Byla CIK-873/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

2susipažinusi su 2019 m. birželio 28 d. gautu atsakovės „SKR Baltic“, UAB kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

Nustatė

3Atsakovė „SKR Baltic“, UAB padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, „SKR Baltic“, UAB, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statinių nugriovimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti atsakovės „SKR Baltic“, UAB prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

4Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

5Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

6Atsakovė kasacinį skundą grindžia argumentais, kad teismai pažeidė proceso teisės normos, reglamentuojančias procesinių prašymų priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimą, kartu nukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos; nepagrįstai rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu – prašymas, kurį atsisakyta priimti, nebuvo tapatus ankstesniam, nes pateiktas, remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, kurioje konstatuota, kad atsakovė nėra atsakinga dėl NŽT neteisėtų veiksmų ir pakeista bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija; pagal kasacinio teismo praktiką teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų, nagrinėjamu atveju – kad atsakovė procese atsidūrė tik dėl NŽT kaltės.

7Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindų padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, atsakovės nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

8Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

9Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais,

Nutarė

10Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

11Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai