Byla e2-1219-407/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „STAK“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų M. Z., S. Z. ir pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „STAK“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „STAK“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi UAB „STAK“ (toliau – Bendrovė) iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Projektų investicijos“.

72.

8BUAB „STAK“ bankroto administratorė prašė pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.

93.

10Nurodė, kad Marijampolės apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atliko Bendrovės operatyvų patikrinimą ir nustatė, kad 2017 m. vasario 22 d. Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 16 037,98 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. į Bendrovės kasą buvo gauta 62 615,70 Eur. Iš avansinės apyskaitos žiniaraščio Nr. 107 matyti, kad 42 750 Eur buvo išmokėta Bendrovės vadovui S. Z. už staklių nuomą, nors pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalį Bendrovė pirmiau turėjo sumokėti mokestinius įsiskolinimus. Bendrovės veikla nuo 2016 metų pabaigos buvo sąmoningai pradėta organizuoti per Bendrovės kasą, taip siekiant apriboti kreditorės (VMI) galimybes nukreipti išieškojimą į Bendrovės lėšas, esančias banko sąskaitose. Be to, 2016 m. pabaigoje Bendrovėje dirbo 16 darbuotojų; nuo 2017 metų Bendrovės darbuotojų skaičius pradėtas nuosekliai mažinti, kol 2017 m. rugpjūčio 18 d. Bendrovėje liko vienas darbuotojas. Bendrovė 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartimi jos vadovui S. Z. paskolino 59 700 Eur. Nėra duomenų apie šios paskolos grąžinimą Bendrovei; sudarant šį sandorį nebuvo imtasi jokių kredito rizikos mažinimo priemonių, paskolos grąžinimas niekaip neužtikrintas, todėl, administratorės teigimu, minėtas sandoris nebuvo ekonomiškai pagrįstas ir buvo nuostolingas Bendrovei. Be to, 2017 m. kovo 10 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią Bendrovė iš S. Z. nupirko įrangą už 64 083,75 Eur, nors pastarasis žinojo, kad Bendrovė neplanuoja tęsti veiklos; šios įrangos rinkos kaina yra apie dešimt kartų mažesnė nei ta, už kurią Bendrovė ją įsigijo. Bendrovės vadovas S. Z. 2017 m. sausio 7 d. pardavė savo sūnui ir Bendrovės akcininkui M. Z. Bendrovei priklausantį 2004 m. gamybos automobilį BMW 530d už 1 900 Eur, t. y. dvigubai mažesnę nei rinkos kaina. Paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus Bendrovė yra pateikusi tik už 2015 metus; bankroto administratorei nebuvo perduota dalis Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, o iš perduotų dokumentų neįmanoma nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl darytina išvada, kad Bendrovės apskaita buvo vedama aplaidžiai arba sąmoningai slepiami dokumentai. Šios aplinkybės, administratorės teigimu, sudaro pagrindą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu, nes yra visi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti požymiai, dėl kurių kilo bankrotas.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

124.

13Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi pripažino UAB „STAK“ bankrotą tyčiniu.

145.

15Teismas, remdamasis Marijampolės AVMI 2017 m. kovo 24 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, nustatė, kad 2017 m. vasario 22 d. Bendrovės skola biudžetui sudarė 16 037,98 Eur, iš šios sumos 15 558,77 Eur sudarė nesumokėtas PVM (PVM nepriemoka susidarė nuo 2016 m. gruodžio 27 d.). Per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. į Bendrovės kasą buvo įnešta 62 615,70 Eur. Iš 2017 m. vasario 28 d. avanso apyskaitos teismas nustatė, kad Bendrovės vadovui S. Z. buvo išmokėta 42 750 Eur suma už staklių nuomą; 3 101,41 Eur avanso suma negrąžinta Bendrovei, jos panaudojimas nepagrįstas dokumentais. Atsižvelgdamas į tai, kad administratorei nebuvo perduoti jokie duomenys apie staklių nuomos sandorį, teismas sprendė, kad Bendrovės vadovas, sąmoningai pažeisdamas imperatyviai CK 6.9301 straipsnyje numatytą pareigą, teikė pirmenybę vėlesnės eilės kreditoriui (t. y. pačiam sau), žinodamas, kad įsipareigojimai aukštesnės eilės kreditoriams nebebus įvykti, kadangi Bendrovė kasoje piniginių lėšų nebeturėjo, o banko sąskaitose buvo likę tik 59,07 Eur. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. Bendrovės darbuotojų skaičius buvo nuosekliai mažinamas, o 2017 m. rugpjūčio 18 d. joje dirbo tik vienas darbuotojas. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad Bendrovė tuo metu veiklos praktiškai nebevykdė, jokių pajamų nebegeneravo. Bendrovės vadovas S. Z., išsimokėdamas sau 42 750 Eur sumą, pažeidė ir pareigą užtikrinti, kad jo vadovaujama Bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, lojalumo Bendrovei pareigą, tokiu būdu privesdamas Bendrovę prie tokios situacijos, kai ši nebegalėjo tęsti veiklos, vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Teismas taip pat nustatė, kad Bendrovės vadovas S. Z. nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. kovo 1 d. teikė debitoriams prašymus įnešti lėšas į Bendrovės kasą arba skolas padengti, pinigus pervedant kitiems ūkio subjektams į banko sąskaitą (taip sudengiant skolas). Tokiu būdu kreditorei VMI buvo apribota galimybė nukreipti išieškojimą į Bendrovės lėšas, esančias banko sąskaitose. Teismo vertinimu, šios aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose apibrėžtus įmonės tyčinio bankroto požymius.

166.

17Teismas nustatė, kad Bendrovė pagal 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartį paskolino S. Z. 59 700 Eur iki 2018 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartį Bendrovės vardu pasirašė jos akcininkas M. Z.. Atsižvelgdamas į Marijampolės AVMI 2015 m. spalio 9 d. ir 2017 m. kovo 24 d. operatyvaus patikrinimo pažymose nurodytas aplinkybes ir 2015 m. balanso bei preliminaraus 2016 m. balanso duomenis, teismas sprendė, kad akcininkas M. Z. 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutarties sudarymo momentu neturėjo akivaizdaus pagrindo Bendrovės finansinę padėtį vertinti kaip blogą. Teismo vertinimu, nors 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartis nebuvo ekonomiškai naudinga Bendrovei (Bendrovės veikla nebuvo susijusi su paskolų teikimu, sutartyje nenumatytas palūkanų už naudojimąsi Bendrovės pinigais mokėjimas), nėra pagrindo daryti išvadą, kad šis sandoris esmingai pakenkė Bendrovės finansinei padėčiai ir būtent šis sandoris privedė ją prie bankroto arba turėjo įtakos tam, kad Bendrovės finansinė padėtis itin pablogėjo. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė ir po šio sandorio sudarymo 2016 m. toliau vykdė veiklą, generavo pajamas, net sumažino trumpalaikius įsipareigojimus nuo 191 538 Eur iki 72 705 Eur bei toliau dirbo pelningai. Byloje nėra duomenų, kad būtent paskolos sutarties sudarymas nulėmė apyvartinių lėšų trūkumą Bendrovėje, skolinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavimą (PVM nepriemoka kreditorei VMI atsirado tik nuo 2016 m. gruodžio 27 d.), darbuotojų atleidimą, veiklos nutraukimą ir pan. Nors paskolos sutartyje nenumatytos jokios skolos grąžinimo užtikrinimo priemonės, tačiau tai neeliminuoja skolos susigrąžinimo galimybių. Todėl, pasak teismo, nėra pagrindo spręsti, kad minėtas sandoris apribojo kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į Bendrovės turtą.

187.

19Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 10 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią S. Z. pardavė, o Bendrovė nupirko įrangą už 64 083,75 Eur. Pasak teismo, 2017 m. prasidėjęs darbuotojų atleidinėjimas rodo, kad Bendrovės veiklos apimtys buvo mažinamos, kol galiausiai Bendrovė veiklos apskritai nebevykdė; Bendrovė turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams (VMI), kurių nebegalėjo įvykdyti, o Bendrovės vadovas, žinodamas, kad Bendrovė neplanuoja toliau tęsti veiklos, nupirko įrangą už 64 083,75 Eur, kurios vertės pagrįstumas byloje jokiais įrodymais nėra patvirtintas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad įrangos pirkimo–pardavimo sutartimi nebuvo siekiama naudos Bendrovei, priešingai, šis sandoris Bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas, todėl jo sudarymas turėjo įtakos tam, kad Bendrovė tapo nemoki. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

208.

21Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 7 d. Bendrovė, atstovaujama vadovo S. Z., pardavė Bendrovės akcininkui (S. Z. sūnui) M. Z. transporto priemonę BMW 530d už 1 900 Eur. Teismas nurodė, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta minėtos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (4 008 Eur, su PVM – 4 850 Eur) neatspindi realios (tikrosios) konkrečios transporto priemonės rinkos kainos, nes nustatant šią kainą nebuvo atsižvelgta į transporto priemonės techninę būklę. Be to, transporto priemonės vidutinė rinkos kaina nustatyta 2018 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, o Bendrovei priklausiusios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas daugiau kaip prieš metus. Tai, pasak teismo, taip pat turi įtakos transporto priemonės vidutinės rinkos kainos tiksliam nustatymui. Teismas nustatė, kad Bendrovė transporto priemonę BMW 530d įsigijo iš UAB „Grimasta“ už 3 850 Eur, t. y. jos vertė įsigijimo metu jau buvo mažesnė nei nurodoma VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Iš Bendrovės priskaičiuoto nusidėvėjimo pažymos matyti, kad 2016 m. gruodžio mėnesį automobilio BMW 530d likutinė vertė buvo 2 887,75 Eur. Suinteresuotas asmuo S. Z. paaiškino, kad įsigytas automobilis turėjo tam tikrų defektų. Suinteresuoto asmens M. Z. pateikti skelbimai iš „Autogidas.lt“ apie automobilių pardavimo kainas leidžia spręsti, kad 1 900 Eur automobilio pardavimo kaina nėra akivaizdžiai nepagrįsta. Be to, M. Z. pateikė 2017 m. kovo 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią jis įgytą transporto priemonę BMW 530d perleido UAB „Daisa“ už tokią pačią kainą, t. y. 1 900 Eur. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad šiuo sandoriu buvo kryptingai siekiama dar labiau pabloginti Bendrovės turtinę padėtį, apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į šį turtą.

229.

23Teismas iš operatyvaus patikrinimo pažymos nustatė, kad Bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už mokesčių sumokėjimą, nebuvo sumokėjęs GPM ir tuo pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį; Bendrovė nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 9 punkto reikalavimo pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui į įmonės kasą sugrąžinti atskaitingiems asmenims išmokėtus ir jų nepanaudotus pinigus; vykdydama atsiskaitymus Bendrovė nesilaiko CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo; Bendrovė, 2015 metais suteikusi paskolą fiziniam asmeniui, iki kitų metų balandžio 1 dienos privalėjo, tačiau nepateikė VMI užpildytos FR 0711 formos „juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“. Pasak teismo, minėtos aplinkybės patvirtina netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo S. Z. neįrodė, kad Bendrovėje apskaita buvo vedama tinkamai, o jis, kaip Bendrovės vadovas, įvykdė savo pareigą perduoti bankroto administratorei visus apskaitos dokumentus (CPK 178 straipsnis). Administratorė neturėjo galimybės nustatyti tikrųjų Bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) Bendrovės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo, todėl tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti Bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Be to, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas Bendrovės vengimas mokėti PVM ir kitus mokesčius. Šios aplinkybės, pasak teismo, sudaro pagrindą konstatuoti tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

2410.

25Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo M. Z. bylos nagrinėjimo metu pateikė savo, kaip Bendrovės akcininko, sprendimu patvirtintą finansinę atskaitomybę už 2016 metus, o ją pateikti juridinių asmenų registrui privalėjo vadovas, konstatavo Bendrovės vadovo S. Z., bet ne akcininko M. Z. veiksmų neteisėtumą. Kadangi nebuvo nustatyti neteisėti M. Z. veiksmai, turėję įtakos tam, kad Bendrovė tapo nemokia (t. y. dėl paskolos suteikimo, automobilio pirkimo ir finansinės atskaitomybės sudarymo bei tvirtinimo), teismas administratorės pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu šio asmens atžvilgiu netenkino.

26III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

2711.

28Suinteresuotas asmuo S. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, o netenkinus šio prašymo – perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

2911.1.

30S. Z. veiksmai dėl valdymo organo pareigų vykdymo ir piniginių lėšų išsimokėjimo, Bendrovės veiklos organizavimo per kasą, sandorių sudarymo buvo atlikti tuo metu, kai Bendrovė, nors ir turėjo finansinių sunkumų, bet nebuvo nemoki. Teismas nenustatė Bendrovės nemokumo atsiradimo momento. Be to, atsižvelgiant į Bendrovės veiklos specifiką ir verslo dėsningumus, negalima vienareikšmiškai teigti, kad tokie veiksmai tuo metu buvo ekonomiškai nenaudingi sprendimai. Byloje nenustatyta, kad buvo tyčia siekiama pabloginti Bendrovės turtinę padėtį ir ši buvo esmingai pabloginta. Teismas nevertino ir nenustatė, kad Bendrovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas arba iš esmės pabloginta nemokios įmonės turtinė padėtis.

3111.2.

32Teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, mokestinių prievolių nevykdymo ir visų Bendrovės dokumentų neperdavimo, kadangi, visų pirma, vien dokumentų neperdavimo administratorei faktas, nesant jokių kitų įrodymų, pats savaime nepatvirtina aplinkybių dėl apgaulingo Bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad Bendrovės valdymo organas nesirūpino Bendrovės veikla, neužtikrino tinkamos dokumentų (turto) apsaugos ar kad Bendrovės apskaita neatitiko Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, ir nėra pakankamas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Administratorei perduotų bendrovės dokumentų kiekis buvo pakankamas nustatyti tikruosius Bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį, identifikuoti su tuo susijusias operacijas ar patikrinti Bendrovės ūkines operacijas ir veiksmų teisėtumą.

3311.3.

34Apeliantas bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl UAB „Ramundas GM“ finansinio reikalavimo ginčijimo galimumo, šio reikalavimo dydžio reikšmės ne tik S. Z. materialinei atsakomybei, bet ir Bendrovės nemokumo nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Teismas atmetė apelianto prašymą atidėti teismo posėdį, kad jis galėtų kreiptis dėl minėto reikalavimo peržiūrėjimo. Taigi, teismas nepašalino visų pagrįstų abejonių dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl negalimas teisingo teismo sprendimo priėmimas.

3512.

36Suinteresuotas asmuo M. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

3712.1.

38M. Z., kaip akcininkas, iki šios bylos nagrinėjimo nebuvo proceso šalis ir negalėjo apginti savo pažeistų teisių.

3912.2.

40Bendrovė buvo priversta bankrutuoti būtent dėl UAB „Ramundas GM“ nesąžiningų veiksmų, t. y. 2012 m. balandžio 23 d. rangos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Bankroto administratorė sutiko su šios kreditorės ieškiniu ir visą reikalavimo sumą įtraukė į kreditorių reikalavimų sąrašą. UAB „Ramundas GM“ pagal minėtą sutartį gautų įrengimų vertę jų naudojimo metu galimai perkėlė į sąnaudas, taip sumažindama savo apmokestinamąjį pelną. Jeigu UAB „Ramundas GM“ būtų tinkamai įvykdžiusi minėtą sutartį, Bendrovė neturėtų jokių įsiskolinimų ir būtų dirbusi pelningai.

4112.3.

42Bendrovės veiklos pobūdis turi lemiamą įtaką Bendrovės mokumui – kadangi Bendrovės gaminamos staklės yra sąlyginai brangios, o pardavimai reti, tai trumpuoju periodu gali atrodyti, kad situacija yra artima bankrotui, tačiau iš tikrųjų tai iš esmės neturi nieko bendra su bankrotu. Bendrovei bankroto byla iškelta jau antrą kartą.

4312.4.

44Nagrinėjant bylą teismo buvo prašoma skirti apskaitos audito ekspertizę, norint nustatyti, ar UAB „Ramundas GM“ savo veikloje naudodama įrangą ją amortizavo ir kiek. Teismas nesutiko su tokia apelianto pozicija. Minėtos ekspertizės paskyrimas galėtų sąlygoti teisingą teismo sprendimą, kuris dabar yra formalus ir įsiteisėjęs sukels sunkiai ištaisomas pasekmes.

4513.

46Pareiškėja BUAB „STAK“ bankroto administratorė UAB „Projektų investicijos“ atsiliepime prašo M. Z. ir S. Z. atskiruosius skundus atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

4713.1.

48Teismas nustatė, kad Bendrovės vadovui S. Z. buvo išmokėta 42 750 Eur suma už staklių nuomą (3 101,41 Eur – avanso suma, negrąžinta Bendrovei, jos panaudojimas nepagrįstas dokumentais), be to, S. Z. veiklos nebevykdančiai įmonei 2017 m. kovo 10 d. pardavė stakles už 64 083,75 Eur, be to, 2015 m. spalio 5 d. S. Z. iš Bendrovės pasiskolino 59 700 Eur ir jų negrąžino. S. Z. ir / ar M. Z. nepagrindė ir nepaaiškino šių veiksmų ekonominės naudos.

4913.2.

50Teismas nustatė, kad S. Z., sąmoningai pažeisdamas imperatyviai CK 6.9301 straipsnyje numatytą pareigą, teikė pirmenybę prieš kitus kreditorius pačiam sau, faktiškai žinodamas, kad įsipareigojimai aukštesnės eilės kreditoriams (VMI) nebebus įvykti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu būdu S. Z. privedė Bendrovę prie tokios situacijos, kai Bendrovė nebegalėjo tęsti veiklos, vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Akivaizdu, kad tokiais teismo motyvais yra konstatuotas priežastinis ryšys.

5113.3.

52Esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

5313.4.

54Nėra ryšio tarp UAB „Ramundas GM“ finansinio reikalavimo tvirtinimo ir pagrindų Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Nėra pagrindo teigti, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas atitinkamo kreditoriaus finansinis reikalavimas yra neteisėtas. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

5513.5.

56Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Ramundas GM“ sutartį su Bendrove nutraukė nepagrįstai ar atliko kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, sąlygojusius Bendrovės bankrotą.

5713.6.

58UAB „Ramundas GM“ apskaitos klausimai neturi jokio ryšio su Bendrovės privedimu prie bankroto. Be to, S. Z. ir M. Z. byloje neįrodė, kad UAB „Ramundas GM“ dėl Bendrovės pagamintų įrenginių naudojimo gamyboje darė amortizacinius atskaitymus ar sumažino mokėtiną PVM.

5913.7.

60M. Z. nepagrindžia, kokią reikšmę byloje galėtų turėti UAB „Ramundas GM“ audito apskaitos ekspertizės rezultatai. Apeliantai nepateikė konkrečių klausimų ekspertui, nenurodė klausimų ryšio su byla, nepasiūlė eksperto kandidatūros.

6114.

62Pareiškėja BUAB „STAK“ bankroto administratorė UAB „Projektų investicijos“ atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties motyvų dalį dėl M. Z. veiksmų vertinimo – nustatyti, kad M. Z. veiksmai (2015 m. spalio 5 d. paskolos sutarties sudarymas) turėjo įtakos Bendrovės nemokumui, todėl bankrotas pripažintinas tyčiniu tiek S. Z., tiek M. Z. atžvilgiu. Nurodo šiuos argumentus:

6314.1.

642015 m. spalio 5 d. paskolos sutartį, pagal kurią Bendrovė jos vadovui paskolino 59 700 Eur, Bendrovės vardu pasirašė jos akcininkas M. Z.. Ta aplinkybė, kad atitinkami ekonomiškai nenaudingi veiksmai buvo atlikti kai juridinis asmuo dar buvo mokus, negali eliminuoti asmens atsakomybės dėl tokių (neteisėtų) veiksmų, prisidėjusių prie nemokumo situacijos atsiradimo.

6514.2.

66M. Z. paskolinta (be jokio užtikrinimo) Bendrovės lėšų suma (59 700 Eur) buvo itin reikšmingas Bendrovės turtas, kurio netekimas reikšmingai pablogino Bendrovės finansinę situaciją, o galiausiai sąlygojo tai, kad Bendrovė neteko galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais bent iš dalies. Tiek M. Z., tiek S. Z. veiksmai, susiję su Bendrovės lėšų naudojimu ir Bendrovės valdymu, turi būti vertinami ne atskirai, o bendrai ir sistemiškai.

6714.3.

68Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad S. Z. turėjo finansines galimybes grąžinti paskolą. Jis neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas. Nėra pagrindo manyti, kad S. Z. ketino grąžinti paskolą.

6915.

70Suinteresuotas asmuo M. Z. atsiliepime prašo palikti BUAB „STAK“ bankroto administratorės skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

7115.1.

72Administratorė M. Z. atžvilgiu bankrotą prašė pripažinti tyčiniu nurodydama tris argumentus – tris tariamai neteisėtus veiksmus, t. y. 1) dėl paskolos suteikimo, 2) automobilio pirkimo ir 3) finansinės atskaitomybės sudarymo bei tvirtinimo, tačiau atskirajame skunde dviejų iš šių argumentų atsisako, o būtent – automobilio pirkimo ir finansinės atskaitomybės sudarymo bei tvirtinimo, ir prašo M. Z. atžvilgiu bankrotą pripažinti tyčiniu dėl paskolos suteikimo.

7315.2.

74Teismas pagrįstai nurodė, kad Bendrovė po paskolos sutarties sudarymo 2016 m. toliau vykdė veiklą, generavo pajamas, net sumažino trumpalaikius įsipareigojimus nuo 191 538 Eur iki 72 705 Eur ir toliau dirbo pelningai. Byloje nėra duomenų, kad būtent paskolos sutarties sudarymas nulėmė apyvartinių lėšų trūkumą Bendrovėje, skolinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavimą (PVM nepriemoka kreditoriui VMI atsirado tik nuo 2016 m. gruodžio 27 d.), darbuotojų atleidimą, veiklos nutraukimą ir pan.

7516.

76Kreditorė UAB „Ramundas GM“ atsiliepime prašo suinteresuotų asmenų S. Z. ir M. Z. atskiruosius skundus atmesti, bankroto administratorės atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

7716.1.

78Kreditorės UAB „Ramundas GM“ 157 828,57 Eur finansinis reikalavimas Bendrovės bankroto byloje yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Suinteresuoti asmenys atskiruosiuose skunduose nenurodė jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tikslinti UAB „Ramundas GM“ reikalavimą ar juo labiau minėtą teismo nutartį peržiūrėti.

7916.2.

80Visa suinteresuotų asmenų argumentacija remiasi nepagrįsta prielaida, kad kreditorei gaminta įranga pagal 2012 m. sutartį buvo perduota ir naudojama kreditorės. Byloje yra pateikti įrodymai ir nustatyta (patvirtinant finansinį reikalavimą), kad mokėjimai už įrangos gamybą buvo realiai atlikti, tačiau įranga kreditorei nebuvo perduota.

8116.3.

82Teismas pripažino, kad bendrovės vadovas S. Z. netinkamai, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Bendrovės 2015 m. finansinės apskaitos duomenimis, spręsdamas apie Bendrovės finansinę padėtį paskolos sudarymo momentu. Teismas bankroto bylą iškėlė, be kita ko, įvertinęs, kad jau 2015 metais Bendrovė turėjo mokumo problemų.

8316.4.

84Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti įtikinamą išvadą, kad vienintelis paskolos sutarties sudarymo tikslas buvo pasisavinti Bendrovės lėšas, o paskolos sutarties sudarymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su tuo, kad Bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais. Nesuteikus paskolos, šiuo metu galėtų būti padengti apie 30 proc. Bendrovės kreditorių reikalavimų.

8516.5.

86M. Z., suteikdamas paskolą (pasirašė paskolos sutartį), atstovavo Bendrovei, veikė kaip faktinis Bendrovės vadovas, todėl turėjo veikti atsižvelgdamas į vadovui taikytinas fiduciarines pareigas Bendrovei, t. y. veikti išimtinai Bendrovės interesais, nepažeisti kreditorių interesų. Akivaizdu, kad nepagrįstas paskolos suteikimas be jokio užtikrinimo, neatlygintinai, ilgam terminui, giminystės ryšiais susijusiam asmeniui, galimai žinant, kad paskola niekada nebus grąžinta, neatitinka minėto veikimo standarto.

87Teismas konstatuoja:

88IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8917.

90Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „STAK“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9118.

92Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš požymių, dėl kurio kilo bankrotas, nurodytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

9319.

94Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

9520.

96Taigi, teismas, nagrinėdamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, turi nustatyti, ar yra aplinkybės, nurodytos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje ir (arba) 3 dalyje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę, „esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Suformuotoje Taisyklėje nurodytos aplinkybės yra kitos, nei nurodytos ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir / ar 3 dalyje. Todėl nesant papildomų reikalavimų teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, turi nustatyti tik ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir / ar 3 dalyje nurodytas aplinkybes. Tokiu atveju teismas neturi nustatyti kaltų asmenų, jų kaltės ir kitų aplinkybių, kurioms esant pagal nurodytą Taisyklę būtų taikoma prezumpcija sprendžiant klausimą dėl materialinės atsakomybės. Toks procesinis sprendimas neturi prezumpcijos ar prejudicijos, jeigu ateityje būtų keliamas klausimas dėl kaltų asmenų materialinės atsakomybės. Nagrinėjant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą nėra sprendžiama dėl įmonės valdymo organų ir (arba) dalyvių civilinės atsakomybės, todėl nei jų kaltės, nei kitų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti teismas paprastai nenustatinėja.

9721.

98Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki; tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019 ir joje nurodytas kitas šio teismo nutartis).

9922.

100Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu dėl to, kad buvo neužtikrinta, jog Bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, pažeista valdymo organo fiduciarinė lojalumo Bendrovei pareiga; vadovas išsimokėjo sau Bendrovės lėšas, žinodamas, kad įsipareigojimai aukštesnės eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams nebebus įvykti; buvo sudarytas Bendrovei ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas įrangos pirkimo–pardavimo sandoris; netinkamai tvarkoma Bendrovės buhalterinė apskaita ir dėl to administratorė neturėjo galimybės nustatyti tikrųjų Bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) Bendrovės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo; mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas Bendrovės vengimas mokėti PVM ir kitus mokesčius. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėja įrodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, ir 5 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius.

10123.

102Apeliantas S. Z. teigia, kad jo, kaip Bendrovės vadovo, veiksmai dėl piniginių lėšų išsimokėjimo, Bendrovės veiklos organizavimo per kasą, sandorių sudarymo buvo atlikti tuo metu, kai Bendrovė, nors ir turėjo finansinių sunkumų, bet nebuvo nemoki. Šiais veiksmais nebuvo siekiama pabloginti Bendrovės turtinę padėtį, o bankrotą nulėmė verslo nesėkmė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

10324.

104Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 22 d. Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 16 037,98 Eur, iš šios sumos – 15 558,77 Eur PVM nepriemoka, kuri susidarė nuo 2016 m. gruodžio 27 d. VMI nurodymai išieškoti šią mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų nebuvo įvykdyti. Nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. kovo 1 d. Bendrovės debitoriams buvo teikiami prašymai įnešti lėšas į Bendrovės kasą arba skolas padengti, pinigus pervedant kitiems ūkio subjektams į banko sąskaitą (taip sudengiant skolas). Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. į Bendrovės kasą iš viso buvo gauta 62 615,70 Eur. Pagal 2017 m. vasario 28 d. avanso apyskaitą, 42 750 Eur iš Bendrovės kasos buvo išmokėta jos vadovui S. Z. už staklių nuomą. Pagal 2017 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Bendrovė nupirko iš S. Z. įrangą už 64 083,75 Eur. Taip pat nustatyta, kad nuo 2017 m. Bendrovės darbuotojų skaičius buvo nuosekliai mažinamas, 2017 m. rugpjūčio 18 d. joje liko tik vienas darbuotojas. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla, konstatavus, kad Bendrovė yra nemoki.

10525.

106Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, Bendrovės vadovui išsimokėjus sau Bendrovės lėšas už staklių nuomą, buvo pažeista imperatyvi CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojanti atsiskaitymų eiliškumą, pagal kurią Bendrovė pirmiau turėjo įvykdyti savo mokestines prievoles. Kadangi nebuvo užtikrinta, kad Bendrovė laikytųsi minėto įstatymo reikalavimo, be to, Bendrovės vadovas lėšas išmokėjo sau pačiam, teismas pagrįstai sprendė, kad buvo pažeista CK 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta fiduciarinė lojalumo pareiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėta pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-219/2018). Šios aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.

10726.

108Staklių nuomos sutartis nepateikta nei bankroto administratorei, nei teismui, todėl nėra galimybės patikrinti 42 750 Eur mokėjimo pagrįstumą, nustatyti Bendrovės įsipareigojimų pagal šį sandorį atsiradimo momentą. Byloje nustatyta, kad atlikus minėtą mokėjimą S. Z. Bendrovės kasoje lėšų nebeliko, o Bendrovės sąskaitose jų likutis (59,07 Eur) taip pat nebuvo pakankamas atsiskaityti su VMI. Iš VMI 2017 m. kovo 24 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad pagal 2017 m. kovo 14 d. duomenis iš viešųjų registrų Bendrovė nekilnojamojo turto neturi, Bendrovės vardu įregistruotas vienas 1997 m. gamybos automobilis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad organizuojant atsiskaitymus per Bendrovės kasą ir iš jos išmokant 42 750 Eur, tokiais veiksmais iš esmės buvo apribotos VMI ir kitų Bendrovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis.

10927.

110Byloje nėra pateikta jokių argumentų ir įrodymų dėl 2017 m. kovo 10 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo būtinumo ir ekonominės naudos Bendrovei (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, šio sandorio sudarymo momentu Bendrovė turėjo neįvykdytų mokestinių prievolių, Bendrovės sąskaitose ir kasoje lėšų nebepakako, be to, byloje nustatyta, kad 2017 m. Bendrovės darbuotojų skaičius nuosekliai buvo mažinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Bendrovės vadovas minėtą sandorį sudarė žinodamas, kad Bendrovė veiklos nebevykdys. Sandorio sudarymas žinant, kad įsigyta įranga Bendrovės veikloje nebus naudojama, kelia pagrįstų abejonių dėl tokio sandorio ekonominės naudos. Bendrovės bankroto administratorė teigia, kad minėtos įrangos rinkos kaina yra apie dešimt kartų mažesnė nei ta, už kurią Bendrovė ją įsigijo. Apeliantas S. Z. šios aplinkybės iš esmės neginčija, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų Bendrovei perleistos įrangos vertę, todėl nepaneigta teismo išvada, kad šis sandoris yra nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas Bendrovei. Įrangos įsigijimui skirtos lėšos galėjo būti panaudotos atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais, todėl šio sandorio sudarymas turėjo įtakos esmingam Bendrovės turtinės padėties pablogėjimui ir nemokumo atsiradimui.

11128.

112Bendrovės bankroto administratorė, kaip nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą Bendrovei sandorį, dėl kurio Bendrovė bankrutavo, taip pat prašė pripažinti 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartį, pagal kurią Bendrovė jos vadovui S. Z. paskolino 59 700 Eur, pastarasis įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šioje sutartyje nenumatytas palūkanų už naudojimąsi Bendrovės pinigais mokėjimas, todėl toks sandoris nėra ekonomiškai naudingas Bendrovei. Tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su administratorės atskirojo skundo argumentais, kad sprendime nepagrįstai konstatuota, jog minėto sandorio sudarymas nepablogino Bendrovės finansinės padėties ir neturėjo įtakos jos bankrotui. Teismas vadovavosi Marijampolės AVMI pažymose ir Bendrovės 2015 m. balanse bei preliminariame 2016 m. balanse nurodytais duomenimis, pagal kuriuos 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutarties sudarymo momentu nebuvo pagrindo Bendrovės finansinę padėtį vertinti kaip akivaizdžiai blogą. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė ir po šio sandorio sudarymo 2016 m. toliau vykdė veiklą, generavo pajamas, net sumažino trumpalaikius įsipareigojimus nuo 191 538 Eur iki 72 705 Eur bei toliau dirbo pelningai. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad sudarius minėtą paskolos sutartį, kurioje nenumatytas palūkanų mokėjimas paskolos davėjai, daugiau nei trims metams buvo apribota galimybė Bendrovei naudotis reikšmingo dydžio pinigų suma ir iš to gauti ekonominės naudos, taip pat panaudoti šiuos pinigus atsiskaitymams su kreditoriais. Byloje nustatyta, kad suėjus sutartyje nustatytam terminui paskola Bendrovei nebuvo grąžinta. Paskolos gavėjas S. Z. šios aplinkybės neneigia, taip pat nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų, kurie pagrįstų aptariamo sandorio ekonominę naudą Bendrovei. Dar nepasibaigus paskolos grąžinimo terminui Bendrovei iškelta bankroto byla, todėl darytina išvada, kad šio sandorio sudarymas taip pat buvo viena iš Bendrovės nemokumo atsiradimo priežasčių.

11329.

114Taigi, tiek 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartis, tiek 2017 m. kovo 10 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartis yra nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi Bendrovei sandoriai, kurie turėjo įtakos Bendrovės nemokumui atsirasti arba esmingam jos turtinės padėties pablogėjimui, todėl Bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

11530.

116Nei šių sandorių, nei kitų minėtų veiksmų (Bendrovės lėšų išmokėjimo, pažeidžiant imperatyvią atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką; Bendrovės atsiskaitymų organizavimo per kasą, taip apribojant kreditoriams galimybę nukreipti išieškojimą į Bendrovės gaunamas lėšas), vertinant juos nurodytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo laikyti verslo nesėkme, o ne sąmoningu siekiu pabloginti Bendrovės turtinę padėtį ir privesti ją prie bankroto. Atliekant tokius veiksmus, buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad tai pažeidžia Bendrovės kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Dėl to darytina išvada, kad minėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su Bendrovės turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir jos nemokumo atsiradimu.

11731.

118Apelianto S. Z. atskirajame skunde nurodyti tik abstraktaus pobūdžio teiginiai, kad tokie jo kaip Bendrovės vadovo veiksmai tuo metu buvo ekonomiškai naudingi sprendimai, atsižvelgiant į Bendrovės veiklos specifiką ir verslo dėsningumus. Apeliantas nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kaip Bendrovės veiklos specifika ir verslo dėsningumai yra susiję su minėtais sandoriais ir kitais jo atliktais veiksmais. Dėl to šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11932.

120Apeliantas S. Z. taip pat nesutinka, kad yra pagrindas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Pagal šią normą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad bankrotas kilo dėl to, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

12133.

122Apelianto teigimu, dokumentų neperdavimo administratorei faktas pats savaime nepatvirtina apgaulingo Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo; šiuo atveju administratorei buvo perduota pakankamai dokumentų nustatyti tikruosius Bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį, identifikuoti su tuo susijusias operacijas ar patikrinti Bendrovės ūkines operacijas ir veiksmų teisėtumą.

