Byla e2A-689-254/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Buzelio teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-8009-151/2016 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovui P. Č. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2546,92 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad 2013 m. vasario 28 d. atsakovas apgadino svetimą turtą, t.y. įvažiavo į prekybos centro „Savas“ vitriną. Apgadintas turtas buvo apdraustas ieškovės įmonių turto draudimu. Atlygindama įvykio metu padarytą žalą, iškovė nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 2546,92 Eur dydžio draudimo išmoką, ir vadovaujantis LR CK 6.1015 straipsniu, pareiškė ieškinį dėl išmokėtų sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą atsakovo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2546,92 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 57,00 Eur žyminį mokestį.
  1. Teismas byloje nustatė, kad 2013 m. vasario 28 d. atsakovas, būdamas neblaivus įvažiavo į AB „Hanner“ priklausančią viešojo maitinimo įmonės „Čili pica“ vitriną, tuo padarydamas žalą AB „Hanner“. Ši įmonė savo turtą yra apdraudusi pas ieškovę, kuri informavo ją apie įvykusį draudiminį įvykį. 2013 m. kovo 25 d. surašyta draudimo išmokos apskaičiavimo išvada, 2013 m. balandžio 29 d. surašytas draudimo išmokos aktas ir AB „Hanner“ buvo išmokėta 8794 Lt nuostolių.
  1. Teismas taip pat nustatė, kad dėl šio įvykio buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ), iškeltas pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį, 2013 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas. Ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ), pradėtas pagal 284 straipsnio 1 dalį, 2013 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Pastarajame ikiteisminiame tyrime priimtame 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarime yra nurodoma, kad P. Č. būdamas girtas, padarė autoįvykį, o po to buvo sumuštas. Kauno apskrities VPK 2013 m. balandžio 18 d. rašte pateikė informaciją, kad „P. Č. vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė ir įvažiavo į PC „Savas“ vitriną ir ją apgadino. Susižalojo pats vairuotojas ir apgadintas automobilis“.
  1. Teismas ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai įrodyti Kauno apskrities VPK medžiaga, medicininiais dokumentais, kuriuose nurodyta, jog automobilį atsakovas vairavo būdamas neblaivus; atsakovas, būdamas transporto priemonės valdytojas, įvažiuodamas į AB „Hanner“ maitinimo įmonės „Čili pica“ vitriną, kaltais veiksmais sužalojo turtą ir padarė žalą, kurios dydis taip pat ieškovės įrodytas, jo dydžio atsakovas neginčijo; tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismas, nustatęs visas atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės sąlygas, tenkino draudimo išmoką išmokėjusios ieškovės reikalavimą (CPK 6.245-6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis).

7II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas nepagrįstas jokiais įrodymais, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, nesilaikant teismų praktikos, todėl yra neteisėtas ir naikintinas šių argumentų pagrindu:

97.1. Teismo išvada, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi regreso tvarka į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįsta, kadangi nėra visų būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas neįvertino, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį dėl 2013 m. vasario 28 d. įvykusio įvykio, 2013 m. balandžio 16 d. nutrauktas nenustačius eismo įvykio. Atsakovui už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam administracinė atsakomybė taip pat nėra taikyta. Tai reiškia, kad nebuvo nustatytas ir neblaivaus asmens vairavimo faktas.

107.2. Teismas neįvertino, kad ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ), pradėtas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, 2013 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės prokuratūros buvo sustabdytas dėl to, jog nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Tai patvirtina, kad atsakovo kaltė dėl 2013 m. vasario 28 d. įvykusio įvykio nėra konstatuota. Atsakovui taip pat nėra pareikšti jokie įtarimai pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį dėl automobilio vairavimo neblaiviam ir įvažiavus į PC ,,Savas“ vitriną.

117.3. Ieškovė, turėdama pareigą įrodyti visas atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygas, teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl įvykio, įvykusio 2013 m. vasario 28 d. PC ,,Savas“ viduje bei automobilių stovėjimo aikštelėje.

  1. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, patenkindamas ieškinį, pagrįstai nustatė visas atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygas. 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nes nebuvo rastas atsakovą P. Č. sumušęs asmuo, o kitas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnyje, požymių (nepadaryta didelė žala, atsižvelgiant į apgadinto turto savininko AB „Hanner“ turtinę padėtį). AB „Hanner“ pranešė apie įvykį draudikui ir nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nustatytos ikiteisminiuose tyrimuose, taip pat nurodė, kad dėl įvykio buvo išdaužti vitrininiai stiklai, stipriai sulankstytos konstrukcijos, nulaužtas stulpelis su „Neįgalusis“ ženklu, sugadintos restorano grindys, radiatorius, apgadintas minkštasuolis. Be to, medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad atsakovas, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13

  1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).
  1. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmoką išmokėjusio draudėjo teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovo, kaip atsakingo už padarytą žalą asmens.
  1. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2013 m. vasario 28 d. atsakovas, būdamas neblaivus, įvažiavo į AB „Hanner“ priklausančią viešojo maitinimo įmonės „Čili pica“ vitriną, tuo padarydamas žalą AB „Hanner“. AB „Hanner“ savo turtą laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. buvo apdraudusi pas ieškovę, ką patvirtina į bylą pateiktas įmonių turto draudimo liudijimas Nr. 113 002041. Apie įvykį, kurio metu buvo sugadintas UAB „Hanner“ turtas, ji informavo ieškovę, kuri pagal 2013 m. balandžio 29 d. draudimo išmokos aktą išmokėjo 8794 Lt nuostolių atlyginimą.
  1. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti taikytiną teisę ir byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatinėjo visas deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai).
  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas pagal deliktinės atsakomybės sąlygas, nenustatė jo neteisėtų veiksmų, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas. Darydamas tokią išvadą apeliantas akcentavo tai, kad jis nebuvo nubaustas, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, be to, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) buvo nutrauktas, o ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) sustabdytas, todėl nenustatytas galimai transporto priemonę vairavęs asmuo.
  1. Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, padarydamas neteisingas išvadas dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, nustatinėjant deliktinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.
  1. Be ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, kad įvykis įvyko 2013 m. vasario 28 d. atsakovui automobiliu įvažiavus į PC „Savas“ vitriną, paties įvykio fakto neneigia ir atsakovas, tik jo pasirinkta pozicija gintis nuo ieškinio yra ta, kad niekas nepripažino jo kaltu, nenubaudė administracine nuobauda pagal ATPK 126 straipsnį (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems). Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai, jog jis nėra nubaustas administracine tvarka, todėl dėl įvykio nekaltas, yra nepagrindžiantys jokių byloje įrodinėtinų aplinkybių, kadangi šalys jas turėjo patvirtinti arba paneigti naudodamosi įrodinėjimo institutu, t. y. pagal civilinio proceso įrodinėjimo taisykles.
  1. Ieškovė aplinkybes, kad atsakovo veiksmais buvo padaryta žala įrodinėjo ne tik savo paaiškinimais, bet ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. balandžio 16 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ). Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal LR BK 181 straipsnio 2 dalį (turto prievartavimas). Šiame nutarime buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytojus, kurie buvo tiesioginiai įvykio liudytojai, nustatyta, kad tai nėra eismo įvykis, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ). Ši veika dėl įvykusio konflikto Čili picerijoje ir kai, tęsiantis konfliktui, P. Č. tyčia įvažiavo į pastato stiklinę sieną bei buvo išdaužyta vitrina, gali būti kvalifikuojama tik pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį. Šiame nutarime nurodyta, kad P. Č. veikimas pasireiškė tyčia, esant konfliktinei situacijai Čili picerijoje, jai konfliktuojančių asmenų tarpusavio santykių aiškinimasis persikėlė į automobilių stovėjimo aikštelę, kur P. Č., vairuodamas automobilį, tyčia įvažiavo į pastato stiklinę vitriną. Šis nutarimas buvo įteiktas nukentėjusiam asmeniui ir apeliantui P. Č.. Pastarasis nenurodė, kad nutarimą apskundė ar jis yra panaikintas. Pagal šį rašytinį įrodymą, nors ir neturintį didesnės įrodomosios galios, kuomet tokią galią turi tik nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodytas ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismas pagrįstai nustatė ginčui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes: kad įvykis įvyko 2013 m. vasario 28 d., kad atsakovas, automobiliu įvažiavęs į PC „Savas“ vitriną, ją išdaužė.
  1. Apeliantas taip pat nurodė į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros I-ojo skyriaus prokuroro 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimą, kuriuo buvo sustabdytas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ), kaip jo kaltę dėl įvykusio įvykio pašalinantį rašytinį įrodymą. Tačiau šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas) ir sustabdytas todėl, kad nenustatytas asmuo, kuris sumušė apeliantą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. O šiame nutarime nurodytos įvykio aplinkybės, kurios susijusios su apeliantu, yra analogiškos, kaip ir šios nutaries 16 punkte cituotame 2013 m. balandžio 6 d. nutarime.
  1. Pagal teismų praktiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007 ir kt.) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Įvertinus šios nutarties 16 ir 17 punktuose nurodytus duomenis dėl įvykio fakto ir apelianto veiksmų bei jų pasekmių nukentėjusiajam, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti priežastinį ryšį byloje dėl žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis), o pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nenustatęs apelianto neteisėtų veiksmų, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Būtina pažymėti, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl žalos dydžio, jo neginčijo ir pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu neturi teisinio pagrindo plačiau pasisakyti.
  1. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jo neteisėtus veiksmus pašalina faktas, jog jam nebuvo taikyta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnį. Atkreipia dėmesį į tai, kad šios nutarties 16 punkte aptartame ikiteisminiame tyrime Nr. ( - )priimtame nutarime, atlikus ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų duomenų, nustatytų faktų analizę, buvo padaryta išvada, kad įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, nebuvo eismo įvykis, todėl akivaizdu, jog nebuvo pagrindo, nutraukus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, pradėti administracinių bylų teiseną.
Dėl bylos baigties
  1. Esant pirmiau nurodytos aplinkybėms ir argumentams, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šalių materialinio ginčo sprendimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15apeliacinį skundą atmesti.

16Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai