Byla e2S-2117-658/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16574-1041/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linų“ vaistinė ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė vaistinė“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, tretieji asmenys Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracija, išvadą byloje duodančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „Linų“ vaistinė prevenciniu ieškiniu prašė teismo uždrausti atsakovei 64,49 kv. m negyvenamosiose patalpose, esančiose A. Mickevičiaus g. 4, Kaune, vykdyti vaistinės veiklą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovės UAB „Linų“ vaistinė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovei UAB „Gintarinė vaistinė“ 64,49 kv. m ploto negyvenamosiose patalpose, esančiose ( - ), vykdyti vaistinės veiklą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi paskyrė atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ generalinei direktorei R. B. 289 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties nevykdymo dieną, t. y. baudą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. birželio 9 d. (už 9 darbo dienas), iš viso 2 601 Eur baudą. Atsakovei UAB „Gintarinė vaistinė“ už Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties nevykdymą paskirtą baudą skyrė ieškovės UAB „Linų“ vaistinė“ naudai. Atsakovės generalinė direktorė (pareiškėja) R. B. prašymu prašė teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi paskirtą baudą; tuo atveju jeigu bauda nebus panaikinta, ją sumažinti, numatant, kad bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą. Nurodė, kad CPK nenumato galimybės spręsti klausimo dėl baudos skyrimo rašytinio proceso tvarka, todėl jis turėjo būti nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Pareiškėja nebuvo paprašyta pateikti kokius nors paaiškinimus, tuo pažeidžiant jos teisę į gynybą. Teismas, skirdamas baudą atsakovės generalinei direktorei peržengė ir pažeidė ieškovės prašymo reikalavimo ribas ir nemotyvavo, kodėl baudą skyrė juridinio asmens vadovui. Pareiškėjos nuomone, bauda turėtų būti skiriama valstybės naudai, vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi. Ieškovė nėra tinkamas subjektas prašyti teismo taikyti baudą, nes tik antstolis priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese turi tokią teisę. Baudos skyrimo metu atsakovė jau buvo nutraukusi vaistinės veiklą. Atsakovė atsiliepimu prašė teismo prašymą tenkinti. Atsakovė atsiliepimą grindžia identiškais pareiškėjos prašyme nurodytais motyvais. Ieškovė UAB „Linų“ vaistinė atsiliepimu prašė teismo prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovei buvo sudarytos sąlygos pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti baudą, atsakovė tuo pasinaudojo, todėl teismas tinkamai sprendė klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tokio pobūdžio procesinių nuobaudų skyrimo praktikoje yra įprasta, jog bauda yra skiriama juridinio asmens vadovui. Nėra pateikti įrodymai, kad nutartis atsakovės įvykdyta laiku ir dėl to bauda neturėtų būti skiriama. Teismas aiškiai nurodė 2017 m. gegužės 26 d. nutarties vykdymo tvarką. Kad laikinosios apsaugos priemonės taikymo nutartis nebuvo vykdoma savalaikiai, neneigia nei atsakovė, nei pareiškėja, kuri yra atsakinga už atsakovės įprastinės veiklos organizavimą. Nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, dėl ko nutartis negalėjo laiku būti pradėta vykdyti ir kokie konkrečiai yra pareiškėjos prašyme minimi tęstiniai veiksmai, procesas, objektyvios priežastys, lemiantys sudėtingą ir komplikuotą procesą, sustabdant vaistinės veiklą patalpose. Kompensacinė bauda pagrįstai paskirta ieškovės, o ne valstybės naudai. Ieškovei nėra aišku, kodėl teismas turėjo vadovautis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, nes 2017 m. gegužės 26 d. nutartis nebuvo pradėta priverstinai vykdyti, o bauda skirta dėl teismo sprendimo nevykdymo, kai veiksmus nutraukti gali tik pati atsakovė, kuriai vadovauja pareiškėja, o ne kitas asmuo. Prašyme nenurodo aplinkybių, dėl kurių paskirtoji bauda turėtų būti sumažinta.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Gintarinė vaistinė“ generalinės direktorės R. B. prašymą dėl baudos sumažinimo arba panaikinimo tenkino iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi paskirtą atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ generalinei direktorei R. B. 289 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16574-1041/2017 nevykdymo dieną, t. y. baudą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. birželio 9 d. (už 9 darbo dienas), iš viso 2 601 Eur baudą skyrė valstybės naudai. Kitoje dalyje prašymą atmetė (t. y. dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo). Teismas sprendimą grindė šiais argumentais: Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja CPK 771 straipsnio redakcija ir jo 5 dalyje nebeliko imperatyviai įtvirtinto žodiškumo principo. Tokio imperatyvo nenumato ir kitos teisės normos (CPK 10 skyrius), tuo labiau, kad atsakovei buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus ir pateikti įrodymus šiuo klausimu, kuria atsakovė pasinaudojo. Tokiu atveju teismas neįžvelgė būtinumo prioritetą skirti ne operatyvumo principui (CPK 7, 8 straipsniai), o žodiškumo principui (CPK 15 straipsnis). CPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bauda gali būti pritaikyta juridinio asmens vadovui arba atstovui. Akcinių bendrovių įstatyme numatytas reglamentavimas patvirtina, kad už nutarties nevykdymą yra atsakinga būtent pareiškėja, kuri eina atsakovės generalinės direktorės pareigas, tuo labiau, kad kito atsakingo asmens nei pareiškėjos prašyme dėl baudos sumažinimo arba panaikinimo, nei atsakovės atsiliepime į šį prašymą nenurodoma. Jeigu pareiškėja, kaip atsakovės vadovė, nėra informuojama apie teisminius procesus, įskaitant su tuo susijusius kitus procesinius klausimus, tai negali sąlygoti atleidimo nuo teismo įpareigojimų nevykdymo. Nei atsakovė, nei jos generalinė direktorė (pareiškėja) nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų baudos pagrįstumą, t. y. kad laikinosios apsaugos priemonės taikymo nutartis buvo vykdoma savalaikiai. 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje yra aiškiai nurodyta, kad nutartis vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis) ir įsigalioja nuo jos priėmimo momento (CPK 282 straipsnio 1 dalis). Pati atsakovė nurodė, kad ji laikinai sustabdė vaistinės veiklos vykdymą tik nuo 2017 m. birželio 9 d., pripažindama, kad nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo nebuvo įvykdyta savalaikiai. Nei atsakovė, nei jos generalinė direktorė (pareiškėja) nepaaiškino, kokios objektyvios aplinkybės trukdė atsakovei tuoj po nutarties priėmimo nutraukti prekybą vaistais. Iš rašytinių įrodymų akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių nutartis nebuvo vykdoma savalaikiai. Kadangi nepateikta duomenų, kad 2017 m. gegužės 26 d. nutartis buvo įvykdyta laiku arba duomenų, kurie patvirtintų, kad ši nutartis negalėjo būti įvykdyta dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, teismas neturi pagrindo panaikinti už teismo įpareigojimų nevykdymą paskirtos baudos. Teismo nuomone, jeigu būtų paskirta mažesnė, nei įstatyme įtvirtinta maksimali bauda, atsakovei būtų finansiškai palankiau mokėti baudą, o ne vykdyti nutartį, atitinkamai nutraukiant vaistinės veiklos vykdymą patalpose. Šios aplinkybės suponavo pagrindą taikyti atsakovei maksimalią baudą, kuri motyvuotų pareiškėją greičiau vykdyti teismo nustatytus draudimus. Dėl ko teismas turėtų mažinti baudos dydį, pareiškėja nenurodė ir jokių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad teismas turėjo vadovautis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, kuri taikoma vykdymo procese, asmens, kuris nevykdo antstolio reikalavimų atžvilgiu. Šiuo atveju 2017 m. gegužės 26 d. nutartis nebuvo pradėta priverstinai vykdyti, o bauda skirta dėl teismo sprendimo nevykdymo, kai veiksmus nutraukti gali tik pati atsakovė, kuriai vadovauja būtent pareiškėja (kitas atsakingas asmuo nenurodomas). Be to, tokio pobūdžio baudos atlieka kompensacijos funkciją ir skatina skolininką įvykdyti prievolę. Kadangi 2017 m. gegužės 26 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo perduota antstoliui priverstinai vykdyti, todėl teismas baudą priteisia ne ieškovės naudai, o valstybės naudai.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėja R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ generalinei direktorei R. B. paskirtą 289 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties nevykdymo dieną, t. y. baudą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. birželio 9 d. (už 9 darbo dienas), iš viso 2 601 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 2017 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1853-343/2017 panaikino 2017 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Vien tai, kad panaikinta nutartis, dėl kurios nevykdymo buvo nubausta atsakovės atstovė R. B., sudaro pagrindą naikinti ir skundžiamą 2017 m. birželio 29 d. nutartį. Teismas pažeidė įtvirtintą teisės taisyklę, kad baudos skyrimas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl priimta nutartis yra neteisėta. CPK 771 straipsnio 5 dalyje (dabartinės redakcijos 6 dalyje) numatyta taisyklė, kad klausimas sprendžiamas „teismo posėdyje“, nuo 2017 m. sausio 1 d. nepakito. Kadangi CPK šiuo atveju nenumato galimybės spręsti klausimo dėl baudos skyrimo rašytine tvarka, teismas neatsiklausė šalių pageidavimo bylą nagrinėti rašytine tvarka, todėl klausimas dėl baudos privalėjo būti sprendžiamas tik žodine tvarka. Teismas suskubo taikyti baudą (nepaisant to, kad baudos skyrimo momentu jokia vaistinės veikla jau ir nebuvo vykdoma), neužklausė ir nesiaiškino, ar yra kitas atsakingas asmuo vietoje apeliantės. Apeliantei apskritai nebuvo paprašyta pateikti kokius nors paaiškinimus ar atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimus, tuo pažeidžiant pareiškėjos teisę būti išklausytai, teisę į gynybą. Kadangi buvo sprendžiamas baudinio pobūdžio klausimas, vertintina, kad buvo grubiai pažeistos ir pareiškėjos R. B. žmogaus teisės, garantuojamos ir įtvirtintos Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, t. y. teisė pareiškėjai turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai, teisė gintis pačiai arba per savo pačios pasirinktą gynėją. Tuo pačiu buvo pažeista ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nurodyta teisė būti išklausytam, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a. punktas). Teismas nemotyvavo, kodėl baudą skyrė juridinio asmens vadovui. Pagal 2017 m. gegužės 26 d. nutartį laikinosios apsaugos priemonės skirtos juridiniam asmeniui. Taigi šiuo atveju teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje konkrečiai neįtvirtinta nutarties vykdymo tvarka, kaip to reikalauja CPK 147 straipsnio 5 dalies 11 punktas. Taip pat nutartyje nei atsakovė, nei pareiškėja nebuvo įspėtos dėl atsakomybės, t. y. dėl galimybių taikyti jų atžvilgiu baudą. Neišklausęs atsakovės ir pareiškėjos paaiškinimų, kodėl veikla visiškai nutraukta nuo 2017 m. birželio 9 d., nenustatė, ar atsakovė veiklos nenutraukė gera valia, ar egzistavo objektyvios priežastys, lėmusios tai, kad veiklos nutraukimas užtruko keletą dienų. Kadangi ieškovė nesikreipė antstolį dėl 2017 m. gegužės 26 d. nutarties įvykdymo, o kreipėsi tik dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, teismas be teisinio pagrindo, nesivadovaudamas vykdymo proceso taisyklėmis, sprendė klausimą dėl apeliantės atsakomybės (baudos). Ieškovė nesikreipė į antstolį dėl 2017 m. gegužės 26 d. nutarties vykdymo, antstolis jokių vykdymo veiksmų neatliko, ko pasėkoje nėra antstolio surašyto sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, akto. Teismas teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po sprendimu, įpareigojančiu skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos. Šiuo atveju teismas baudą skyrė nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos ir tokiu būdu nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartyje nepasisakė dėl apeliantės argumentų, kad teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi nepagrįsti pritaikė CPK 771 straipsnio 5 dalį. Teismas netinkamai pritaikė civilinio proceso kodekso normas. Galima tik būtų daryti prielaidą, kad teismas ketino taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalį. Be to, taikyti CPK 771 straipsnio nuostatas teismas apskritai neturėjo jokio teisinio pagrindo. Baudos skyrimo metu atsakovė jau buvo nutraukusi vaistinės veikla, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad finansiškai palankiau yra mokėti baudą ir vykdyti veiklą, nes veikla nebevykdoma, o teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai, kurių teismas be pagrindo neįvertino spręsdamas dėl baudos dydžio. Teismas nesiaiškino, kiek atsakovei reikėjo atlikti veiksmų, išleisti papildomų lėšų, siekiu atidaryti, o paskui nutraukti vaistinės veiklą. Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio nustatymo aktualu tai, kad paskirta bauda nebeužtikrina priverstinio teismo sprendimo vykdymo proceso, nes atsakovė yra įvykdžiusi nutartį savanoriškai. Ieškovė UAB „Linų“ vaistinė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: 2017 m. gegužės 26 d. nutartis galiojo nuo nurodytos nutarties priėmimo momento iki pat 2017 m. liepos 5 d., kuomet buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1853-343/2017, panaikinusi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad būtent iki šios datos (2017 m. liepos 5 d.) 2017 m. gegužės 26 d. nutartis privalėjo būti vykdoma, o teismas, gavęs duomenų (įrodymų), kad atsakovė jos atžvilgiu galiojančių draudimų piktybiškai nepaiso, turėjo teisę paskirti pareiškėjai, kaip už atsakovės veiklos organizavimą ir vykdymą, atsakingam asmeniui baudą. Aplinkybė, kad atsakovės atžvilgiu buvusios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, nereiškia, kad atsakovė neturėjo pareigos vykdyti 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi pritaikytų apribojimų tuo laikotarpiu, kuomet šie apribojimai jos atžvilgiu dar buvo galiojantys. CPK 145 straipsnio 9 dalyje nėra numatyta, kad baudos už nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą skyrimo kaltiems asmenims klausimas turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka. Dėl to, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo diskrecijos teisę pasirinkti teismo posėdžio dėl baudos paskyrimo formą ir atitinkamai nutarti šį klausimą išnagrinėti ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju galimybę pateikti savo paaiškinimus dėl to, kodėl yra nevykdomi teismo nustatyti apribojimai, pareiškėja turėjo. Kadangi pareiškėja yra atsakovės direktorė, dėl to turėjo galimybę per EPP matyti, kad byloje yra pateiktas ieškovės pareiškimas dėl baudos skyrimo. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo, kad dėl kokių nors objektyvių priežasčių ji neturėjo galimybės šio dokumento matyti ir su juo susipažinti. Be to, atsakovę byloje atstovauja juristė ir šis asmuo, atsakovės vardu atsiliepdamas į ieškovės pareiškimą dėl baudos skyrimo, teikė prašymą. Dėl šios priežasties yra neabejotina, kad pareiškėjai negalėjo būti nežinoma apie tai, kad byloje bus sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo. Pareiškėja turėjo visas sąlygas ir galimybes tinkamai suformuluoti savo poziciją ir per atsakovę pateikti tinkamus paaiškinimus ir įrodymus, kurie galėtų sudaryti pagrindą nepaskirti baudos. Jokių objektyvių kliūčių, kurios būtų trukdžiusios vykdyti 2017 m. gegužės 26 d. nutartį tuoj po šios nutarties priėmimo, pareiškėja nenurodė. Taip pat nenurodė jokių kitų asmenų, kurie, anot jos, galėtų dėl to būti kalti. Pareiškėja visuose procesiniuose dokumentuose apsiribojo iš esmės vien tik tais pačiais abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Šiuo atveju ieškovė yra laikytina tinkamu subjektu, turėjusiu teisę kreiptis į teismą ir prašyti taikyti baudą už proceso teisės pažeidimus (CPK 616 straipsnio 2 dalis ir CPK 771 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, jog ieškovė, savarankiškai kreipusi į teismą (o ne į antstolį), negalėjo surašyti ir pateikti teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, kadangi tokie aktai yra surašomi tokiais atvejais, kai dėl baudos skyrimo į teismą kreipiasi antstoliai. Be to, CPK 145 straipsnio 9 dalis nenustato absoliučiai jokių ribojimų asmeniui, kurio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašyti skirti CPK numatytas sankcijas už tokių įpareigojimų nevykdymą. Taip pat, pati 2017 m. gegužės 26 d. nutartis savaime yra vykdytinas dokumentas, kurio įvykdymui priverstinis vykdymas per antstolį nėra reikalingas. Kadangi 2017 m. gegužės 26 d. nutartis, prieš ieškovei kreipiantis į teismą dėl baudos skyrimo, neprivalėjo būti perduota vykdyti antstoliui, teismas baudos skaičiavimo pradžią pagrįstai nurodė kitą dieną, einančią po 2017 m. gegužės 26 d. nutarties priėmimo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės gerą finansinę padėtį ir (arba) sudarytų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju paskirta bauda turėtų būti sumažinta. Vaistinė, kurios veiklą teismas buvo įpareigojęs nutraukti, nėra atskiras juridinis asmuo, kurio pajamos turėtų būti vertinamos atsietai nuo visų kitų atsakovės įsteigtų vaistinių pajamų. 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje yra kuo aiškiausiai nurodyta, kad „nutartis vykdoma skubiai ir įsigalioja nuo jos priėmimo momento“. Atsakovė, net ir žinodama apie 2017 m. gegužės 26 d. nutarties priėmimą ir žinodama, kad ši nutartis įsiteisėjo nuo pat jos priėmimo momento ir turi būti vykdoma nedelsiant, visiškai nepaisė teismo draudimo ir nuo nutarties priėmimo dienos iki pat 2017 m. birželio 9 d. toliau vykdė vaistinės veiklą. Šio fakto neneigia nei atsakovė, nei pareiškėja, kuri atsakinga už atsakovės įprastinės veiklos organizavimą (taigi, ir jos sustabdymą, vykdant teismo procesinį sprendimą).

