Byla 2S-1225-796/2018
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos fizinių asmenų A. S. P. ir J. P. bankroto byloje

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos fizinių asmenų A. S. P. ir J. P. bankroto byloje.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėjams A. S. P. ir J. P. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2014 m. birželio 19 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta S. P. (dabar – Š.).
  2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2015 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių A. S. P. ir J. P. mokumo atkūrimo planas, kuriam buvo pritarta 2015 m. kovo 10 d. susirinkime. Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, patikslinta 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas bei kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
  3. 2018 m. balandžio 20 d. buvo priimta teismo nutartis baigti A. S. P. ir J. P. bankroto bylą bei nurašyti visus likusius nepatenkintus 419 234,60 Eur kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus – 976,42 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) – 72 356,60 Eur, Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) – 864,83 Eur.
  4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi, patenkinus VSDFV Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą, teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis panaikinta ir iš bankroto administratorės bei kreditorių pareikalauti duomenys apie nenurašytinus finansinius įsipareigojimus.
  5. 2018 m. gegužės 22 d. pirmosios instancijos teisme gautas bankrutuojančių asmenų bankroto administratorės patikslintas prašymas dėl fizinių asmenų bankroto pabaigos ir kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų nurašymo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarta baigti A. S. P. ir J. P. bankroto bylą ir nurašyti bankrutavusių A. S. P. ir J. P. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus: Valstybinei mokesčių inspekcijai – 59 414,06 Eur; AB S. bankui – 258 859,02 Eur; UAB „B.“ – 67 407,66 Eur; UAB „G.“ – 921,91 Eur; VšĮ „G.“ – 86,80 Eur; UAB „G.“ – 2 809,79 Eur; AB „K.“ – 5 113,88 Eur; AB „K.“ – 1 670,31 Eur; AB „E.“ – 1 111,32 Eur; UAB „L.“ – 150,82 Eur; UAB „O.“ – 428,51 Eur; R. B. – 5 579,54 Eur; antstolei V. D. – 142,56 Eur; antstolei B. T. – 754,63 Eur; iš viso nutarta nurašyti 404 450,81 Eur finansinių reikalavimų.
  2. Teismas nustatė, kad iš 419 234,60 Eur nepatenkintų kreditinių reikalavimų sumos 14 783,79 Eur sumą sudaro administracinės nuobaudos – VSDFV Klaipėdos skyriaus 976,42 Eur finansinis reikalavimas, Valstybinės mokesčių inspekcijos 12 942,54 Eur finansinis reikalavimas ir Valstybinės darbo inspekcijos 864,83 Eur finansinis reikalavimas. Teismas, remdamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi, konstatavo, kad minėti finansiniai reikalavimai, iš viso 14 783,79 Eur, kuriuos sudaro administracinės nuobaudos, nenurašytini.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. S. P. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – papildomai nurašyti 12 595 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo dalį. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad minėtos kreditorės 12 595 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra atsiradęs ne iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, o pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip mokesčių administratorės, sprendimą paskirti baudą nustačius pažeidimus atliekant mokestinį patikrinimą. Apelianto teigimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo 12 595 Eur dalis nepatenka į Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie negali būti nurašyti, sąrašą.
  2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
  3. Vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį dėl papildomų duomenų pateikimo Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m rugpjūčio 2 d. teismui pateikė papildomus duomenis.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarta baigti A. S. P. ir J. P. bankroto bylą ir nurašyti teismo nurodytus likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus. Ši nutarties dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. S. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties dalimi, kuria palikta nenurašyta 12 595 Eur dydžio kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo dalis. Apelianto nuomone, šis kreditorės reikalavimas nepatenka į Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie negali būti nurašyti, sąrašą.
  3. Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Taigi šioje įstatymo nuostatoje numatyta išimtis, kad baigus fizinio asmens bankroto procesą, nenurašomi reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2015 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjų bankroto byloje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos 75 117,04 Eur (259 364,10 Lt) finansinis reikalavimas. Remiantis bylos duomenimis, bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano vykdymo metu dalis kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo buvo patenkinta – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtintas patikslintas 72 356,60 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo dalį – 12 942,54 Eur – sudaro administracinės nuobaudos ir šis finansinis reikalavimas nenurašytinas. Iš byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 30 d. rašto dėl finansinio reikalavimo pateikimo duomenų nustatyta, kad dalį šios kreditorės byloje pareikšto finansinio reikalavimo, t. y. 12 942,54 Eur finansinio reikalavimo, sudaro dvi baudos: 347,54 Eur (1 200 Lt) administracinio teisės pažeidimo bauda ir 12 595 Eur (43 488 Lt) gyventojų pajamų mokesčio bauda (t. 3, b. l. 69).
  5. Apelianto nuomone, nepagrįstai nenurašyta būtent kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos 12 595 Eur finansinio reikalavimo dalis. Apeliantas teigia, kad nurodyta suma nėra administracinė nuobauda Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje numatytų išimčių prasme, dėl to gali būti nurašyta užbaigiant fizinių asmenų bankroto bylos procesą.
  6. Nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 21 d. rašte dėl duomenų patiekimo (t. 4, b. l. 122) nurodyta, jog 97 983,82 Lt (t. y. 28 378,08 Eur) Gyventojų pajamų mokesčio, 112 624,73 Lt (t. y. 32 618,38 Eur) gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir 43 488 Lt (t. y. 12 595 Eur) gyventojų pajamų mokesčio bauda susidarė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus A. S. P. mokestinį patikrinimą. Valstybinė mokesčių inspekcija laikėsi pozicijos, kad, be kita ko, fizinio asmens A. S. P. 12 595 Eur prievolė turėtų būti nenurašyta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos išimties pagrindu. Šią poziciją Valstybinė mokesčių inspekcija minėtame rašte grindė tuo, kad bankrutuojančio fizinio asmens skola valstybei (mokesčių administratoriaus apskaičiuoti mokesčiai, delspinigiai, baudos ir kitos sumos), įvertinus aplinkybes, jog fizinio asmens veikla buvo neteisėta, pajamos nedeklaruojamos, veiklos apimtis tiksliai nenustatyta, dėl to mokesčių administratorius mokestinių prievolių negalėjo nustatyti įprastine tvarka, todėl mokesčius apskaičiavo pagal jo taikytą įvertinimą, iš esmės yra ekonominė sankcija už fizinio asmens padarytą teisės pažeidimą (neteisėtą vertimąsi komercine veikla), tai yra teisinės atsakomybės jam įgyvendinimas.
  7. Valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį, 2018 m rugpjūčio 2 d. teismui pateikė papildomus duomenis apie 12 595 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio baudos A. S. P. paskyrimo, apskaičiavimo ir taikymo (įforminimo) aplinkybės. Iš kreditorės pateiktų papildomų duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo nuspręsta iš dalies patvirtinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 13 d. patikrinimo aktą Nr. AC1-49 ir nurodyti mokėtojui (t. y. A. S. P.) sumokėti 144 959 Lt (t. y. 41 983 Eur) gyventojų pajamų mokestį, 61 551 Lt (t. y. 17 826 Eur) gyventojų pajamų mokesčio delspinigius ir 43 488 Lt (t. y. 12 595 Eur) gyventojų pajamų mokesčio baudą, taip pat nurodyta sumokėti su valstybinio socialinio draudimo įmokomis susijusias sumas. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad mokėtojas (t. y. A. S. P.), neįregistravęs prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos, 2003–2005 m. laikotarpiu vykdė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius ir nuomojo jam nuosavybės teise priklausantį turtą bei iš šios veiklos gavo ekonominės naudos; patikrinimo metu nustatyta, kad mokėtojas pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 10 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 2 dalies nuostatas; vadovaujantis minėto įstatymo 6 straipsnio 7 dalies ir 8 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio nuostatomis, Mokėtojui papildomai apskaičiuota 144 959 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 13 d. patikrinimo akto Nr. AC1-49 turinio nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio bauda paskirta, remiantis 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 36 straipsnio 2 dalimi ir 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio 1 dalimi; kadangi patikrinimo metu nenustatytos aplinkybės, kurios sunkintų ar lengvintų padaryto pažeidimo pobūdį, tai nuo papildomai apskaičiuotos 144 959 Lt (t. y. 41 983 Eur) gyventojų pajamų mokesčio sumos skirta 30 procentų mokesčio dydžio bauda, tai yra 43 488 Lt (144 959 x 30 procentų) (12 595 Eur).
  8. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 138 straipsniu, mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad jei mokesčių administratorius nustato, jog mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ir nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
  9. Iš anksčiau nurodytų duomenų nustatyta, kad 12 595 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudos taikymo A. S. P. aplinkybės patvirtina, jog apeliantas pažeidė mokesčių įstatymus. Konkretus apelianto, kaip mokesčių mokėtojo, elgesys buvo įvertintas ir nustatytas jo veiksmų neteisėtumas, už tai jam specialių mokesčių įstatymų normų pagrindu taikyta atsakomybė – gyventojų pajamų mokesčio bauda, kaip ekonominė sankcija. Bauda valstybės naudai apskaičiuota ir taikyta apeliantui mokesčių administratoriaus, kaip už mokesčių administravimą atsakingos valstybės institucijos, turinčios įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Atsižvelgęs į gyventojų pajamų mokesčio baudos apeliantui taikymo aplinkybes ir pagrindus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kilusi apelianto pareiga sumokėti valstybei 12 595 Eur baudą prilygintina ir laikytina reikalavimu, kuris kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, t. y. reikalavimu, kuris negali būti nurašytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis).
  10. Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, ir nagrinėjamoje byloje nagrinėjamos skirtingos faktinės situacijos. Minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl galimybės nurašyti tyčiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą, dėl to šioje byloje nėra pagrindo vadovautis minėta nutartimi.
  11. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutarties dalį panaikinti ar pakeisti, dėl to pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

14Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai