Byla A-438-1583-12
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alsunga“ atstovei advokatei A. M., atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui J. O., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alsunga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alsunga“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alsunga“ pateiktame skunde, kurį 2011 m. rugpjūčio 26 d. patikslino, prašė teismo:

51) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (17.2)-46-30460;

62) įpareigoti Vilniaus AVMI atlikti 2009 m. balandžio 9 d. Vilniaus AVMI sprendimo Nr. (21.26)-256-157 dėl 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo akto Nr. (21.26)-06-77-8 peržiūrėjimo procedūrą paaiškėjus naujoms aplinkybėms;

73) priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir už advokato pagalbą).

8Nurodė, kad 2011 m. birželio 29 d. atstovė advokatė A. M. kreipėsi į Vilniaus AVMI su prašymu peržiūrėti Vilniaus AVMI 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-157 dėl 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo akto Nr.(21.26)-06-77-8 patvirtinimo, tačiau atsakovas 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (17.2)-46-30460 prašymo netenkino. Nesutiko su šiuo sprendimu. Pareiškėjas akcentavo, kad Vilniaus AVMI 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-157 patvirtino 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-06-77-8, kuriuo: 1) mokesčių administratoriaus buvo konstatuota, kad UAB „Alsunga“ buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ir įformino ūkines operacijas pagal PVM sąskaitas-faktūras, neturinčias juridinės galios, nes jose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, ūkinės operacijos vyko ne tarp pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitose faktūrose nurodytų subjektų, t. y. pagal UAB „Teranta“ įformintas PVM sąskaitas faktūras; 2) UAB „Alsunga“ įpareigota sumokėti į biudžetą 13 189,90 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių bei 4 056,51 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM) delspinigių ir paskirta 3 778 Lt PVM bauda bei 346 Lt PM bauda; 3) UAB „Alsunga“ taip pat buvo priskaičiuota papildoma 37 776 Lt PVM suma bei 23 456 Lt PM suma. Šiuos mokesčius sumokėjo geruoju pagal pateiktas patikslintas deklaracijas, nors niekada nebuvo pripažinusi fakto, kad jo ir UAB „Teranta“ tarpusavyje sudarytos statybos rangos sutartys buvo fiktyvios ir statybos darbai bendrovės priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose nebuvo atlikti.

9Anot pareiškėjo, papildomai apskaičiuotų mokesčių sumokėjimas geruoju nereiškia, kad taip bendrovė pripažino savo kaltę, t. y. faktą, kad įtraukė į buhalterinę apskaitą UAB „Teranta“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias ūkinės operacijos (statybos darbai) tariamai nebuvo atliktos. Tiek mokesčių administratoriaus atliekamo patikrinimo metu, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – ir FNTT) dėl tų pačių faktų atliekamo ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas teigė, kad statybos darbai pagal statybos rangos sutartis su UAB „Teranta“ bendrovei priklausančiose patalpose buvo atlikti. Bendrovė patikslino PVM ir pelno mokesčio deklaracijas dėl psichologinio spaudimo iš tikrintojų pusės. Pažymėjo, kad dėl UAB „Teranta“ išrašytų penkių PVM sąskaitų – faktūrų įtraukimo į bendrovės apskaitą dviejų bendrovės darbuotojų – direktorės A. Z. ir vadybininko O. Z. (O. Z.) – atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant juos padarius pakankamai sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas). Todėl bendrovė sutiko ne ginčo tvarka sumokėti papildomai priskaičiuotus 37 776 Lt PVM ir 23 456 Lt PM iki kol bus išaiškintos ir objektyviai įvertintos visos ūkinių komercinių santykių tarp bendrovės ir UAB „Teranta“ aplinkybės. Pareiškėjas pabrėžė, kad nesutikdamas su patikrinimo aktu ir sprendimu, apskundė juos įstatymu nustatyta tvarka. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 69-136 patvirtino mokesčių administratoriaus sprendimą, o Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S-238(7-196/2009) paliko centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą galioti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A556-319/2011, kuria atmetė UAB „Alsunga“ apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą. Visi sprendimai buvo priimti remiantis mokesčių administratoriaus patikrinimo metu surinkta ir įvertinta informacija.

10Pareiškėjas akcentavo, kad patikrinimo akte nurodyta, jog UAB „Teranta“ direktorius A. L. (A. L.) kviečiamas į Vilniaus AVMI neatvyko ir mokestiniam tyrimui UAB „Teranta“ buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, todėl mokestinis tyrimas buvo atliktas pagal iš trečiųjų šaltinių surinktą informaciją (Lietuvos Respublikos bankų duomenys, tariamai teikiamų paslaugų pirkėjų pateikta informacija). Ikiteisminio tyrimo metu kompetentingos valstybės institucijos atliko įvairius procesinius veiksmus (įtariamųjų apklausas, kratas, dokumentų poėmius, akistatas ir t. t.), surinko daug įrodymų, kuriuos įvertinus padarė išvadą, kad UAB „Alsunga“ darbuotojų A. Z. ir O. Z. veiksmuose, priimant iš rangovo UAB „Teranta“ PVM sąskaitas faktūras 2005 m. sausio 21 d. GCA Nr. 3773031, 2005 m. vasario 28 d. GCA Nr. 3373032, 2005 m. kovo 31 d. GCA Nr. 3773030, 2005 m. liepos 5 d. GCA Nr. 3373028 ir 2005 m. liepos 31 d. GCA Nr.33 73037 ir įtraukiant jas į UAB „Alsunga“ apskaitą, nėra nusikaltimo sudėties. Generalinės prokuratūros 2010 m. kovo 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. Z. ir O. Z. atžvilgiu yra nutrauktas. Generalinės prokuratūros motyvuota išvada baudžiamojoje byloje, iškeltoje UAB „Alsunga“ darbuotojams dėl UAB „Teranta“ už statybos darbus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo į apskaitą vienareikšmiškai patvirtina, kad UAB „Alsunga“ pagrįstai įtraukė į apskaitą UAB „Teranta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2005 m. sausio 21 d. GCA Nr. 3 773031, 2005 m. vasario 28 d. GCA Nr. 3373032, 2005 m. kovo 31 d. GCA Nr. 3773030, 2005 m. liepos 5 d. GCA Nr. 3373028 ir 2005 m. liepos 31 d. GCA Nr. 3373037 ir šiuose dokumentuose nurodyta informacija yra tiksli ir teisinga.

11Pareiškėjo nuomone, nutraukus ikiteisminį tyrimą UAB „Alsunga“ darbuotojų atžvilgiu laikytina, kad mokesčių administratoriaus inkriminuotas mokesčių įstatymų pažeidimas (tariamas ir ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtinęs sandorių su UAB „Teranta“ fiktyvumas ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nepagrįstas įtraukimas į UAB „Alsunga“ apskaitą) pripažintinas neegzistavusiu. Atitinkamai mokesčių administratorius patikrinimo akto pagrindu neteisingai nustatė UAB „Alsunga“ papildomas mokestines prievoles ir ji ne tik negali būti įpareigota sumokėti į valstybės biudžetą PVM ir PM delspinigius ir baudas (nes negalima nubausti už pažeidimą, kurio iš tikrųjų nebuvo), bet ir turi teisę reikalauti grąžinti jai į biudžetą geruoju sumokėtas patikrinimo akto pagrindu priskaičiuotas PVM ir PM sumas. Todėl mokesčių administratoriaus sprendimas turi būti peržiūrėtas atlikus tų pačių ūkinių operacijų naują patikrinimą, nes po ikiteisminio tyrimo UAB „Alsunga“ darbuotojų atžvilgiu nutraukimo, pripažinus nesant jų veiksmuose nei sukčiavimo, nei dokumentų klastojimo, nei apgaulingos apskaitos tvarkymo požymių įtraukiant į apskaitą UAB „Teranta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2005 m. sausio 21 d. GCA Nr. 3773031, 2005 m. vasario 28 d. GCA Nr. 3373032, 2005 m. kovo 31 d. GCA Nr. 3773030, 2005 m. liepos 5 d. GCA Nr. 3373028 ir 2005 m. liepos 31 d. GCA Nr.33 73037, jos turi būti grąžintos į UAB „Alsunga“ buhalterinę apskaitą.

12Anot pareiškėjo, siekiant suderinti su mokesčių administratoriumi UAB „Teranta“ ikiteisminio tyrimo metu pripažintų tikrosiomis PVM sąskaitų faktūrų 2005 m. sausio 21 d. GCA Nr. 3773031, 2005 m. vasario 28 d. GCA Nr. 3373032, 2005 m. kovo 31 d. GCA Nr. 3773030, 2005 m. liepos 5 d. GCA Nr. 3373028 ir 2005 m. liepos 31 d. GCA Nr.3373037 įtraukimą į UAB „Alsunga“ buhalterinę apskaitą, bendrovė 2011 m. birželio 29 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI su prašymu peržiūrėti 2009 m. balandžio 9 d. Vilniaus AVMI sprendimą Nr. (21.26)-256-157 dėl 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo akto Nr. (21.26)-06-77-8 patvirtinimo. Kartu su prašymu mokesčių administratoriui buvo pateiktas Generalinės prokuratūros 2010 m. kovo 24 d. nutarimas, patvirtinantis prašyme nurodytas aplinkybes. Baudžiamoji byla Nr. 06-1-11012-08, kurioje yra kiti duomenys, patvirtinantys UAB „Teranta“ bendrovei atliktų statybos darbų realumą, dar nėra išnagrinėta. Pareiškėjos prašymu UAB „Teranta“ direktorius A. L. (jis baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs kitas nusikalstamas veikas) pateikė 2010 m. vasario 1 d. akistatos protokolo kopiją ir 2010 m. vasario 4 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo kopiją. Šiuose procesiniuose dokumentuose yra patvirtinamas UAB „Teranta“ statybos darbų atlikimo faktas UAB „Alsunga“ priklausančiose patalpose. Pareiškėjas pabrėžė, kad šių dokumentų negalėjo pateikti mokesčių administratoriui kartu su 2011 m. birželio 29 d. prašymu, kadangi gavo juos jau po mokesčių administratoriaus atsakymo. Mokesčių administratorius 2006 m. tikrino UAB „Alsunga“ ir tuo metu jau įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą UAB „Teranta“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras 2005 m. sausio 21 d. GCA Nr. 3773031, 2005 m. vasario 28 d. GCA Nr. 3373032, 2005 m. kovo 31 d. GCA Nr. 3773030, 2005 m. liepos 5 d. GCA Nr. 3373028 ir 2005 m. liepos 31 d. GCA Nr. 3373037 ir nepareiškė dėl to bendrovei jokių pretenzijų. Pareiškėjas įsitikinęs, kad mokesčių administratorius privalo peržiūrėti savo sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Priešingu atveju, bus pažeistos ne tik pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, teisės, bet ir pagrindiniai mokesčių administravimo principai (MAĮ 6 str., 8 str., 32 str. 138 str.), Konstitucija ir teisinės valstybės pamatai, nes juridinis asmuo liks nubaustas akivaizdžiai ne tik nesant jo kaltės, bet ir netgi nesant pažeidimo.

13Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovas Vilniaus AVMI su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Nurodė, kad pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu, kurio rezultatai įforminti 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-06-77-8, buvo konstatuota, jog pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje apskaitė duomenis pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Teranta“ vardu, kadangi jų ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės (ūkinės operacijos įvyko ne tarp PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkio subjektų). Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą bei leidžiamus atskaitymus sumas pagal UAB „Teranta“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktas pastabas ir patikrinimo medžiagą Vilniaus AVMI 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-157 patvirtino patikrinimo akto išvadą ir papildomai apskaičiuotus 37 776 Lt PVM, 23 456 Lt PM, 13 189,90 Lt PVM delspinigių, 4 056,51 Lt PM delspinigių, taip pat skyrė 3 778 Lt PVM baudą ir 2 346 Lt PM baudą. Pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl Vilniaus AVMI 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-157, neginčijo patikinimo metu papildomai apskaičiuotų PVM ir PM sumų ir prašė tik atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, VMI prie FM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir įvertinusi konstatuotų pažeidimų pobūdį, 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 69-136 patvirtino Vilniaus VMI 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-157 dalį dėl pareiškėjai apskaičiuotų delspinigių ir baudų. VMI prie FM 2009 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 69-136, kuriuo pareiškėjas nebuvo atleistas nuo PVM bei PM delspinigių ir baudų, buvo patvirtintas MGK prie LRV 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S-238 (7-196/2009). Toliau vykstant ginčui Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu paliko nepakeistą MGK prie LRV sprendimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi paliko nepakeistą teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą. Pažymėjo, kad iš kartu su prašymu pareiškėjo pateikto Generalinės prokuratūros 2010 m. kovo 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog ikiteisminis tyrimas A. Z. ir O. Z. atžvilgiu buvo nutrauktas dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų A. Z. ir O. Z. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo mokestinis patikrinimas ir ginčai dėl delspinigių ir baudų vyko vienu metu su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 06-11012-08 dėl A. Z. ir O. Z. veiksmų. Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reguliuojantys įstatymai sprendžiant dėl mokesčių mokėtojui kylančių mokestinių prievolių netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-23 8/2007). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra paaiškėjusių naujų aplinkybių, paneigiančių mokestinio patikrinimo metu konstatuotus pareiškėjo padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, todėl pareiškėjo darbuotojų atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesuteikia Vilniaus AVMI pagrindo iš naujo nagrinėti pareiškėjo pastabas dėl 2009 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. (21.26)-06-77-8 bei priimti naują sprendimą dėl pareiškėjai apskaičiuotų papildomai mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkintas ir dėl to, kad prašomos procedūros (sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo peržiūrėjimo įsiteisėjus galutiniam ir neskundžiamam teismo sprendimui) nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) ar kitas poįstatyminis teisės aktas. Įstatyminio prašomos procedūros atlikimo pagrindo nenurodė ir pats pareiškėjas ar jo atstovė. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad bylų, užbaigtų įsiteisėjus teismo nutarčiai, proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Alsunga“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal MAĮ nuostatas mokesčių mokėtojo iniciatyva įsiteisėjusių ir teismui neapskųstų sprendimų, priimtų mokestinių ginčų bylose, peržiūrėjimas galimas tik tenkinus mokesčių mokėtojo prašymą dėl proceso atnaujinimo, o mokesčių administratoriaus iniciatyva – tik jam MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 1-4 punkte numatytais pagrindais priėmus sprendimą dėl pakartotinio patikrinimo atlikimo. Nors, kaip konstatavo teismas, MAĮ 144 straipsnis suteikia mokesčių mokėtojui teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, mokesčių administratoriui atsisakius atlikti pakartotinį patikrinimą MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, toks jo sprendimas, įvertinus, kad mokesčių mokėtojas turi savarankišką teisę iniciuoti įsiteisėjusių sprendimų, priimtų mokestinių ginčų bylose, peržiūrėjimą pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo (MAĮ arba ABTĮ nustatyta tvarka), gali būti nuginčytas tik tuo atveju, jeigu pateikti įrodymai, kurie neabejotinai įtakotų ankstesnio patikrinimo rezultatus, kas šiuo atveju, nebuvo padaryta: pareiškėjo su prašymu pateiktame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2010 m. kovo 24 d. nutarime Nr. 2010 m. kovo 24 d., kuriuo ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11012-08 A. Z. ir O. Z. atžvilgiu nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, priešingai nei teigiama tiek prašyme atsakovui, tiek skunde teismui, nėra nurodoma, kad A. Z. ir O. Z. neatliko nusikalstamų veikų, dėl kurių jiems buvo pareikšti įtarimai – ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

18Teismas pabrėžė, jog aplinkybės, kad UAB „Teranta“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose (2005 m. sausio 31 d. GCA Nr. 3773031 9440 Lt sumai, tame tarpe 1440 Lt PVM, 2005 m. vasario 28 d. GCA Nr. 3773032 9440 Lt sumai, tame tarpe 1440 Lt PVM, 2005 m. kovo 31 d. GCA Nr. 3773030 9440 Lt sumai, tame tarpe 1440 Lt PVM, 2005 m. liepos 5 d. GCA Nr. 3773028 35 400 Lt sumai, tame tarpe 5400 Lt PVM, 2005 m. liepos 31 d. GCA Nr. 3773037 94 400 Lt sumai, tame tarpe 14 400 Lt PVM) ūkinės operacijos įvyko tarp šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkio subjektų – UAB „Teranta“ ir UAB „Alsunga“, savaime nepatvirtina, kad atsakovui nepateikti ir jo nevertinti 2010 m. vasario 1 d. Akistatos protokole ir 2010 m. vasario 4 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole esantys A. L. parodymai, kurie tiek, kiek susiję su statybos darbų atlikimu, t. y. kas ir kaip juos atliko, yra neinformatyvūs, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, be to, susiję tik su laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 12 d. Teismas konstatavo, jog įvertinus tai, kad tiek mokestinis patikrinimas, tiek ikiteisminis tyrimas buvo atliekami tuo pat metu, mokesčių administratorius sprendimus priėmė įvertinęs pareiškėjo UAB „Alsunga“ mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą, jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, nepaaiškėjo, Vilniaus AVMI pagrįstai nepriėmė sprendimo inicijuoti pakartotinį pareiškėjo UAB „Alsunga“ patikrinimą.

19III.

20Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas už advokato pagalbą). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

211. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai, kaip neinformatyvius, įvertino procesinius dokumentus, gautus iš baudžiamosios bylos Nr. 06-1-11012-08. Tuo atveju, jeigu teismo manymu, šių rašytinių įrodymų nepakanka UAB „Teranta“ atliktų statybos darbų realumui įrodyti, siekiant įvykdyti teisingumą ir maksimaliai surinkti teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingus dokumentus, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu pateiktą žodinį prašymą dėl bylos sustabdymo Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla) ir ją prijungti prie administracinės bylos. Tačiau, kaip teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas šio pareiškėjo atstovės prašymo nesvarstė ir sprendime dėl jo nepasisakė.

222. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakartotinis mokestinis patikrinimas MAĮ 118 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti pradėtas vien mokesčių administratoriaus iniciatyva. Anot pareiškėjo, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką yra galimi atvejai, kai mokestinį ginčą galima perduoti mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, t. y. galima atlikti pakartotinį patikrinimą. Pareiškėjo teigimu, paprastai toks pagrindas atsiranda, kai yra nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis Nr. A438-563/2009). Pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju yra būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su šiam ginčui teisiškai reikšmingų aplinkybių įvertinimu (šiuo atveju naujų įrodymų), paneigiančių Vilniaus AVMI patikrinimo akte nustatytas aplinkybes bei išvadas, sukeliančias neigiamas pasekmes pareiškėjai. Pareiškėjo teigimu, neatlikus pakartotinio patikrinimo ši dviprasmiška situacija liks neišspręsta, bendrovė turės sumokėti netesybas už pažeidimą, kurio ne tik nepadarė, bet ir kurio aplamai nebuvo, tokiu būdu paneigiant vieną iš bazinių teisės principų – teisingumo principą.

233. Pareiškėjas nurodo, jog taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susidariusioje situacijoje jos teisių gynimas įmanomas tik per proceso atnaujinimo mokestinio ginčo byloje institutą, numatytą MAĮ 160 straipsnyje. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal šio straipsnio nuostatas galima kreiptis dėl proceso atnaujinimo tik tokiose mokestinių ginčų bylose, kuriose mokesčių mokėtojas įstatymo nustatyta tvarka neskundė mokesčių administratoriaus priimto sprendimo. Anot pareiškėjo, įvertinus tai, kad jis skundė Vilniaus AVMI 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-157 dėl 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo akto Nr. (21.26)-06-77-8 patvirtinimo (dalyje dėl pareiškėjui skirtų pelno ir PVM delspinigių bei baudų) centriniam mokesčių administratoriui, Mokestinių ginčų komisijai ir pirmosios instancijos teismui, jis negalės pasinaudoti minėtu proceso atnaujinimo teisiniu institutu. Todėl, pareiškėjo nuomone, siekdamas apginti savo pažeistas teises, jis gali pasinaudoti MAĮ 118 straipsnyje numatytu pakartotinio mokestinio patikrinimo institutu ir, anot pareiškėjo, šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, kieno iniciatyva toks patikrinimas būtų pradėtas – mokesčių administratoriaus ar mokesčių mokėtojo. Pareiškėjo teigimu, esminės reikšmės teisingam šio instituto taikymui turi jo tikslas – įvertinti ikiteisminio tyrimo metu nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui pirminio mokestinio patikrinimo metu, ir tuo pagrindu priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas pabrėžia, jog teisėtas bei pagrįstas sprendimas dėl kilusio mokestinio ginčo gali būti priimtas tik naujai atlikus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su minėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu, t. y. surinkus bei ištyrus papildomus įrodymus, patvirtinančius, kas buvo tikrasis mokestinės naudos gavėjas. Visa, tai anot pareiškėjo, suponuoja būtinybę grąžinti mokestinį ginčą nagrinėti iš naujo mokesčių administratoriui, pasinaudojant pakartotinio mokestinio patikrinimo institutu, numatytu MAĮ 118 straipsnyje.

244. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Apeliacinis skundas atmestinas.

29Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje kyla ginčas dėl Vilniaus AVMI 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. (17.2)-46-3046, kuriuo buvo atsisakyta atlikti Vilniaus AVMI 2009 m. vasario balandžio 9 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-157 dėl 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo akto Nr. (21.26)-06-77-8 peržiūrėjimo procedūrą, vadovaujantis MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo.

30MAĮ 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Ši nuostata netaikoma:

311) operatyvaus patikrinimo atveju;

322) atliekant mokesčių mokėtojo patikrinimą pagal užsienio valstybės mokesčių administracijos (kompetentingos institucijos) kreipimąsi arba su minėta institucija atliekant bendrą patikrinimą; atliekant mokestinį patikrinimą dėl abipusio susitarimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, taikymo;

333) kitais šio Įstatymo nustatytais atvejais;

344) paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Šiuo atveju prieš pradedant pakartotinį patikrinimą būtinas centrinio mokesčių administratoriaus leidimas minėtą patikrinimą atlikti. Reikalavimas turėti leidimą atlikti pakartotinį patikrinimą netaikomas tais atvejais, kai atliekamo pakartotinio patikrinimo metu paaiškėja, kad vieno arba kelių mokesčių apskaičiavimas (perskaičiavimas) turi įtakos atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui).

35Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad MAĮ 118 straipsnio paskirtis yra nustatyti mokesčių administratoriaus teisę atlikti pakartotinį patikrinimą, apribojant jo galimybę bloginti mokesčių mokėtojo padėtį, todėl spręstina, kad pareiškėjo prašymas inicijuoti pakartotinį patikrinimą MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas.

36Mokesčių mokėtojo teisė inicijuoti mokesčių administratoriaus priimtų ir nustatytais terminais neapskųstų sprendimų peržiūrėjimą bei galimų klaidų ištaisymą galima MAĮ 160 straipsnyje nustatyta proceso atnaujinimo tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. Nr. I-1875-815/2012), kad pareiškėjas tokia teise jau pasinaudojo, tačiau administracinis procesas dar nepasibaigęs. Tą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjo atstovė.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokias atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.) (pvz. 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-541/2008, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie galimą prejudicinį ryšį, todėl tenkinti pareiškėjo prašymo sustabdyti bylą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

38Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

39Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus įvertino laikydamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies reikalavimų, materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alsunga“ apeliacinį skundą atmesti.

42Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alsunga“... 5. 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau... 6. 2) įpareigoti Vilniaus AVMI atlikti 2009 m. balandžio 9 d. Vilniaus AVMI... 7. 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir už advokato... 8. Nurodė, kad 2011 m. birželio 29 d. atstovė advokatė A. M. kreipėsi į... 9. Anot pareiškėjo, papildomai apskaičiuotų mokesčių sumokėjimas geruoju... 10. Pareiškėjas akcentavo, kad patikrinimo akte nurodyta, jog UAB „Teranta“... 11. Pareiškėjo nuomone, nutraukus ikiteisminį tyrimą UAB „Alsunga“... 12. Anot pareiškėjo, siekiant suderinti su mokesčių administratoriumi UAB... 13. Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovas Vilniaus AVMI su skundu nesutiko ir... 14. Nurodė, kad pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu, kurio rezultatai... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu... 17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal MAĮ nuostatas mokesčių... 18. Teismas pabrėžė, jog aplinkybės, kad UAB „Teranta“ vardu įformintose... 19. III.... 20. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 21. 1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai, kaip... 22. 2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 23. 3. Pareiškėjas nurodo, jog taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos... 24. 4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Apeliacinis skundas atmestinas.... 29. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje kyla ginčas dėl Vilniaus AVMI 2011 m.... 30. MAĮ 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius neturi... 31. 1) operatyvaus patikrinimo atveju;... 32. 2) atliekant mokesčių mokėtojo patikrinimą pagal užsienio valstybės... 33. 3) kitais šio Įstatymo nustatytais atvejais;... 34. 4) paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos... 35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad MAĮ 118... 36. Mokesčių mokėtojo teisė inicijuoti mokesčių administratoriaus priimtų ir... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 38. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44... 39. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 41. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alsunga“ apeliacinį skundą... 42. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą... 43. Nutartis neskundžiama....