Byla 2A-1322/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, pagal ieškovo R. A. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pažeistų teisių atkūrimo bei sprendimų, pirkimo-pardavimo sutarčių, santuokinio turto dalybų sutarties panaikinimo, žemės sklypo suformavimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, S. A. ieškinį dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, V. M. , J. Z. , G. S. , O. S. , G. R. , J. R. , A. L. , A. L. , L. L. , B. L. , R. R. , V. R. , V. L. , B. L. , B. A. , R. R. P., V. P. , J. P. , T. B. , J. Z. , D. M. , A. M. , K. T. , J. B. , A. Š. , D. L. , B. J. , A. L. , E. B. , A. K. , tretieji asmenys: E. B. , A. B. , R. B. , R. R. , A. R. , A. J. , D. R. , notarė R. V. , Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, J. B. , Ž. F. , J. B. , A. M. , A. L. , T. K. , A. M. , B. P. , A. A. ir S. A. .

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. A. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pažeistų teisių atkūrimo bei sprendimų, pirkimo-pardavimo sutarčių, santuokinio turto dalybų sutarties panaikinimo, žemės sklypo suformavimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra, ir ieškinį patikslinęs, prašė:

51) nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad Z. A. , g. 1904 m. gruodžio 15 d., po savo žmonos E. A. , mirusios 1994 m. kovo 23 d., palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti;

62) panaikinti šias sutartis:

7- 2001 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities viršininko su V. M. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P52/2001-0038, pagal kurią V. M. buvo parduotas 0,5700 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

8- 2001 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities viršininko su J. Z. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P52/2001-0039, pagal kurią J. Z. buvo parduotas 0,5700 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

9- 2002 m. gruodžio 9 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko įgaliotinės, su G. S. ir O. S. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotas 0,5700 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

10- 2005 m. liepos 21 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko įgaliotinio, su G. R. ir J. R. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.9876, pagal kurią buvo parduotas 0,4800 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - );

11- 2005 m. gruodžio 19 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko įgaliotinio, su L. L. ir B. L. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 17322, pagal kurią buvo parduotas 0,6700 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - );

12- 2006 m. sausio 5 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko įgaliotinio, su R. R. ir V. R. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.141, pagal kurią buvo parduotas 0,4500 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - );

13- 1994 m. rugsėjo 2 d. Kauno rajono valdybos su B. L. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P52/94-0043, pagal kurią buvo parduotas 0.2215 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

14- 1994 m. gruodžio 14 d. Kauno rajono valdybos su V. P. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AP-P52/94-1079, pagal kurią buvo parduotas 0,1703 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - ), bei iš dalies panaikinti 2002 m. sausio mėnesio 4 d. Santuokinio turto dalybų sutartį Nr. 16RS-3, sudarytą tarp R. R. P. ir V. P. , t.y. jos l a punktą;

15- 1994 m. gruodžio 28 d. Kauno rajono valdybos su V. M. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AP-P52/94-1383, pagal kurią buvo parduotas 0,1683 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

16- 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko įgaliotinio, su J. Z. sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7893, kuria buvo parduotas 0.5200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

17- 2008 m. sausio 31 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko įgaliotinio, su D. M. ir S. M. sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.534, kuria buvo parduotas 0,4700 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

18- 2008 m. kovo 13 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko įgaliotinio, su K. T. sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr.1580) , kuria buvo parduotas 0,4700 ha sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

19- 1994 m. gruodžio 15 d. Kauno rajono valdybos su J. B. sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AP- P52/94-1104, kuria buvo parduotas 0,1500 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

20- 1994 m. gruodžio 20 d. J. B. su D. L. sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 2-6579, kuria buvo parduotas 0,1500 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

21- 1996 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos su B. J. sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S-P52/96-2783, kuria buvo parduotas 0,1725 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

22- 1996 m. sausio 30 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos su G. R. sudarytą žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P52/96-1686 , kuria buvo parduotas 0,1513 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

23- 2011 m. gegužės 4 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgalioto asmens, su J. R. , G. R. , A. L. ir A. L. sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-1128, kuria buvo parduotas 0,2323 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

243) panaikinti nuomos (žemės naudojimo) sutartis:

25- 1992 m. birželio 29 d. Rokų apylinkės tarybos su B. J. sudarytą 0,1500 ha žemės sklypo ( - ) (sklypo Nr. ( - )) naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį (notarinio registro Nr. 2-6085);

26- 1992 m. balandžio 13 d. Rokų apylinkės tarybos su G. R. sudarytą 0,1500 ha žemės sklypo ( - ) (sklypo Nr. ( - )) naudojimo (nuomos) individuliai statybai sutartį (notarinio registro Nr. 3-2540);

274) panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymo 2006 m. sausio 25 d. Nr.02-05-1076 priedo eil. Nr. 10, kuriuo žemės sklypą, esantį ( - ) Nr. ( - ) 0,5100 ha, perdavė Kauno apskrities viršininko administracijai;

285) panaikinti:

29- 2001 m. gegužės 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-05-3468 2 priedo eil. Nr. 2 dalį, bei sprendimo Nr.52/13968 dalį, kuriais V. L. perleido 0,5100 ha žemės sklypą, esantį ( - );

30- 2003 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-05-5575 7 priedo eil. Nr. 2 ir sprendimą Nr.52/17049, kuriais B. A. perleido 0,4000 ha žemės sklypą, esantį ( - );

31- 2007 m. vasario 19 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-1307 7 priedo eil. Nr.2 dalis ir 2007 m. vasario 19 d. sprendimo Nr.52/21549 dalį, kuriais J. B. žemėje J. P. perleido du žemės sklypus ( - ) – 0,31000 ha, unikalus numeris: ( - ) ir 0,3500 ha, unikalus Nr.: ( - );

32- Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 02-05-10232 12 priedo dalį ir sprendimo 2007 m. rugsėjo 26 d. Nr. 52/22345 dalį, kuriais T. B. ( - ), J. B. žemėje perleido 0,4700 ha žemės sklypą, unikalus Nr.: ( - );

336) panaikinti įsakymų, kurių pagrindu žemę Rokų kaime, Kauno rajone perleido patikėjimo teise valdyti Kauno apskrities viršininko administracijai, dalis:

34- Kauno apskrities viršininko įsakymo 2007 m. balandžio 19 d. Nr. 02-05-3932 priedo eil. Nr.18, kuriuo perleido 0,5600 ha žemės sklypą (unikalus Nr.: ( - )), esantį ( - );

35- Kauno apskrities viršininko įsakymo 2007 m. birželio 7 d. Nr. 02-05-6618 priedo eil. Nr.4, kuriuo perleido 0,4800 ha žemės sklypą (unikalus Nr.: ( - )), esantį ( - );

36- Kauno apskrities viršininko įsakymo 2007 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 02-05-9069 priedo eil. Nr. l, kuriuo perleido 0,47 ha žemės sklypą (unikalus Nr.: ( - )), esantį ( - );

37- Kauno apskrities viršininko įsakymo 2007 m. spalio 8 d. Nr. 02-05-10657 priedo eil. Nr. 3, kuriuo perleido 0,5300 ha žemės sklypą (unikalus Nr.: ( - )) ( - );

387) panaikinti valstybės valdymo teisę, įregistruotą 2002 m. rugsėjo 19 d., žemės sklype unikalus Nr.: ( - );

398) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 02-05-5929, kuriuo pakeistas Kauno rajono valdybos 1994 m. gruodžio 8 d. potvarkis Nr. 635 ir kuriuo A. Š. parduodamas 1,0000 ha žemės sklypas ( - ), bei panaikinti 2008-06-13 su A. Š. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4016, kuria parduotas 1,0000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), ( - );

409) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 52/23667 bei įsakymo 2008 m. rugsėjo 3 d. Nr. 02-05-10213 1, 2 dalis ir 1, 2 šio įsakymo priedus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, suteikta ir parduota žemė A. L. ;

4110) panaikinti dalis (2 dalies 3 priedo eilės Nr. 8 ir 3 dalies 7 priedo eilės Nr. 8) Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 14 d. įsakymo, kuriuo E. B. suteiktas 0,47 ha žemės sklypas ( - ), taip pat panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 52/23156, kuriuo E. B. perduotas neatlygintinai 0,47 ha žemės sklypas ( - );

4211) panaikinti 1996 m. liepos 9 d. tarp Kauno apskrities valdytojo administracijos ir D. K. sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P52/96-3155, kuria buvo parduotas ir nupirktas 0,42 ha žemės sklypas ( - ), panaikinti A. K. 201 05 30 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-2084 į ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris Nr. ( - ), esančio ( - ); taip pat panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 02-05-3946, kuriuo buvo išregistruotas 0,500 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - ),

4312) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2)-991, kuriuo nustatytos dalys ir nutarta parduoti ( - ) esantį 0,2323 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr.: ( - ), J. R. , A. L. ir A. L.; panaikinti 2011 m. gegužės 4 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgalioto asmens, su J. R. , G. R. , A. L. ir A. L. sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-1128, kuria buvo parduotas 0,2323 ha žemės sklypas, unikalus Nr.: ( - ), esantis ( - );

4413) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra į J. B. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, 16,52 ha ( - ), pagal ribas, kurios nurodytos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo T. T. 2006 m. lapkričio 22 d. rašte Nr.S6-2301 kaip sklypas Nr. l - 14,84 ha ir sklypas Nr.2 -1,68 ha;

4514) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl 60 arų namų valdos žemės sklypo suformavimo, grąžinant žemę natūra, įskaityti 60 arų dydžio privatizuojamą namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ), pagal pridedamą 2008 m. vasario 20 d. preliminarų namų valdos žemės sklypo planą M 1:1000;

4615) priteisti iš atsakovų turėtas teismo išlaidas.

47Ieškovas R. A. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o taip pat 2012 m. birželio 25 d. – 2012 m. birželio 29 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad jis yra E. A. ir Z. A. sūnus ir turto paveldėtojas, E. A. teisių perėmėjas.

48Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo J. B. iki nacionalizacijos 1940 m. valdytą 16,52 ha žemės plotą Rokų k., Rokų sen., Kauno r., 1991 m. lapkričio 11 d. pateikė jo mama E. A. , kuri prašyme nurodė ir kitą pretendentę - M. B. . Jo, ieškovo R. A. , tėvas Z. A. , po savo žmonos E. A. , mirties 1994 m kovo 23d., palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

49Jis, ieškovas R. A. , po tėvo Z. A. mirties pagal testamentą paveldėjo jo turtą.

50Nurodė, jog Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 02-05-7406 buvo patvirtintas piliečių, susigrąžinančių žemę, mišką, vandens telkinius natūra, sąrašas, kuriame eil. Nr. 27 patvirtinti J. B. paveldėtojai. Šio įsakymo 4 p. taip pat nurodyta visiems prieduose paminėtiems piliečiams suformuoti žemės sklypus. Apie šio įsakymo 1 priedą jam (ieškovui) tapo žinoma tik iš Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 22 d. rašto, o įsakymą išreikalavo per atstovą, pats įsakymas į nuosavybės teisių atkūrimo bylą nėra įdėtas. Tačiau sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra nebuvo vykdomas, grąžintinos žemės sklypas J. B. žemės pretendentams nebuvo pamatuotas, o, kaip paaiškėjo, nuo 2001 metų skirstomas žemės sklypais ir parduodamas bei perleidžiamas atsakovams ir tretiesiems asmenims.

51Teigė, kad 2001 m. gegužės 31 d. su V. M. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr.P52/2001-0038, pagal kurią buvo parduotas 0,5700 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ); 2001 m. gegužės 31 d. su J. Z. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr.P52/2001-0039, pagal kurią buvo parduotas 0,5700 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ). Šie abu sklypai parduoti nesilaikant privalomos notarinės sandorio formos, sklypai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nesuformuoti, pirkimo-pardavimo sutartyse neįrašyta, koks sklypas perkamas - nurodytas tik kadastrinis blokas, todėl šios dvi sutartys negalioja nuo jų sudarymo momento.

52Nurodė, kad 2002 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14775 su G. S. . Pagal šią sutartį buvo parduotas 0,5700 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ); 2005 m. liepos 21 d. sudaryta su G. R. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr.9876, pagal kurią buvo parduotas 0,4800 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ). Pasak ieškovo, G. R. ir šio sklypo bendrasavininkis J. R. Žemės reformos pradžios metu buvo Rusijos piliečiai, be to, J. R. ( - ) atkurta nuosavybė į maždaug 6 hektarus miško ir žemės, todėl jis netgi neturėjo teisės prašyti asmeninio ūkio žemės, tuo labiau ją pirkti už investicinius čekius. J. R. kolūkio metais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, o pagal kolūkio įstatus teistiems žmonėms asmeninio ūkio žemė nei kitokios lengvatos nepriklausė.

53Taip pat nurodė, kad 2005 m. gruodžio 19 d. su L. L. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 17322 buvo parduotas 0,6700 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ). Žemės reformos pradžioje L. L. buvo Latvijos valstybės pilietis ir neturėjo teisės nei prašyti, nei gauti nuosavybėn žemės Lietuvos Respublikoje, o jo teisės negalėjo būti traktuojamos aukščiau Lietuvos Respublikos piliečių, kurie siekia atkurti savo žemę natūra.

542006 m. sausio 5 d. su R. R. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.141 buvo parduotas 0,4500 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ). Anot ieškovo, R. R. iki 1993 m. spalio 15 d. buvo Rusijos pilietis, todėl jam negalėjo būti nei suteikiami, nei tuo labiau neteisėtai paskirti sklypai parduodami.

55Kauno apskrities viršininko administracija su J. Z. 2007 m. lapkričio 15 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7893, kuria pardavė ( - ) 0,5200 ha žemės sklypą. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. Nr.534, sudaryta 2008 m. sausio 31 d. su D. M. ir S. M. , buvo parduotas 0,4700 ha žemės sklypas. 2008 metų kovo 13 d. Kauno apskrities viršininko administracija su K. T. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1580 ir jam pardavė 0,4700 ha žemės sklypą ( - ).

561994 m. gruodžio 15 d. Kauno rajono valdybos atstovė su J. B. sudarė žemės sklypo J. B. grąžintinoje žemėje pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AP- P52/94-1104, kuria pardavė 1500 kv. m. žemės sklypą, esantį ( - ), kuriam buvo suteiktas registro numeris Nr. ( - ). Ieškovo teigimu, šis sandoris, kuriuo parduodas nekilnojamas turtas - žemės sklypas - sudarytas nesilaikant privalomos notarinės sandorio formos.

57J. B. 1994 m. gruodžio 20 d. su pirkėja D. L. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl to paties žemės sklypo pardavimo.

581996 m. sausio 30 d. buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P52/96-1686 grąžintinoje žemėje tarp G. R. ir Kauno apskrities valdytojo. Šia sutartimi G. R. nusipirko 1513 kv. m. sklypą individualiai statybai, nors pati gyvena ( - ) (tuomet ( - )), ( - ) individualiame name ir tokio poreikio neturėjo, o pagal kolūkio įstatus dar vieno sklypo šeimai gyvenamojo namo statybai neskirdavo. Be to, G. R. buvo Rusijos piliete iki 1991 metų gegužės mėnesio - todėl jos veiksmai, atlikti be juridinio pagrindo (nebūnant Lietuvos Respublikos piliete) yra neteisėti ir negaliojantys.

59Ieškovas taip pat nurodė, kad 1996 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos Kauno rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba sudarė su B. J. Valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį Nr. S-P52/96-2783, kuria pardavė 1725 kv. m. žemės sklypą ( - ), registro Nr. ( - ) - ši žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nesilaikant žemės sandoriams privalomos notarinės formos.

60Trys namų valdos yra suteiktos jau pateikus prašymus atkurti nuosavybės teises, todėl naikintinos pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos valstybės 1994 m. rugsėjo 2 d. su B. L. , kuria parduotas 0,2215 ha žemės sklypas, 1994 m. gruodžio 14 d. su V. P. , kuria parduotas 0,1703 ha žemės sklypas, ir 1994 m. gruodžio 14 d. su V. M. , kuria parduotas 0,1683 ha žemės sklypas.

61Nurodė, jog buvo sudaryta ir pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P52/94-0043, pagal kurią parduotas žemės sklypas, unikalus Nr.: ( - ). Šiais sandoriais buvo perleista dalis E. ir Z. A. namų valdos sodybinio sklypo, taip pat dalis grąžintinos J. B. žemės. Šie sklypai perdengia 1959 m. kolūkio valdybos paskirtą Z. A. žemės sklypą trobesių statybai, kuris pagal ūkinių knygų duomenis buvo skirtas 60 arų. Šiuose sklypuose nėra įregistruoti jokie pastatai, todėl suteikti šiuos sklypus nebuvo jokio pagrindo.

62Ieškovo teigimu, V. P. 2002 m. sausio 4 d. sudarė turto padalijimo sutartį Nr. 16RS-3, kuria perleido nusipirktą 0,1703 ha žemės sklypą R. R. P..

631992 m. balandžio 13 d. tarp G. R. ir Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos įgaliotinės buvo sudaryta žemės naudojimo (nuomos) sutartis Nr. 3-2540, kuria išnuomota žemė grąžintinoje J. B. žemėje. Sutartyje buvo numatyta, kad statyba turėjo būti pradėta per vienerius metus ir baigta per trejus metus nuo statybos leidimo išdavimo dienos - tačiau joks pastatas po šiai dienai nėra šiame sklype pastatytas, šis sklypas stovi tuščias. Kaip juridinis pagrindas nuomos sutarčių sudarymo yra nurodytas Kauno rajono apylinkės tarybos 1991 m. lapkričio 18 d. 1 šaukimo 15 sesijos sprendimas, tačiau 1991 m. gruodžio 17 d. Rokų apylinkės tarybos sprendimu visi anksčiau paskirti sklypai Rokų gyvenvietėje buvo atšaukti, kaip neteisėtai paskirti.

64Anot ieškovo, 1992 m. birželio 29 d. tarp B. J. ir Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos įgaliotinės buvo sudaryta žemės naudojimo (nuomos) sutartis Nr. 2-6085, kuria išnuomota žemė grąžintinoje J. B. žemėje gyvenamojo namo statybai. Ieškovo teigimu, visi šie sandoriai neteisėti, todėl naikintini.

65Ieškovas taip pat nurodė, jog 2006 m. sausio 25 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr.02-05-1076, kuriuo žemės sklypą esantį ( - ), unikalus Nr.: ( - ) 0,5100 ha, perdavė Kauno viršininko administracijai. 2007 m. balandžio 19 d. Nr. 02-05-3932 žemės sklypas ( - ) 0,5600 ha, unikalus Nr.: ( - ), Kauno apskrities viršininko įsakymu perduotas valdyti patikėjimo teise Kauno apskrities viršininko administracijai. Kauno apskrities viršininko įsakymu 2007 m. birželio 7 d. Nr. 02-05-6618 ( - ) 0,4800 ha žemės sklypas, unikalus Nr.: ( - ), perduotas valdyti Kauno apskrities viršininko administracijai patikėjimo teise. Kauno apskrities viršininko įsakymu 2007 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 02-05-9069 ( - ) 0,4700 ha žemės sklypas, unikalus Nr.: ( - ), perduotas valdyti Kauno apskrities viršininko administracijai patikėjimo teise. Kauno apskrities viršininko įsakymu 2007 m. spalio 8 d. Nr. 02-05-10657 0,5300 ha žemės sklypas ( - ), unikalus Nr.: ( - ), buvo perduotas valdyti patikėjimo teise Kauno apskrities viršininko administracijai. Nekilnojamojo turto registre 2002 m. rugsėjo 19 d. valstybė įregistravo nuosavybės teisę į 0,5000 ha žemės sklypą, esantį ( - ), įregistravimo juridinis pagrindas nenurodytas. Ieškovo teigimu, visi šie sklypai yra grąžintinoje J. B. žemėje, todėl dėl jų priimti aktai naikintini.

66Pasak ieškovo, 2001 m. gegužės 14 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr.02-05-3468, bei sprendimą Nr.52/13968, kuriais V. L. perleido 0,5100 ha žemės sklypą, esantį ( - ). 2003 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr.02-05-5575 ir sprendimą Nr.52/17049, kuriais B. A. perleido 0,4000 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Kauno apskrities viršininko sprendimu 2007 m. vasario 19 d. Nr.52/21549 ir Kauno apskrities viršininko įsakymu 2007 m. vasario 19 d. Nr. 02-05-1307 ( - ) J. P. buvo suteikti ir perleisti du žemės sklypai – 0,31000 ha ir 0,3500 ha, kurių unikalūs Nr.: ( - ) ir Nr.: ( - ). Taip pat Kauno apskrities viršininkas 2007 m. rugsėjo 26 d. priėmė įsakymą Nr.02-05-10232 ir sprendimą 2007 m. rugsėjo 26 d. Nr. 52/22345, kuriais T. B. ( - ), B. žemėje perleido 0,4700 ha žemės sklypą, unikalus Nr.: ( - ). Ieškovo teigimu, šie žemės sklypai taip pat yra grąžintinoje J. B. žemėje, dėl jų priimti aktai ir tų aktų pagrindu sudaryti sandoriai yra neteisėti, naikintini.

67Ieškovas nurodė, kad 2008 m. birželio 13 d. atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su A. Š. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4016, kuria pardavė J. B. grąžintinos žemės 1,0000 ha. J. S. žemė ( - ) niekada nebuvo suteikta, todėl atgalinis jau priimto potvarkio 1994 m. gruodžio 8 d. Nr. 635 keitimas ir kaimų pavadinimų keitimas yra niekinis ir negalioja. Taip pat Kauno apskrities viršininko administracija 2008 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 02-05-5929 J. B. grąžintinoje žemėje A. Š. neteisėtai paskyrė 1,0000 ha žemės, unikalus Nr.: ( - ), nors vykstant teismo procesui ir be to, nesant grąžintai žemei natūra, kai yra priimtas 2001 metų lapkričio 20 d. įsakymas formuoti sklypus grąžinimui, J. B. paveldėtojai patvirtinti piliečių, susigrąžinančių žemę natūra, eilėje (1 eilė), yra neteisėtas.

68Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 52/23667, jau esant priimtam patikslinam 2008 m. birželio 16 d. ieškiniui, A. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ( - ) esantį nekilnojamąjį turtą, suteikiant neatlygintinai J. B. žemės sklypą - 1,000 ha, unikalus Nr.: ( - ), nors suteikti grąžintinos žemės neturėjo teisės. Taip pat pagal tos pačios dienos įsakymo 2008 m. rugsėjo 3 d. Nr.02-05-10213 1, 2 priedus buvo patvirtintas atkuriamos žemės nuosavybės, kuri patenka į J. B. žemę, žemės sklypas.

69Bei, vykstant teismo procesui neteisėta ir naikintina 2011 m. gegužės 4 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta su J. R. , G. R. , A. L. ir A. L. , buvo parduotas 0,2323 ha žemės sklypas. Kokiu pagrindu šie asmenys įgijo teisę į 0,2323 ha žemės sklypą, unikalus Nr.: ( - ), iš kurio dalis priklauso ieškovo namų valdai - nenurodyta. Ieškovo teigimu, šiuo sandoriu buvo parduota be jokio teisinio pagrindo dalis ieškovo namų valdos, esančios ( - ). Apie šį sandorį įvykdytą tarp R. ir L. ir valstybės ieškovas sužinojo kitoje byloje, kuri vyksta dėl galimai neteisėtų statybų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. balandžio 15 d. priėmė neteisėtą ir naikintiną įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2)-991, kuriuo neaišku kokiais duomenimis remiantis atsakovams nustatė ne 15 arų, o 23,23 arų ploto sklypą, be to, tą sklypą padalino J. R. , A. L. ir A. L. , nors jiems sklypas, kaip beje, ir J. R. , niekada net nebuvo suteiktas naudotis, perleistas ar buvęs išnuomotas, nes ta sklypo dalis, kuri viršija J. R. naudotąją prie pastatų, buvo paskirta ieškovo tėvams Z. ir E. A. , o dar kartą paskirti tą pačią žemę kitiems asmenims valstybė negalėjo - ir tokių duomenų, įrodančių savo atliktų veiksmų teisėtumą, atsakovas nepateikė. Be to, tas žemės sklypas - apie 8 arus - įeina į J. B. valdyto ūkio ribas, todėl jokiu būdu grąžintina žemė negalėjo būti parduodama tretiesiems asmenims už investicinius čekius. Pasak ieškovo, tą draudžia tiek Žemės reformos įstatymas, tiek LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas - žemės sklypai negali būti didinami, formuojami ir dar pardavinėjami tretiesiems asmenims, nes tokia žemė yra grąžinama savininkams, įskaitant namų valdos sklypą į sugrąžinamą žemės sklypo plotą. Ieškovo manymu, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba viršijo savo įgaliojimus ir pardavė ne sau priklausančią žemę, kurią ta pati valstybė dar 1959 metais paskyrė gyvenamojo namo ir kitų pastatų statybai bei pasodybiniam sklypui Z. A. .

702008 m. kovo 14 d. Kauno apskrities viršininko administracija priėmė įsakymą Nr.02-05-33140, bei sprendimą Nr.52/23156, kuriais E. B. atkūrė nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (žemę), perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 0,47 ha žemės sklypą ( - ) - šis žemės sklypas yra grąžintinoje J. B. žemėje.

71Ieškovo teigimu, naikintina 1996 m. liepos 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P52/96-3155, Kauno apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 02-05-3946, kuriuo buvo išregistruotas 0,5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr.: ( - ), ( - ), naikintinas ir 2012 m. gegužės 30 d. A. K. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (Nr. 2-2084) į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr.: ( - ). Ieškovo manymu, šie reikalavimai susiję su grąžintina J. B. žeme. Nuosavybės teisės paveldėtojui A. K. praktiškai sukurtos po žmonos D. K. mirties, jai gyvai esant ji neturėjo toje vietoje žemės, ją valdė valstybė.

72Pasak ieškovo, atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija į bylą pateikė namų valdos žemės sklypų žemės tvarkymo bylas G. R. , J. B. , bei B. J. , iš kurių matyti, jog žemės sklypai grąžintinoje žemėje niekada nė nebuvo suteikti - J. B. , B. J. sklypai J. B. žemėje neteisėtai užvaldyti be jokio juridinio pagrindo, ir J. B. įgytas sklypas po 5 dienų parduotas, o G. R. net neturėjo teisės teikti prašymo žemės sklypui gauti, nes buvo Rusijos pilietė, be to, turėjo kur gyventi - turėjo namų valdą su savo vyru ( - ). Be to, jai suteiktas sklypas Nr. ( - ) 1991 m. gruodžio 17 d. Rokų apylinkės tarybos sprendimu panaikintas, kaip neteisėtai suteiktas. J. B. tariamai skirtas sklypas grąžintinoje J. B. žemėje 1992 metais buvo panaikintas, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei nustačius, jog sklypas skirtas pažeidžiant 1992 m. vasario 7 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 89. Ieškovo teigimu, iš žemės tvarkymo bylos bei iš Kauno rajono valdybos archyvinių dokumentų, saugomų Kauno apskrities archyve, akivaizdu, jog 1994 m. gruodžio 8 d. potvarkis Nr. 626, kuriuo J. B. buvo leista pirkti J. B. žemės sklypą, visiškai nesuderinus šių veiksmų su grąžintinos žemės pretendentais, negali būti laikomas teisėtu, nes namų valdos sklypai grąžintinoje žemėje negalėjo būti formuojami. Šis potvarkis negali sukurti jokių teisinių padarinių, nes jame minimas 1992 m. balandžio 16 d. sprendimas skirti J. B. sklypą nebuvo priimtas - žemės tvarkymo byloje yra 1992 m. balandžio 16 d. „sprendimo išrašas“ iš tariamai vykusios 1 šaukimo 19 sesijos, o Kauno apskrities archyve saugomuose Kauno rajono Rokų apylinkės deputatų tarybos dokumentuose tokio sprendimo nėra. Pasak ieškovo, sandoris, kai savivaldybės atstovė, nesant jokio juridinio žemės skyrimo pagrindo, jį pardavė J. B. , laikytinas neįgalioto asmens atliktu sandoriu, atliktu grąžintinoje žemėje, toks sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento.

73Ieškovo teigimu, visi šie J. B. žemės perleidimo sandoriai kaip neteisėti turi būti panaikinti. Daugumą šių sandorių – žemės sklypų suteikimą sprendimais, parduodant pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu atsakovas vykdė vykstant pasiruošimo teisminiam nagrinėjimo metu, laike tarp teismo posėdžių. Apie šiuos sandorius, įsakymus ir sprendimus J. B. grąžintinoje žemėje atsakovas nei atsiliepimuose į ieškinius, nei teismo posėdžių metu ieškovo neinformavo.

74Ieškovas taip pat nurodė, jog pagal 1991 m. birželio 18 d. piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 1 straipsnio 1 punktą nuosavybės teisės turėjo būti atstatytos, grąžinant nusavintą turtą natūra arba ekvivalentine verte. Suteikiant žemę gyventojų asmeniniam ūkiui, būtų buvę pažeisti 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo 2 straipsnio, 10 straipsnio, 15 straipsnio 1 punkto reikalavimai. Remiantis Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. Nr.816 nutarimu, sklypai turėjo būti pamatuoti iki 1994 m. sausio 1 d. asmeninių ūkių naudojimo teritorijoje arba laisvoje valstybinėje žemėje, o čia pamatuoti 2000-2003 metais ir neaišku kokia jų paskirtis.

75Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, S. A. 2012 m. birželio 27 d. pateiktu ieškiniu prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu atnaujinti praleistą 6 mėnesių terminą į senelio Z. A. , mirusio 2001 m. balandžio 2 d., palikimą priimti atstovavimo teise – privalomąją testamento dalį kaip asmeniui, kuriam palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas – dėl svarbių priežasčių – nes nežinojo savo kilmės, nepažinojo nei savo senelio Z. A. , nei savo tėvo V. A. , todėl nežinojo apie galimybę paveldėti.

76Atsakovai, atsakovų atstovai ir tretieji asmenys prašė ieškinius atmesti.

77II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

78Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu nusprendė:

79- ieškovo R. A. ieškinį tenkinti iš dalies: nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad Z. A. , g. 1904 m. gruodžio 15 d., po savo žmonos E. A. , mirusios 1994 m. kovo 23 d., mirties palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

80- trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, S. A. ieškinį atmesti.

81- priteisti iš ieškovo R. A. bylinėjimosi išlaidas:

821) atsakovei J. P. 1516,60 Lt;

832) atsakovei A. Š. 500 Lt;

843) atsakovei A. L. 800 Lt;

854) atsakovei E. B. 400 Lt;

865) atsakovui V. M. 2000 Lt;

876) atsakovui L. L. 3600 Lt;

887) atsakovui G. S. 300 Lt;

898) atsakovei R. P. 500 Lt;

909) atsakovei B. J. 3000 Lt;

9110) atsakovei V. L. 1500 Lt;

9211)atsakovei D. L. 2500 Lt;

9312) trečiajam asmeniui J. B. 300 Lt.

94Taip pat nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti nagrinėjant bylą taikytas laikinąsias apsaugos priemones:

95-Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-975-343/2007) įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;

96-Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 23 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr.2-1006-343/2008) įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ;

97-Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr.2-103-264/2011) įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir draudimas atlikti veiksmus;

98-Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-103-264/2011) įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;

99-Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-103-260/2011) draudimą atlikti veiksmus;

100-Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr.2-62-260/2012) įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;

101-Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-62-260/2013) įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;

102-Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-40-260/2013) draudimą atlikti veiksmus.

103Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, bylos duomenimis nustatė, kad ieškovo tėvai Z. A. ir E. A. (pavardė iki santuokos – B.) susituokė 1940 m. sausio 20 d.; E. A. mirė 1994 m. kovo 23 d. Teismas nurodė, kad kaip paaiškino ieškovas, ir ką patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. P. bei P. R. , po E. A. mirties visas jos turtas liko jos sutuoktiniui Z. A. - šis iki savo mirties gyveno tuose pačiuose namuose, kur iki mirties gyveno ir E. A. , naudojosi palikėjos turėtu turtu kaip savu. Tai leido teismui daryti išvadą, kad E. A. palikimas liko jos turtu besinaudojančiam ir besirūpinančiam sutuoktiniui Z. A. . Teismas nurodė, kad kitų duomenų byloje nepateikta.

104Teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, nusprendė, jog yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. A. , g. 1904 m. gruodžio 15 d., po savo žmonos E. A. , mirusios 1994 m kovo 23 d., mirties palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

105Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su žemės priskyrimu ir pardavimu arba perdavimu asmeniniams ūkiams, teismas pripažino, kad šie ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, naikinti žemės sklypų nurodytiems atsakovams perleidimo parduodant sandorius, o taip pat ir administracinius sprendimus dėl atskirų atsakovų naudojamų žemės sklypų ir jų perdavimo atkuriant nuosavybės teises į kitose vietose esančią žemę, ieškovo reikalavimu nėra pagrindo.

106Teismas nurodė, jog ieškovas, kaip pretendentas siekiantis atkurti nuosavybės teises į J. B. iki nacionalizacijos turėtą žemę, teigė, kad J. B. turėtos 14,84 ha žemės plote po to, kai 1991 metais buvo paduotas prašymas grąžinti J. B. žemę, atsakovams negalėjo būti suformuoti ir parduoti ar kitaip perduoti nuosavybėn žemės sklypai.

107Teismas, iš byloje surinktų duomenų nustatė, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims žemė asmeninimas ūkiams buvo suteikta Rokų apylinkės Tarybos 1994 m. gegužės 13d. sprendimu, šia žeme jie naudojosi ir iki šio sprendimo priėmimo. Taigi, asmeninio ūkio žemės jiems suteikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, priešingai nei teigia ieškovas, nenumatė besąlygiško pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisių gynimo, neatsižvelgiant į kitų žemės naudotojų interesus.

108Taip pat teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeninam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarką (toliau – Tvarka). Pagal šios Tvarkos 16 p. žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąja tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui, o nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

109Sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniams ūkiams apylinkių tarybos turėjo priimti ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. (Žemės reformos įstatymo 16 str. 11 d. - 1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. I-476 redakcija). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos „Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos“ 4 punktu, Rokų apylinkės Taryba 1994 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą skirti sklypus asmeniniam ūkiui Rokų gyventojams. Žemės sklypus asmeniniam ūkiui turėjo teisę gauti Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys. Kauno rajono gyventojų asmeninio ūkio žemės naudojimo bendrus plotus patvirtino Kauno rajono valdyba 1993 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 34, tame skaičiuje ir Rokų apylinkėje buvusioje Rokų žemės ūkio įmonėje - 620 ha žemės ūkio naudmenų. Pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 816 patvirtintos Tvarkos 10 punktą, stokojant žemės asmeniniam ūkui, apylinkės taryba galėjo nustatyti mažesnį už maksimalų asmeniniam ūkiui skiriamą žemės ūkio naudmenų plotą. Rokų apylinkės taryba 1993 m. balandžio 15 d. sprendimu „Dėl pasodybinių sklypų asmeniniam naudojimui apylinkės gyventojams“ nustatė mažesnį už maksimalų asmeniniam ūkiui skiriamą žemės ūkio naudmenų plotą.

110Teismas sprendė, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims asmeninio ūkio žemė buvo suteikta Rokų apylinkės Tarybos 1994 m. gegužės 13 d. 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimu, ir sutiko su atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės nuomone, kad tai buvo padaryta nepažeidžiant nei Vyriausybės nustatytos tvarkos, nei Rokų apylinkės tarybos sprendimu nustatyto suteikiamo asmeninio ūkio žemės dydžio.

111Taip vertindamas teismas nepagrįstais pripažino ieškovo argumentus, kad J. B. valdytoje žemėje atsakovams ir tretiesiems asmenims žemės sklypai asmeniniams ūkiams paskirti nebuvo.

112Teismas nurodė, jog ieškovas teigia, kad Kauno apskrities archyve susipažinus su Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos protokolais, iš jam pateiktų dokumentų galima teigti, jog joje jokie sprendimai apie žemės suteikimą asmeniniams ūkiams nebuvo priimti. Tą, ieškovo nuomone, patvirtina ir jo pateikta byloje pažyma. Tačiau, teismas vertino, kad šioje pažymoje nurodyta padėtis, buvusi 1993 metų pabaigoje, t.y., kad asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojų sąrašai buvo nesutvarkyti 1993 metų pabaigoje. Teismas, iš Kauno rajono Rokų apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos protokolo, gauto iš Kauno apskrities archyvo, nustatė, kad šioje sesijoje pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta patvirtinti sąrašus gyventojų, kuriems skirti žemės sklypai asmeniniams ūkiams. Teismas nurodė, kad Kauno apskrities archyvas 2007 m. gegužės 8 d. atsakyme į ieškovo prašymą nurodė, jog šios sesijos sprendimo dėl Rokų apylinkės gyventojams suteiktų asmeninio naudojimo plotų su gyventojų sąrašais ir sklypų planais, Rokų apylinkės Tarybos sesijų protokoluose nėra. Tačiau tai, teismo vertinimu, neleido sutikti su ieškovo nuomone, kad sprendimai apie žemės suteikimą asmeniniams ūkiams nebuvo priimti. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius, kaip žemės reformą vykdanti institucija, nuo 1994 metų disponuoja Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimu patvirtintais asmenų, kuriems skirta žemė asmeniniams ūkiams, sąrašais, teikia sprendimų išrašų kopijas, pripažįsta, kad Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimu buvo suteikti asmeninio naudojimo žemės sklypai Rokų kaimo gyventojams, konkrečiai atsakovams ir tretiesiems asmenims. Netikėti tokiais šios valstybės įstaigos teikiamais duomenimis teismas neturėjo pagrindo. Juo labiau, kad Kauno apskrities viršininko administracija 1998 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 05-4897 „Dėl piliečių, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė, sąrašų tvirtinimo (Kauno r.)“ patvirtino sąrašus piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta Rokų seniūnijoje Kauno rajone pažeidžiant įstatymą, pagal šio sąrašo duomenis asmenų, kuriems suteikta žemė J. B. žemėje pažeidžiant įstatymus, nenustatyta. Nesutikdamas su ieškovo vertinimu, teismas atsižvelgė dar ir į tai, jog ieškovo skundą tyręs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2007 m. lapkričio 23 d. pažymoje nurodė, kad jis nustatė, jog asmeninio ūkio žemės sklypai buvusioje J. B. žemėvaldoje (14,84 ha ploto žemės sklype) Rokų apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu yra suteikti dvidešimt vienam asmeniui, t.y. ieškovams bei tretiesiems asmenims.

113Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovai ir tretieji asmenys nustatyta tvarka būtų teikę prašymus, kitus dokumentus, tinkamai būtų parengtos asmeninės bylos, parengti pasiūlymai apylinkės Tarybai, kad visi atsakovams skiriami asmeniniam ūkiui žemės sklypai nebuvo pamatuoti ir paženklinti, kaip tai nustatyta Tvarkoje. Teismas sprendė, kad aplinkybės, jog į bylą nepateikti duomenys, įrodantys, kad atsakovai ir tretieji asmenys nustatyta tvarka būtų teikę prašymus, kitus dokumentus, tinkamai būtų parengtos asmeninės bylos, parengti pasiūlymai apylinkės tarybai, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad žemės sklypai jiems suteikti, vėliau daugelio ir nuosavybė įgyta neteisėtai. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės neleidžia tiksliai nustatyti, kada ir kaip buvo inicijuojamas žemės perdavimo asmeniniams ūkiams procesas, tačiau jos neįrodo, kad asmeniniams ūkiams sklypai buvo skirti neteisėtai. Teismas pripažino, kad formalūs procedūrų pažeidimai, padaryti žemės reformą vykdančių institucijų bei jų pareigūnų, ar tam tikrų dokumentų neišsaugojimas negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir naudojimo teisėtumo, nes dėl valdžios institucijų neveikimo ar netinkamo veikimo neturi nukentėti teisėti piliečių interesai.

114Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovas nereiškia reikalavimų naikinti Rokų apylinkės Tarybos 1994 m. gegužės 13 d. 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimo dalių, kuriomis atsakovams ir tretiesiems asmenims buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, neįrodinėja, kad paminėtiems atsakovams ir tretiesiems asmenims žemė buvo suteikta sprendimu neteisėtai.

115Todėl teismas sprendė, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims patiems pateikus duomenis apie tai, kad jie tuo metu gyveno ( - ), dirbo tos vietovės žemės ūkio bendrovėse, naudojosi kolūkio jiems skirtais žemės sklypais, vertinti, jog Rokų apylinkės Tarybos 1994 m. gegužės 13 d. 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimu jiems suteikti asmeninių ūkių sklypai neteisėtai, nėra pagrindo.

116Nors ieškovas ir teigė, kad kai kurie atsakovai nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai ir neturėjo teisės gauti žemės asmeniniams ūkiams, teismas su tokiu ieškovo argumentu nesutiko. Teismas, iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriaus duomenų nustatė, kad atsakovė G. R. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 1991 m. gegužės 30 d., atsakovas L. L. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 1991 m. gegužės 22 d., atsakovas J. R. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 1991 m. rugsėjo 10 d., atsakovas R. R. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 1993 m. spalio 15 d. Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pažymos teismas nustatė, kad atsakovė A. L. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 1993 m. sausio 8 d. Taigi teismas pažymėjo, kad visi šie asmenys, priimant Rokų apylinkės Tarybos 1994 m. gegužės 13 d. 1-ojo šaukimo 37 sesijos sprendimą dėl žemės skyrimo asmeniniams ūkiams ir vėliau įsigyjant žemę nuosavybėn, buvo Lietuvos Respublikos piliečiai.

117Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimu naikinti J. B. valdytame 14,84 ha žemės sklype suformuotų atskirų žemės sklypų įregistravimą Lietuvos Respublikos vardu, o taip pat ir pareikštą reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 02-05-3946, kuriuo buvo išregistruotas 0,500 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), taip pat nėra pagrindo - šie sklypai, kurių unikalūs Nr.: ( - ); ( - ); ( - ); ( - ) ir ( - ), šiuo metu yra valstybės nuosavybė, jie, yra valstybės išperkama žemė, suteikta naudotis kaip asmeninių ūkių žemė tretiesiems asmenims: A. M. , T. K. , A. L. , A. M. ir B. P. .

118Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą panaikinti atsakovui A. K. 2012 m. gegužės 30 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-2084 į ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Teismas pažymėjo, jog pripažinus, kad yra nepagrįstas ieškovo reikalavimas panaikinti 1996 m. liepos 9 d. tarp Kauno apskrities valdytojo administracijos ir D. K. sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P52/96-3155, kuria buvo parduotas ir nupirktas 0,42 ha žemės sklypas ( - ), unikalus Nr. ( - ), nėra pagrindo naikinti ar pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo po D. K. mirties jos turtą paveldėjo A. K. .

119Teismas nurodė, jog atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo reikalavimus, susijusius su asmeniniam ūkiui skirtos ir parduotos ar kitaip perduotos žemės sklypais, atmesti ieškovui praleidus senaties terminą kreiptis teisminės gynybos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. B. žemę galėjo tiksliai ir nesuprasti, kas bei kokiu teisiniu pagrindu naudojasi anksčiau J. B. valdyta žeme, ieškovui reikėjo pakankamai laiko surinkti reikiamus duomenis apie kiekvieno atsakovo ar trečiojo asmens atžvilgiu priimtus administracinius aktus, jo vertinimu, pažeidžiančius ieškovių interesus, kitokią informaciją, sprendė, jog yra pagrindas kai kuriais atvejais praleistus terminus atnaujinti. Todėl atmesti ieškovo ieškinyje pareikštus aptariamus reikalavimus dėl praleisto senaties termino, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo.

120Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su žemės sklypu, parduotu A. Š. , teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog A. Š. valdomas paminėtas žemės sklypas yra būtent toje vietoje, kur iki nacionalizacijos buvo J. B. žemė. Kaip minėta, priimdama sprendimą parduoti šiai atsakovei žemės sklypą, Kauno apskrities viršininko administracija vadovavosi 2007 m. kovo 26 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad 1,00 ha žemės ūkio naudmenų sklypas Nr. 799-1As ( - ), J. S. suteiktas laisvo valstybinio fondo žemėje. Teismas nurodė, jog atsiliepime į ieškovo ieškinį, tuometinė atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija pripažino, kad J. B. turėjo du žemės sklypus – 14,84 ha ir 1,68 ha ploto, tačiau sklypų ribos tikslai nežinomos. Tas pats atsakovas, teikdamas 2009 m. rugsėjo 29 d. informaciją ieškovui pripažino, kad J. B. valdyto žemės sklypo masyvo ribos nėra žinomos, planai neišlikę, turto paveldėtojas ieškovas ir kviesti liudytojai turėtos žemės sklypo ribų parodyti negali, o anksčiau pagal menamas ribas buvo vertinama, kad G. L. ir J. B. viensėdžių žemėje asmeninio ūkio naudotoja J. S. naudojosi 0,10 ha žemės. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui teikdama 2011 ir 2012 metais informacija apie tą patį žemė sklypą nurodė, kad J. B. valdyto 1,68 ha žemės sklypo ribų nustatyti nepavyko, kaip vieną to priežastį nurodė paties ieškovo neatvykimą dalyvauti kartografavime.

121Teismo vertinimu, kadangi J. B. valdyto 1,68 ha žemės sklypo ribos nekartografuotos, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovei A. Š. parduotas 1,00 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), patenka į J. B. valdyto žemės sklypo ribas. Todėl teismas sprendė, kad 1,00 ha žemės sklypo pardavimas atsakovei A. Š. nepažeidžia ieškovo teisių, šio sklypo pardavimo sutarties naikinti ieškovo reikalavimu teismas neturėjo pagrindo.

122Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su žemės sklypų individualiems namams statyti nuomos ir pardavimo, teismas ieškovo prašymą panaikinti namų valdų pardavimo sutartis, nes šie žemės sklypai, esantys J. B. valdytoje žemėje, negalėjo būti suteikti ir parduoti atsakovams, pripažino nepagrįstu. Teismas, iš 1992 m. Kauno rajono Rokų kolūkio Žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto plano ir Kauno rajono Rokų seniūnijos Rokų kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto plano nustatė, kad J. B. valdytos 14,84 ha žemės ribose buvo namų valdų žemės. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (įstatymo redakcija galiojusi šių ginčijamų sandorių sudarymo metu, t.y. 1994-1996 metais) asmenims galėjo būti negrąžinama žemė, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei. Išperkama žemė pagal paminėtą normą be kitų buvo ir žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos. Todėl teismas sprendė, jog ieškovas į šią žemę negali pretenduoti, kadangi ši žemė yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama.

123Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (nuo 1994 m. balandžio 26 d. iki 1996 m. lapkričio 5 d. galiojusi redakcija) 8 straipsnio 6 dalis nustatė, kad kaimo vietovėje ne žemės ūkio veiklai žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka - tuo metu iki 1995 m. liepos 2 d. galiojo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550, o nuo 1995 m. liepos 22 d. iki 1999 m. birželio 10 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Pagal šias Tvarkas valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai galėjo būti, be kitų atvejų, parduodami privačių namų valdų savininkams – faktiško valdos dydžio žemės sklypai, jų ribas nustačius, kaip nurodyta šios tvarkos 4 punkte, taip pat piliečiams, kuriems iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. kitose vietovėse suteikti žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti.

124Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovams, 1994-1996 metais nusipirkusiems namų valdų žemės sklypus, esančius ( - ) Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) Kauno rajono valdybos 1992 ir 1994 metais priimtais potvarkiais buvo leista šiuos sklypus pirkti, juos Kauno rajono valdyba arba Kauno apskrities viršininko administracija, kaip tą nustatė Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, ir pardavė. Apie priimtus Kauno rajono valdybos šiais klausimais potvarkius Kauno apskrities viršininko administracija informaciją byloje pirmą kartą suteikė 2007 m. liepos 31 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį, tačiau ieškovas šių administracinių aktų neginčijo, neįrodinėjo, kad atsakovams namų valdų žemės sklypus buvo leista nusipirkti neteisėtai ar nepagrįstai. Todėl teismas sprendė, jog kada nepanaikinti administraciniai aktai, kurių pagrindu atsakovai įgijo teisę pirkti tokius žemės sklypus, teismas neturi pagrindo naikinti namų valdų žemės sklypų pirkimo –pardavimo sutartis.

125Teismas pripažino, kad atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį ir ieškovo reikalavimus dėl namų valdų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių panaikinimo atmesti, pagrįstas.

126Teismas nurodė, jog nuosavybės teisės į atsakovų B. L. , V. P. , V. M. , G. R. , B. J. , J. B. , vėliau ir D. L. nupirktus namų valdų žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos iškart po sandorių sudarymo, t.y. 1994-1996 metais.

