ 2011-10-18 pasirašė ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ parengtus, tačiau ieškovo atstovų dar nepasirašytus didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį bei priedą prie didmeninio prikimo-pardavimo sutarties dėl apmokėjimo termino atidėjimo, nurodant, kad po to, kai sutartį bei priedą pasirašys atsakovo atstovai, juos pasirašys ieškovo atstovai ir perduos atsakovui. Visą bendradarbiavimo laiką bendravo su ieškovo atstovu G. G., kuris atvežė sutartį ir priedą, pažadėjo pasirašytus juos grąžinti atsakovui, rūpinosi prekių pristatymu, koordinavo atsiskaitymus, kontroliavo prekių likutį. Iš ieškovo 2012 m. kovo pabaigoje gavo delspinigių aktą, kuriuo atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai. Susisiekus su ieškovo atstovu G. G., pastarasis nurodė, kad nesusipratimas yra išspręstas ir delspinigiai nebeskaičiuojami. Iš ieškovo 2012 m. birželio pabaigoje vėl gavus delspinigių aktą, atsakovas vėl kreipėsi į G. G., kuris pažadėjo tai sutvarkyti, atvažiavęs, perskaičiavo prekių likutį, pasakė atsakovui, kad jis per mažai perka iš ieškovo, todėl ieškovui neapsimoka laikyti tokio didelio prekių likučio pas atsakovą. Atsakovas grąžino prekių likutį ieškovui ir sutarė su ieškovo atstovu dėl apmokėjimo atidėjimo termino iki 2012-10-24 bei pervedė dalį pinigų ieškovui. 2012 m. rugsėjo pabaigoje vėl gavo iš ieškovo delspinigių aktą, todėl grąžino ieškovui visas likusias prekes ir galutinai sumokėjo už prekes. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį gavo iš ieškovo prekių už 16293,01 Lt, grąžino ieškovui prekių už 6478,48 Lt, sumokėjo ieškovui 9814,53 Lt. Taigi ieškovui grąžino prekių ir sumokėjo už prekes viso 16293,01 Lt, todėl nėra skolingas ieškovui. Prašomi priteisti delspinigiai ir palūkanos yra aiškiai per dideli. Ieškovas nėra pateikęs duomenų apie patirtus nuostolius, todėl ieškinys dėl netesybų neturėtų būti tenkinamas.

7UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė prieštaravimus atmesti ir priteisti 7566,71 Lt skolą, 7,75 procento dydžio metines palūkanas už priteistą suma nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1000 Lt už advokato pagalbą. Paaiškino, kad atsakovo argumentai dėl sutarties sudarymo aplinkybių nepatvirtina ir nepaneigia skolos egzistavimo fakto. Atsakovas mokėjo ieškovui už parduotas prekes ir dalį prekių grąžino, tačiau negrąžino visų prekių ir nesumokėjo už visas prekes. Po ieškovo kreipimosi į advokatę, atsakovas 2012-10-02 grąžino ieškovui prekių už 1858,28 Lt sumą, 2012-10-09 sumokėjo ieškovui 1150,41 Lt. Sutinka, kad atsakovas per visą bendradarbiavimo laikotarpį iš ieškovo gavo prekių už 16293,01 Lt sumą, sumokėjo ieškovui 9814,53 Lt, grąžino ieškovui prekių už 6478,48 Lt. Atsakovo sumokėti pinigai bei pinigai už grąžinamas prekes buvo skiriami pirmiausia jau priskaičiuotiems delspinigiams įskaityti, kaip tai numatyta sutarties 5.7 punkte, CK 6.54 str. 3 ir 4 d. Atsakovas pinigus pervedė ir prekes ieškovui grąžino daug vėliau, nei baigėsi PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai, todėl delspinigiai atsakovui buvo skaičiuojami teisėtai. Ieškovas niekada nebuvo patvirtinęs atsakovui, kad delspinigiai nebus skaičiuojami, nes tai būtų skatinę atsakovą dar ilgiau nemokėti skolos. Ieškovas priskaičiavo iš atsakovo 2673,68 Lt delspinigių nuo 13106,28 Lt skolos už laikotarpį nuo 2011-11-21 iki 2012-03-01; 2726,11 Lt delspinigių nuo 13106,28 Lt skolos už laikotarpį nuo 2012-03-02 iki 2012-06-13; 1286,55 Lt delspinigių nuo 8354,22 Lt skolos už laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2012-08-29, 86,39 Lt delspinigių nuo 415,32 Lt skolos už laikotarpį nuo 2012-03-02 iki 2012-06-13; 63,96 Lt delspinigių nuo 415,32 Lt skolos už laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2012-08-29; 56,69 Lt delspinigių nuo 1667,31 Lt skolos už laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2012-08-29. Taigi iš viso atsakovui kilo pareiga sumokėti 6893,28 Lt delspinigių. Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus patikslino savo ieškinį ir nurodė, kad ieškinyje prašyti priteisti delspinigiai buvo skaičiuojami už paskutines 34 kalendorines dienas iki 2012-10-01, t.y. nuo 2012-07-30 iki 2012-10-01. Nors terminą ieškovas patikslino, delspinigių suma išliko nepakitusi – 673,34 Lt. Atsakovui 2012-10-01 atlikus mokėjimą ir grąžinus prekes, visa priskaičiuota 673,34 Lt delspinigių suma ir dalis skolos buvo padengta. Todėl atsiliepimo į prieštaravimus pateikimo dienai atsakovo skola ieškovui yra 7566,71 Lt. Atsakovas nepateikė nė vieno argumento ar įrodymo, kad egzistuoja CK 6.73 str. 2 d. numatyti pagrindai netesybų mažinti, ir patvirtinančio, kad yra pagrindas mažinti sutartimi nustatytas netesybas, nors reikalauja jų iš viso netaikyti. Ieškovo darbuotojas G. G. yra vadybininkas, kuris neturi teisės priimti sprendimų dėl delspinigių neskaičiavimo, jo pareiga rūpintis, kad prekės būtų pristatytos. Jeigu šalys būtų sutarusios delspinigių netaikyti, toks susitarimas turėjo būti rašytinės formos.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-15 sprendimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-06 preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Padarė išvadą, jog šalių faktiniu elgesiu sutarties 5.7. punktas buvo pakeistas – gaunamos įmokos nebuvo nukreiptos delspinigiams dengti. Aplinkybę, kad atsakovo sumokėtomis ar grąžintų prekių vertei lygiomis sumomis buvo padengti delspinigiai, ieškovas nurodė tik atsakovui pradėjus gintis nuo ieškinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo, kad jis skolą ieškovui sumokėjo arba grąžino prekių verte. Šiuo atveju ieškovo atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodytos aplinkybės, susijusios su delspinigių įskaitymu bei jų įskaitymo tvarka vertintina kaip gautų įmokų perskirstymas atbuline data. Toks ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu ir negali būti ginamas. Ieškovo vienašališkai parengta ir skolos ir delspinigių apskaičiavimo tvarka nepagrindžia aplinkybės, kad sutarties vykdymo metu atsakovo sumokėtas įmokas ieškovas pirmiausia paskirdavo delspinigiams mokėti, nes šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Visą šalių sutartinių santykių buvimo laiką ieškovas praktikavo įmokų paskirstymo tvarką, mokėjimus įskaitydamas pagrindinei skolai dengti ir tik pareiškus atsakovui prieštaravimus atsiliepime į juos ieškovas iš naujo paskirstė įmokas kita tvarka. Ieškovui pripažinus aplinkybes, kad atsakovas pagrindinę skolą ieškovui grąžino, sumokėdamas pavedimu arba grąžintų prekių suma, tuo pačiu nepasinaudojus CK 6.54 str. 5, 6 d. nustatyta kreditoriaus teise atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą ir sutikus su atsakovo 2012-10-09 mokėjimo paskirtyje nurodyta aplinkybe, kad tai galutinis mokėjimas, ieškovo atsiliepime į atsakovo prieštaravimus patikslintas reikalavimas priteisti 7566,71 Lt skolą laikytas nepagrįstu. Atsakovas 2012-02-29 sumokėdamas ieškovui 1104,10 Lt mokėjimo paskirtyje nurodė PVM sąskaitos faktūros Nr. KLA0760817, 2012-04-16 sumokėdamas 415,32 Lt – nurodė PVM sąskaitos faktūros Nr. KLA0767462. Kaip matyti iš ieškovo atsiliepime į atsakovo prieštaravimus išdėstytų aplinkybių, ieškovas atsakovo 2012-02-29 sumokėtą 1104,10 Lt sumą įskaitė pagal atsakovo mokėjimo paskirtyje nurodytą tvarką – 1104,10 Lt skolai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KLA0760817 padengti, kai šiuo atveju ieškovas galėjo priskaičiuoti delspinigius už senesnę 13106,28 Lt skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija KLA Nr. 0752117, kurios mokėjimo terminas suėjo 2011-11-20, ir priskaičiuotus delspinigius padengti atsakovo sumokėta 1104,10 Lt suma, neatsižvelgdamas į tai, ką mokėjimo paskirtyje nurodė atsakovas, kaip ir numatyta sutarties 5.7 punkte. Tačiau atsakovo 2012-04-16 sumokėtos 415,32 Lt sumos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KLA0767462 ieškovas neįskaitė tokia tvarka, kokią mokėjimo paskirtyje nurodė atsakovas, nes 415,32 Lt ir toliau laikė atsakovo skola. Pervesdamas kitas sumas ieškovui, atsakovas nenurodė, kam konkrečiai skiria sumokėtas įmokas, mokėjimo paskirtyje įrašydamas „dalinis mokėjimas už paslaugas“, „už prekes pagal suderinimo aktą“, „galutinis mokėjimas“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pasinaudojęs įmokos atsisakymo teise, taigi jis atsakovo mokėtas įmokas priėmė. Atsakovas visada vėluodavo laiku atsiskaityti su ieškovu, tačiau mokėjimuose nurodydavo mokantis už prekes, paslaugas ar galutinai atsiskaitantis ir nenurodydavo mokantis priskaičiuotų delspinigių. Taigi, nors sutartyje nurodyta, kad sumokėta suma pirmiausia įskaitomi delspinigiai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų prieštaravęs atsakovo nurodomai mokėjimo paskirčiai ir būtų atsisakęs priimti įmokas. Ieškovas, norėdamas užskaityti sumokėtą sumą kaip delspinigius, turėjo apskaičiuoti jų dydį ir apskaityti savo buhalterinėje apskaitoje išrašant apskaitos dokumentą, bei informuoti atsakovą apie esamą situaciją, įvardijant skolos dydį, atsiųsdamas, jei ne sąskaitas faktūras, tai bent ataskaitas apie tokius delspinigių įskaitymus, kaip numatyta sutarties 5.7 p. Nors ieškovas pateikė atsakovui tris delspinigių aktus, tačiau juose nenurodė, kad įskaito priskaičiuotą delspinigių sumą, taip pat nė vienoje vėliau, t. y. po delspinigių akto, atsakovui pateiktoje sąskaitoje nėra nurodęs, kad anksčiau atsakovo sumokėtomis sumomis ar grąžintų ieškovui prekių sumomis būtų užskaityti delspinigiai. Ieškovas 2012-03-05 pateikė atsakovui pirmąjį delspinigių aktą jau po to, kai atsakovas 2012-02-29 pervedė ieškovui 1104,10 Lt sumą. Šiame akte, kaip ir kituose, yra prierašas, kad gavus pinigus, pirmiau bus dengiami delspinigiai, tačiau ieškovas 1104,10 Lt sumą įsikaitė ne delspinigiams nuo 13106,28 Lt skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KLA0752117, bet 1104,10 Lt skolai pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0760817, kurios mokėjimo terminas buvo 2012-01-29, padengti. Tai, kad sutartis ar įstatymas numatė galimybę pirma eile įskaityti delspinigius, o po to pagrindinę skolą, neatleido ieškovo nuo pareigos pranešti atsakovui apie įskaitymus ir likusius įsiskolinimus vadovaujantis sutarties nuostata bei remiantis CK 6.200 str. 2 d. suformuluotais šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi principais. Be to, nors ieškovas naudojosi profesionalios teisininkės – advokatės paslaugomis, į bylą jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie atitiktų Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. ir kurie patvirtintų, kad visuomet iš karto gautomis įmokomis pirma būdavo dengiami delspinigiai, nepateikė. Ieškovas atsakovui buvo priskaičiavęs delspinigius, siuntė atsakovui delspinigių apskaičiavimo aktus, tačiau ši aplinkybė teismui paaiškėjo tik gavus ieškovo atsiliepimus į atsakovo prieštaravimus. Iš atsakovo pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad atsakovas delspinigių aktų į savo apskaitą neįtraukė. Ieškovas ieškinį pareiškė dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti 9902,06 Lt skolą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. KLA0752117, KLA0767462 ir KLA 0781929 ir 673,34 Lt delspinigių nuo kiekvienos sąskaitos už 34 dienas. Šioms aplinkybėms patvirtinti pateikė teismui sutarties ir šių sąskaitų faktūrų kopijas. Tačiau nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nebuvo net užsiminta apie atsakovo sumokėtas sumas bei grąžintas prekes ir apie įskaitymą priskaičiuotiems delspinigiams sumokėti. Ieškovas teigė, kad atsakovas nesumokėjo laiku už perduotas prekes ir reikalavo priteisti iš atsakovo skolą bei delspinigius už 34 kalendorines dienas. Įmokų įskaitymo delspinigiams padengti aplinkybės privalėjo būti nurodytos ieškinyje, nes tai būtų buvęs pagrindas ieškinį nagrinėti ne dokumentinio proceso, bet ginčo teisenos tvarka. Šias aplinkybes ieškovas nurodė tik atsiliepime į atsakovo prieštaravimus. Be to, patikslintame ieškinyje teismo reikalavimu ieškovas nurodė prašomos priteisti 673,34 Lt delspinigių sumos skaičiavimo tvarką – prašė priteisti delspinigius už 34 praleistas kalendorines dienas nuo 2012-09-04 iki 2012-10-07 pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus, ieškovas jau nurodė kitą delspinigių skaičiavimo laikotarpį – nuo 2012-07-30 iki 2012-10-01, teigdamas, kad patikslino delspinigių skaičiavimo laikotarpį, tačiau delspinigių suma liko nepakitusi – 673,34 Lt, kuri buvo padengta atsakovo po 2012-10-01 sumokėta suma. Toks delspinigių skaičiavimo faktinių aplinkybių tikslinimas yra gerokai pavėluotas, nes to teismas prašė 2012-10-02 nutartyje nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl ieškovo pakeistos delspinigių skaičiavimo aplinkybės laikytos nenuosekliomis. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovo nurodyta delspinigių skaičiavimo tvarka ir terminai yra gana prieštaringi: ieškovas nurodė, kad nuo 2012-03-02 iki 2012-06-13 priskaičiavo atsakovui 2790,07 Lt delspinigių pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. KLA0752117 ir KLA0767462, tačiau ši suma skiriasi nuo ieškovo atsakovui 2012-06-13 siųstame delspinigių akte Nr. 4483 nurodytos 2812,49 Lt sumos. Be to, šiame delspinigių akte skaičiais nurodyta delspinigių suma (2812,49 Lt) skiriasi ir nuo žodžiais tame pačiame akte nurodytos delspinigių sumos (1763,93 Lt). Keistai atrodo ieškovo elgesys, kai jis jau 2012-10-08 pirminio ieškinio pateikimo metu privalėjo žinoti aplinkybę, kad atsakovas 2012-10-02 grąžino ieškovui prekių už 1858,28 Lt sumą, tuo labiau 2012-10-25 pateikdamas patikslintą ieškinį privalėjo žinoti aplinkybę kad atsakovas ne tik 2012-10-02 grąžino ieškovui prekių už 1858,28 Lt, bet kad ir 2012-10-09 sumokėjo ieškovui 1150,41 Lt sumą, kurią mokėjimo paskirtyje įvardijo galutiniu mokėjimu, nes pasirašęs atstovavimo sutartį su advokatu, ieškovas turėtų su juo bendradarbiauti, ypatingai tuo atveju, jeigu staiga pasikeičia skolos dydis. Taigi šiuo atveju ieškovas patikslindamas ieškinį 2012-10-25 turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą, ne tik pasitikrinti skolos dydį, bet ir jame nurodyti aplinkybę, susijusią su delspinigių įskaitymu. Tuo pačiu nenuosekliomis pripažintos ieškovo atsiliepime į prieštaravimą patikslintos aplinkybės, susijusios su delspinigių suma: ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė konkretų 673,34 Lt delspinigių skaičiavimo nuo kiekvienos skolos pagal tris sąskaitas faktūras laikotarpį – 34 dienas nuo 2012-09-04 iki 2012-10-07. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimą ieškovas nurodo, kad delspinigių suma liko ta pati – 673,34 Lt, tačiau pakeitė delspinigių skaičiavimo laikotarpį nuo 2012-07-30 iki 2012-10-01, t. y. jį gerokai prailgino. Be to, kaip matyti iš ieškovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, 2012-03-05 delspinigių akte priskaičiuoti delspinigiai nuo 13106,28 Lt skolos, tačiau ieškovas neskaičiavo delspinigių už pavėluotai (2012-02-29) atsakovo apmokėtą 1104,10 Lt sumą pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0760817, kurios mokėjimo terminas buvo 2012-01-29. Taigi toks ieškovo elgesys pagrįstai leido atsakovui tikėtis, kad ieškovas nesilaiko nei delspinigių skaičiavimo, nei jų įskaitymo tvarkos. Taigi labiau tikėtinas yra atsakovo argumentas apie tarp šalių buvusį susitarimą, kad delspinigiai atsakovui nėra skaičiuojami.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11UAB „Mineraliniai vandenys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą ir ieškinį tenkinti – priteisti iš UAB „Smilčių viešbučiai“ 7566,71 Lt skolos, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatyme numatyto dydžio procesines palūkanas ir apelianto pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad teismas, darydamas išvadą, kad šalys savo valia (sąmoningais veiksmais) pakeitė rašytine sutartimi sulygtą įmokų paskirstymo tvarką, rėmėsi tik vieno mokėjimo paskirstymo faktu, kuris ir turėjo būti skirtas pagrindinei skolai, o ne delspinigiams padengti. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį atsakovas yra gavęs prekių už 16293,01 Lt sumą, atlikęs mokėjimo pavedimus 9814,53 Lt sumai ir grąžinęs apeliantui prekių už 6478,48 Lt sumą. Atsakovo prieštaravimuose sąmoningai nutylima, kad atsakovo sumokami pinigai bei pinigai už grąžinamas prekes buvo skiriami pirmiausia jau priskaičiuotiems delspinigiams sumokėti, kaip tai numatyta šalių sudarytoje sutartyje. Atsakovo mokėjimo pavedimai ir prekių grąžinimai buvo vykdomi daug vėliau nei baigėsi pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai, todėl atsakovui teisėtai buvo skaičiuojami delspinigiai. Patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, jog ieškiniu prašyti priteisti delspinigiai buvo skaičiuojami už paskutines 34 kalendorines dienas nuo 2012-09-29 iki 2012-10-01. Atsiliepime į prieštaravimus įsivėlė netikslumas – nurodyta, kad delspinigiai skaičiuoti už paskutines 34 dienas iki 2012-10-01, tačiau per klaidą termino pradžia palikta 2012-07-0l. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad procesiniame dokumente buvo aiškiai parašyta, kad delspinigiai skaičiuoti už paskutines 34 dienas iki 2012-10-01, taip pat atsižvelgiant į nepakitusią delspinigių sumą ir aplinkybę, kad atsakovas jau buvo sumokėjęs, apeliantas sumažino ieškinio sumą, tad teismas neturėjo pagrindo abejoti apelianto sąžiningumu ir jo pozicijos pagrįstumu. Kadangi apeliantas patikslino tik terminą, už kurį buvo skaičiuojami delspinigiai pati delspinigių suma nepakito – 673,34 Lt, o atsakovas po 2012-10-01 atliko mokėjimą ir grąžino prekes, visa priskaičiuota 673,34 Lt delspinigių suma ir dalis skolos buvo padengta ir apeliantas jos priteisti nebereikalavo – reikalauta priteisti tik negrąžintą skolą. Net ir tuo atveju, jei atsakovas būtų aiškiai nurodęs, kad jo pervedamos sumos turi būti skiriamos pagrindinei prievolei, o ne delspinigiams sumokėti, toks atsakovo nurodymas nepaneigtų apelianto teisės gautas sumas skirti netesybų sumai padengti. Apeliantas neturėjo pareigos atsisakyti priimti įmokas ar reikšti prieštaravimus dėl jų paskirties, todėl nepagrįsti skundžiamo sprendimo argumentai, jog „byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantas būtų prieštaravęs atsakovo nurodomai mokėjimo paskirčiai ir būtų atsisakęs priimti įmokas“. Pats teismas remiasi aplinkybe, kad pervesdamas dalį įmokų, atsakovas apskritai nenurodė, kam jas skiria. Tad nesuprantama, kodėl vėliau sprendime remiamasi aplinkybe, kad apeliantas neprieštaravo atsakovo nurodomai mokėjimo paskirčiai ir nepasinaudojo teise nepriimti įmokų. Gavęs atsakovo įmokas ir skyręs jas pagrindinei prievolei, apeliantas neprivalėjo siųsti atsakovui jokių papildomų dokumentų. Atsakovui buvo žinomos jam priklausančios sumokėti sumos, jis taip pat žinojo, kad už pradelstus mokėjimus yra skaičiuojami delspinigiai. Visos atsakovo įmokos ir grąžinimai yra atspindėti apelianto buhalterijoje kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiais teisės aktais remdamasis teismas darė išvadą, kad apeliantas turėjo pareigą pranešti atsakovui apie įskaitymus ir likusius įsiskolinimus. Nuo to momento, kai atsakovui buvo išsiunčiamas delspinigių aktas, visos atsakovo po išsiuntimo gautos įmokos buvo skiriamos delspinigių sumokėjimui. Iki to momento, kol atsakovas nebuvo informuotas apie delspinigių skaičiavimą, apeliantas negalėjo skirti įmokos netesybų sumokėjimui, nes atsakovas dar nebuvo apie tokių netesybų skaičiavimą informuotas. Iki delspinigių akto surašymo ir išsiuntimo momento atsakovas apeliantui sumokėjo 1104,10 Lt, todėl ši suma buvo skirta pagrindinei prievolei padengti. Delspinigių aktas surašytas 2012-03-01, išsiųstas 2012-03-05, o atsakovo įmoka gauta 2012-02-29. Apeliantas, siekdamas elgtis sąžiningai, šią sumą skyrė pagrindinės prievolės sumokėjimui. Tačiau kitos sumos, kurios buvo atsakovo mokamos apeliantui jau surašius ir išsiuntus delspinigių aktus, buvo teisėtai ir pagrįstai skiriamos netesyboms sumokėti. Todėl savo veiksmais apeliantas nepakeitė mokėjimų paskirstymo tvarkos, nes nuosekliai laikėsi tos, kuri numatyta sutartyje. Apeliantas visą sutartinio bendradarbiavimo laiką atsakovui vėluojant susimokėti už prekes skaičiavo delspinigius ir siuntė atsakovui delspinigių aktus už atitinkamus terminus. Apeliantas savo elgesiu nepakeitė sutartimi nustatytos bendradarbiavimo tvarkos ir jokie atsakovo pateikti įrodymai tokio pakeitimo nepatvirtina. Nesutiktina su teismo išvada, kad įmokų įskaitymo delspinigiams padengti aplinkybės privalėjo būti nurodytos ieškinyje, nes tai būtų buvęs pagrindas ieškinį nagrinėti ne dokumentinio proceso, bet ginčo teisenos tvarka. Byloje buvo gauti atsakovo prieštaravimai ir paskirtas teismo posėdis, į kurį atsakovas neatvyko be pateisinamos priežasties. Tad teismas buvo perėjęs prie antrosios bylos nagrinėjimo stadijos, kuri formaliai vyksta pagal ginčo teisenos taikyles, todėl neliko kliūčių pilnai ir visapusiškai išnagrinėti šią bylą. Argumentai dėl apelianto nesąžiningumo yra visiškai nepagrįstos, nes apeliantas ieškinyje nenurodė ankstesnių atsakovo įsiskolinimų, nes jie jau buvo sumokėti ir apeliantas neturėjo dėl jų jokių pretenzijų. Ieškinyje nurodytos tik tos aplinkybės, kurios patvirtino esamą, o ne buvusią atsakovo skolą. Ir tik atsakovui pateikus tikrovės neatitinkančius teiginius dėl tariamai sumokėtos visos skolos (mėginus nuslėpti faktą, kad už ankstesnius įsiskolinimus jam taip pat buvo skaičiuojami delspinigiai), apeliantas pateikė visą informaciją apie ankstesnius atsakovo įsiskolinimus ir priskaičiuotus delspinigius. Todėl teismo išvada dėl apelianto nesąžiningumo yra nepagrįsta.

12UAB „Smilčių viešbučiai“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apelianto elgesys buvo nesąžiningas, ką patvirtino ir jo pozicija išdėstyta teismo posėdyje. Jei ieškovas mano, kad jų darbuotojas viršijo savo įgaliojimus, tai ieškovas turi spręsti darbuotojo atsakomybės klausimus, o ne perkelti visą atsakomybę atsakovui. Niekada nesutiko su delspinigiais bei mokėtinų sumų užskaitymu į delspinigius, todėl toks ieškovo elgesys sutartiniuose santykiuose yra neleistinas.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

15UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Smilčių viešbučiai“ 2011-10-18 sudarė didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4329, remiantis kuria gėrimus ir tabako gaminius UAB „Smilčių viešbučiai“ pirko iš UAB „Mineraliniai vandenys“. Sutartį atsakovo atstovas pasirašė, aplinkybės, kad jam nebuvo pateiktas ieškovo pasirašytas sutarties egzempliorius ir kad sutarties tekstas buvo pateiktas ieškovo, tik tvirtina, kad sutarties sąlygas nustatė pardavėjas, o pirkėjas, pasirašydamas sutartį, sutiko su jomis. Vertinant sutarties nuostatas ir jų vykdymą, nors atsakovas neginčija sutarties sudarymo sąlygų, analizuojama, ar sutartis buvo sudaroma ir vykdoma laikantis įstatymų reikalavimų. Pagal CK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutarties 8.1 punktu šalys susitarė, kad jeigu pirkėjas uždelsia sumokėti prekių kainą sutartyje nurodytais terminais, tai pirkėjas privalo mokėti pardavėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėto juridinę galią turinčio prekių pardavimo dokumento sumos. Taigi šalys dėl netesybų buvo susitarusios ir atsakovui buvo žinoma, kad pagal sutartį, neapmokėjus už gautas prekes sutarties 5.1 nustatytais terminais, bus skaičiuojami delspinigiai.

16Pagal CK 6.54 str. 1-4 d. jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eilę įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Sutarties tarp šalių 5.7 punktu šalys susitarė, kad įmokos, gautos vykdant piniginę prievolę, pirmiausia skiriamos netesyboms, antrąja eile skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti, nepriklausomai nuo to, kas nurodyta mokėjimo dokumente. Susitarimas iš esmės neprieštarauja įstatymui. Tačiau tuo atveju, kai skolininkas nurodo, kad mokama suma yra skiriama prievolei sumokėti, o ne netesyboms dengti, kreditorius, remiantis CK 6.54 str. 5 d. (kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio str. 1-4 dalyse) turi pranešti skolininkui, kad atsisakoma įmoką skirti skolos dengimui. Kad būtų pateikęs atsakovui tokį atsisakymą ar pranešęs, kad įmoka yra nukreipiama delspinigiams dengti, ieškovas įrodymų nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog visus mokėjimus, skirtus skolai dengti, ieškovas priėmė be pastabų atsakovui pagrįsta. Taip pat teismas todėl pagrįstai laikė, kad buvo atsiskaitymais buvo dengiama skola, o ne delspinigiai.

17Be to, kaip matyti iš ieškovo atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus, atsakovas pagal sutartį buvo paėmęs prekių už 16293,01 Lt, ieškovui grąžino už 6478,48 Lt neparduotų prekių, sumokėjo 9814,53 Lt. Taigi ieškovo paskaičiuoti delspinigiai – 6893,28 Lt yra didelė suma, kuri savo dydžiu viršija kreditoriaus minimalius nuostolius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007) ir remiantis CK 6.73 str. 2 d., atsakovui nesutinkant su tokia delspinigių suma, turėtų būti mažinama. Kreditoriaus nuostolių dydis negali būti toks, kuris būtų kreditoriaus pasipelnimo šaltiniu, o šiuo atveju paskaičiuoti delspinigiai sudarė daugiau nei trečdalį skolos sumos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Atsakovui vėluojant apmokėti už prekes daugiau kaip 7 dienas, šalys buvo susitarę, kad pardavėjas turi teisę nevykdyti pirkėjo užsakymų, kol pirkėjas pilnai neatsiskaitys už prekes (sutarties 5.2 punktas) ar reikalauti pirkėjo sumokėti už prekes iš anksto (sutarties 5.6 punktas). Tačiau šių susitarimų ieškovas netaikė, taigi ieškovas pagrįstai laikė, kad mokėjimai buvo įskaitomi už skolas.

18Kadangi ieškovas prašė priteisti skolą, kuri jau yra atlyginta, šioje dalyje ieškinys atmestas pagrįstai. Tačiau ieškiniu dėl preliminaraus sprendimo priėmimo, ieškovas prašė priteisti ir 673,34 Lt delspinigių už praleistą atsiskaitymą. Kaip matyti iš atsakovo paskutiniųjų mokėjimų bei prekių grąžinimo, atsakovas vėlavo atlikti mokėjimus, todėl prašoma priteisti delspinigių suma, kuriai ieškovas reikalavimą pareiškė, yra nedidelė, pagrįsta ir priteistina. Taigi tenkinti ieškinį šioje dalyje yra pagrindas, todėl teismo sprendimas keičiamas priteisiant prašomus priteisti delspinigius ir palūkanas nuo priteistosios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (7,75 proc.).

19Kiti apelianto dėstomi argumentai teismo sprendimo esmės nekeičia, todėl neanalizuojami.

20Pagal CPK 93 str. 1-2 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovai turėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme 273 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b, l, 16,17,133) ir 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. l. 99, 108, 132). Ieškinį patenkinus 6,4 procento apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 17,50 Lt žyminio mokesčio atlyginimo ir 128 Lt advokato pagalbos atlyginimo, viso 145,50 Lt.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą pakeisti.

23Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas. Šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:

24Ieškinį tenkinti iš dalies.

25Priteisti iš UAB „Smilčių viešbučiai“ (j. a. k. 300819433) UAB „Mineraliniai vandenys“ (j. a. k. 121702328) naudai 673,34 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt tris Lt 34 ct) delspinigių ir 7,75 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2012-10-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš UAB „Smilčių viešbučiai“ (j. a. k. 300819433) UAB „Mineraliniai vandenys“ (j. a. k. 121702328) naudai 145,50 Lt (šimtą keturiasdešimt penkis Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. 1. Ginčo esmė... 4. UAB „Mineraliniai vandenys“ dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti... 5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-06 preliminariu sprendimu... 6. UAB „Smilčių viešbučiai“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė... 7. UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-15 sprendimu Vilniaus miesto 2... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. UAB „Mineraliniai vandenys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. UAB „Smilčių viešbučiai“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 15. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Smilčių viešbučiai“ 2011-10-18... 16. Pagal CK 6.54 str. 1-4 d. jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos,... 17. Be to, kaip matyti iš ieškovo atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus,... 18. Kadangi ieškovas prašė priteisti skolą, kuri jau yra atlyginta, šioje... 19. Kiti apelianto dėstomi argumentai teismo sprendimo esmės nekeičia, todėl... 20. Pagal CPK 93 str. 1-2 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą pakeisti.... 23. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas. Šią sprendimo dalį... 24. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 25. Priteisti iš UAB „Smilčių viešbučiai“ (j. a. k. 300819433) UAB... 26. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 27. Priteisti iš UAB „Smilčių viešbučiai“ (j. a. k. 300819433) UAB...