Byla 3K-3-146/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui A. S. dėl savavališko statinio nugriovimo išlaidų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimu tenkintas Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinys atsakovui A. S. dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo ir atsakovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą pirtį ( - ). Atsakovas įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą pirtį neįvykdė, todėl Utenos apskrities viršininko administracija suorganizavo rangovo parinkimo ginčo pirčiai nugriauti konkursą; laimėjusia pripažinta įmonė nugriovė savavališką statinį, o ieškovas už šį darbą sumokėjo. Siekdamas prisiteisti rangovui sumokėtą sumą, ieškovas kreipėsi į teismą, tuo pačiu metu ragindamas atsakovą gera valia atlyginti jo patirtas išlaidas.

5Utenos apskrities viršininko administracija ieškiniu prašė priteisti 8033,58 Lt už savavališko statinio griovimo darbus.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos naudai 8033,58 Lt skolos. Teismas nustatė, kad atsakovas neįvykdė Molėtų rajono apylinkės teismo2006 m. gegužės 5 d. sprendimo, įpareigojančio atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pirtį, pastatytą 10,51 ha sklype ( - ). Šis sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus A. S. apeliacinį skundą ir 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi sprendimą palikus galioti. Nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 metų pabaigos buvo bandoma įvykdyti teismo sprendimą, t. y. atsakovui buvo siųsti raginimai, antstolis rašė sprendimo neįvykdymo aktą, kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo, kol Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolio sprendimo neįvykdymo aktą, 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi skyrė sprendimo nevykdančiam atsakovui 1000 Lt baudą ir įpareigojo antstolį L. J. nugriauti pirtį ( - ) atsakovo lėšomis. Toks įpareigojimas, teismo nuomone, atitiko CPK 273 straipsnio 1 dalies normos nuostatą, jog teismas sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Šiuo atveju teismo sprendime tokios teisės ieškovui nebuvo suteikta, tačiau tai nepaneigia ieškovo teisės apskritai, atsakovui nevykdant sprendimo, įpareigojančio atlikti veiksmus, imtis priemonių tokiems veiksmams atlikti ir išsiieškoti turėtas išlaidas. Kadangi griovimo darbams bandė trukdyti pats atsakovas, tai jis ir turi sumokėti 1534 Lt, sumokėtus rangovui už prastovos laiką. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, kuria buvo pakeista sprendimo vykdymo tvarka, nustatyto įpareigojimo antstoliui nugriauti pirtį atsakovas neskundė. Įpareigojimas nustatytas antstoliui, jis dalyvavo griaunant pirtį. Nors vykdomasis raštas buvo išrašytas išieškotoju nurodant antstolį, toks vykdomasis raštas antstolio grąžintas į bylą kaip klaidingai išrašytas, o teisingai išrašyto vykdomojo rašto kopija, kur išieškotoju nurodyta Utenos apskrities viršininko administracija, pateikta į bylą. Teismas pažymėjo, kad tokie techninių klaidų nulemti netikslumai vykdymo procese neatima iš ieškovo teisės į neteisėto statinio griovimo išlaidų atlyginimą.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad atsakovas neįvykdė įpareigojimo nugriauti statinį, nereagavo į antstolio raginimus, todėl antstolis 2007 m. vasario 5 d. surašė sprendimo neįvykdymo aktą, kurio pagrindu Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. atsakovui paskyrė 500 Lt baudą; antstolis 2007 m. birželio 2 d. vėl surašė sprendimo neįvykdymo aktą, kurio pagrindu Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskyrė A. S. 1000 Lt baudą, ir remdamasis 273 straipsnio 1 dalimi įpareigojo antstolį nugriauti pirtį; ši nutartis nebuvo apskųsta. Kolegija laikėsi nuomonės, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendime nebuvo nustatyta tvarkos, kuri turėtų būti taikoma, jei atsakovas nevykdys priimto sprendimo, tačiau toks sprendimas neužkerta kelio taikyti kitą efektyvų teisinį reguliavimą, būtiną įsiteisėjusiam sprendimui įvykdyti. Civilinė byla dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo iš esmės buvo išspręsta Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimu, todėl, nagrinėjant klausimą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, nebuvo pagrindo priimti dar vieną sprendimą šioje civilinėje byloje. Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. priimta nutartimi nebuvo sprendžiama naujų reikalavimų, atsakovui nebuvo nustatyta kokių nors naujų pareigų, iš esmės pasisakyta tik dėl efektyvesnio teismo sprendimo įgyvendinimo būdo. Teismas laikė neturinčia teisinės reikšmės aplinkybę, kad teismas įpareigojo antstolį nugriauti statinį atsakovo lėšomis, o ne suteikė tokią teisę ieškovui.

9Vykdydamas teismo sprendimą pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį raštą, antstolis vadovavosi Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. Kolegijos nuomone, atsakovas, neįvykdęs teismo sprendimo, privalo atlyginti faktines ir kitas vykdymo procese patirtas išlaidas. Kolegija nurodė, kad vykdomojoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi atlyginti prastovos išlaidas, kurias patvirtina byloje pateikiama griovimo darbų rangos sutartis, lokalinė sąmata bei sąskaitos - faktūros.

10Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino faktinių vykdymo išlaidų dydį ir atsakovo pareigą jas atlyginti išieškotojui, tačiau nepagrįstai bylą nagrinėjo ieškinio teisenos tvarka, nes vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai. Tačiau šį proceso normų pažeidimą kolegija laikė formaliu, neturėjusiu įtakos teisingam bylos išsprendimui.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131) dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių taikymo. Kasatorius teigia, kad, atsakovui neįvykdžius CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto įpareigojimo per tam tikrą terminą nugriauti statinį, atsiranda dvejopų teisinių padarinių. Pirma, atsakovui (skolininkui) gali būti taikoma CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta procesinė prievartos priemonė – skiriama bauda. Antra, ieškovas įgyja teisę reikšti savarankišką ieškinį, kad statinys teismo sprendimu būtų nugriautas statytojo lėšomis. Kasatorius tokią išvadą daro aiškindamas CPK 259 straipsnio 1 dalies ir 290 straipsnio 1 dalies normas. Jis pažymi, kad pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas yra įpareigojamas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo įvykdymo tvarką, jei atsakovas neįvykdys įpareigojimo. Tačiau ieškinyje neprašius ir teismo sprendime nenurodžius, kad, atsakovui neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą pastato nugriauti, ieškovas turi teisę statinį nugriauti atsakovo lėšomis, tokios teisės ieškovas neįgyja savaime. Dėl to ieškovas, norėdamas nugriauti statinį, turi antrą kartą kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu. Šios taisyklės neeliminuoja ir CPK 284 straipsnyje nustatyta sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo procedūra, nes ji tokio pobūdžio sprendimams apskritai netaikytina. Kasatorius pažymėjo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendime nebuvo įtvirtinta ieškovo teisės nugriauti statinį, jei kasatorius neįvykdys teismo įpareigojimo. Dėl to ieškovas, siekdamas teisėtai nugriauti statinį, privalėjo kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu;

142) dėl teismo nutarties, kuria pakeistas sprendimo vykdymo tvarka, turinio aiškinimo. Kasatorius teigia, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta antstolio pateiktu teismo sprendimo neįvykdymo aktu, yra neteisėta ir negali sukurti teisinių padarinių kasatoriui, t. y. negali sukelti pareigos atlyginti ieškovo patirtas vykdymo išlaidas. Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendime nebuvo nustatyta teisės ieškovui nugriauti statinį pačiam, jei kasatorius neįvykdys teismo sprendimo įpareigojimo nugriauti statinį savo iniciatyva. Dėl to ieškovas neturėjo teisinio pagrindo samdyti rangovo ar pats atlikti griovimo darbų. Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi antstolis L. Jankauskas įpareigotas nugriauti pirtį kasatoriaus lėšomis, t. y. šioje nutartyje suformuluota privaloma elgesio taisyklė (nugriauti pirtį kasatoriaus A. S. lėšomis), ir konkretus asmuo, kuris įpareigotas tai įgyvendinti (antstolis). Atsižvelgdamas į tokį aiškinimą, kasatorius mano, kad ieškovas statinio griovimo darbus atliko neteisėtai. Jis nesutinka su apeliacinės instancijos vertinimu, kad aplinkybė, jog nutartimi tokia teisė buvo suteikta antstoliui, o ne ieškovui, neturi teisinės reikšmės nutarties teisėtumui, ir teigia, kad teismo sprendimuose ir nutartyse užfiksuotos elgesio taisyklės turi būti aiškinamos adekvačiai, taikant išimtinai lingvistinį aiškinimo metodą. Tokia situacija, kai teismo nutartyje suformuluotais įgaliojimais pasinaudoja ne toje nutartyje nurodytas subjektas, o kitas asmuo, pažeidžia teisės subjektų teisėtų lūkesčių principą;

153) dėl priteistos sumos pagrįstumo. Kasatorius nesutinka su reikalavimu priteisti 1534 Lt už prastovos laiką ne dėl rangovo kaltės. Kasatorius teigia, kad ieškovas ir rangovas UAB ,,Gabusta“, sudarydami Griovimo darbų rangos sutartį, turėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnio nuostata, jog pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Dėl to papildomas šios sutarties susitarimas, kuriuo padidinta statinio griovimo darbų kaina ir pakeistos pirminės sutarties sąlygos, yra neteisėtas;

164) dėl teismo taikyto teisinio pagrindo. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai tenkino ieškinį CPK 610 straipsnio ir 273 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kasatoriaus nuomone, CPK 610 straipsnis ginčo santykiui netaikytinas, nes vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomoje byloje, kurioje atliekami vykdymo veiksmai. Šis straipsnis nesuteikia teisės perkelti ginčo į kitą bylą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šis pažeidimas laikytinas formaliu, neturėjusius įtakos teisingam bylos išsprendimui, nepagrįsta. CPK 273 straipsnio 1 dalis ginčo santykiui taip pat negalėjo būti taikoma, nes teismo sprendime, kuriame nustatyta kasatoriui pareiga nugriauti savavališkai pastatytą statinį, nebuvo nustatytos alternatyvios jo vykdymo tvarkos;

175) dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo. Kasatorius teigia, kad kasaciniame skunde išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog teismų sprendimais nuspręsta atimti iš kasatoriaus nuosavybę (8033,58 Lt), nors įstatymų tokio atėmimo pagrindo nestatyta. Kasatoriaus nuomone, kasaciniame skunde nurodyti teisės pažeidimai rodo, kad buvo pažeistos dvi iš trijų nuosavybės atėmimo teisėtumo sąlygų, išplaukiančių iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio – nuosavybės teisės atėmimas privalo būti nustatytas teisės normomis; teisės normos turi būti aiškios, turinys prognozuojamas.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2010 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos atsiliepimą į kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 247 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimų.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21

22Dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių

23Kasatorius teigia, kad, atsakovui neįvykdžius CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto įpareigojimo per tam tikrą terminą nugriauti statinį, atsiranda dvejopų teisinių padarinių – taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą arba reikšti naują ieškinį statinį nugriauti statytojo lėšomis.

24CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti , jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šiuo atveju, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, kuris priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis).

25Šioje byloje nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 5 d. sprendimu tenkino Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir įpareigojo kasatorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pirtį, atsakovo priešieškinį dėl nuosavybės teisės į statinį pripažinimo atmetė, t. y. teismas sprendime nenurodė jo neįvykdymo teisinių padarinių – nenustatė ieškovui teisės nugriauti pirtį, jeigu to per teismo nustatytą terminą neatliks kasatorius. Antstolis 2006 m. lapkričio 20 d. nusiuntė kasatoriui raginimą įvykdyti sprendimą, 2007 m. vasario 5 d. antstolis surašė sprendimo neįvykdymo aktą ir nusiuntė jį teismui, nagrinėjusiam bylą; Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. nutartimi už sprendimo neįvykdymą kasatoriui skyrė 500 Lt baudą ir įpareigojo jį per vieną mėnesį nugriauti pirtį; kasatorius baudą sumokėjo, tačiau sprendimo neįvykdė, todėl 2007 m. birželio 5 d. antstolis surašė aktą apie sprendimo neįvykdymą ir pateikė jį teismui; Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi skyrė kasatoriui 1000 Lt baudą ir įpareigojo antstolį nugriauti pirtį kasatoriaus lėšomis. Įvertinusi teismų nustatytus faktus aptartų teisės normų kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad, kasatoriui sprendimo neįvykdžius ir antstoliui tai konstatavus CPK nustatyta tvarka, teismas turėjo aptartą, CPK 284 straipsnyje ir 771 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą teisinį pagrindą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

26Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad už sprendimo neįvykdymą galėjo būti skiriamos tik baudos pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas, o teisė išieškotojui nugriauti pirtį galėjo būti nustatyta tik šiam pareiškus ieškinį kitoje byloje. Pirma, kasatoriaus nurodyta CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tik tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, t. y. teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl kasatoriaus priimto sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis. Nagrinėjamu atveju teismo nustatytą pareigą nugriauti pirtį gali atlikti ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas teismui jam tokią teisę suteikus. Antra, pirmiau aptartose teisės normose nustatyta teismui teisė toje pačioje byloje, kurioje išspręstas ginčas iš esmės, pakeisti teismo sprendimo, kurio skolininkas nevykdo, tvarką ir nustatyti išieškotojui teisę atlikti už skolininką šio lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus – šioje byloje nugriauti pirtį (CPK 284 straipsnis, 771 straipsnio 3 dalis).

27Dėl CK 4.103 straipsnio 5 dalies ir proceso teisės normų taikymo santykio

28

29Teismas, nustatęs savavališkos ar neteisėtos statybos atvejus, sprendimu gali įpareigoti statytoją statinį pertvarkyti arba per nustatytą terminą statinį nugriauti (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). CK 4.103 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statytojui per nustatytą terminą neįvykdžius šio straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimų, teismo sprendimu statinys nugriaunamas statytojo lėšomis. Kasatorius šią normą aiškina kaip kitą taikytiną teismo sprendimo nugriauti statinį neįvykdymo teisinį padarinį – įpareigojimą ieškovui dar kartą kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo tam, kad teismo sprendimu, o ne teismo nutartimi būtų išspręstas šis klausimas.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas teismo sprendimą, t. y. teismo sprendime išdėstomas galutinis atsakymas į ieškiniu pareikštą reikalavimą, nes, priėmus sprendimą, teisinio šalių ginčo nebelieka. Tuo atveju, kai byla nėra išsprendžiama iš esmės ar sprendžiami CPK ir kitais įstatyme nustatytais atvejais tam tikri jo kompetencijai priskirti klausimai, teismas priima kitokį procesinį dokumentą – nutartį (CPK 290 straipsnio 1 dalis). CK 4.103 straipsnio 5 dalies nuostatos aiškintinos pagal tai, kokį procesinį veiksmą teismas atlieka. Tuo atveju, kai teismas išnagrinėja šalių ginčą dėl neteisėtų statybų ar statybų pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir taiko tam tikrus neteisėtos statybos teisinius padarinius (įpareigoja statytoją pertvarkyti statinį ar jį nugriauti (CPK 4.103 straipsnio 3 dalis), teismas priima sprendimą – apgina pažeistą ieškovo subjektinę teisę ar įstatymu saugomą interesą, tenkindamas ieškinį, arba atsisako tenkinti ieškinio reikalavimus, taip apgindamas atsakovo teises ar interesus, t. y. šalių ginčas dėl teisės yra išsprendžiamas iš esmės ir byla baigiama. Tuo atveju, kai statytojas neįvykdo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą nugriauti statinį, teismas gali statinį įpareigoti nugriauti statytojo lėšomis, t. y. pakeisti sprendimo vykdymo tvarką arba taikyti fakultatyvųjį sprendimo vykdymo būdą, kai teismo sprendime toks numatytas. Nors CK 4.103 straipsnio 5 dalies formuluotėje nurodoma, kad ,,teismo sprendimu“ statinys nugriaunamas statytojo lėšomis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas nugriauti neteisėtos statybos statinį jau yra priimtas, t. y. ginčas dėl teisės yra pasibaigęs, teismas šiuo atveju sprendžia ne ginčą dėl teisės, o priimto teismo sprendimo įgyvendinimo tvarkos pakeitimo klausimą ir bylos dėl teisės iš naujo nenagrinėja. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 4.103 straipsnio 5 dalies norma aiškintina ir taikytina atsižvelgiant į proceso teisės normų dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių nustatytą reglamentavimą, taip pat į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, t. y. kai statytojas neįvykdo reikalavimo nugriauti statinį, statinys nugriaunamas teismo procesiniu sprendimu, t. y. teismo nutartimi, kuria taikomas sprendime nustatytas fakultatyvusis sprendimo vykdymo būdas, arba teismo nutartimi, keičiant sprendimo įvykdymo tvarką.

31Byloje nustatyta, kad, išnagrinėjęs iš esmės šalių ginčą dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių taikymo ir nuosavybės teisės į statinį pripažinimo, Molėtų rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą įpareigoti kasatorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pirtį; kasatorius neįvykdė teismo sprendimo nugriauti per nustatytą terminą pirtį, todėl teismo nutartimi buvo pakeista priimto sprendimo įgyvendinimo tvarka – antstolis įpareigotas nugriauti statinį kasatoriaus lėšomis. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgdama tiek į civilinio proceso tikslus, tiek į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teismo sprendimo privalomumo principus, tiek į proceso normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo pakeitimo esmę, konstatuoja, kad CK 4.103 straipsnio 5 dalies normos aiškinimas ir taikymas nebuvo pažeistas.

32Dėl teismo nutarties, kuria pakeista sprendimo vykdymo tvarka, turinio aiškinimo

33Kasatorius teigia, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria antstolis įpareigotas nugriauti pirtį kasatoriaus lėšomis, negali sukurti teisinių padarinių kasatoriui, t. y. negali perkelti pareigos atlyginti ieškovo patirtas vykdymo išlaidas, nes ieškovas neturėjo teisinio pagrindo samdyti rangovą ar atlikti nugriovimo darbus.

34Minėta, kad tuo atveju, kai teismo sprendime nenurodyta sprendimo neįvykdymo teisinių pasekmių, teismas nutartimi CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendimą priėmęs teismas, gavęs antstolio aktą, kad skolininkas (kasatorius) nevykdo teismo sprendimo, ir keisdamas sprendimo vykdymo tvarką, turėjo nurodyti, kad nustato ieškovui (išieškotojui) teisę įvykdyti sprendimą – nugriauti pirtį skolininko lėšomis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad sprendimą priėmęs teismas, įpareigodamas ne išieškotoją, o antstolį įvykdyti sprendimą (nustatydamas antstoliui teisę įvykdyti sprendimą), padarė proceso klaidą, tačiau ši negali būti laikoma teisėtu pagrindu atleisti skolininką, kuris vengia įvykdyti teismo sprendimą, nuo išieškotojo patirtų išlaidų vykdant skolininko pareigą atlyginimo. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad aplinkybė, jog teismo nutartimi antstolis, o ne ieškovas buvo įpareigotas nugriauti pirtį kasatoriaus lėšomis, neturi reikšmės nutarties teisėtumui. Pagal sprendimą, priimtą byloje dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių, išieškotojas yra ieškovas, o antstolis tik vykdo priimtą sprendimą. Šia nutartimi teismas taikė įstatymų leidėjo nustatytas priemones, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas, kurį atsakovas piktybiškai vengė vykdyti. Dėl to teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas antstoliui, o ne išieškotojui Utenos apskrities viršininko administracijai, vertintinas kaip lapsus lingua, kuris neturėjo įtakos vykdymo proceso teisėtumui.

35Dėl teismo taikyto teisinio pagrindo

36

37Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai ieškinį tenkino CPK 610 straipsnio ir 273 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu.

38CPK 610 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka visas vykdymo išlaidas. Įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Pagal teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 251 punkto nuostatas, pateikdamas antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl statinio nugriovimo, ieškovas kaip išieškotojas turėjo parinkti ir nurodyti antstoliui asmenį, kuris vykdys statybos griovimo darbus; pagal 48 punkto nuostatas ieškovas, kaip išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, apmokėjo už asmenų, vykdančių statybos nugriovimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, organizavo viešuosius pirkimus, parinko rangovą pirčiai nugriauti ir jį nurodė antstoliui; antstolis dalyvavo visose pirties griovimo procedūrose. Taigi tiek išieškotojo, tiek antstolio, vykdžiusio teismo sprendimą nugriauti statinį, veiksmai atitiko Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, todėl teismai pagrįstai išieškotojo (ieškovo) sumokėtas išlaidas rangovui laikė faktinėmis vykdymo išlaidomis ir priteisė jas CPK 610 straipsnio pagrindu iš kasatoriaus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai, tačiau, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, šis proceso normų pažeidimas laikytinas formaliu, neturėjusiu įtakos teisingam bylos išsprendimui.

39Dėl priteistos sumos pagrįstumo

40

41Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų dėl priteistų išlaidų už priverstinę prastovą pagrįstumo, nes juose nekeliama teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimo. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog kasatorius ne tik neįvykdė teismo sprendimo nugriauti pirtį, bet ir trukdė tai padaryti ieškovui. Dėl to ieškovas patyrė papildomų (griovimą vykdžiusių asmenų prastovos) išlaidų. Teismai tyrė ir vertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl pateiktų vykdant sprendimą išlaidų ir teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų nustatytų išlaidų dydžiu.

42Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo

43Kasaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas priteisti 8033,58 Lt iš kasatoriaus ieškovo naudai yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimas, nes įstatyme tokio nuosavybės teisės atėmimo pagrindo nenustatyta. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teiginiu.

44Nuosavybės teisės ribojimas teisėtas, kai atliekamas įstatyme nustatytomis sąlygomis, juo siekiama teisėto tikslo ir ši priemonė proporcinga siekiamam tikslui. Teismas, analizuodamas teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimo klausimą, yra nustatęs, kad pirmas ir pats svarbiausias reikalavimas yra teisėtumo reikalavimas (žr. Iatridis v. Greece, no. 31107/96, judgment of 25 March 1999, § 1). Teisės viršenybė – vienas pagrindinių demokratinės visuomenės principų – yra neatskiriama visų Konvencijos straipsnių dalis (žr. Amuur v. France judgment of 25 June 1996, Reports 1996-III, p. 850-51, § 50). Nuosavybės teisių suvaržymas taip pat turi turėti teisėtą tikslą ir būti proporcingas siekiamam tikslui, išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės (bendrųjų) ir individo interesų.

45Teisėjų kolegija pirmiau yra nurodžiusi argumentus, kad CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra priimtas teismo sprendimas, įpareigojantis kasatorių nugriauti neteisėtai pastatytą pirtį; kasatorius nevykdė teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo; teismo antstoliui tai konstatavus CPK nustatyta tvarka, teismas nutartimi pakeitė sprendimo įvykdymo tvarką ir įpareigojo nugriauti statinį statytojo lėšomis (CK 4.103 straipsnio 5 dalis, CPK 284 straipsnis, 771 straipsnio 3 dalis); pirties nugriovimo darbai buvo atlikti pagal Sprendimo vykdymo instrukcijos nuostatas, todėl pagal teismų atliktą nustatytų aplinkybių teisinį įvertinimą kasatoriui atsirado pareiga atlyginti išieškotojo patirtas vykdymo išlaidas.

46Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis). Siekiant šio tikslo bendrieji civilinio proceso principai įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti procesinėmis priemonėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad kasatorius aiškiai pažeidė pareigą elgtis sąžiningai – nevykdė privalomo jam teismo sprendimo nugriauti neteisėtai pastatytą pirtį, vėliau trukdė jo pareigą vykdančiam ieškovui, o šiam įvykdžius teismo sprendimą, be teisėto pagrindo siekia išvengti ieškovų patirtų išlaidų, dėl kurių dydžio teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, atlyginimo.

47Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos nutartį.

48Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

49Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 31,05 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51

52Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

53Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 31,05 Lt (trisdešimt vieną litą 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimu tenkintas... 5. Utenos apskrities viršininko administracija ieškiniu prašė priteisti... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. Vykdydamas teismo sprendimą pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m.... 10. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės... 13. 1) dėl teismo sprendimo neįvykdymo... 14. 2) dėl teismo nutarties, kuria pakeistas... 15. 3) dėl priteistos sumos pagrįstumo.... 16. 4) dėl teismo taikyto teisinio... 17. 5) dėl galimo Žmogaus teisių ir... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai ... 21. ... 22. Dėl teismo sprendimo neįvykdymo... 23. Kasatorius teigia, kad, atsakovui neįvykdžius CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2... 24. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą,... 25. Šioje byloje nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2006 m.... 26. Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad už sprendimo... 27. Dėl CK 4.103 straipsnio 5 dalies ir... 28. ... 29. Teismas, nustatęs savavališkos ar neteisėtos statybos atvejus, sprendimu... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas... 31. Byloje nustatyta, kad, išnagrinėjęs iš esmės šalių ginčą dėl... 32. Dėl teismo nutarties, kuria pakeista... 33. Kasatorius teigia, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21... 34. Minėta, kad tuo atveju, kai teismo sprendime nenurodyta sprendimo neįvykdymo... 35. Dėl teismo taikyto teisinio pagrindo... 36. ... 37. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai ieškinį tenkino CPK 610... 38. CPK 610 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka visas vykdymo... 39. Dėl priteistos sumos pagrįstumo... 40. ... 41. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų dėl priteistų... 42. Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių... 43. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas priteisti 8033,58 Lt iš... 44. Nuosavybės teisės ribojimas teisėtas, kai atliekamas įstatyme nustatytomis... 45. Teisėjų kolegija pirmiau yra nurodžiusi argumentus, kad CK 4.103 straipsnio... 46. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinio proceso tikslas – ginti... 47. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 48. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių... 49. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. pažymą apie... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. ... 52. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 53. Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 31,05 Lt... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...