12334.

124Dėl šių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog administratorė, perėmusi buvusio vadovo perduotus Bendrovės dokumentus, be kita ko, nustatė, kad: nesudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos balansas; debitorių sąrašo nėra; Bendrovėje nebuvo vedama prekių sandėlio, ilgalaikio turto, gamybos apskaita; nėra kasos dokumentų už 2017 m.; negalima nustatyti darbuotojų kreditorinių reikalavimų; neperduotos didžiosios knygos; neperduoti buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai (buhalterinių sąskaitų registrai); trūksta dalies pirminių apskaitos dokumentų; apskaita buvo vedama nesilaikant verslo apskaitos standartų. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginį, kad jo perduotų Bendrovės dokumentų pakanka nustatyti visą bankroto procesui reikalingą informaciją. Priešingą išvadą leidžiančių daryti įrodymų apeliantas byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad S. Z. bylos nagrinėjimo metu kaip įrodymus teikė Bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus, kurie nebuvo perduoti bankroto administratorei. Dokumentų neišsaugojimas arba slėpimas laikomas netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuris pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą laikomas vienu iš tyčinio bankroto požymių.

12535.

126Pažymėtina ir tai, kad mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas Bendrovės vengimas mokėti PVM ir kitus mokesčius. Ši aplinkybė taip pat atitinka tyčinio bankroto požymį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl teismas pagrįstai pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu minėtos normos pagrindu.

12736.

128Apelianto M. Z. teigimu, Bendrovė buvo priversta bankrutuoti dėl to, kad užsakovė UAB „Ramundas GM“ nutraukė su Bendrove sudarytą 2012 m. balandžio 23 d. rangos sutartį. Apeliantas S. Z. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą dėl minėtos kreditorės reikalavimo peržiūrėjimo, tačiau teismo posėdis nebuvo atidėtas, todėl nepašalintos visos pagrįstos abejonės dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

12937.

130Šie apeliantų argumentai atmestini, nes Bendrovės ir UAB „Ramundas GM“ sutartiniai teisiniai santykiai ir iš jų kylantys šios kreditorės reikalavimai Bendrovei nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu. Minėti sandoriai, kurie Bendrovei buvo nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi, bei kiti minėti veiksmai lėmė Bendrovės turtinės padėties esminį pablogėjimą ir jos nemokumo atsiradimą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Ramundas GM“ minėtą rangos sutartį nutraukė nuo 2017 m. kovo 21 d., t. y. jau po to, kai Bendrovės turtinė padėtis buvo tyčia pabloginta žinant, kad Bendrovė veiklos toliau nebevykdys, bei siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

13138.

132Dėl apelianto M. Z. atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kuriais iš esmės ginčijamas kreditorės UAB „Ramundas GM“ pareikštas reikalavimas Bendrovės bankroto byloje, apeliacinis teismas šioje nutartyje nepasisako, nes tai nėra ginčo klausimo (dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu) nagrinėjimo dalykas. Prašymas skirti byloje apskaitos audito ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar UAB „Ramundas GM“ amortizavo savo veikloje naudotą Bendrovės pagamintą įrangą ir kokia apimtimi, taip pat nesusijęs su nagrinėjamu ginčo klausimu, nes šios aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.

13339.

134Apeliantas M. Z. atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad jis iki šios bylos nagrinėjimo nebuvo proceso šalis, todėl negalėjo apginti savo pažeistų teisių. M. Z., kaip Bendrovės akcininkas, galėjo pateikti teismui prašymą dėl jo įtraukimo į bankroto bylą.

13540.

136Kaip minėta, Bendrovės bankroto administratorė pagrįstai argumentavo, kad Bendrovės vardu sudaryta 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartis pripažintina ekonomiškai nenaudingu sandoriu, taip pat lėmusiu Bendrovės privedimą prie bankroto (žr. šios nutarties 26 punktą). Tačiau administratorės atskirojo skundo reikalavimas pakeisti skundžiamos nutarties motyvuojamąją dalį dėl Bendrovės akcininko M. Z. veiksmų vertinimo netenkintinas, nes nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Asmenų, atsakingų už Bendrovės tyčinį bankrotą, veiksmų (ne)teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13741.

138Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčo klausimą, t. y. pagrįstai pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktus. Apeliantų argumentai šios išvados nepaneigia, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

13942.

140Kreditorė UAB „Ramundas GM“ pateikė prašymą priteisti iš suinteresuotų asmenų S. Z. ir M. Z. 1 769,63 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į atskiruosius skundu parengimą. Pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7 ir 8.16 punktais, šiuo atveju maksimalus priteistinas užmokesčio už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą dydis yra 505,08 Eur. Byla nėra tiek sudėtinga ir atskirųjų skundų turinio apimtis nereikalauja tokių advokato darbo laiko sąnaudų, kad būtų galima pripažinti, jog yra pagrindas viršyti minėtose rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistiną šių išlaidų dydį. Dėl to kreditorės prašymas tenkintinas iš dalies – atmetus apeliantų S. Z. ir M. Z. atskiruosius skundus, iš kiekvieno jų priteistina po 252,54 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Ramundas GM“ naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

141Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

142Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

143Priteisti iš suinteresuotų asmenų S. Z. (asmens kodas ( - ) ir M. Z. (asmens kodas ( - ) po 252,54 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Ramundas GM“ (juridinio asmens kodas 300031408).

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi UAB „STAK“... 7. 2.... 8. BUAB „STAK“ bankroto administratorė prašė pripažinti Bendrovės... 9. 3.... 10. Nurodė, kad Marijampolės apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atliko... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. 4.... 13. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi pripažino UAB... 14. 5.... 15. Teismas, remdamasis Marijampolės AVMI 2017 m. kovo 24 d. operatyvaus... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad Bendrovė pagal 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartį... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 10 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis,... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 7 d. Bendrovė, atstovaujama vadovo S. Z.,... 22. 9.... 23. Teismas iš operatyvaus patikrinimo pažymos nustatė, kad Bendrovės vadovas,... 24. 10.... 25. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo M. Z. bylos... 26. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 27. 11.... 28. Suinteresuotas asmuo S. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 29. 11.1.... 30. S. Z. veiksmai dėl valdymo organo pareigų vykdymo ir piniginių lėšų... 31. 11.2.... 32. Teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas Bendrovės bankrotą... 33. 11.3.... 34. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl UAB „Ramundas GM“... 35. 12.... 36. Suinteresuotas asmuo M. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 37. 12.1.... 38. M. Z., kaip akcininkas, iki šios bylos nagrinėjimo nebuvo proceso šalis ir... 39. 12.2.... 40. Bendrovė buvo priversta bankrutuoti būtent dėl UAB „Ramundas GM“... 41. 12.3.... 42. Bendrovės veiklos pobūdis turi lemiamą įtaką Bendrovės mokumui –... 43. 12.4.... 44. Nagrinėjant bylą teismo buvo prašoma skirti apskaitos audito ekspertizę,... 45. 13.... 46. Pareiškėja BUAB „STAK“ bankroto administratorė UAB „Projektų... 47. 13.1.... 48. Teismas nustatė, kad Bendrovės vadovui S. Z. buvo išmokėta 42 750 Eur suma... 49. 13.2.... 50. Teismas nustatė, kad S. Z., sąmoningai pažeisdamas imperatyviai CK 6.9301... 51. 13.3.... 52. Esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms,... 53. 13.4.... 54. Nėra ryšio tarp UAB „Ramundas GM“ finansinio reikalavimo tvirtinimo ir... 55. 13.5.... 56. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Ramundas GM“ sutartį su Bendrove... 57. 13.6.... 58. UAB „Ramundas GM“ apskaitos klausimai neturi jokio ryšio su Bendrovės... 59. 13.7.... 60. M. Z. nepagrindžia, kokią reikšmę byloje galėtų turėti UAB „Ramundas... 61. 14.... 62. Pareiškėja BUAB „STAK“ bankroto administratorė UAB „Projektų... 63. 14.1.... 64. 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartį, pagal kurią Bendrovė jos vadovui... 65. 14.2.... 66. M. Z. paskolinta (be jokio užtikrinimo) Bendrovės lėšų suma (59 700 Eur)... 67. 14.3.... 68. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad S. Z. turėjo finansines... 69. 15.... 70. Suinteresuotas asmuo M. Z. atsiliepime prašo palikti BUAB „STAK“ bankroto... 71. 15.1.... 72. Administratorė M. Z. atžvilgiu bankrotą prašė pripažinti tyčiniu... 73. 15.2.... 74. Teismas pagrįstai nurodė, kad Bendrovė po paskolos sutarties sudarymo 2016... 75. 16.... 76. Kreditorė UAB „Ramundas GM“ atsiliepime prašo suinteresuotų asmenų S.... 77. 16.1.... 78. Kreditorės UAB „Ramundas GM“ 157 828,57 Eur finansinis reikalavimas... 79. 16.2.... 80. Visa suinteresuotų asmenų argumentacija remiasi nepagrįsta prielaida, kad... 81. 16.3.... 82. Teismas pripažino, kad bendrovės vadovas S. Z. netinkamai, aplaidžiai... 83. 16.4.... 84. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti įtikinamą išvadą, kad... 85. 16.5.... 86. M. Z., suteikdamas paskolą (pasirašė paskolos sutartį), atstovavo... 87. Teismas konstatuoja:... 88. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 89. 17.... 90. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB... 91. 18.... 92. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai... 93. 19.... 94. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis,... 95. 20.... 96. Taigi, teismas, nagrinėdamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu... 97. 21.... 98. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto... 99. 22.... 100. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Bendrovės bankrotą... 101. 23.... 102. Apeliantas S. Z. teigia, kad jo, kaip Bendrovės vadovo, veiksmai dėl... 103. 24.... 104. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 22 d. Bendrovės skola valstybės... 105. 25.... 106. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, Bendrovės vadovui išsimokėjus sau... 107. 26.... 108. Staklių nuomos sutartis nepateikta nei bankroto administratorei, nei teismui,... 109. 27.... 110. Byloje nėra pateikta jokių argumentų ir įrodymų dėl 2017 m. kovo 10 d.... 111. 28.... 112. Bendrovės bankroto administratorė, kaip nuostolingą ir ekonomiškai... 113. 29.... 114. Taigi, tiek 2015 m. spalio 5 d. paskolos sutartis, tiek 2017 m. kovo 10 d.... 115. 30.... 116. Nei šių sandorių, nei kitų minėtų veiksmų (Bendrovės lėšų... 117. 31.... 118. Apelianto S. Z. atskirajame skunde nurodyti tik abstraktaus pobūdžio... 119. 32.... 120. Apeliantas S. Z. taip pat nesutinka, kad yra pagrindas Bendrovės bankrotą... 121. 33.... 122. Apelianto teigimu, dokumentų neperdavimo administratorei faktas pats savaime... 123. 34.... 124. Dėl šių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti,... 125. 35.... 126. Pažymėtina ir tai, kad mokesčių administratoriaus patikrinimo akte... 127. 36.... 128. Apelianto M. Z. teigimu, Bendrovė buvo priversta bankrutuoti dėl to, kad... 129. 37.... 130. Šie apeliantų argumentai atmestini, nes Bendrovės ir UAB „Ramundas GM“... 131. 38.... 132. Dėl apelianto M. Z. atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kuriais iš... 133. 39.... 134. Apeliantas M. Z. atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad jis iki šios... 135. 40.... 136. Kaip minėta, Bendrovės bankroto administratorė pagrįstai argumentavo, kad... 137. 41.... 138. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 139. 42.... 140. Kreditorė UAB „Ramundas GM“ pateikė prašymą priteisti iš... 141. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 142. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.... 143. Priteisti iš suinteresuotų asmenų S. Z. (asmens kodas ( - ) ir M. Z. (asmens...