Byla 2A-108/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus bei prie atsakovo atstovo Policijos departamento apeliacinio skundo prisidėjusio atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-177-619/2011 pagal ieškovo A. A. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. A. pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) dėl žalos atlyginimo, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2 116 Lt turtinę žalą, 200 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento ir Policijos departamento ieškovas grindė CK 6.272 straipsniu, nurodydamas, jog dėl šių institucijų ir Kauno m. apylinkės teismo neteisėtų veiksmų ir neveikimo jam laikotarpiu nuo 2009-09-24 iki 2009-11-20 buvo neteisėtai atimta laisvė.

7Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už vagystę laisvės atėmimu 1 metams ir 10 dienų, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (BK 178 str. 2 d., 4 d.; 75 str.). Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti 1 metų ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nuspręsta pripažinti ir vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimą baudžiamojoje byloje; 2008-07-13 jis buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje, atliko paskirtą bausmę ir 2009-03-20 paleistas po bausmės atlikimo. Nurodė, jog 2009 m. birželį atvyko į Lietuvos Respubliką, 2009-09-24 buvo sulaikytas pagal minėtą Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendį bei šio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartį, ir pasiųstas į Pravieniškių 1 pataisos namus. Ieškovo teigimu, prie jo asmens bylos nebuvo pridėta jokių dokumentų, patvirtinančių bausmės atlikimą Latvijos Respublikoje. Nurodė, jog jį sulaikiusiems policijos pareigūnams ir laisvės atėmimo vietos pareigūnams paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę jis jau yra atlikęs, tačiau pareigūnai atsisakė patikrinti jo pareiškimus. Ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą; Pravieniškių 1 pataisos namų direktorius 2009-10-27 atsakymu ieškovo advokatą informavo, kad ieškovas bausmę atlieka pagrįstai. Gavęs iš Latvijos Respublikos įkalinimo vietų valdybos pažymos kopiją, 2009-11-18 ieškovo advokatas vėl kreipėsi į Pravieniškių 1 pataisos namų direktorių su prašymu paleisti ieškovą iš laisvės atėmimo vietos visiškai atlikus bausmę, tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta. 2009-11-18 ieškovo advokatas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu paleisti jį iš laisvės atėmimo vietos pilnai atlikus 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmę Latvijos Respublikoje; Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. priėmė nutartį, nurodydamas, kad ieškovas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendį bausmę yra pilnai atlikęs ir įpareigojo Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administraciją paleisti jį iš pataisos namų, kaip atlikusį paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Ieškovas 2009-11-20 buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, kuriuose be pagrindo buvo laikomas 58 dienas (laikotarpiu nuo 2009-09-24 iki 2010-11-20).

8Ieškovo teigimu, Kauno miesto apylinkės teismas, išsiuntęs prašymą Latvijos Jelgavos teismui dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio pripažinimo ir jo vykdymo, turėjo pasirūpinti atgaliniu ryšiu, t. y. gauti informaciją iš Latvijos Respublikos apie minėto nuosprendžio pripažinimą ir įvykdymą bei priimti reikiamus sprendimus, kad pripažinus ir įvykdžius minėtą nuosprendį Latvijoje, jis Lietuvos Respublikoje nebebūtų vykdomas.

9Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos asmenų paieškos skyriaus pareigūnai galėjo ir turėjo žinoti apie Latvijos Jelgavos teismui išsiųstą prašymą pripažinti ir įvykdyti Kauno miesto teismo nuosprendį Latvijos Respublikos teritorijoje, o gavę iš ieškovo informaciją apie nuosprendžio įvykdymą, turėjo patikrinti tokią informaciją.

10Kalėjimų departamento pareigūnai nerūpestingai elgėsi su informacija, gauta iš ieškovo, t. y. ieškovui teigiant, kad jis jau atliko bausmę Latvijoje, nepatikrino tokios informacijos, nors galėjo ir turėjo tai padaryti.

11Be to, ieškovo teigimu, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento, Kauno miesto apylinkės teismo ir Policijos departamento pareigūnų veiksmai, priimant sprendimą kreiptis į Latvijos Respubliką su prašymu išpildyti Latvijos Respublikos teritorijoje Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendį yra neteisėti.

12Ieškovo teigimu, minėtos institucijos savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė ieškovo teises, Konstitucijos 20 straipsnį, 31 straipsnio 5 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį, Konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 4 straipsnį, Europos Konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo 73, 35 straipsnius.

13Nurodė, kad prašomos priteisti 2 116 Lt turtinės žalos dydį sudaro: 1 600 Lt negautas darbo užmokestis už 58 dienas (ieškovas atvyko į Lietuvos Respubliką siekdamas susirasti darbą; minimali mėnesinė alga MMA sudaro 800 Lt), 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 16 Lt išlaidos procesinių dokumentų kopijų darymui Kauno miesto apylinkės teisme. Prašomos priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos faktą ir dydį ieškovas grindė aplinkybėmis, jog dėl neteisėto suėmimo ir bausmės atlikimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nes ilgą laiką buvo laikomas laisvės atėmimo vietose, neturėjo galimybės laisvai judėti, aktyviai gyventi, bendrauti su giminaičiais, kitais asmenimis, buvo neteisėtai ir nepagrįstai apribotos visos jo kaip laisvo žmogaus teisės, buvo priverstas gyventi nelaisvėje, juto didelį pažeminimą, kiti bausmę atliekantys kaliniai iš jo tyčiojosi, buvo padaryta žala ieškovo kaip Latvijos piliečio reputacijai. Pažymėjo, kad minėtų institucijų pareigūnai ieškovo net neatsiprašė.

14Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad į Latvijos Respubliką dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo kreipėsi vadovaujantis 1970-05-28 Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad Lietuvos institucijos neteisėtai kreipėsi į Latvijos Respublikos teismą. Pareiga informuoti apie sankcijų įvykdymą tenka Latvijai (Konvencijos 18 str. 2 d.). Ieškovas neįrodė atsakovo atstovų civilinės atsakomybės sąlygų.

15Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, nurodydamas, kad nei Kalėjimų departamentas, jei jam pavaldžios institucijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir/ar nei Pravieniškių 1 pataisos namai, neturėjo jokių duomenų, kad Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo pripažintas ir įvykdytas Latvijos Respublikoje. Kalėjimų departamento pavaldžioms įstaigoms buvo pateikti įsigalioję teismo priimti sprendimai, kuriuos minėtos įstaigos privalėjo vykdyti ir dėl kurių teisėtumo įstaigoms abejonių nekilo.

16Atsakovo atstovas Policijos departamentas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad policijos pareigūnai nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, nebuvo jokių duomenų apie tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendis yra įvykdytas, todėl vien ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis buvo sulaikytas po to, kai jau atliko bausmę už tą patį nusikaltimą, dar nereiškia neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui A. A. iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt turtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

19Teismas sprendė, jog faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas laisvės atėmimo bausmę pakartotinai už to paties nusikaltimo padarymą atlikinėjo Pravieniškių 1 pataisos namuose laikotarpiu nuo 2009-09-24 iki 2009-11-20, iš viso - 58 dienas. Nurodė, kad tokiu būdu buvo pažeisti Europos Žmogaus teisių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalis, Konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto Protokolu Nr. 11, 4 straipsnis, 1972-05-15 Europos Konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo 35 straipsnis, nustatantis, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimtas galutinis vykdytinas sprendimas, negali būti už tą pačią veiką nubaustas, jam negali būti pritaikyta sankcija kitoje Susitariančioje Valstybėje, jei ji yra visiškai įvykdyta arba yra vykdoma.

20Teismas nurodė, kad CK 6.272 straipsnio pagrindu deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti užtenka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Teismas pažymėjo, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijos veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nors jų veiksmai ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso normas, tačiau jų veiksmais bendroji pareigūnų rūpestingumo pareiga, taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (BPK 2 str.; 44 str. 5 d.; CK 6.263 str. 1 d.). Teismo vertinimu, atsakovo atstovai, turėdami duomenis apie tai, kad: ieškovas negali būti perduotas atlikti laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje; yra sulaikytas Latvijoje; Latvijos Respublikos Jelgavos teisme sprendžiamas klausimas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo; negalima spręsti paieškos tęsimo tikslingumo dėl informacijos stokos; ieškovo paaiškinimus apie tai, jog jis atliko laisvės atėmimo bausmę Latvijos Respublikoje, – nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

21Spręsdamas dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir Teisingumo ministerijos, kuri yra pagal Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo vykdymo prašančios institucijos atitinkama institucija, civilinės atsakomybės, teismas nurodė, jog šios įstaigos turėjo imtis priemonių surinkti visą informaciją iš Latvijos Respublikos Teisingumo ministerijos bylai dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio pripažinimo, išreikalauti teisinės pagalbos prašymo nagrinėjimo rezultatus ir duomenis apie nuosprendžio vykdymo eigą.

22Spręsdamas dėl Policijos departamento civilinės atsakomybės, teismas nurodė, kad Policijos departamentas, vykdęs ieškovo paiešką, turėdamas Kauno miesto apylinkės teismo informaciją, jog tiek paieškos nutraukimui, tiek jos tolimesniam tęsimo tikslingumui reikalinga papildoma informacija, ieškovui nurodžius, jog jis atliko laisvės atėmimo bausmę, privalėjo nurodytą informaciją ištirti. Teismo vertinimu, nors tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninė, tiek Kalėjimų departamentas, tikrindami ieškovo pateiktą informaciją, kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą dėl duomenų apie ieškovo teistumą ir bausmės atlikimo vietą, tačiau ši informacija nebuvo pilnai patikrinta, nes nebuvo išsiaiškini duomenys apie ieškovo bausmės atlikimą Latvijos Respublikoje.

23Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovų veiksmai buvo nepakankamai rūpestingi, nesilaikyta įstatymų nustatytos procesinių sprendimų vykdymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo tvarkos, kas sąlygojo ieškovui žalos padarymo faktą.

24Spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atvyko į Lietuvos Respubliką tikslu susirasti darbą ir/ar kad ginčo laikotarpiui turėjo sudaryta darbo sutartis, būtų gavęs iš to pajamas (1 600 Lt), taip pat nepateikė įrodymų apie jo patirtas 16 Lt išlaidas procesinių dokumentų kopijų darymui, todėl ieškinio dalį dėl 1616 Lt turtinės žalos priteisimo atmetė kaip neįrodytą. Pagal byloje pateiktus įrodymus (2009-10-19 teisinių paslaugų sutartį ir 2009-10-19 pinigų priėmimo kvitą) teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovui priteisti 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios laikytinos ieškovo patirtais nuostoliais. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, jog pripažinus, kad ieškovas 58 dienas nepagrįstai buvo pasiųstas bausmės atlikimui ir šią bausmę atlikinėjo, konstatavo, jog yra pagrindas priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str. 1 d., 6.272 str. 1 d.). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į laisvę ir asmens neliečiamybę apribojimas, atskyrus ieškovą nuo jo įprastos gyvenamosios aplinkos, šeimos, artimųjų, veiklos ir patalpinus jį į laisvės atėmimo vietą su specifinėmis asmens laikymo sąlygomis, neabejotinai sukėlė jam didelį stresą, juo labiau, kad tai užfiksuota ir areštuoto asmens byloje Nr. 7936. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas nurodė, jog įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką ir EŽTT praktiką panašaus pobūdžio bylose prieš Lietuvą, yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes ši suma atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo imperatyvus.

25III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

26Apeliacinius skundus dėl šio teismo sprendimo padavė ieškovas A. A. ir atsakovo atstovas Policijos departamentas. Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija pateikė pareiškimą, kuriuo prisidėjo prie Policijos departamento apeliacinio skundo.

27Ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 200 000 Lt neturtinės žalos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

281) Teismas padarė iš esmės teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad dėl atsakovo atstovų veiksmų ieškovui buvo padaryta turtinės ir neturtinė žala, tačiau neatkreipė dėmesio į labai svarbų teisinį argumentą, kuris gali turėti įtakos išvestinio reikalavimo dėl žalos dydžio nustatymo teisingam išsprendimui. 1970-05-28 Europos Konvencijos dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai bausmę paskyrusi valstybė yra paprašiusi ją vykdyti, ji jau negali pati pradėti taikyti sankcijos, dėl kurios taikymo ji kreipėsi į kitą valstybę; bausmę paskyrusi valstybė gali pradėti taikyti sankciją, kuri numato laisvės atėmimą, kai nuteistas asmuo jau yra sulaikytas jos teritorijoje prašymo dėl vykdymo pateikimo metu. 2007-02-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vadovaudamasi 1970 m. Europos konvencija dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, kreipėsi į Latvijos Respublikos teisingumo ministeriją dėl Kauno miesto apylinkės 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio pripažinimo ir priverstinio vykdymo Latvijos Respublikoje. 2007-06-22 raštu Teisingumo ministerija nusiuntė papildomą informaciją dėl minėto rašto pripažinimo ir vykdymo. 1970-05-28 Europos Konvencijos dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 11 straipsnio 1 dalies prasme 2007-06-22 prašymas dėl nuosprendžio įvykdymo Latvijos Respublikos teritorijoje buvo galutinai pateiktas, o tai reiškia, kad atsakovo atstovai apskritai neturėjo jokio teisinio pagrindo tęsti ieškovo paiešką, jį sulaikyti ir pasiųsti į laisvės atėmimo vietą.

292) Teismas netinkamai nustatė ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas nurodė, jog spręsdamas šį klausimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika panašaus pobūdžio bylose prieš Lietuvą, tačiau iš sprendimo turinio visiškai neaišku, kokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT sprendimais teismas rėmėsi. Ieškovas, susipažinęs su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika, nenustatė nei vienos panašaus pobūdžio bylos, taigi tokia praktika neegzistuoja. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio šioje byloje, nebuvo pagrindo vadovautis kitose bylose dėl žalos padarymo neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, nustatytu neturtinės žalos dydžiu.

303) Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, nurodydamas, kad ieškovas pilnai neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Tokia situacija, kai ieškovas pakartotinai 58 dienas pakartotinai atliko laisvės atėmimo bausmę, apskritai negalėjo egzistuoti, o visi ieškovo išgyvenimai yra subjektyvūs. Dėl neteisėto suėmimo ir bausmės atlikimo ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nes ilgą laiką neturėjo galimybės laisvai judėti, aktyviai gyventi, bendrauti su giminaičiais, kitais asmenimis, buvo apribotos visos ieškovo kaip laisvo žmogaus teisės. Dėl neturtinės žalos dydžio pasisakė ir Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad jokiu būdu negali būti nustatytas maksimalus neturtinės žalos dydis, nes kiekvienoje byloje turi būti atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes (2006-08-19 Konstitucinio Teismo nutarimas).

31Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Policijos departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

321) Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atstovų argumentų, susijusių su sąlygomis deliktinei atsakomybei kilti, taip pat dėl aplinkybių, susijusių su Latvijos Respublikos teismo neveikimu, nevertino paties ieškovo veiksmų, susijusių su apkaltinamojo nuosprendžio vykdymu.

332) Teismas, nurodydamas, kad Policijos departamentas ir Kalėjimų departamentas turėjo patikrinti ieškovo pateiktą informaciją, nenurodė, kokiu būdu šios informacijos tikrinimas turėjo būti atliktas. Tačiau šios institucijos pagal Konvencijos nuostatas nėra vykdymo prašančios valstybės atitinkama institucija, kuri galėtų tiesiogiai gauti informaciją apie nuosprendžio įvykdymą ar neįvykdymą iš kitos valstybės. Be to, 2009-09-24 sulaikius ieškovą, Kauno miesto apylinkės teismas jau 2009-09-25 buvo informuotas apie tai, kad ieškovas sulaikytas, jo paieška 2009-09-25 buvo nutraukta. Policijos pareigūnai iš teismo negavo jokios informacijos, kad nuosprendis jau yra įvykdytas ir ieškovas turi būti paleistas į laisvę, todėl nebuvo pagrindo papildomai tikrinti ieškovo nurodytos informacijos dėl nuosprendžio įvykdymo. Juo labiau, kad Kalėjimų departamentas tikrino pateiktą informaciją raštu kreipdamasis į Informatikos ir ryšių departamentą.

343) Teismas nepasisakė dėl Latvijos Respublikos institucijų veiksmų, nors Lietuvos Respublikos institucijos neturėjo ir negalėjo turėti jokios informacijos apie Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio įvykdymo eigą, nes būtent Latvijos Respublikos institucijos nesilaikė Konvencijos 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos. Juo labiau, kad byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2007-02-06 rašte prašė pranešti apie prašymo pripažinti nuosprendį nagrinėjimo rezultatus ir apie nuosprendžio įvykdymo eigą. Latvijos Respublikos Jelgavos Teismas 2011-03-24 rašte nurodė, kad neturi informacijos, ar apie tai buvo pranešta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ar kitai institucijai. Teismas sprendime šios aplinkybės nenurodė ir dėl jos nepasisakė.

354) Teismas nurodydamas, kad Teisingumo ministerija pagal Konvencijos 18 straipsnį turėjo imtis priemonių surinkti informaciją apie teisinės pagalbos prašymo nagrinėjimo rezultatus ir duomenis apie teismo nuosprendžio vykdymo eigą, neteisingai taikė Konvencijos 18 straipsnio nuostatas, kadangi ši pareiga yra numatyta valstybei, kurios prašoma įvykdyti nuosprendį, t. y. šiuo atveju Latvijos Respublikos institucijoms.

365) Teismas nevertino aplinkybės, jog žalos atsiradimą sąlygojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats ieškovas, t. y. jis nevykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, dėl ko buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; nuosprendžio įvykdyti buvo neįmanoma, nes jis išvyko iš Lietuvos Respublikos; Latvijos Respublikoje 2007-08-28 pripažintas Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo pradėtas vykdyti tik po metų, t. y. 2008-07-13, kai ieškovas buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovą turėjo atleisti visiškai ar iš dalies nuo civilinės atsakomybės, kadangi žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų (CK 6.253 str., 6.282 str.). Jei ieškovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, nebūtų išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir nebūtų slapstęsis Latvijos Respublikoje, žala jam nebūtų kilusi, todėl civilinė atsakomybė šioje byloje netaikytina.

37Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija pateikė pareiškimą, kuriuo prisidėjo prie Policijos departamento apeliacinio skundo.

38Ieškovas atsiliepimu į atsakovo, atstovaujamo Policijos departamento, apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teigdamas, kad:

391) Atsakovo atstovas tik deklaratyviai nurodė, jog teismas nevertino atsakovo atstovų argumentų, susijusių su sąlygomis deliktinei atsakomybei kilti, Latvijos Respublikos teismo neveikimu ir ieškovo veiksmų, susijusių su apkaltinamojo nuosprendžio vykdymu. Atsakovo bandymas perkelti atsakomybę už žalos atsiradimą ieškovui ir Latvijos Respublikai yra nesąžiningi ir vertintini kaip piktnaudžiavimas teisėmis. Teismo sprendimas dėl atsakovo atstovų veiksmų neteisėtumo, priežastinio ryšio nustatymo ir žalos atsiradimo yra pagrįstas. Vien ta aplinkybė, kad rūpestingai vykdant 1970-05-28 Europos Konvencijos dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovo atstovai apskritai neturėjo elgtis taip kaip pasielgė, įrodo jų veiksmų neteisėtumą.

402) Jei atsakovo atstovai būtų elgęsi atidžiai ir rūpestingai, būtų išvengta neigiamų pasekmių ir žalos padarymu, tuo labiau, kad atsakovo atstovams kaip valstybės institucijoms prieinamas susisiekimas telefonu, faksu, el. paštu ir pan.

41Kalėjimų departamentas atsiliepimu į ieškovo A. A. ir atsakovo, atstovaujamo Policijos departamento, apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Policijos departamento apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime iš esmės atkartojami argumentai, nurodyti atsakovo atstovo Policijos departamento apeliaciniame skunde.

42Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškovo A. A. apeliacinį skundą prašo jį atmesti nurodydamas, kad:

431) Pareiga informuoti Lietuvos institucijas apie nuosprendžio įvykdymą tenka Latvijos Respublikos institucijoms; Teisingumo ministerijai nėra žinoma, kodėl tokia informacija nebuvo pateikta.

442) Ieškovas nedalyvavo 2007-08-28 Jelgavos teismo posėdyje, nepasinaudojo galimybe skųsti Jelgavos teismo sprendimą, ieškovas tik 2008-07-13 buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje, todėl jis pats apsunkino Konvencijos 18 straipsnio 2 dalies vykdymą Latvijos institucijoms.

453) Net jei būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo nurodomas neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikai.

46Policijos departamentas atsiliepimu į ieškovo A. A. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Be argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, atsakovo atstovas papildomai nurodo, kad:

471) Ieškovas nepagrįstai teigia, kad 1970-05-28 Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies prasme prašymas dėl nuosprendžio įvykdymo buvo galutinai pateiktas 2007-06-22, nes tol, kol prašančioje valstybėje nėra gautas atsakymas iš prašomosios valstybės apie prašymo vykdyti baudžiamąjį nuosprendį nagrinėjimo rezultatus, prašymas dėl nuosprendžio vykdymo negali būti laikomas galutinai pateiktu. Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, nes ieškovas buvo sulaikytas prašančiosios valstybės teritorijoje prašymo dėl vykdymo pateikimo metu.

482) Nepagrįstas ieškovo teiginys, jog teismas vadovavosi neegzistuojančia teismų praktika, nes identiškos bylos nėra buvę. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika bylose, kuriose spręsta dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bei atlyginimo, kai žala padaryta neteisėtais valdžios institucijų veiksmais.

49IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo A. A. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento, apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į juos argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės klausimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai nustatė ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį už neteisėtą laisvės atėmimą, todėl šis skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 1 d., 330, 320 str.).

51Dėl atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento, apeliacinio skundo

52Kaip žinoma, valstybė visiškai atlygina žalą – tiek turtinę, tiek neturtinę, atsiradusią dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, sulaikymo, neteisėto kitų procesinės prievartos priemonių pritaikymo, etc., nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas paminėto įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad tokiu atveju valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Be to, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir dėl nevykdymo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003).

53Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sąlygos, reikalingos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, konstatuodamas kad atsakovo neteisėti veiksmai atsirado pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

54Apeliantas Policijos departamentas, atstovaujantis Lietuvos Respubliką, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo atstovų veiksmai buvo nepakankamai rūpestingi. Apelianto teigimu, teismas nenustatė, jog atsakovo atstovai būtų pažeidę teisės aktuose nustatytas normas, be to, atsakovo atstovų pareigūnų veiksmus vertino bendrųjų teisės principų, Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste, todėl be pagrindo konstatavo jų neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija atmeta šį teiginį kaip nepagrįstą (CPK 185 str.).

55Kaip minėta, byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovas A. A. iš esmės pakartotinai 58 paras atliko bausmę už to paties nusikaltimo padarymą. Apeliantas neneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog tokia teisinė situacija pažeidžia Europos Žmogaus teisių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalį, Konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto Protokolu Nr. 11, 4 straipsnį, 1972-05-15 Europos Konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo 35 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija savaime sudaro pagrindą išvadai, kad atitinkamų institucijų, šiuo atveju - Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento ir Policijos departamento, pareigūnai elgėsi neteisėtai ir/ar netinkamai vykdė savo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pažymėtina, jog apeliantas taip pat neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovas nuo pat jo sulaikymo momento pareigūnams aiškino, kad yra jau atlikęs laisvės atėmimo bausmę Latvijos Respublikoje. Apeliacinio skundo argumentas, kad tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninė, tiek Kalėjimų departamentas kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą dėl duomenų apie ieškovo teistumą ir bausmės atlikimo vietą, nepaneigia teismo išvados, kad nebuvo elgiamasi pakankamai rūpestingai. Iš tiesų, ieškovui teigiant, jog jis laisvės atėmimo bausmę jau atliko Latvijos Respublikoje, akivaizdu, kad duomenų patikrinimas Informatikos ir ryšių departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo elgiamasi atidžiai ir rūpestingai.

56Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad Latvijos Respublikos atsakingos institucijos nepateikė informacijos apie prašymo pripažinti Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendį nagrinėjimo rezultatus, taip pat nepaneigia neteisėtų Lietuvos Respublikos institucijų veiksmų. Iš tiesų, pagal 1970-05-28 Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 18 straipsnio 1 dalį, būtent 2009-09-24, o dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo į Latvijos Respubliką buvo kreiptasi dar 2007 m. vasario mėn., antra, iš bylos duomenų matyti, jog Lietuvos Respublikos atsakingiems pareigūnams dar 2008 m. buvo žinoma, jog ieškovas yra sulaikytas Latvijos Respublikoje (1 t., b. l. 114). Todėl, skirtingai nei nurodo apeliantas, tokie Lietuvos pareigūnų veiksmai negali būti laikomi teisėtais CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.

57Apeliantas taip pat teigia, kad teismas atsakovą turėjo visiškai arba iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, kadangi žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų (CK 6.253 str., 6.282 str.). Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš tiesų, pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi asmuo, elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai, pats prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į atitinkamą situaciją, riziką. Tačiau pažymėtina, jog sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinant nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, apelianto keliamos aplinkybės, susijusios su ieškovo elgesiu po bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (išvykimas iš Lietuvos Respublikos, slapstymasis nuo bausmės vykdymo), negali būti vertinamos kaip pagrindas sumažinti žalą arba atleisti visiškai arba iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.282 str., 6.253 str. 5 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovo veiksmai neturi jokio tiesioginio ryšio su žala, atsiradusia dėl valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, kuriais ieškovui buvo pakartotinai atimta laisvė. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, 2009-09-24 sulaikytas Lietuvos Respublikoje, ėmėsi visų galimų veiksmų ir aktyviai siekė, kad būtų paleistas iš laisvės atėmimo vietos (ne kartą informavo pareigūnus, jog laisvės atėmimo bausmę jau yra atlikęs, kreipėsi kvalifikuotos teisinės pagalbos, siekdamas apginti savo teises dėl nepagrįsto laisvės suvaržymo, etc.).

58Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento ir Kalėjimų departamento pareigūnai pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl yra pagrįstas reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., CPK 178 str.). Dėl ieškovo A. A. apeliacinio skundo

59Ieškovas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria jam priteista 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, nurodydamas, kad teismas be pagrindo sumažino jam priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto argumentu, jog jo patirti išgyvenimai yra subjektyvūs, kartu pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Kaip žinia, neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas – jį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į šios žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 str.). Kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali pakeisti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Gausioje teismų praktikoje šiuo klausimu yra nurodyta, jog teismas privalo nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

60Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog tokia situacija, kai asmuo pakartotinai už tą patį nusikaltimą pasiunčiamas atlikti bausmę, apskritai negali egzistuoti, taip pat pripažįsta pagrįstais apelianto teiginius, jog dėl šių neteisėtų veiksmų jis neturėjo galimybės laisvai judėti, aktyviai gyventi, bendrauti su giminaičiais bei kitais asmenimis. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, sprendžiant dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, į šias aplinkybes buvo atsižvelgta. Tuo tarpu apeliantas A. A., teigdamas, kad jam priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus jo patirtiems išgyvenimams, niekaip nepagrindė, kad jo paties nurodytas neturtinės žalos dydis (200 000 Lt) atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str., 6.250 str.). Teisėjų kolegijos įsitikinimui, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės konkrečiai nenurodė, jog valstybę atstovaujančių institucijų veiksmai neatitiko ir 1970-05-28 Europos Konvencijos dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo 11 straipsnio nuostatų, šiuo atveju nesudaro pagrindo padidinti apeliantui priteistinos šios žalos dydį.

61Atsižvelgdama į ieškovo neteisėto laisvės atėmimo trukmę, į aplinkybę, kad ieškovas jau buvo teistas, kitas byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, į ekonominę situaciją valstybėje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 15 000 Lt neturtinės žalos kompensacija už neteisėtą laisvės atėmimą 58 paras atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, o taip pat neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimams (CPK 185 str.).

62Teisėjų kolegija sprendžia, jog kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisako.

63Dėl nurodytų aplinkybių sprendžiama, jog remiantis ieškovo A. A. ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundai atmetami, o šis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str., 329 str., 330 str.).

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

65Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. A. pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai,... 6. Ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos... 7. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu jis... 8. Ieškovo teigimu, Kauno miesto apylinkės teismas, išsiuntęs prašymą... 9. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos... 10. Kalėjimų departamento pareigūnai nerūpestingai elgėsi su informacija,... 11. Be to, ieškovo teigimu, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento,... 12. Ieškovo teigimu, minėtos institucijos savo veiksmais ir neveikimu... 13. Nurodė, kad prašomos priteisti 2 116 Lt turtinės žalos dydį sudaro: 1 600... 14. Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu... 15. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į ieškinį prašė jį... 16. Atsakovo atstovas Policijos departamentas atsiliepime į ieškinį prašė jį... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino... 19. Teismas sprendė, jog faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas... 20. Teismas nurodė, kad CK 6.272 straipsnio pagrindu deliktinei civilinei... 21. Spręsdamas dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir Teisingumo ministerijos,... 22. Spręsdamas dėl Policijos departamento civilinės atsakomybės, teismas... 23. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovų veiksmai buvo nepakankamai... 24. Spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio teismas nurodė, kad ieškovas... 25. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 26. Apeliacinius skundus dėl šio teismo sprendimo padavė ieškovas A. A. ir... 27. Ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos... 28. 1) Teismas padarė iš esmės teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad... 29. 2) Teismas netinkamai nustatė ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį.... 30. 3) Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino priteistinos neturtinės... 31. Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Policijos departamentas apeliaciniu... 32. 1) Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atstovų argumentų,... 33. 2) Teismas, nurodydamas, kad Policijos departamentas ir Kalėjimų... 34. 3) Teismas nepasisakė dėl Latvijos Respublikos institucijų veiksmų, nors... 35. 4) Teismas nurodydamas, kad Teisingumo ministerija pagal Konvencijos 18... 36. 5) Teismas nevertino aplinkybės, jog žalos atsiradimą sąlygojo veiksmai,... 37. Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija pateikė pareiškimą, kuriuo... 38. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo, atstovaujamo Policijos departamento,... 39. 1) Atsakovo atstovas tik deklaratyviai nurodė, jog teismas nevertino atsakovo... 40. 2) Jei atsakovo atstovai būtų elgęsi atidžiai ir rūpestingai, būtų... 41. Kalėjimų departamentas atsiliepimu į ieškovo A. A. ir atsakovo,... 42. Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškovo A. A. apeliacinį skundą prašo... 43. 1) Pareiga informuoti Lietuvos institucijas apie nuosprendžio įvykdymą tenka... 44. 2) Ieškovas nedalyvavo 2007-08-28 Jelgavos teismo posėdyje, nepasinaudojo... 45. 3) Net jei būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo... 46. Policijos departamentas atsiliepimu į ieškovo A. A. apeliacinį skundą... 47. 1) Ieškovas nepagrįstai teigia, kad 1970-05-28 Konvencijos 11 straipsnio 1... 48. 2) Nepagrįstas ieškovo teiginys, jog teismas vadovavosi neegzistuojančia... 49. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 50. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo A. A. ir atsakovo Lietuvos... 51. Dėl atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento,... 52. Kaip žinoma, valstybė visiškai atlygina žalą – tiek turtinę, tiek... 53. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja... 54. Apeliantas Policijos departamentas, atstovaujantis Lietuvos Respubliką,... 55. Kaip minėta, byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovas A. A. iš esmės... 56. Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde,... 57. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas atsakovą turėjo visiškai arba iš... 58. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 59. Ieškovas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria jam priteista 15 000 Lt... 60. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog tokia... 61. Atsižvelgdama į ieškovo neteisėto laisvės atėmimo trukmę, į aplinkybę,... 62. Teisėjų kolegija sprendžia, jog kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į... 63. Dėl nurodytų aplinkybių sprendžiama, jog remiantis ieškovo A. A. ir... 64. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 65. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 11 d. sprendimą palikti...