Byla 2A-287-267/2007

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Petro Rimanto Brazio, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovei L. B., atsakovui V. B., atsakovo atstovui advokatui Algiui Staškūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir

Nustatė

2Ieškovė ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1995 m. balandžio 22 d., akto įrašo Nr. 97, dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti „B.“, o atsakovui - „B.“ pavardes; 3) nustatyti nepilnametės dukros D. B., gim ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovo periodines išmokas kas mėnesį po 300 Lt nepilnametės dukros D. B. naudai iki jos pilnametystės; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 6) priteisti ieškovės naudai 3000 Lt kompensaciją už buto remontą bei namo renovacijai turėtas lėšas; 7) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei šį kilnojamąjį turtą: sekciją „Faraonas“ 1400 Lt vertės, staliuką televizoriui - 120 Lt vertės, televizorių „SONY“ - 960 Lt vertės, televizorių „Šilelis“ 100 Lt vertės, dviejų durų rūbų spintą 200 Lt vertės, sekciją 300 Lt vertės, virtuvės lentynas 300 Lt vertės, vieną šviestuvą 60 Lt vertės, kilimą 150 Lt vertės, sulankstomą stalą 80 Lt vertės, virtuvinį komplektą 500 Lt vertės, šaldytuvą „Minsk-15“ 150 Lt vertės, dujinę viryklę 100 Lt vertės, dulkių siurblį 70 Lt vertės, vieną mažą spintelę 50 Lt vertės, knygų lentynas 70 Lt vertės, komplektą „Punia“ 150 Lt vertės, užuolaidas (dvi naktines ir tris dienines) 200 Lt vertės. Viso turto už 4960 Lt; 8) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui šį kilnojamąjį turtą: priekabą KMZ 8284 v/n TM 314 - 1000 Lt vertės, du televizorius „Tauras“ 250 Lt vertės, tris lovas 150 Lt vertės, rūbų spintą su antresolėmis 400 Lt vertės, rašomąjį stalą 200 Lt vertės, kilimą 400 Lt vertės, prieškambario komplektą 70 Lt vertės, skalbimo mašiną 50 Lt vertės, magnetolą su kolonėlėmis 50 Lt vertės, penkias kėdes 200 Lt vertės, siuvimo mašiną „Čaika“ 400 Lt vertės, tris šviestuvus 180 Lt vertės, vieną mažą spintelę 50 Lt vertės, du laikrodžius 40 Lt vertės, veidrodį 100 Lt vertės. Viso turto už 3540 Lt.; 9) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti garažą, esantį ( - ) – 4000 Lt vertės; 10) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Tuo pačiu ieškovė ieškinyje įsipareigojo sumokėti pinigus už televizorių „SONY“ pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. ŽJC5062601P UAB „Snoro lizingas“. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl kilnojamojo turto padalinimo, nurodydama, kad šalys pasidalino šį turtą gera valia ir dėl to ginčo nebėra. Ieškovė nurodė, jog santuoką su atsakovu sudarė 1995 m. balandžio 22 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 97. Santuokoje ( - ) jiems gimė dukra D. B., kuri yra nepilnametė. Su atsakovu V. B. jau daugiau nei metai laiko santuokinių ryšių nepalaiko ir taip sudaro tik formalią santuoką. Tokia padėtis yra susijusi su atsakovo netinkamu elgesiu bei šeimyninių santykių ir vertybių ignoravimu. Dažnai kartodavosi tokie veiksmai, kaip jos žeminimas, užgauliojimas ir visa tai buvo daroma nepilnametės dukros D. B. akivaizdoje. Grįžęs namo atsakovas ją kaltindavo nebūtais dalykais. Atsakovas sakydavo, jog ieškovė niekam nereikalinga, nieko nesugeba, yra pati blogiausia, niekam tikusi žmona ir panašiai. Atsakovas prieš ją dažniausiai naudodavo psichologinį smurtą, tačiau ne kartą yra patyrusi ir fizinį smurtą. Po paskutinio atsakovo smurto protrūkio jos atžvilgiu, baimindamasi dėl savo bei dėl jų nepilnametės dukros sveikatos, išsikėlė kartu su nepilnamete dukra gyventi pas tėvus į ( - ). Dėl to atsakovas įpykęs pakeitė savo buto durų spynas ir jos su dukra negalėjo pasiimti net būtiniausių daiktų. Teko kreiptis į policiją bei į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Ieškovė teigė turinti pakankamą pagrindą teigti, kad jos sutuoktinis daug kartų jai buvo neištikimas, nes dažnai paromis negrįždavo namo, yra girdėjusi apie jo meilės nuotykius iš pažįstamų žmonių, ne kartą yra aptikusi jo telefone esančias žinutes su nepažįstamų moterų numeriais. Nurodė, jog tokiomis sąlygomis santuokoje gyventi ieškovė nebegali ir nebenori, todėl kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Teigė, jog dar prieš sudarant santuoką, atsakovas buvo įsigijęs trijų kambarių butą, esantį ( - ). Jiems pradėjus kartu gyventi šiame bute buvo atliktas remontas (pakeisti langai, grindų danga ir t.t.). Šio buto remontui buvo skiriami pinigai iš bendro šeimos biudžeto. Bendrai į buto remontą buvo įdėta apie 6000 Lt. Be to, ieškovė teigė, kad namo bendrija yra paėmusi paskolą namo renovacijai. Paskola buvo dengiama iš šeimos lėšų. Kadangi šis nekilnojamasis turtas, atsakovo įsigytas dar prieš santuokos sudarymą, ir po santuokos nutraukimo atiteks jam, ieškovė norėjo, kad atsakovas jai išmokėtų 3000 Lt kompensaciją. Nurodė, jog gyvenant santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą: garažą, esantį ( - ) - 4000 Lt vertės. Ieškovė norėjo, kad po santuokos nutraukimo jis atitektų jai, nes į jį yra investavusi savo pinigus ir tai būtų bent koks vertingesnis turtas, kuris jai su dukra kurį laiką užtikrintų pragyvenimą. Jį galima išnuomoti ir gauti pastovias pajamas. Dukros D. B. gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, nes tai atitiks dukros interesus, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai. Ieškovės žiniomis šiuo metu atsakovas gauna pakankamas pajamas, todėl prašė priteisti dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį. Ieškovė teigė neatsisakanti nuo šios prievolės ir dukros išlaikymui kas mėnesį skirs būtent tokią pačią pinigų sumą. Taip pat ieškovė prašė, kad atsakovas jai atlygintų visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šia byla bei moralinę (neturtinę) žalą dėl jos patirtų išgyvenimų, fizinio bei emocinio skausmo dėl neteisėtų ir amoralių atsakovo veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė. Patirtą moralinę žalą ieškovė įvertino 30 000 Lt.

3Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė santuoką, sudarytą Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1995 m. balandžio 22 d., akto įrašo Nr. 97, tarp V. B., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ), ir L. B., asmens kodas ( - ) gimusios ( - ), turinčių vieną nepilnametį vaiką, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko jos santuokinę pavardę „B.”; 3) priteisė iš atsakovo V. B. išlaikymą nepilnametei dukrai D. B., gimusiai ( - ), a.k. ( - ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki jos pilnametystės D. B. naudai nuo 2006 m. kovo 01 d.; 4) paskyrė ieškovę L. B. tvarkyti dukros D. B., gim. ( - ), turtą uzufrukto teise; 5) nustatė nepilnametės D. B., gimusios ( - ), a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su mama L. B., a.k. ( - ) jos pasirinktoje gyvenamoje vietoje; 6) padalino santuokos metu įgytą turtą: atsakovui V. B. priteisė garažą 206G1/p, esantį ( - ), 17.14 kv.m. ploto, 4000 Lt vertės, priekabą KMZ,8284, v/n ( - ); ieškovei L. B. priteisė iš atsakovo V. B. 3000 Lt kompensaciją už turto dalį. Nustatė, kad kreditorinį įsiskolinimą pagal išperkamosios nuomos sutartį UAB „Snoro lizingas“ naudai padengia ieškovė L. B.. Paliko nenagrinėtus ieškovės L. B. reikalavimus dėl kilnojamo turto padalijimo, nes šalys tai padarė gera valia. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį teismas atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo V. B. 252 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas, o iš ieškovės L. B. 40 Lt trūkstamo žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Priteisė solidariai iš L. B. ir V. B. 34,72 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, laikė nustatytu, jog jų santuoka yra iširusi, nes jie daugiau nei metus laiko santuokinių ryšių nebepalaiko ir nė vienas iš jų nenori taikytis ir išsaugoti šeimą. Per skirtą terminą susitaikymui jokių pokyčių neįvyko. Teismas konstatavo, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė CK 3.60 str. nurodytų aplinkybių, kurios leistų nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, abi šalys pastoviai kaltino viena kitą netinkamu elgesiu šeimoje, neištikimybe, dėl vienas kito žeminimo, charakterių nesuderinamumo, negalėjimo sugyventi, rasti kompromisą, prisitaikyti vienas prie kito. Todėl teismas pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Padarė išvadą, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ir pati ieškovė, kadangi ieškovė neapkęsdama šeimyninių santykių ir tariamo atsakovo netinkamo elgesio paliko šeimą ir gyvena atskirai. Pažymėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai dar negali patvirtinti, kad būtent atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė yra pedagogė bei psichologė, tenka dažnai dalyvauti mokinių klasės renginiuose, tėvų susirinkimuose, atlieka psichologinius tyrimus, todėl galėjo būti atidesnė ir savo šeimos reikaluose sprendžiant susidariusią situaciją panaudojant visas turimas žinias ir psichologo patirtį. Teismas nurodė, kad šiuo metu dukrą augina ir auklėja ieškovė, todėl vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina, nes tai atitiks ir dukros interesus, kadangi tai patvirtino pačios D. B. noras toliau likti gyventi būtent su mama. Be to, teismas konstatavo, kad ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra. Teismas nustatė, kad atsakovas V. B., būdamas D. B. tėvas, iš tiesų nepilnai vykdo savo pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą, nereguliariai skiria lėšas. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turi pastovią darbo vietą ir pastovias pajamas, kurios nėra didelės (darbo užmokestis per mėnesį siekia 650-750 Lt), bei atsakovo sutikimą mokėti išlaikymą po 200 Lt kiekvieną mėnesį, teismas priteisė išlaikymą iš atsakovo nepilnametei dukrai D. B. periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo ieškinio pareiškimo priėmimo teisme dienos iki dukra sulauks pilnametystės. Pažymėjo, kad toks išlaikymo dydis bent minimaliai patenkins vaiko poreikius. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas gali mokėti dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, kadangi pareiga įrodyti, kad atsakovas gali mokėti daugiau tenka ieškovei, bet ne atsakovui. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės pajamos yra didesnės, nei atsakovo. Remdamasis pateiktais dokumentais, teismas nurodė, kad garažas, esantis ( - ), yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl gali būti dalintinas. Atkreipęs dėmesį į tai, kad garažu naudojasi atsakovas, jis turi automobilį, vairuotojo pažymėjimą, todėl jam garažas yra reikalingesnis, nei ieškovei, kuri neturi nei automobilio, nei vairuotojo pažymėjimo, o garažą ateityje norėtų išnuomoti, teismas priteisė garažą atsakovui V. B., o iš atsakovo, atsižvelgiant nepilnametės dukros interesus, priteisė 3000 Lt piniginę kompensaciją. Teismas netenkino ieškovės L. B. prašymo priteisti kompensaciją 3000 Lt sumai už buto, esančio ( - ), remontą, kuriame gyveno, nurodydamas, kad toks prašymas yra visiškai nepagrįstas. Teismas padarė tokią išvadą, nes pati ieškovė ilgą laiką ir gyveno tame bute, kur buvo atliktas dalinis remontas ir naudojosi juo, kaip šeimos narys, todėl laikė, kad remonto darbai buvo atlikti šeimos poreikiams tenkinti. Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl 30000 Lt neturtinės žalos priteisimo, nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovei būtent dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovės pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas įvertino kaip bandymą atkeršyti atsakovui dėl nesusiklosčiusių santuokinių ryšių. Patenkinęs ieškinį iš dalies teismas trūkstamą žyminį mokestį išieškojo iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Pripažinęs, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas nurodė, jog turėtos atstovavimo išlaidos tarp šalių yra neatlygintinos. Iš šalių priteisė pašto išlaidas solidariai valstybės naudai.

4Apeliaciniu skundu ieškovė L. B. prašo iš dalies panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

5Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

61. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo procesinės teisės normas, ko išdavoje ir buvo padarytos nepagrįstos teismo išvados. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje yra pakankamai jos pateiktų rašytinių įrodymų, kad teismas pripažintų, jog ieškovės santuoka su atsakovu V. B. iširo tik dėl jo vieno kaltės. Sutuoktinio kaltė šeimoje įrodyta Mažeikių rajono PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio surinkta medžiaga apie sutuoktinio elgesį, Mažeikių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštais bei pačios nepilnametės dukters D. B. raštišku ir žodiniu paaiškinimu teisme.

72. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovei būtų buvusi padaryta neturtinė žala. Ieškovė pastoviai patirdavo atsakovo psichologinį ir fizinį smurtą, atsakovas buvo jai neištikimas. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą, pažeminimą ir jos, kaip pedagogės, reputacijos pablogėjimą. Todėl ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas.

83. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 200 Lt. Šalių dukra yra paauglė, jai greitai sukaks 12 metų, todėl jos amžiuje drabužiams, maitinimui, mokslo reikmenims ir pan. reikės žymiai daugiau pinigų. Be to, pagal teismui pateiktą pažymą atsakovo uždarbis siekia 1000 Lt, o ne 650-750 Lt, kaip nurodė teismas savo sprendime.

94. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime nurodytu santuokos metu įgyto turto padalinimu, kad garažas priteistas atsakovui, o jai – 3000 Lt kompensacija. Garažas nors ir pirktas santuokos metu, tačiau už ieškovės iki santuokos turėtas asmenines lėšas. Šį faktą pirmosios instancijos teisme pripažino ir atsakovas. Apeliantė prašo priteisti garažą jai, kadangi ji garažą išnuomotų ir taip truputį prisidurtų prie atlyginimo, be to, artimiausiu metu ketina įsigyti automobilį. Nurodo, kad atsakovas nuo pat santuokos sudarymo nėra apsilankęs tame garaže.

10Atsakovas V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

111. Apeliantės apeliacinio skundo motyvai ir išdėstytos aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės ir yra pačios apeliantės išgalvotos, siekiant jai naudingo teismo sprendimo. Apeliantė pati paliko atsakovą ir inicijavo skyrybų procesą, todėl jokios atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra.

122. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo ir ieškovės darbo užmokesčius, pagrįstai priteisė iš atsakovo kas mėnesį 200 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, kadangi tokia suma visiškai užtikrina dukters poreikių tenkinimą ir atsakovo gaunamų pajamų dydį.

133. Apeliantė, prašydama priteisti garažą jai, klaidina teismą. Atsakovas naudojasi šiuo garažu, moka už jį mokesčius, laiko jame savo automobilį. Teismas teisingai nurodė, kad garažas reikalingas atsakovo tiesioginių poreikių tenkinimui. Be to, teismas ir kompensaciją už garažą ieškovei padidino nuo 2000 Lt iki 3000 Lt, atsižvelgdamas į dukters ir ieškovės interesus.

14Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

15Atsakovas ir jo atstovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl materialinės teisės normų pažeidimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

17Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių kyla dėl sutuoktinių turto padalijimo, sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos iširimą, nustatymo bei nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir pasisako dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių pagrįstumo ir teisėtumo.

19CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

20Iš byloje esančių duomenų matosi, kad ieškovė savo iniciatyva dėl nuolatinių nesutarimų su atsakovu, 2006 m. vasario mėnesį išvyko iš sutuoktinių gyvenamosios vietos bei iniciavo skyrybų bylą. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinis prieš ją naudodavo psichologinį bei fizinį smurtą nepilnametės dukters akivaizdoje, ignoravo šeimyninius santykius bei vertybes. Be to, ieškovė teigė turinti pagrindo manyti, kad atsakovas jau daug kartų buvo neištikimas. Atsakovas su ieškovės teiginiais, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, nesutiko. Pažymėjo, jog nors santykiai šeimoje ne visada buvo puikūs, tačiau jis visuomet buvo lojalus šeimai, rūpinosi šeimos materialine gerove, gerbė ir mylėjo žmoną bei dukrą. Atsakovo teigimu, ieškovė vengė vesti bendrą ūkį, kurti bendrus planus ateičiai ir tai rodo, kad ieškovė gyvenimą su atsakovu laikė tik laikinu dalyku. Iniciatyva nutraukti santuoką buvo iš ieškovės pusės, tačiau jis neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovė jį įžeidinėdavo, žemindavo.

21Minėtų aplinkybių analizė rodo dar iki faktinio santuokos iširimo, lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės paramos tarp sutuoktinių nebuvimą bei tai, jog sutuoktinių pareigų nevykdymas buvo iš abiejų sutuoktinių pusės. Be to, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog tik atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, nes kaip buvo minėta, bylos duomenys leidžia teigti, kad abiejų sutuoktinių veiksmai sąlygojo santuokos iširimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų vertinimo principais, pagrįstai konstatavo, jog santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių kaltė (CK 3.61 str. 2 d.).

22CK 3.70 str. 2 d. yra nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šalių santuoką nutrūkusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

23Iš apeliacinio skundo matyti, kad ieškovė L. B. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pagal savo pajamas gali skirti dukros išlaikymui po 300 Lt periodinių išmokų per mėnesį, nes dukra jau yra paauglė ir jos amžiuje drabužiams, maitinimui, mokslo reikmenims būtina išleisti nemažai pinigų. Be to, mergaitė turi sveikatos problemų.

24CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Nuo 2007 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga yra 700 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 543). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

25Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų apie šalių turtinę padėtį matyti, kad ieškovės pajamos yra apie 1400 Lt kas mėnesį, o atsakovo V. B. apie 700 Lt (b.l. 20, 86). Pažymėtina, kad šie duomenys yra vienerių metų senumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – 3 kambarių butą - bei jo vardu įregistruotą transporto priemonę.

26Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė nepilnametės dukters D. B. sveikatos būklę apibūdinančius įrodymus, iš kurių matyti, jog mergaitė turi sveikatos problemų, pastoviai lankosi pas gydytojus ir jai rekomenduoti fizinės veiklos apribojimai (b.l. 197-204). Be to, mergaitė lanko Mažeikių dailės mokyklą, kurios užsiėmimai yra mokami (b.l. 205-208). Todėl konstatuotina, kad ieškovė didesne dalimi prisideda prie vaiko išlaikymo.

27Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

28Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti ir teismo priimti bei įvertinti įrodymai nepaneigia atsakovo pareigos ir galimybių teikti nepilnametei dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovės reikalavimą dėl 300 Lt išlaikymo dydžio pirmosios instancijos teisme palaikė ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas (b.l. 142). Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis priteisimo keistinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai D. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 litų iki jos pilnametystės D. B. naudai nuo 2006 m. kovo 01 d.

29CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. CK 3.123 str. 1 d. numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

30Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė jai priteisti garažą, nepriteisiant atsakovui V. B. kompensacijos už jam priklausančią ½ dalį garažo. Atsakovas garažą prašė priteisti jam, o iš jo ieškovei priteisti piniginę kompensaciją. Taigi, nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl jiems priklausančio garažo padalijimo. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į abiejų sutuoktinių pageidavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamu ir optimaliu turto padalijimo variantu pripažino tokį variantą, kai atsakovui priteisiamas garažas, o ieškovei – piniginė kompensacija.

31Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad garažu naudojasi atsakovas, jis turi automobilį, vairuotojo pažymėjimą, todėl jam garažas yra reikalingesnis, nei ieškovei, kuri neturi nei automobilio, nei vairuotojo pažymėjimo, o garažą ateityje norėtų išnuomoti. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad garažas nors ir pirktas santuokos metu, bet už ieškovės iki santuokos turėtas asmenines lėšas ir atsakovas pirmosios instancijos teisme tai patvirtino. Be to, ieškovė jokio nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi ir garažo išnuomavimas leistų šiek tiek prisidurti papildomai prie dukros išlaikymo.

32Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju dalinant ginčo garažą natūra būtina apsižvelgti į nepilnametės dukters interesus, į tai, kad ji lieka gyventi su ieškove, kuri pati jokio nekilnojamojo turto neturi. Įvertinant tai, kad atsakovui priklausantis butas, kuriame gyveno šeima, buvo remontuojamas (įstatytos šarvo durys, atlikta namo renovacija) ir ieškovė nepretenduoja į būsto pagerinimui įdėtų lėšų dalį, į tai, kad atsakovui priteisiama priekaba KMZ 8284, v/n ( - ), bei vaiko interesus, keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl garažo, esančio ( - ), priteisimo atsakovui. Šioje dalyje priimtinas sprendimas priteisti garažą ieškovei, nepriteisiant atsakovui V. B. kompensacijos už jam priklausančią ½ dalį garažo (CK 3.123 str. 1 d.).

33Kiti apeliacinio skundo argumentai atskirai neaptartini, kaip neįtakojantys priimto sprendimo teisėtumo.

34Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad ieškovei atsisakius reikalavimo dėl kilnojamojo turto padalinimo, civilinė byla toje dalyje turi būti nutraukiama, o ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 293 str. 4 p.). Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir šioje reikalavimo dalyje.

35Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymo, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo, keistinas apylinkės teismo sprendimas ir žyminio mokesčio, bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų dalyje, priteisiant šalims jų turėtas išlaidas ieškovei proporcingai patenkintų, o atsakovui atitinkamai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 str.). Bylinėjimosi, atstovavimo ir žyminio mokesčio išlaidos pagrįstos teismui pateiktais dokumentais (b. l. 6, 15, 76, 95, 139, 158, 172, 173).

36Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

37Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymo, kilnojamojo bei nekilnojamojo turto padalijimo ir išdėstyti jas taip:

38Priteisti iš V. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ), išlaikymą nepilnametei dukrai D. B., gimusiai ( - ) d., a.k. ( - ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) iki jos pilnametystės nuo 2006 m. kovo 01 d.

39Padalinti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei L. B., a/k ( - ) priteisti garažą 206G1/p, esantį ( - ), 17.14 kv.m. ploto, 4000 litų vertės; atsakovui V. B., a/k ( - ) priteisti priekabą KMZ,8284, v/n ( - ).

40Nutraukti bylą ieškinio dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo.

41Likusioje dalyje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ), žyminio mokesčio 158 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus) į valstybės pajamas.

43Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų atsakovo V. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ), naudai.

44Priteisti iš L. B., a/k ( - ) gyv. ( - ), ir V. B., a/k ( - ) gyv. ( - ), po 21,49 Lt (dvidešimt vieną litą 49 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą,... 3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė L. B. prašo iš dalies panaikinti Mažeikių... 5. Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:... 6. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos... 7. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog būtent dėl... 8. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomo... 9. 4. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime nurodytu santuokos metu įgyto... 10. Atsakovas V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės... 11. 1. Apeliantės apeliacinio skundo motyvai ir išdėstytos aplinkybės visiškai... 12. 2. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo ir ieškovės darbo užmokesčius,... 13. 3. Apeliantė, prašydama priteisti garažą jai, klaidina teismą. Atsakovas... 14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė palaikė apeliacinį... 15. Atsakovas ir jo atstovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą... 16. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl materialinės... 17. Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio... 18. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių kyla dėl sutuoktinių... 19. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl... 20. Iš byloje esančių duomenų matosi, kad ieškovė savo iniciatyva dėl... 21. Minėtų aplinkybių analizė rodo dar iki faktinio santuokos iširimo,... 22. CK 3.70 str. 2 d. yra nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti... 23. Iš apeliacinio skundo matyti, kad ieškovė L. B. ginčija pirmosios... 24. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas... 25. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų apie šalių turtinę... 26. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė nepilnametės dukters D. B.... 27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra... 28. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui... 29. CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip... 30. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė jai priteisti garažą,... 31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad garažu naudojasi atsakovas, jis... 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad... 33. Kiti apeliacinio skundo argumentai atskirai neaptartini, kaip neįtakojantys... 34. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad ieškovei... 35. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl išlaikymo... 36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4... 37. Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą... 38. Priteisti iš V. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ), išlaikymą nepilnametei dukrai D.... 39. Padalinti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei L. B., a/k ( - ) priteisti... 40. Nutraukti bylą ieškinio dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo.... 41. Likusioje dalyje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d.... 42. Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ), žyminio mokesčio 158 Lt... 43. Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 450 Lt (keturis šimtus... 44. Priteisti iš L. B., a/k ( - ) gyv. ( - ), ir V. B., a/k ( - ) gyv. ( - ), po...