Byla 2-391/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Danutės Milašienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P., V. M., G. P., V. V. ir S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu, civilinėje byloje Nr.2-1905-43/2006 pagal ieškovų A. P., V. M., G. P., V. V. ir S. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai valstybės įmonės Valstybės turto fondas, dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovai A. P., V. M., G. P., V. V. ir S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai VĮ Valstybės turto fondo, dėl prievolės pripažinimo įvykdyta. Prašė pripažinti, jog ieškovų prievolė atsakovui sumokėti 10 674 950 Lt pagal 1995 m. vasario 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Pramonės ir prekybos ministerijos ir Juridinių ir fizinių asmenų grupės dėl 22, 02 procentų AB ,,Kauno elektra“ akcijų pirkimo, yra įvykdyta. Nurodė, kad ieškinio suma yra 10 674 950 Lt, tačiau už paduodamą ieškinį sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio bei prašė iš dalies atliesti juos nuo likusios dalies minėto mokesčio mokėjimo.

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 18 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovų prašymą, atleido juos nuo dalies, tai yra 20 tūkst. Lt, žyminio mokesčio sumokėjimo bei nustatė terminą iki 2006 m. birželio 8 d. likusiai daliai - 9 500 Lt žyminio mokesčio, primokėti. Teismas konstatavo, kad ieškovai už paduotą ieškinį privalo sumokėti 30 tūkst. Lt žyminį mokestį. Taip pat nustatė, jog ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas nuo 2003 m. birželio 2 d. yra areštuotas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones; ieškovui V. M. nuo 2006 m. sausio 26 d. iki 2008 m. lapkričio 14 d. yra nustatytas 65 procentų netektas darbingumas; G. P. pastovus mėnesinis darbo užmokestis yra 2 tūkst. Lt, A. P. – vienas tūkst. Lt, o jos dukra yra pirmo kurso magistratūros studijų studentė; V. V. yra išleistas nemokamų atostogų. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, jog ieškovų turtinė padėtis sunki, todėl jie atleistini nuo 2/3 dalių, tai yra nuo 20 tūkst. Lt, žyminio mokesčio sumokėjimo.

5Atskiruoju skundu ieškovai prašo iš dalies pakeisti šią teismo nutartį: atleisti nuo 28 500 Lt žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatyti naują terminą vieno tūkst. Lt žyminiam mokesčiui sumokėti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismo nustatytas žyminio mokesčio dydis neatitinka ieškovų esamos turtinės padėties, riboja jų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, o tokia situacija neatitinka tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės normų: Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio trečiosios dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 bei 13 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies.
  2. Teismas neteisingai įvertino ieškovų turtinę padėtį ir nustatė šios padėties neatitinkantį, pernelyg didelį žyminį mokestį, tai yra po 1 900 Lt kiekvienam, kurio sumokėti ieškovai yra nepajėgūs. Šiuos teiginius grindė tuo, kad turimas apeliantų nekilnojamasis turtas yra areštuotas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ Valstybės turto fondo ieškinį jiems dėl 17 069 119, 11 Lt skolos priteisimo; V. M. nustatytas 65 procentų darbingumo netekimas; A. P. ir G. P. darbo užmokesčiai nėra tokie dideli, jog leistų sumokėti tokią didelę žyminio mokesčio dalį, o V. V. ir S. S. niekur nedirba.

6Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

9Apeliantų nurodytuose Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši įtvirtinta teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas.

10Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkirtimas kelio teisme ginti pažeistas teises.

11Kaip žinoma, pagal CPK 83 straipsnio trečiąją dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

12Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai yra pareiškę 10 674 950 Lt dydžio ieškinį, todėl turėtų sumokėti 30 tūkst. Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kaip minėta, ieškovai sumokėjo 500 Lt šio mokesčio ir, pasinaudodami CPK 83 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta teise, prašė teismo atleisti nuo beveik viso mokėtino mokesčio, nurodydami šioje nutartyje jau paminėtus motyvus, kuriuos dar kartą išdėstė ir atskirajame skunde. Apeliantų nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jų prašyme nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais. Atsižvelgdama į anksčiau paminėtą žyminio mokesčio esmę bei tikslus, į nagrinėjamo ginčo dalyku esančią AB ,,Kauno elektra“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovai yra įsigiję 22, 02 procentus šios bendrovės akcijų, kainą, taip pat į tai, kad CPK 80 straipsnio pirmosios dalies pirmajame punkte nurodytas 30 tūkst. Lt dydžio žyminis mokestis, kurį turėtų sumokėti ieškovai, jau nustatytas ne proporcingai ieškinio kainai, o pagal maksimalią tokio mokesčio ribą, į tai, kad teismas, visapusiškai įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartimi ieškovus jau atleido nuo 20 tūkst. Lt, tai yra nuo 2/3 dalių, žyminio mokesčio sumokėjimo, - teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai neduoda pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybes, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.).

13Dėl paminėto, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, o apeliantų atskirąjį skunda atmeta (CPK 329 str. 1 d.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai