Byla 2A-279-260/2016
Dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14237-752/2015 pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui M. P. dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovė 2014 m. spalio 23 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1209-918/2014 dalį dėl nepilnametės dukros S. P., gimusios ( - ), gyvenamosios vietos nustatymo, jos gyvenamąją vietą nustatant su ieškove M. A. bei priteisti iš atsakovo M. P. nepilnametės dukros išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnametės dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant ieškovę M. A.. Nurodė, kad į teismą kreipiasi dėl to, jog po teismo sprendimo dėl santuokos su atsakovu nutraukimo, kuriuo nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, priėmimo pasikeitė faktinė situacija ir atsirado naujos aplinkybės dėl kurių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina., o būtent dėl to, jog atsakovas savo įsipareigojimų nevykdo – mažametė dukra su juo negyvena, ją augina, auklėja ir prižiūri atsakovo garbaus amžiaus senolė, kuri gyvena sodo namelyje. Santuoka tarp šalių buvo nutraukta ir su tuo susiję klausimai išspręsti šalių bendru sutikimu. Ji sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, kadangi jai tuo metu medikai buvo įtarę meningitą. Medikams galutinai konstatavus, jog įtarimai dėl jos meningito nepasitvirtino, ir sužinojus, jog atsakovas savo įsipareigojimų nepilnametės dukros atžvilgiu nevykdo, ji ne kartą bandė susisiekti su atsakovu ir dukra, tačiau jai buvo sudaromos įvairios kliūtys, kad tik ji negalėtų pasimatyti su savo dukra.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka tarp šalių buvo nutraukta dėl ieškovės neištikimybės ir visiško nesirūpinimo šalių nepilnamečiu vaiku. Nurodė, kad jis kaip galėdamas stengiasi pasirūpinti, kad nepilnametė dukra augtų ir vystytųsi saugioje aplinkoje, tarp ją mylinčių žmonių. Po santuokos nutraukimo ieškovė dingo ir atsirado tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, iki to laiko dukra visiškai nesidomėjo. Nesuprantami ieškovės teiginiai, jog pasirūpinti dukra ji negalėjo dėl ligos, tačiau kaip gali paaiškini, kad būdama ligota ji galėjo dirbti. Atsakovo nuomone, ieškovės elgesys yra traumuojantis mažametę dukrą ir nesuvokiamas. Po santuokos nutraukimo jokios sąlygos iš esmės nepasikeitė, ieškovė melagingai nurodo, kad nepilnametė dukra yra perduota trečiųjų asmenų globai. Atsakovas pripažįsta, kad keletą dienų vasarą su krikšto mama dukra praleido pas prosenelę, tačiau tai negali būti laikoma nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu ar vaiko palikimu kitų asmenų globai.

6Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014 m. lapkričio 18 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikas gyvena su atsakovu, ieškovė ilgą laiko tarpą nebendravo su nepilnamete dukra, duomenų apie tai, kad nepilnametės gyvenimas su atsakovu prieštarautų vaiko interesams ar tėvas neužtikrintų vaiko poreikių, pažeistų jo teises ir būtų pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nėra, laikė, kad nėra tikslinga keisti nepilnametės S. P. gyvenamosios vietos nustatant ją su ieškove.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės M. A. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 792,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 12,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

9Sprendime teismas pripažino nustatytu, kad 2014 m. gegužės 5 d. nutraukiant šalių santuoką, dukters, kuriai tuo metu buvo vieneri metai ir 5 mėnesiai, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į ieškovės ir atsakovo susitarimą. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovė dukters nelankė, nors pagal darbo pobūdį tokias galimybes turėjo, nes dirbo iki 14.30 val.. Neturėdama jokio objektyvaus pagrindo, 2014 m. spalio 1 d. ieškovė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių pranešdama apie atsakovo daromas kliūtis bendrauti su dukra. Po beveik septynių mėnesių pertraukos, t. y. nuo 2014 m. vasario mėnesio pabaigos, aplankiusi dukrą vos kelis kartus, 2014 m. spalio 23 d. ji kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama pagerėjusia sveikatos būkle, dukrai tinkamomis gyvenimo sąlygomis. Teismas laikė, jog ieškovės nurodoma aplinkybė dėl pagėrėjusių jos gyvenimo sąlygų nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, kadangi atsakovas taip pat turi tinkamas sąlygas gyventi dukrai, todėl nenustatė, kad vaiko gyvenimas su atsakovu prieštarautų vaiko interesams.

10Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po santuokos nutraukimo ir dukros gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo, ieškovė būtų dėjusi pastangas matytis su dukra, o atsakovui trukdžius tai daryti ji būtų kreipusis į Vaiko teisių apsaugos specialistus dėl trukdymo bendrauti su dukra. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas nesilaiko nustatytos ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos ar neužtikrina tinkamo motinos ir dukros bendravimo. Teismas pažymėjo, kad vaiko emocinei raidai neabejotinai reikalingi abu tėvai, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes sprendė, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo išvadai, kad vaiko interesus geriausiai užtikrins gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas, todėl ieškovės argumentus dėl būtinumo keisti vaiko gyvenamąją vietą atmetė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniame skunde (b. l. 132 – 141, t. II) ieškovė M. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį patenkinti, prie bylos medžiagos prijungi rašytinius įrodymus, atnaujinti įrodymų tyrimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas neteisingas ir neteisėtas, priimtas neatskleidus bylos esmės ir pažeidus materialiosios teisės normas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.
  2. Teismas netinkamai įvertino pagerėjusią apeliantės sveikatos būklę ir geresnes jos gyvenimo sąlygas, nei atsakovo.
  3. Teismas nevertino ir netyrė byloje surinktų įrodymų bei liudytojų parodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovo aplinka šalių nepilnametei dukrai tapo nesaugi, kadangi ji negyveno su atsakovu, ją nuolat augino ir prižiūrėjo atsakovo 73 metų amžiaus močiutė.
  4. Teismas nevykdė savo pareigos, kadangi skundžiamame sprendime nepasisakė dėl aplinkybių susijusių su atsakovo elgesiu šalių dukros atžvilgiu, jo negyvenimu su dukra, jo nesirūpinimu vaiko sveikata ir trukdymu ieškovei pasimatyti su dukra.
  5. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog dukrai yra nesaugu augti su atsakovu.
  6. Teismas, nors ir neabejotinai nustatė, kad mažametei mergaitei labai reikalingas mamos dėmesys, intensyvus bendravimas su ja, neabejojo, jog mergaitė džiaugiasi būdama su mama, jos randa užsiėmimų, nesuprantama kodėl konstatavo, jog vien dėl to, jog ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad dukra labiau prisirišusi prie jos, o ne atsakovo, ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 5 - 12) atsakovas M. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas yra priimtas įsigilinus į bylos esmę, teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis procesinėmis ir materialinėmis teisės normomis, tinkamai vadovaujantis įstatymais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nurodant išvadų faktinius ir teisinius argumentus. Atsiliepdamas į apeliantės apeliacinį skundą pažymėjo, kad po santuokos su ieškove nutraukimo iki šios bylos iškėlimo teisme jokios sąlygos iš esmės nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti. Mergaitė auga saugioje, jos poreikius atitinkančioje aplinkoje, atsakovas ją rūpinasi ir prižiūri, ji visų mylima ir prižiūrima, o aplinkybė, kad vasaros laikotarpiu kelias dienas vieši pas močiutę, vadovaujantis teismų praktika ir protingumo kriterijumi, negali būti laikoma nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu ar vaiko palikimu kitų asmenų globai. Laiko, jog ieškovės prašymai dėl papildomų įrodymų prijungimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįsti ir nemotyvuoti.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atsakovės apeliacinį skundą neperžengdamas jo ribų (CPK 320 str. 2 d.).

17Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovės ieškinį dėl teismo sprendimu nustatytos šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo atmesti.

18Ieškovė apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnio nustatytas išimtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusių teismo posėdžių medžiagą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad įvertinti apeliacinio skundo pagrįstumą ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka.

19Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Kauno AVPK Kauno m. centro PK 2015 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 20-22-At-00520 kopiją, 2015 m. liepos 14 d. M. A. skundo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą kopiją, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 35-3270 kopiją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos apie M. A. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. kopiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai teikiami išimtiniais atvejais. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės pateikti įrodymai apie galimai atsakovo neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šiuos įrodymus atsisako prijungti prie bylos medžiagos.

20Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentą dėl įrodymų netinkamo vertinimo, su tokiu argumentu nesutinka, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

21Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei remdamasi bylos duomenimis, pripažįsta, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog šalių nepilnametė dukra yra perduota trečiųjų asmenų globai, kad atsakovas ja nesirūpina, jog mergaitė yra neprižiūrėta, jog atsakovo gyvenimo sąlygos neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, Vaiko teisių tarnybos skyriaus išvadą, nėra pagrindo spręsti, kad šalių nepilnametė dukra auga su trečiaisiais asmenimis, o ne su atsakovu - savo tėvu. Teisėjų kolegija laiko, kad pati apeliantė neįrodė, jog po to, kada buvo nutraukta šalių santuoka, ji dėjo visas pastangas siekdama palaikyti savo ir dukros ryšį. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė nei po santuokos nutraukimo, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, nei po jai medikų diagnozuoto sveikatos būklės pagerėjimo, nedėjo jokių pastangų palaikyti savo ir dukros ryšį, rūpintis ja ir prižiūrėti, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, nuo 2014 metų vasario mėnesio pabaigos aplankius dukrą vos keletą kartų, 2014 m. spalio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama pagerėjusia sveikatos būkle, dukrai tinkamomis gyvenimo sąlygomis.

22Teismų praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.169 straipsnio 3 dalyje.

23Šalių dukters, gimusios ( - ), gyvenamoji vieta su tėvu (atsakovu) buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu, šalių santuoką nutraukus abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškinį dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovė pareiškė 2014 m. spalio 23 d. Ji nurodė, jog šią bylą iškėlė dėl pasikeitusių vaiko poreikių, nes dukra faktiškai gyvena ne su tėvu, o pas senyvo amžiaus močiutę. Apie tai ji sužinojo, kada pagerėjus jos sveikatos būklei ir medikams konstatavus, jog įtarimai dėl meningito nepasitvirtina, ji, norėdama susitikti su savo dukra, dukters nerado pas atsakovą, o rado ją paliktą ( - ), kur gyvena atsakovo močiutė. Nurodė, kad dukros gyvenamoji vieta su atsakovu buvo nustatyta tik dėl to, jog ieškovės sveikatos būklė buvo labai bloga, ji blogai jautėsi, medikai jai įtarė meningitą ir dėl to ji nebūtų galėjusi tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Vėliau, kada pasveiko ir medikai patvirtino, jog įtarimai nepasitvirtino, ji kreipėsi į teismą, kadangi atsakovas neleido jai matytis su dukra ir jai buvo nustatyta laikina bendravimo su dukra tvarka. Susitikimų su dukra metu ji matė, jog vaikas gyvenant su tėvu yra neprižiūrimas, ribojami mergaitės interesai, susiję su savarankiškumu, pastebėjo tikėtinus atsakovo netinkamo auklėjimo požymius mergaitės elgesyje. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog jos gyvenimo sąlygos pasikeitė, ji sveika, gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kuriame vienas kambarys įrengtas mergaitei, laiko, kad jos gyvenimo sąlygos geriau atitinka mergaitės poreikius, nei gyvenimas su atsakovu, jo mama ir broliu viename dviejų kambarių bute ar pas jo prosenelę, todėl prašo pakeisti šalių dukros gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškove.

24Tėvų valdžios turinį nustatančio CK 3.155 straipsnio 2 dalis įpareigoja tėvus dorai auklėti ir priežiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias salygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 7 punktai, nustato, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus; vaiko interesus pirmiausia turi užtikrinti tėvai. Taigi, nepriklausomai nuo apeliantės nurodytų aplinkybių, jog atsakovas nesirūpina vaiku, tačiau vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomone, teisėjų kolegija sprendžia, jog gyvenimas su tėvu užtikrina šalių vaiko interesus. Tuo vadovaujantis apeliantės argumentai apie atsakovo netinkamą rūpinimąsi dukra, neatitinka VTAS išvados todėl atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

25Teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus bei į Vaiko teisių apsaugos specialistų išvadą pateiktą 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu, kurioje nurodyta, kad šalių nepilnametė dukra geriausiai jaučiasi ir jos poreikius labiausiai atitinka gyvenimas su tėvu – atsakovu.

26Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų turtinės padėties ir gyvenimo sąlygų labiausiai atitinkančių vaiko interesus, vadovavosi prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais ir priėmė teisinga ir teisėtą sprendimą kuris labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

27Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino vaiko poreikius augti saugioje ir pažįstamoje aplinkoje ir dėl to ieškovės reikalavimo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą netenkino. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neištyręs ir neįvertinęs byloje pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų, iš kurių aiškiai matyti, jog šalių nepilnametė dukra noriai bendrauja su ieškove, tačiau tam trukdo atsakovas, tuo pažeisdamas nepilnamečio vaiko ir ieškovės interesus, negali būti laikomi pagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė aiškius ir išsamius motyvus, kuriais remiantis sprendė, jog vaiko interesus geriausiai atitinka gyvenimas su tėvu, su kuriais apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka ir todėl jų nekartoja.

28Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, jam pagrįstai nekilo abejonių dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos.

29Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovės M. A. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinas iš atsakovo jos už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

31Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti jam iš apeliantės išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių dokumentų, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos nepriteistinos.

32Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 2 Eur, t.y. mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34apeliacinį skundą atmesti.

35Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovė 2014 m. spalio 23 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame teismo... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą,... 6. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės M. A.... 9. Sprendime teismas pripažino nustatytu, kad 2014 m. gegužės 5 d. nutraukiant... 10. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių,... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniame skunde (b. l. 132 – 141, t. II) ieškovė M. A. prašo Kauno... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 5 - 12) atsakovas M. P. prašo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 17. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 18. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso... 19. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus –... 20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentą... 21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei remdamasi bylos... 22. Teismų praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja... 23. Šalių dukters, gimusios ( - ), gyvenamoji vieta su tėvu (atsakovu) buvo... 24. Tėvų valdžios turinį nustatančio CK 3.155 straipsnio 2 dalis įpareigoja... 25. Teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus bei... 26. Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas... 28. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 29. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 30. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinas iš atsakovo jos už... 31. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti jam iš... 32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. apeliacinį skundą atmesti.... 35. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 36. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....