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė panaikinti arba sumažinti juridinio asmens vadovei paskirtą baudą už laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė teigia, kad Kauno apygardos teismui 2017 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1853-343/2017 panaikinus 2017 m. gegužės 26 nutartį, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi būti panaikinta ir 2017 m. birželio 29 d. nutartis, kuria pareiškėjai buvo paskirta bauda už 2017 m. gegužės 26 nutarties nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pareiškėjos teiginiu nesutinka. Pažymėtina, kad CPK 281 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. CPK 152 straipsnyje numatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (1 dalis); atskirojo skundo dėl tokios nutarties padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (3 dalis). Pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad skubus teismo sprendimo vykdymas pagal CPK 282 straipsnio 1 dalį reiškia, kad toks teismo sprendimas vykdomas nelaukiant jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismo sprendimas turintiems jį vykdyti asmenims tampa privalomas nuo jo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016). Taigi, civilinio proceso įstatymai imperatyviai numato, kad galiojančios teismo nutartys (tame tarpe nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) turi privalomą pobūdį ir turi būti vykdomos, nepaisant to, kad dėl tokių nutarčių yra paduoti ir nagrinėjami atskirieji skundai, o už privalomų teismo pritaikytų įpareigojimų nevykdymą CPK nuostatos suteikia teismui teisę kaltų asmenų atžvilgiu pritaikyti sankcijas (baudas). Pabrėžtina, kad įstatymas nenumato, jog apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tokia nutartis negalioja nuo jos priėmimo momento. Tai suponuoja išvadą, kad nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo nustatytas atitinkamas apribojimas netenka galios ir neturi būti vykdomas tik nuo tokio apribojimo panaikinimo apeliacine tvarka momento. Nagrinėjamu atveju, 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje buvo nurodyta, kad nutartis vykdoma skubiai ir įsigalioja nuo jos priėmimo momento. Tokiu atveju ši teismo nutartis atsakovei tapo privaloma nuo jos priėmimo. Pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 26 d. nutartis apeliacinės instancijos teismo buvo panaikinta tik 2017 m. liepos 5 d., t. y. jau po baudos apeliantei skyrimo ir skundžiamos nutarties priėmimo. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimą ir šiuo pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį tik dėl to, kad panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu buvo taikyta bauda. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą ne atsakovei, o atsakovės vadovei pažeidė teisės aktų reikalavimus ir apeliantės teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad CPK 106 straipsnio 3 dalis nustatyta, kad baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų. Akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (37 straipsnio 1 dalis), kuris veikia bendrovės vardu (37 straipsnio 10 dalis), organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (37 straipsnio 8 dalis), atsako už bendrovės veiklos organizavimą (37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), o bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu veikia vienvaldiškai (19 straipsnio 6 dalis). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad už teismo nutarčių nevykdymą juridinių asmenų vardu atsako jų atstovai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už 2017 m. gegužės 26 d. nutarties nevykdymą yra atsakinga atsakovės vadovė. Pažymėtina, kad apeliantė, manydama, kad už nutarties nevykdymą yra atsakingi kiti asmenys, turėjo teismui pateikti tokius duomenis, tačiau to nepadarė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei UAB „Gintarinė vaistinė“ uždraudžiant ( - ) ploto negyvenamosiose patalpose, esančiose ( - ), vykdyti vaistinės veiklą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir paskyrė atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ generalinei direktorei R. B. 289 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties nevykdymo dieną, t. y. baudą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. birželio 9 d. (už 9 darbo dienas), iš viso 2 601 Eur baudą, kurią skyrė ieškovės naudai. Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovė nesilaikė laikinųjų apsaugos priemonių rėmėsi antstolio M. P. 2017 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-17-63, 2017 m. gegužės 30 d. kvitu Nr. ( - ), 4 nuotraukomis, 2017 m. birželio 6 d. kvitu Nr. ( - ), išrašu iš internetinio tinklalapio. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi netenkindamas pareiškėjos R. B. prašymo dėl baudos sumažinimo arba panaikinimo, rėmėsi tais pačiais rašytiniais įrodymais. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo, nesivadovaudamas vykdymo proceso taisyklėmis, sprendė klausimą dėl baudos apeliantei skyrimo. Nagrinėjamu atveju aktualus teismo sprendimo, kuriuo suinteresuotas asmuo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, vykdymas. Jeigu asmuo teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tokius veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikytinos CPK 771 straipsnyje nustatytos priemonės. Pagal šį straipsnį, pirmiausia, antstolis, nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, neįvykdytas, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (1 dalis). Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad ji neturėjo pareigos kreiptis į antstolį ir pradėti priverstinį aptariamos nutarties vykdymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant atsakovei ginčo patalpose vykdyti vaistinės veiklą, turėjo atsakovės būti vykdoma nuo jos priėmimo dienos. Atsižvelgiant į konkrečius laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytus įpareigojimus (įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus), nagrinėjamu atveju nėra būtinas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių priverstinis vykdymas, o nutartį vykdyti turi atsakovė, nes teisinį poveikį daro priimta nutartis savaime. Be to, ieškovė teigdama, kad atsakovė nesilaikė laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl jų nesilaikymo konstatavimo, ką šiuo atveju ir padarė. Ieškovės prašymu antstolis M. P. 2017 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-17-63, konstatavo, kad atsakovė nesilaiko teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau ginčo patalpose vykdo vaistinės veiklą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apeliantei skirdamas baudą padarė procesinių pažeidimų, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje, – surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir jį perduoti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-415/2015). Iš teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos akivaizdu, jog jeigu asmuo teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikytinos CPK 771 straipsnyje nustatytos priemonės. Taigi, nagrinėjamu atveju antstolis nustatęs, kad nėra vykdoma Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir jį perduoti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui išspręsti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad antstolis būtų surašęs sprendimų neįvykdymo aktą ir jį perdavęs teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos vertinimu, antstoliui nesurašius sprendimų neįvykdymo akto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantei skyrė baudą. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo, turėjo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Klausimas dėl nutarties, uždraudusios atsakovei ginčo patalpose vykdyti vaistinės veiklą sprendžiamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Šioje normoje numatyta, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Pagal CPK 153 straipsnį teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato kitaip. Šio Kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Tačiau apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimą nagrinėti rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka formaliai procesinės teisės normų nepažeidė. Tačiau pasirinkdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jis privalėjo laikytis procesinių taisyklių, numatančių paskelbimą (šalių informavimą) apie šį procesą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju Kauno apylinkės teismas gavęs pareiškimą dėl baudos skyrimo nepaskyrė jo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie tokio prašymo nagrinėjimą neinformavo šalių, taigi pažeidė CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą įpareigojimą pranešti išieškotojui ir skolininkui. Teismas taip pat nesilaikė CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatų ir specialiame interneto tinklalapyje nepatalpino pranešimo apie paskirtą bylos rašytinį nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai atskirojo skundo argumentai dėl to, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas neinformuodamas apie bylos nagrinėjimą proceso dalyvių ir nesuteikdamas teisės jiems išreikšti savo nuomonės, pripažintini pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui nenustačius, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla galėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas, neinformuodamas apie rašytinį bylos nagrinėjimą įstatyme nustatytais būdais ir terminais proceso dalyvių tokiu būdu nesuteikiant galimybės jiems atsiliepti, pažeidė proceso teisės normas (CPK 771 straipsnio 6 dalis, 133 straipsnio 3 dalis) ir teisės būti išklausytam principą. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantei skyrė maksimalią baudą. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantei paskirta bauda yra panaikinama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė procesinės teisės normas, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neužtikrino šalių teisės būti informuotiems apie teisminį ieškovės prašymo nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi pritaikyta teismo nuobauda panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

14atskirąjį skundą patenkinti.

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ generalinei direktorei R. B. paskirtą 2 601 Eur baudą panaikinti.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai