Byla I-574-414/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui R. G., dalyvaujant Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų atstovui Dariui Kulevičiui, nedalyvaujant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Pravieniškių valstybės įmonei prie pataisos namų ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų dėl žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

Nustatė

2R. G. prašė priteisti iš Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų 1500 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 100 Lt pašto išlaidų. Skunde nurodyta, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 7/05-71 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą" buvo priimtas šaltkalvio-kabelių rūšiuotojo pareigoms nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. ir šiose pareigose dirbo iki 2011 m. rugsėjo 9 d. Tačiau dirbant minėtose pareigose buvo mokamas daug mažesnis darbo užmokestis nei priklausytų jį mokėti pagal teisės aktų normas. Skunde pažymėta, kad Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 19 str. nustatyta, jog nuteistiesiems, kurių pareigybei nereikia profesinių įgūdžių turi būti taikytinas darbo užmokesčio 0,43 koeficientas, kurio vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis, o 2008 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimu Nr. 1368 nustačius 4,85 Lt minimalų valandinio atlygio dydį, jam turėjo būti mokama 2,09 Lt už vieną darbo valandą, tačiau dirbant per mėnesį 132 val. uždirbdavo tik 80-100 Lt, todėl pareiškėjo apskaičiavimais jam nebuvo išmokėtas 1500,00 Lt dalies darbo užmokestis, kurį pareiškėjas įvardina kaip turtinę žalą. Taip pat skunduose pažymėta, kad jam pareiškus atsakovo direktoriui pretenzijas dėl darbo sąlygų ir gaunamo darbo užmokesčio, jis buvo gąsdinamas atleidimu iš darbo, todėl buvo privestas visu savo darbo laiku pas atsakovą kentėti įvairius nepatogumus, išnaudojimą ir visapusišką skriaudimą, jam kilo emocinė depresija, jautėsi pažemintas. Pareiškėjui 2012 m. balandžio mėn. pradėjus raštu reikalauti iš atsakovo sumokėti jam visą priklausantį darbo užmokestį, atsakovas tik po ilgo susirašinėjimo priskaičiavo 480,00 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Nurodė, kad patalpose jo dirbtu darbo laikotarpiu nebuvo radiatorių, žiemą teko kentėti šalčius, nebuvo įrengta patalpa, kurioje būtų apsiprausti šiltu vandeniu, todėl buvo priverstas bet kokiu sezono metu praustis šaltu vandeniu, dėl ko tekdavo dažnai sirgti. Pareiškėjas teigia, kad net ir sirgdamas buvo priverstas eiti į darbą, nes bet kuriuo momentu galėjo būti atleistas, taip pat nurodo, kad darbo patalpos apšvietimas neatitiko įstatymų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad įstaigoje, kurioje atlikinėjo bausmę darbą galėjo suteikti tik atsakovas, pareiškėjui per visą darbo laikotarpį reikėjo kęsti nepatogumus, dėl to kilo emocinė depresija, labai nervavosi, kreipėsi pagalbos į gydytojus, psichiatrą, buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Dėl visų šių aukščiau nurodytų neigiamų pasekmių buvo pažeista jo subjektinė teisė gauti teisingą darbo taip pat konstitucinė teisė į orumą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinę depresiją.

3Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų, atstovas prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 7/05-71 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą" buvo priimtas į šaltkalvio-kabelių rūšiuotojo pareigas nuo 2010 m. rugsėjo 13 d., mokant darbo užmokestį pagal nustatytą valandinį tarifinį atlygį, taikant koeficientą, kuris nustatomas pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Pareiškėjo atliekami darbai pagal šaltkalvio-kabelių rūšiuotojo pareigybę buvo priskiriami nesudėtingiems (pagalbiniam) darbams, atliekamiems darbams nereikėjo pradinių profesinių įgūdžių, todėl, atsižvelgiant į atliekamų darbų sudėtingumą, pareiškėjui buvo taikytinas dirbant šiose pareigose 0,43 darbo užmokesčio koeficientas, kurio vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis (4,85 Lt nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d.). Pareiškėjas Filialo Nr. 3 šaltkalvio-kabelių rūšiuotojo pareigose su pertraukomis faktiškai dirbo iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., o nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. jis faktiškai šių pareigų užsakovui ženkliai sumažinus užsakymų kiekius bei mažėjant užsakomų darbų apimčiai nevykdė, todėl darbo užmokestis už faktiškai nedirbtą laiką nebuvo mokamas. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 7/05-85 „Dėl nuteistųjų atleidimo iš darbo" iš aukščiau minėtų pareigų buvo atleistas. Pažymėjo, kad pareiškėjui raštu kreipusis į atsakovą dėl nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos, darbo mokėjimo būdo, priskaičiuoto jo atžvilgiu darbo užmokesčio, atsakovas atliko išsamų tyrimą ir konstatavo, jog pareiškėjui už 2010 m. rugsėjo 13 d. - 2011 m. rugsėjo 29 d. laikotarpiu faktiškai dirbtą darbo laiką Atsakovo Filialo Nr. 3 šaltkalvio-kabelių rūšiuotojo pareigose taikant valandinį tarifinį atlygį turėjo būti priskaičiuotas 1782,05 Lt darbo užmokestis, o ne 1297,99 Lt. 484,06 Lt nepriskaičiuotas pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumas už aukščiau minėtu laikotarpiu faktiškai dirbtą darbo laiką atsakovo Filiale Nr. 3 buvo nedelsiant priskaičiuotas ir pervestas į Vilniaus pataisos namų depozitinę sąskaitą. Mano, kad atsakovas yra atsiskaitęs su pareiškėju už visą faktiškai pas atsakovą dirbtą darbo laiką taikant valandinį atlygį, nes Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 494, 19 p. numatyta, kad už prastovos laiką suimtiesiems ir nuteistiesiems nemokama. Įvertinus 2013 m. spalio 10 d. A. V. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog 2011 m. liepos - rugsėjo mėn. susidariusi situacija atitiko prastovos ne dėl darbuotojo kaltės sąlygas, todėl atsakovas pagrįstai nemokėjo darbo užmokesčio už tą laikotarpį, kai pareiškėjas faktiškai dėl prastovos nedirbo. Pažymėjo, kad Gamybos cecho medienos ir baldų gamybos padalinyje bei metalo apdirbimo padalinyje, kuriame pareiškėjas dirbo nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. šaltkalvio-kabelių rūšiuotojo pareigose, dušai su karštu vandeniu įrengti nuo 2008 m. Šio filialo Gamybos cecho visų aukštų gamybinių patalpų apšildymui pirmajame aukšte yra įrengta krosnis, kūrenama šaltuoju sezono metu kietu kuru (malkomis), o papildoma šių patalpų apšildymui šaltuoju sezono metu yra naudojami elektriniai šildytuvai. Be to, visi šio filialo Gamybos ceche dirbantys nuteistieji aprūpinami vasariniais ir žieminiais darbo drabužiais. Atkreipė dėmesį, kad visos aukščiau nurodytos darbo sąlygos, kurios buvo sukurtos pareiškėjo dirbtu darbo laikotarpiu Nr. 3 Gamybos cecho metalo apdirbimo padalinyje yra nepakitusios iki šių dienų. Pažymėjo, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2013 m. rugsėjo 18 d. išsamiai ištyrė Vilniaus filialo Gamybos cecho visų struktūrinių gamybinių padalinių darbuotojų darbo vietų profesinės rizikos veiksnius ir atliko rizikos vertinimą. Tyrimo rezultatai ir išvados užfiksuoti 2013 m. rugsėjo 18 d. visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Vilniaus filialo Gamybos cecho rizikos vertinime, iš kurio matyti, kad šio filialo cecho tiek medienos ir baldų gamybos padalinyje, tiek metalo apdirbimo padalinyje oro temperatūra, santykinis oro drėgnumas, apšvietimas, ekvivalentinis triukšmas ir kiti veiksniai atitinka šiame vertinime nurodytų teisės aktų reikalavimus bei juose nustatytas ribines reikšmes. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo skunduose nurodytos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 241, 22 ir 23 p. numato laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus, t. y. jose reglamentuojamas tokių patalpų natūralaus apšvietimo, dirbtinės ir dirbtinės naktinės apšvietos, langų stiklo reikalavimai. Ši pareiškėjo nurodyta higienos norma nereglamentuoja ir nenustato gamybinių patalpų, kuriose dirba laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, įrengimo reikalavimų, todėl nepagrįstos nurodytos aplinkybės, kad atsakovas pažeidė šios higienos normų 22 ir 23 p. nuostatas.

4Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

5Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

6Byloje nustatyta, jog 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 7/05-71 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą" R. G. buvo priimtas šaltkalvio-kabelių rūšiuotojo pareigoms nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. ir šiose pareigose dirbo iki 2011 m. rugsėjo 29 d. (b.l. 39-40).

7Suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką nustato Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228. Aprašo 3 punkte nurodyta, jog jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus (1 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio.

8R. G. darbo užmokestis buvo mokamas pagal nustatytą valandinį tarifinį atlygį, taikant koeficientą, kuris nustatomas pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Pareiškėjo atliekami darbai pagal šaltkalvio-kabelių rūšiuotojo pareigybę buvo priskiriami nesudėtingiems (pagalbiniam) darbams, atliekamiems darbams nereikėjo pradinių profesinių įgūdžių, todėl, atsižvelgiant į atliekamų darbų sudėtingumą, pareiškėjui buvo taikytas dirbant šiose pareigose 0,43 darbo užmokesčio koeficientas, kurio vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis (4,85 Lt nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d.). Tokiu būdu, pareiškėjui turėjo būti mokama 2,08 Lt už vieną darbo valandą.

9Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui buvo nepriskaičiuota dalis darbo užmokesčio, tačiau paaiškėjus šiai aplinkybei, nepagrįstai nepriskaičiuotas darbo užmokesčio skirtumas 484,06 Lt sumoje, atskaičius 2,11 Lt gyventojų pajamų mokestį, buvo priskaičiuotas ir 2012 m. balandžio 10 d. buvo pervestas į Vilniaus pataisos namų depozitinę sąskaitą ir šiais pinigais pareiškėjas galėjo disponuoti (b.l. 48-50). Atsižvelgiant į byloje pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir juose nurodytą R. G. išdirbtų valandų kiekį (b.l. 52- 63) ir įvertinus tai, kad pareiškėjui turėjo būti mokama 2,08 Lt už vieną darbo valandą, taip pat įvertinus papildomai priskaičiuotą 484,06 Lt sumą, teismas sprendžia, jog už 2010 m. rugsėjo – 2011 m. rugpjūčio mėnesius R. G. pagrįstai buvo priskaičiuota atitinkamai 165,11, 169,29, 87,33, 217,36, 252,89, 192,28, 250,08, 198,55, 200,64, 35,53, 8,36, 6,27 Lt darbo užmokesčio (b.l. 41-44). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neginčija darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuoto išdirbtų valandų kiekio, o su Vienetinių darbų paskyromis, kuriose buvo nurodytas išdirbtų valandų kiekis, jis buvo supažindintas pasirašytinai (b.l. 65-77).

10Iš 2011 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad šį mėnesį pareiškėjas nedirbo nei vienos valandos (b.l. 64), o atsakovo atstovo paaiškinimais nustatyta, jog buvo prastova, nes sumažėjo darbų apimtys. Aprašo 19 p. nurodyta, jog už prastovos laiką suimtiesiems ir nuteistiesiems nemokama, o iš DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠČIO PILDYMO TVARKOS APRAŠO priedo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 matyti, kad prastova ne dėl darbuotojo kaltės žymima PN. Akivaizdu, jog 2011 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje prastova nebuvo tinkamai atžymėta, tačiau prastovos faktą patvirtino liudytojais apklausti Gamybos cecho meistas A. D. ir ėjęs direktoriaus pareigas A. V.. Liudytojų parodymus patvirtina UAB”Milgrė” išrašytos PVM sąskaitos faktūros už jai atliktus darbus pagal jų užsakymus, iš kur matyti, jog 2011 metų antroje pusėje buvo akivaizdus darbo apimčių sumažėjimas (b.l. 138). Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį nuo 2 iki 9 dienos pareiškėjas buvo gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriuje, o nuo 18 iki 29 dienos buvo patalpintas į baudos izoliatorių, todėl Vilniaus pataisos namuose buvo nuo rugsėjo 10 iki 17 dienos. Liudytojai A. D. ir A. V. liudijo, jog šiomis dienomis pareiškėjas galėjo būti išvedamas į darbą Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų Vilniaus filialą, nors tokie rašytiniai įrodymai nebuvo išlikę (b.l. 113). Tačiau teismas sprendžia, jog galimas pareiškėjo išvedimas į darbą pagal Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyras nesuteikia jam teisės gauti atlyginimą už darbą, nes darbo užmokestis buvo mokamas už faktiškai dirbtą darbo laiką šaltakalvio-kabelių rūšiuotojo pareigose, o liudytojų A. D. ir A. V. parodymais nustatyta, kad rugsėjo mėnesį pareiškėjas nedirbo nei vienos valandos. Be to, savo skunde ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nėra įrodinėjęs, jog jam nesumokėtas darbo užmokestis už rugsėjo mėnesį faktiškai dirbtą laiką.

11Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo teisingai ir pilnai išmokėtas už faktiškai dirbtą darbo laiką šaltakalvio-kabelių rūšiuotojo pareigose, todėl nepagrįsta aplinkybė, jog pareiškėjui neišmokėta 1500 Lt suma, kuri skunde įvardinta kaip padaryta turtinė žala ABTĮ 88 str. 1d. 1p.

12Byloje ginčas kilo ir dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų darbo sąlygų.

13CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).

14Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).

15CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).

16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).

17Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjas sieja su jo manymu netinkamomis darbo sąlygomis, nes jo dirbtu darbo laikotarpiu patalpose nebuvo radiatorių, žiemą teko kentėti šalčius, nebuvo įrengta patalpa, kurioje būtų galima apsiprausti šiltu vandeniu, todėl buvo priverstas bet kokiu sezono metu praustis šaltu vandeniu, dėl ko tekdavo dažnai sirgti. Jis buvo gąsdinamas atleidimu iš darbo, todėl buvo privestas visu savo darbo laiku pas atsakovą kentėti įvairius nepatogumus, išnaudojimą ir visapusišką skriaudimą, jam kilo emocinė depresija, jautėsi pažemintas, taip pat nurodo, kad darbo patalpos apšvietimas neatitiko įstatymų nuostatų.

18Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį ir CK 6.271, 6.250 straipsnius atsiradusią žalą, tame tarpe ir neturtinę, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

19Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20Skunde pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad tekdavo dažnai sirgti, buvo gąsdinamas atleidimu iš darbo, todėl buvo privestas visu savo darbo laiku pas atsakovą kentėti įvairius nepatogumus, išnaudojimą ir visapusišką skriaudimą, jam kilo emocinė depresija, jautėsi pažemintas, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokiu konkrečiu laikotarpiu buvo jo nurodytos aplinkybės, visiškai nepagrindė ir papildomai neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), nenurodė priežastinio ryšio tarp galimų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl pareiškėjo argumentai dėl gąsdinimo atleidimu iš darbo, kentėjimo, pagrįsti tik pačio pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Iš medicinos pažymėjimo (b.l. 116) teismas sprendžia, jog susirgimas gripu ir nustatyta diagnozė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nėra susiję priežastiniu ryšiu su darbu šaltkalvio-kabelių rūšiuotojo pareigose. Tokią išvadą patvirtina ir tokia aplinkybė, jog nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad darbo laikotarpiu atsakovo patalpose nebuvo radiatorių, žiemą teko kentėti šalčius, nebuvo įrengta patalpa, kurioje būtų galima apsiprausti šiltu vandeniu, todėl buvo priverstas bet kokiu sezono metu praustis šaltu vandeniu, apšvietimas neatitiko įstatymų nuostatų. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusiskundimų pareiškėjas anksčiau nekėlė (b.l. 14-16, 30), o liudytojai A. D. ir A. V. liudijo, jog gamybos cechas buvo apšildomas kietu kuru kūrenama krosnimi ir elektriniais radiatoriais, buvo tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, o 2013 m. rugsėjo mėnesį atliktas profesinės rizikos vertinimas patvirtina, jog darbo aplinka Vilniaus filialo gamybos ceche, kuriame dirbo pareiškėjas ir kuris anksčiau buvo vadinamas Filialu Nr. 3, buvo tinkama. Tokius liudytojų parodymus patvirtina byloje esanti medžiaga (b.l. 51, 78), todėl pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų darbuotojų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu būtų neteisėti ir nepagrįsti, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, jog atsakovas veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai. Dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme nekilo atitinkamos pasekmės, todėl ir šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo skunduose nurodytos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 241, 22 ir 23 p. numato laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus, t. y. jose reglamentuojamas tokių patalpų natūralaus apšvietimo, dirbtinės ir dirbtinės naktinės apšvietos, langų stiklo reikalavimai. Ši pareiškėjo nurodyta higienos norma nereglamentuoja ir nenustato gamybinių patalpų, kuriose dirba laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, įrengimo reikalavimų, todėl nepagrįstos nurodytos aplinkybės, kad atsakovas pažeidė šios higienos normų 22 ir 23 p. nuostatas.

21Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 100 Lt pašto išlaidų, kurios susidarė dėl laiškų siuntimo atsakovui ir trečiąjam suinteresuotam asmeniui siekiant atgauti uždirbtus pinigus. Teismas tokį prašymą vertina kaip prašymą priteisti žalą, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio prasmę, pareiškėjui priteistinos tik su bylos nagrinėjimo teisme ir jos paruošimo teismui susijusios šalies išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575 – 233/2009).

22Kaip jau buvo paminėta, atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl 100 Lt išlaidų, kurios susidarė dėl laiškų siuntimo atsakovui ir trečiąjam suinteresuotam asmeniui siekiant atgauti uždirbtus pinigus, todėl toks pareiškėjo prašymas nepagrįstas ABTĮ 8 str. 1d. 1p.

23Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų atstovas prašė priteisti iš pareiškėjo 9,55 Lt pašto išlaidų ir 52,06 Lt transporto (kuro) išlaidų. ABTĮ 44 straipsnio 4 dalyje numatytas išlaidų, kurias turėjo atsakovas rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus ir transporto išlaidų atlyginimas, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai. Iš to darytina išvada, kad Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų turi teisę į pašto išlaidų, turėtų rengiant ir raštu pateikiant teismui dokumentu, taip pat turi teisę į transporto išlaidų atlyginimą. Pašto išlaidas atsakovas patyrė raštu pateikdamas teismui dokumentus, o tokias realias išlaidas patvirtina į bylą pateikti dokumentai (b.l. 91-93), todėl turėtos pašto išlaidos atsakovui priteistinos. Į teismo posėdžius atsakovo atstovas vyko 2013 m. lapkričio 11 d., 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. sausio 13 d. Į 2013 m. lapkričio 11 d. teismo posėdį atsakovas vyko jam priklausančia transporto priemone VW CADDY, valst. Nr. ( - ) kuriai taikyta Dk 6,5 litro 100 km. norma (b.l. 94). 2013 m. lapkričio 11 d. buvo pravažiuota 60 km. ir sunaudota 3,9 litro dyzelino, kurio litras su nuolaida kainavo 4,49 Lt (b.l. 95-9), todėl atsakovas vykdamas į 2013 m. lapkričio 11 d. teismo posėdį patyrė 17,51 Lt transporto (kuro) išlaidų. Į 2013 m. gruodžio 9 d. teismo posėdį atsakovas vyko ne transporto priemone VW CADDY, valst. Nr. ( - ) kaip nurodyta prašyme (b.l. 117-118), bet VW CADDY, valst. Nr. ( - ) (b.l. 121), kuriai kuro norma nenustatyta, todėl prašyme nurodytos 17,12 Lt transporto (kuro) išlaidos tinkamai nepagrįstos, todėl nepriteistinos. Į 2014 m. sausio 13 d. teismo posėdį atsakovas vyko transporto priemone VW CADDY, valst. Nr. ( - ) kuriai taikyta Dk 6,5 litro 100 km. norma. 2014 m. sausio 13 d. buvo pravažiuota 60 km. ir sunaudota 3,9 litro dyzelino, kurio litras su nuolaida kainavo 4,47 Lt (b.l. 141-142), todėl jis patyrė 17,43 Lt transporto (kuro) išlaidų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes atsakovui priteistina 9,5 Lt pašto išlaidų ir 34,94 Lt transporto (kuro) išlaidų.

24Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1d., 4., 87 str., 88 str. 1d. 1p.,

Nutarė

25Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26Priteisti iš R. G. Pravieniškių valstybės įmonei prie pataiso namų 9,5 Lt pašto išlaidų ir 34,94 Lt transporto (kuro) išlaidų.

27Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,... 2. R. G. prašė priteisti iš Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos... 3. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų ir Lietuvos valstybės,... 4. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 5. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 6. Byloje nustatyta, jog 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 7/05-71 „Dėl... 7. Suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis dirbančių... 8. R. G. darbo užmokestis buvo mokamas pagal nustatytą valandinį tarifinį... 9. Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui buvo nepriskaičiuota... 10. Iš 2011 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad... 11. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes... 12. Byloje ginčas kilo ir dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą,... 13. CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės... 14. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1)... 15. CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos –... 16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės... 17. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus... 18. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį ir... 19. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 20. Skunde pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad tekdavo dažnai sirgti, buvo... 21. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 100 Lt pašto išlaidų, kurios... 22. Kaip jau buvo paminėta, atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais... 23. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų atstovas prašė... 24. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1d., 4., 87... 25. Skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 26. Priteisti iš R. G. Pravieniškių valstybės įmonei prie pataiso namų 9,5 Lt... 27. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...