Byla A-438-144-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei, dalyvaujant pareiškėjui D.D., atsakovo atstovei Astai Bajorienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D.D. skundą atsakovui Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas D.D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė pripažinti jo vertinimo išvadas nepagrįstomis bei panaikinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. P-39 "Dėl D.D. perkėlimo į žemesnes pareigas"; taip pat įpareigoti atsakovą atlyginti dėl perkėlimo į žemesnes pareigas patirtą materialinę žalą.

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2004 m. gruodžio 15 d. Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjos pavaduotoja, laikinai einanti Teisės ir personalo skyriaus vedėjos pareigas, jį, kaip valstybės tarnautoją, įvertino nepatenkinamai, surašydama vertinimo išvadoje labai abstrakčias, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, priežastis. Vertinimo komisija 2005 m. sausio 31 d., neturėdama konkrečių argumentų bei faktinių įrodymų, remdamasi abstrakčiomis aplinkybėmis, jo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė perkelti į žemesnes pareigas, surašydama 2005 m. sausio 31 d. valstybės tarnautojų vertinimo komisijos išvadą Nr.7. 2005 m. vasario 1 d. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius priėmė įsakymą dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas. 2005 m. sausio 31 d. vertinimo komisijos posėdis vyko nesilaikant Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, nuostatų bei pažeidžiant 29 punkto reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, Komisijos išvadoje pateiktas vertinimas ir siūlomas sprendimas neatitiko pagrindinių valstybės tarnybos principų bei valstybės tarnybos valdymo teisinių pagrindų. Pareiškėjas teigė, kad vertinimo komisijos siūlymas perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas neatitiko jo veiklos rezultatų, o vertinimo komisijos siūlymo teisinis pagrindas nesuprantamas. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalis numato ne tik karjeros valstybės tarnautojo perkėlimą į žemesnes pareigas, anot pareiškėjo, Komisija galėjo siūlyti jam tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

6Atsakovas Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo veikla buvo įvertinta vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio, Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo tvarkos (toliau - Tvarka) bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, nuostatomis. Su pareiškėjo teiginiu, kad vertinimo komisija rėmėsi abstrakčiomis aplinkybėmis atsakovas nesutiko. Atsakovas nurodė, kad Tvarkos 13 punktas nustato, jog valstybės tarnautojo vertinimo procedūra susideda iš vertinimo komisijai pateiktos išvados nagrinėjimo ir pokalbio tarp valstybės tarnautojo ir vertinimo komisijos narių, skirto įvertinti gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiuo atveju vertinimo komisija, vadovaudamasi Tvarkos 15 punktu, vertindama tiesioginio vadovo išvadą nustatė, kad tiesioginis vadovas teisingai įvertino valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal vertinimo kriterijus. Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba nėra didelė įstaiga, todėl skyrių vedėjai, derindami teisės aktų ar kitų dokumentų projektus, tiesiogiai bendrauja su Teisės ir personalo skyriaus valstybės tarnautojais ir gali patys susidaryti nešališką ir objektyvią nuomonę apie jų kompetenciją. Be to, pats vertinamasis, dalyvaudamas vertinimo komisijos posėdyje, turėjo galimybę paneigti, pasak jo, tiesioginio vadovo nepagrįstas išvadas.

8Atsakovas pabrėžė, kad vertinimo komisijos veikla buvo vykdoma laikantis teisės aktuose nustatytos procedūros bei terminų, o posėdis buvo protokoluojamas. Komisijos posėdžio protokolas buvo surašytas atsižvelgiant į Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktą siūlomą pavyzdinę formą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Komisijos išvadoje pateiktas vertinimas bei siūlomas sprendimas neatitinka pagrindimų valstybės tarnybos principų bei valstybės tarnybos valdymo teisinių pagrindų. Vertinimo komisija įvertino tiesioginio vadovo išvadą, valstybės tarnautojo darbo rezultatus bei gebėjimus, išklausė pokalbio metu pareiškėją, taip pat pateikė pareiškėjui klausimų bei išklausė pareiškėjo nuomonę, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsniu, vienbalsiai pasiūlė Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktoriui perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas. Vertinimo komisija taip pat išklausė vertinamojo siūlymus siūlyti jam tobulinti kvalifikaciją ir vieningai nusprendė, kad šis pasiūlymas neatitinka turimos pareiškėjo kompetencijos ir jo pareigybei keliamų reikalavimų. Pasak atsakovo, D.D. nesugebėjo susitvarkyti su jam pavestomis užduotimis, paviršutiniškai jas atlikdavo, nesugebėjo apibendrinti informacijos ir padaryti reikiamų išvadų.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

11Teismas pabrėžė, kad teismo posėdyje apklausta pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą surašiusi tuometinė tiesioginė pareiškėjo vadovė Elena Veligoraitė patvirtino išvados pagrįstumą ir paaiškino, kad pareiškėjas nesugeba susitvarkyti su pavestomis užduotimis, paviršutiniškai jas atliko, nesugeba apibendrinti informacijos, padaryti reikiamų išvadų. Analogiškus paaiškinimus teisme davė ir pareiškėjo buvusi viršininkė komisijos narė Asta Bajorienė, kuri vertinimo komisijos posėdyje nedalyvavo, nes ji buvo vaiko auginimo atostogose.

12Teismas konstatavo, kad Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto darbas susideda iš norminių teisės aktų rengimo, pastabų, pasiūlymų teikimo, teisinio darbuotojų konsultavimo. Liudytojų E.Veligoraitės, A.Aranauskienės, J.Suraučienės ir V.Baniūno paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjo darbo vertinimą atlikusios vertinimo komisijos nariai turėjo galimybę susipažinti su pareiškėjo darbo kokybe derinant teisės aktų projektus, todėl buvo susidarę pagrįstą ir nešališką nuomonę apie pareiškėjo D.D. darbą. Teismo posėdžio metu liudytoja Asta Aranauskienė patvirtino, kad buvo tiesiogiai susidūrusi su pareiškėjo darbu ir paaiškino, kad jis nesugeba vertinti ir rengti teisės aktų projektų, nors minėti darbai priskirtini jo pareigybei. Atsakovo atstovas - direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Teisės ir personalo skyrių, Paulius Čelkis, teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo darbu susidurdavo kasdien, todėl mano, kad pareiškėjas neturi pakankamai žinių, būtinų užimant vyriausiojo specialisto pareigas.

13Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad tiesioginis vadovas bei komisijos nariai buvo suinteresuoti pažeminti D.D. pareigose. Komisijos narių paaiškinimais nustatyta, kad vertinimo komisijos posėdyje nebuvo pažeistas Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo tvarkos (Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimas Nr.909) 13 punktas ir kiti reikalavimai, pareiškėjo vertinimo procedūrą sudarė vertinimo komisijai pateiktos išvados nagrinėjimas ir pokalbis tarp pareiškėjo ir vertinimo komisijos narių, kurio metu buvo vertinami pareiškėjo gebėjimai, būtini valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Todėl komisija priėmė pagrįstą išvadą Nr. 7, nusprendė įvertinti pareiškėją nepatenkinamai ir siūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas. Tarnybos direktorius 2005 m. vasario l d. įsakymu Nr. P-39 nuo 2005 m. vasario l d. D.D. perkėlė iš Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigų į to paties skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 7 kategorija) pareigas.

14Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad jam turėjo būti skirta priemonė - siuntimas į kvalifikacijos kėlimo kursus. Teismo nuomone, teisės aktai nustato alternatyvias priemones, įvertinus valstybės tarnautoją nepatenkinamai (Įstatymo 22 straipsnio 8 dalis). Viena jų - perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas. Komisijai yra palikta teisė, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, pačiai nuspręsti, kokią iš minėtų priemonių siūlyti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Vertinimo komisijos siūlymas perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas nėra privalomas įstaigos vadovui (Įstatymo 22 straipsnio 9 dalis). Įstaigos vadovas, vadovaudamasis Įstatymo 22 straipsnio nuostatomis bei Tvarkos 33.1 punktu, priėmė sprendimą atsižvelgęs tiek į tiesioginio valstybės tarnautojo vadovo vertinimo išvadą, tiek į vertinimo komisijos siūlymą. Teisės aktai nereglamentuoja, keliomis kategorijomis gali būti žemesnės pareigos, į kurias perkeliamas nepatenkinamai įvertintas valstybės tarnautojas. D.D. buvo perkeltas iš 10 kategorijos pareigų (Tarnybos vyriausiojo specialisto) į 7 kategorijos pareigas (Tarnybos vyresniojo specialisto), t.y. 3 kategorijomis žemesnes pareigas. Tuo metu buvo laisvos tik minėtos pareigos. Toks sprendimas, teismo nuomone, neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Taigi vertinimo komisija nepažeidė teisės normų, nebuvo pažeista ir valstybės tarnautojo įvertinimo procedūra. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeistas Tvarkos 29 punktas, kadangi byloje yra komisijos posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kaip balsavo kiekvienas iš posėdyje dalyvavusių komisijos narių.

15Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pateikė teismui dokumentų projektus ir projektų kopijas, pareiškėjas neginčija jų tikrumo. Iš dokumentų projektų nustatyta, jog pareiškėjas pavestas užduotis ir pareigas atliko nekokybiškai, nekompetentingai, tai patvirtina pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados teiginius, kad pareiškėjas netinkamai, nekompetentingai vykdė pareigas (pagal kompetenciją rengti arba dalyvauti rengiant raštų, programų bei teisės aktų projektus, <...>, konsultuoti Tarnybos tarnautojus, darbuotojus teisės klausimais, <...> ). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas D.D. pagrįstai ir teisėtai buvo pažemintas pareigose, o jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

16III.

17Apeliaciniu skundu pareiškėjas D.D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Teismas, priimdamas byloje sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo pažeista, t.y. buvo nesilaikoma Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų", 6 punkto reikalavimų. Minėtų Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo per kalendorinius metus procedūra susideda iš valstybės tarnautojo ir tiesioginio vadovo pokalbio, skirto aptarti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatams, ir motyvuotos išvados surašymo. Tiesioginis vadovas išvadoje, kurią surašo po pokalbio su valstybės tarnautoju, valstybės tarnautojo veiklą apibūdina pagal kiekvieną iš vertinimo kriterijų ir įrašo jos įvertinimą. Su išvada pasirašytinai supažindinamas vertinamasis valstybės tarnautojas. Pareiškėjo teigimu, jo tiesioginė vadovė, Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjos pavaduotoja Elena Veligoraitė, 2004 m. gruodžio 15 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (toliau - Išvada) be jokio pokalbio su pareiškėju ir tokiu būdu pažeidė valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo per kalendorinius metus procedūrą, t.y. neįvykdė vienos iš vertinimo procedūros dalių (etapų). Šio fakto Teismo bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir atsakovas.

192. Pareiškėjo teigimu, teismas nenustatė vertinimo komisijos išvados (bei neatsižvelgė į procedūrinius minėtos komisijos darbo pažeidimus. Taisyklių 13 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo vertinimo procedūra susideda iš vertinimo komisijai pateiktos išvados nagrinėjimo ir pokalbio tarp valstybės tarnautojo ir vertinimo komisijos narių, skirto įvertinti gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiuo atveju vertinimo komisijos posėdis vyko tik kelias minutes ir pareiškėjui buvo užduotas vienas klausimas: „ar tu rodai iniciatyvą?". Todėl vertinimo komisijos posėdis dėl pareiškėjo vertinimo išvados teisingumo patikrinimo visiškai neatitiko Taisyklėse keliamų reikalavimų, t.y. vertinimo komisijos nariai nei uždavinėjo jam klausimus, nei patikrino tiesioginio vadovo surašytos išvados teisingumą. Tai įrodo faktas, jog teismo posėdžio metu nei vienas iš vertinimo komisijos narių nepasakė, kokį klausimą uždavė pareiškėjui vertinimo metu, taip pat nepaaiškino, kaip nustatinėjo pareiškėjo gebėjimus, būtinus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Atitinkamai, anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nebuvo pažeisti Taisyklių 13 punkto ir kiti reikalavimai. Be to, kaip paaiškina pareiškėjas, atsakovas ir liudytojai teismo posėdžio metu nurodė tik jo darbo nekokybiškumą. Kita vertus, pareiškėjo teigimu, jam dirbant nebuvo niekada nei žodžiu, nei raštu pareikštos pastabos dėl jo darbo kokybės (byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų). Tuo tarpu darbo kokybės vertinimas yra subjektyvus, kadangi visiškai priklauso nuo vertintojo požiūrio ir kokybiškumo supratimo. Taigi teismas šiuo atveju neatsižvelgė į tai, jog vertinant tarnybinę veiklą (kvalifikaciją) būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų visuma, o ne vienu iš kriterijų. Pareiškėjas akcentuoja, kad vertinimo komisijos išvadoje nėra duomenų apie pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, kvalifikacijos ar tinkamumo užimti vyriausiojo specialisto pareigas įvertinimą, komisijos posėdžio protokole neatsispindi, nei posėdžio laikas, skirtas vertinimo išvados teisingumo klausimams spręsti, nei vertinimo komisijos narių užduoti klausimai. Vertinimo komisijos nariai, neišnagrinėję vertinimo išvados teisingumo klausimo ir neįvertinę pareiškėjo tarnybinės veiklos pagal vertinimo kriterijus, pažeidė Taisyklių 15 punkto reikalavimus. Tad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino šios aplinkybės ir nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nesivadovavo protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais.

203. Pasak pareiškėjo, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A.Aranauskienės, J.Suraučienės ir V.Baniūno parodymai negalėjo būti vertinami kaip pagrįsti, kadangi minėti liudytojai su pareiškėjo atliekamu darbu pagal pareigybės aprašymus ir atliekamas funkcijas neturėjo galimybės susipažinti. Pagal Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarką, pareiškėjas, kaip vyriausiasis specialistas, negalėjo tiesiogiai derinti nei vieno teisės akto projekto su kitų skyrių tarnautojais (darbuotojais), juolab su minėtų skyrių vedėjais. Be to, minėti liudytojai neturi teisinio išsilavinimo ir nedirba teisinio pobūdžio darbo. Todėl, šie liudytojai vertinti pareiškėjo darbą, kuris tiesiogiai susijęs su teisės aktų projektų vertinimu ir rengimu, neturėjo nei kompetencijos, nei kvalifikacijos. Spręsti dėl pareiškėjo rengtų teisės aktų ir kitų dokumentų kokybiškumo turėtų būti pareiškėjo tiesioginės viršininkės Elenos Veligoraitės atsakomybė. Kaip nurodo pareiškėjas, teismo nustatyta aplinkybė, jog minėtieji liudytojai buvo susidarę pagrįstą ir nešališką nuomonę apie jo darbą, yra nepagrįsta ir neatitinka objektyvios tiesos.

214. Kaip paaiškina pareiškėjas, teismo posėdžio metu apskritai nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl atsakovo pateiktų dokumentų projektų ir projektų kopijų teisingumo ir tikrumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog pareiškėjas neginčija jų tikrumo yra neteisingas bei nepagrįstas. Priešingai, pareiškėjas teigia, kad visiškai nesutinka su atsakovo pateiktų dokumentų tikrumu bei neigia, jog pastaruosius yra rengęs (ant pastarųjų nėra nei pareiškėjo parašų, nei vizų). Todėl, pareiškėjo teigimu, galima būtų daryti prielaidą, jog minėti dokumentai galėjo būti parengti kito asmens.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

241. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta pareiškėjo tarnybinės veiklos išvadą surašiusi tuometinė tiesioginė pareiškėjo vadovė E.Veligoraitė patvirtino vertinimo išvados pagrįstumą ir paaiškino, kad pareiškėjas nesugebėjo susitvarkyti su pavestomis užduotimis, jas atliko paviršutiniškai, atmestinai, pateikė nekompetentingai atliktų darbo pavyzdžių. Analogiškus paaiškinimus teisme davė ir Teisės ir personalo skyriaus vedėja A.Bajorienė, vadovavusi skyriui iki 2004 m. rugpjūčio 8 d. Apklausti buvo ir visi vertinimo komisijos nariai - P.Čelkis, A.Aranauskienė, V.Baniūnas, J.Suraučienė, kurie paaiškino, kad jie turėjo galimybę susipažinti su pareiškėjo tarnybine veikla, todėl jų nuomonė apie D.D. darbą buvo pagrįsta ir nešališka. Taip pat liudytojai - E.Veligoraitė, A.Aranauskienė, V.Baniūnas, J.Suraučienė - patvirtino, kad komisijos posėdyje buvo įvertinta pareiškėjo tarnybinė veikla pagal visus vertinimo kriterijus, komisijos nariai pokalbio su pareiškėju metu uždavinėjo jam klausimus, siekdami įvertinti jo gebėjimus, būtinus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas D.D. turi būti perkeltas į žemesnes pareigas. Teismo posėdžio metu minėti komisijos nariai, siekdami duoti teisingus parodymus, teigė, kad konkrečių klausimų, kurie buvo užduoti prieš pusantrų metų vykusio posėdžio metu, negali prisiminti, tačiau visi pateikė netinkamą tarnybinės veiklos vykdymą patvirtinančių pavyzdžių. Taigi, pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D.D. vertinimo procedūra atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad ginčijamas Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymas buvo pagrįstas ir priimtas nepažeidžiant procesinių bei materialinių teisės normų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tiesioginis pareiškėjo vadovas bei vertinimo komisijos nariai buvo suinteresuoti pažeminti pareiškėją pareigose (pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų dėl minėtų vertinimo komisijos narių šališkumo, suinteresuotumo susidoroti ar išankstinės nuomonės susidarymo).

252. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo D.D. apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo pažeista, t.y. buvo nesilaikoma Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, 6 punkto reikalavimų. Anot atsakovo, apelianto cituojama 6 punkto redakcija įsigaliojo nuo 2005 m. balandžio 8 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 358), o D.D. tarnybinės veiklos vertinimo metu (vertinimo išvada buvo surašyta 2004 m. gruodžio 15 d.) minėtų Taisyklių 6 punktas reglamentavo, kad tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašo motyvuotą išvadą, kurioje turi būti apibūdinta valstybės tarnautojo tarnybinė veikla pagal kiekvieną iš vertinimo kriterijų ir įrašomas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas.

263. Kaip teigia atsakovas, pareiškėjo D.D. apeliacinio skundo teiginiai dėl pateiktų Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje pareiškėjo rengtų bei nagrinėtų dokumentų projektų ir projektų kopijų tikrumo yra nepagrįsti, kadangi iki šiol (ir teismo posėdžio metu taip pat) pareiškėjas neginčijo jų tikrumo. Teismui yra pateiktos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos pareiškėjo rengtų dokumentų (su pareiškėjo parašais) kopijos.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo dėl tos priežasties, jog pareiškėjui einant valstybės tarnautojo (Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiojo specialisto) pareigas, pareiškėjo tiesioginis vadovas jo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai, todėl, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 22 straipsniu, pareiškėjo veiklą įvertino įstaigos Valstybės tarnautojų vertinimo komisija, kuri 2005 m. sausio 31 d. išvada pasiūlė pareiškėją perkelti į žemesnes pareigas. Atsižvelgdamas į šią išvadą, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktorius 2005 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-39 „Dėl D.D. perkėlimo į žemesnes pareigas“, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 3 punktu, pareiškėją D.D. perkėlė iš Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos pareigų į to paties skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 7 kategorijos pareigas.

30Pareiškėjo vertinimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13 punktas nustatė, kad valstybės tarnautojo vertinimo procedūra susideda iš vertinimo komisijai pateiktos išvados nagrinėjimo ir pokalbio tarp valstybės tarnautojo ir vertinimo komisijos narių, skirto įvertinti gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Ši Taisyklių nuostata reiškia, kad tiesioginio vadovo išvada apie valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas.

31Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 4), pareiškėjo prašomas panaikinti Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus 2005 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. P-39 "Dėl D.D. perkėlimo į žemesnes pareigas" priimtas atsižvelgiant į Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2005 m. sausio 31 d. išvadą Nr. 7 (b.l. 24-27). Pareiškėjas ginčija šios vertinimo komisijos išvadas, nurodydamas faktinių išvadų nepagrįstumą. Įvertinus visa, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo skundo šioje byloje teisminio nagrinėjimo dalyku yra faktiniai ir teisiniai teisės aktų, įtakojančio valstybės tarnautojo teises, priėmimo pagrindai.

32Teisėjų kolegija, pažymi, kad nors pareiškėjas nesutinka su jo tarnybinę veiklą apibūdinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytomis pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, kurią surašė jo tiesioginė vadovė Elena Veligoraitė (b.l. 12-13), tiek ir aplinkybėmis, nurodytomis Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2005 m. sausio 31 d. vertinimo išvadoje (b.l. 24-27), tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė pakankamų įrodymų bei argumentų.

33Iš nurodytų dokumentų, kurie ir buvo teisiniu pagrindu priimant įsakymą dėl pareiškėjo pažeminimo pareigose, matyti, jog pareiškėjo tarnybinė veikla 2005 m. sausio 31 d. buvo įvertinta nepatenkinamai bei nurodyta, kad D.D. netinkamai, nekompetentingai vykdė jam pavedamas pareigybės aprašyme įvardintas funkcijas konkretizuojančias pareigas. Šio vertinimo pagrįstumą patvirtino visi pirmosios instancijos teismo apklausti liudytojai – pareiškėjo D.D. tiesioginės vadovės Elena Veligoraitė bei Asta Bajorienė, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos nariai Asta Aranauskienė, Vydmantas Baniūnas, Jurgita Suraučienė. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys, esminių prieštaravimų tarp jų nėra, o parodymų teisingumą papildomai patvirtina atsakovo pateiktų dokumentų patvirtintos kopijos iš kurių matyti, jog pareiškėjas nekompetetingai vykdė savo pareigas rengti raštų, programų bei teisės aktų projektus (b.l. 82-88).

34Tuo tarpu pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti nurodytųjų liudytojų paaiškinimų objektyvumu ar bešališkumu, taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių šių liudytojų paaiškinimus, bei atsakovo pateiktuose pareiškėjo rengtuose raštų bei teisės aktų projektuose užfiksuotų trūkumų buvimą. Priešingai pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytiems teiginiams, daugelyje šių atsakovo pateiktų taisytų dokumentų projektų kaip dokumentų rengėjas yra nurodytas pareiškėjas D.D., o šie projektai yra pasirašyti paties pareiškėjo (b.l. 84 – 88).

35Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog pareiškėjas nenuginčijo faktinių pagrindų priimti teisės aktus, kuriuose jo tarnybinė veikla vertinama nepatenkinamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

36Kita vertus, analizuojant šių teisės aktų priėmimo procedūrų teisėtumą, konstatuotina, jog nenustatyta, kad atsakovui priimant ginčijamus teisės aktus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37Šiuo aspektu pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atliekant jo tarnybinės veiklos vertinimą, nebuvo laikomasi Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, 6 punkto reikalavimų. Anot pareiškėjo, minėtų Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo per kalendorinius metus procedūra susideda iš valstybės tarnautojo ir tiesioginio vadovo pokalbio, skirto aptarti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatams, ir motyvuotos išvados surašymo, tuo tarpu joks pokalbis tarp pareiškėjo ir jo tiesioginės vadovės Elenos Veligoraitės neįvyko. Tačiau pareiškėjo nurodoma Taisyklių 6 punkto redakcija buvo patvirtinta tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 358 ir įsigaliojo nuo 2005 m. balandžio 7 d., kai pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo surašyta dar 2004 m. gruodžio 15 d., o veiklos vertinimas atliktas 2005 m. sausio 31 d. Tuo metu galiojusios pirminės Taisyklių 6 punkto redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, 6 punktas numatė, jog „tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašo motyvuotą išvadą, kurioje turi būti apibūdinta valstybės tarnautojo tarnybinė veikla pagal kiekvieną iš vertinimo kriterijų. Išvadoje įrašomas ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas“. Todėl atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūras jo tiesioginiam vadovui pakako tik surašyti motyvuotą vertinimo išvadą ir nurodytu aspektu Taisyklių 6 punktas pažeistas nebuvo.

38Atmestinas ir kitas pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas tariamas procedūrinis jo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos pažeidimas, siejamas su Taisyklių 13 bei 15 punkto nesilaikymu vykstant Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos posėdžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Taisyklių 13 punktas numatė, jog „valstybės tarnautojo vertinimo procedūra susideda iš vertinimo komisijai pateiktos išvados nagrinėjimo ir pokalbio tarp valstybės tarnautojo ir vertinimo komisijos narių, skirto įvertinti gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti“, o 15 punktas, jog „vertindama išvadą arba tiesioginio vadovo pasiūlymą, vertinimo komisija turi nustatyti, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal vertinimo kriterijus“. Tai, kad atsakovo sudarytos Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl savo tarnybinės veiklos, taip pat, kad vyko pokalbis, skirtas įvertinti pareiškėjo gebėjimus ir jo tiesioginio vadovo pateiktą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, nurodė tiek liudytojais apklausti Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos nariai A.Aranauskienė, V.Baniūnas, J.Suraučienė (b.l. 142-143), tiek ir pats pareiškėjas savo 2005 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktoriui (b.l. 19-20). Atitinkamai konstatuotina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie galimus Taisyklių 13 bei 15 punktų pažeidimus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu.

39Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą teisės norminių aktų nuostatos pažeistos nebuvo, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2005 m. sausio 31 d. išvada vertinti pareiškėjo veiklą nepatenkinamai bei atsakovo 2005 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. P-39 dėl pareiškėjo pažeminimo pareigose buvo pagrįsti ir teisėti.

40Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D.D. apeliacinį skundą atmesti.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas D.D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2004 m. gruodžio 15 d. Visuomenės sveikatos... 6. Atsakovas Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba su pareiškėjo skundu... 7. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo veikla buvo įvertinta... 8. Atsakovas pabrėžė, kad vertinimo komisijos veikla buvo vykdoma laikantis... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 12 d. sprendimu... 11. Teismas pabrėžė, kad teismo posėdyje apklausta pareiškėjo tarnybinės... 12. Teismas konstatavo, kad Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros... 13. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad... 14. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad jam turėjo... 15. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pateikė teismui dokumentų projektus... 16. III.... 17. Apeliaciniu skundu pareiškėjas D.D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 18. 1. Teismas, priimdamas byloje sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad valstybės... 19. 2. Pareiškėjo teigimu, teismas nenustatė vertinimo komisijos išvados... 20. 3. Pasak pareiškėjo, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų... 21. 4. Kaip paaiškina pareiškėjas, teismo posėdžio metu apskritai nebuvo... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė visuomenės sveikatos... 23. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:... 24. 1. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta pareiškėjo... 25. 2. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo D.D. apeliacinio skundo teiginiu, jog... 26. 3. Kaip teigia atsakovas, pareiškėjo D.D. apeliacinio skundo teiginiai dėl... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas tarp... 30. Pareiškėjo vertinimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002... 31. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 4), pareiškėjo prašomas panaikinti... 32. Teisėjų kolegija, pažymi, kad nors pareiškėjas nesutinka su jo tarnybinę... 33. Iš nurodytų dokumentų, kurie ir buvo teisiniu pagrindu priimant įsakymą... 34. Tuo tarpu pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu... 35. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų... 36. Kita vertus, analizuojant šių teisės aktų priėmimo procedūrų... 37. Šiuo aspektu pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atliekant jo... 38. Atmestinas ir kitas pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas tariamas... 39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atliekant... 40. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 42. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą... 43. Nutartis neskundžiama....