127Pretendentai, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į J. B. žemę E. A. , po jos mirties Z. A. , po pastarojo mirties ieškovas R. A. , gyveno šalia namų valdų, kurių žemės sklypai buvo parduoti atsakovams - taigi jiems buvo akivaizdu, kad jų kaimynystėje pradžioje kolūkis, o vėliau ir kiti asmenys statė namus ir kitus pastatus, formavosi namų valdos, žemę užėmė kiti ją naudojantys asmenys, su Z. A. 1994 metais netgi buvo derinamos kai kurių iš atsakovams parduotų žemės sklypų ribos. Todėl pretendentai atkurti nuosavybės teises, jei jie siekė, kad jiems būtų natūra sugrąžinta J. B. žemė, kurios dalis kaip namų valdų žemės sklypai buvo parduoti atsakovams, turėjo suprasti, kad galimai pažeidžiamos jų teisės, o kartu turėjo teisę ir galėjo apie tokius žemės sklypus patikrinti duomenis viešame registre, imtis priemonių jų pažeistoms teisėms ginti. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, todėl teismas laikė, kad pretendentai, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į J. B. žemę privalėjo sužinoti apie paminėtus ginčijamus sandorius nuo nuosavybės teisių į žemės sklypus įregistravimo.

128Teismas pažymėjo, jog 1994-1996 metais galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 84 straipsnis nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas nagrinėjamu atveju pasibaigė 1999 metais, todėl teismo vertinimu ieškovas praleido senaties terminą. Teismas nurodė, jog ieškinio senaties pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (1964 m. CK 90 str. 1 d.).

129Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas atmetė ieškovo ieškinį dalyje, kuria ieškovas prašė panaikinti namų valdų žemės sklypų pardavimo atsakovams B. L. , V. P. , V. M. , G. R. , B. J. , J. B. , ir D. L. sutartis.

130Teismas taip pat atmetė ieškovo pareikštą reikalavimą iš dalies panaikinti 2002 m. sausio mėnesio 4 d. Santuokinio turto dalybų sutartį Nr. 16RS-3, sudarytą tarp atsakovų R. R. P. ir V. P. , kiek ji susijusi su žemės sklypu, esančiu ( - ), nes pripažino, kad nėra pagrindo naikinti paminėto žemės sklypo įgijimo sandorio, kuriuo žemės sklypą įgijo atsakovas V. P. .

131Teismas nurodė, jog ieškovas pareiškė reikalavimus panaikinti nuomos (žemės naudojimo) sutartis: 1992 m. birželio 29 d. sudarytą Rokų apylinkės Tarybos su B. J. dėl 0,1500 ha žemės sklypo ( - ) (sklypo Nr. ( - )) naudojimo (nuomos) individualiai statybai ir 1992 m. balandžio 13 d. sudarytą Rokų apylinkės Tarybos su G. R. dėl 0,1500 ha žemės sklypo ( - ) (sklypo Nr. ( - )) naudojimo (nuomos) individuliai statybai. Teismo vertinimu, šias sutartis naikinti nėra pagrindo, nes paminėti žemės sklypai vėliau buvo parduoti atsakovėms, nuomos sutarčių panaikinimas teisinių pasekmių nesukurs.

132Teismo vertinimu naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2)-991, kuriuo nustatytos dalys ir nutarta parduoti ( - ), esantį 0,2323 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), J. R. , A. L. ir A. L. , taip pat naikinti 2011 m. gegužės 4 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgalioto asmens, su J. R. , G. R. , A. L. ir A. L. sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-1128, kuria buvo parduotas 0,2323 ha žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), nėra pagrindo.

133Teismas pažymėjo, kad 0,2323 ha žemės sklypas buvo suformuotas 1994 metais prie namų valdos, su tokio sklypo ribomis sutiko gretimo žemės sklypo valdytojas Z. A. (ieškovo tėvas), parduotas jis šiame sklype esančių statinių keliems savininkams. Kadangi šis žemės sklypas parduotas atsakovams kaip namų valdos žemės sklypas, jis laikytinas valstybės išperkama žeme, kuri negali būti grąžinama natūra pretendentams atkurti nuosavybės teises į J. B. valdytą žemę. Dėl šios priežasties teismas pripažino, jog šio žemės sklypo pardavimas nepažeidžia ieškovo ir kitų pretendentų atkurti nuosavybės teisę į žemę teisių, ir šio ieškovo reikalavimo netenkino.

134Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimų įpareigoti atkurti nuosavybės teises ir suformuoti jam 0,6000 ha žemės sklypą prie namų valdos pažymėjo, kad toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes dalis J. B. Rokų kaime valdyto 14,84 ha žemės sklypo yra valstybės išperkama žemė, t.y. įstatymų nustatyta tvarka suteikta naudotis asmeniniams ūkiams bei namų valdų sklypams. Be to dalis tokios žemės sklypų jau parduota arba kitais būdais perleista nuosavybėn žemės sklypų naudotojams, o naikinti sandorių ar administracinių aktų, kurių pagrindu atsakovams perduoti neatlygintinai žemės sklypai, nėra pagrindo. Antrasis, 1,68 ha J. B. valdytas žemės sklypas nekartografuotos, nenustatytos jo ribos.

135Teismas pripažino neįrodytu, kad prie namų valdos, esančios ( - ), kada nors buvo suformuotas 60 arų sklypas, kad ieškovas ar jo tėvai naudojosi tokiu žemės sklypu prie namų. Ūkinėse knygose esantys įrašai, kad ieškovo tėvų ūkis naudojosi 0,60 ha žemės sklypu, leido teismui vertinti, kad toks kiekis žemės buvo skirtas kolūkiečio arba buvusio kolūkiečio namų ūkiui, tačiau nepatvirtina, kad toks žemės sklypas buvo skirtas būtent prie namų. Taigi, spręsdamas dėl šio reikalavimo pagrįstumo, teismas sutiko su atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad toks ieškovo reikalavimas praktiškai yra neįgyvendinamas. Teismas pažymėjo, jog yra parengtas ieškovo namų valdos, esančios ( - ), planas, kuriuo suformuotas 2290 kv. m. žemės sklypas, aplink šį sklypą yra įregistruotos kitų asmenų privačios valdos, su gretimų sklypų ribomis sutiko ieškovo tėvas Z. A. , todėl keisti ieškovo namų valdas ribas yra neįmanoma. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė ieškinį šioje dalyje.

136Spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens reikalavimo atnaujinti terminą palikimui priimti teismas pažymėjo, jog 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustatė, kad 2000 m. Civilinio kodekso Penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. 2000 m. Civilinis kodeksas įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. - Z. A. mirė 2001 m. balandžio 2 d., todėl po palikėjo Z. A. mirties 2001 m. balandžio 2 d. likusio turto paveldėjimo klausimus reglamentavo 1964 m. Civilinio kodekso Septintojo skyriaus normos - 1964 m. CK 567 straipsnis nustatė, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą, pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu.

137Teismas nurodė, jog Z. A. 1996 m. rugpjūčio 6 d. testamentu savo mirties atveju visą turtą paliko sūnui R. A. , t.y. ieškovui - pastarasis pagal testamentą paveldėjo visą Z. A. turtą, 2002 m. liepos 25 d. jam buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą (Prijungtos Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 9000/13571 lapas Nr. 37).

138Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, S. A. ieškiniu prašė atnaujinti jam praleistą 6 mėnesių terminą senelio Z. A. , mirusio 2001 m. balandžio 2 d., palikimui priimti. Teismas pažymėjo, kad tokio termino atnaujinimo galimybės 1964 m. Civilinis kodeksas nenumatė. Šio CK 588 straipsnis nustatė, kad teismas gali prailginti CK 587 straipsnio nustatytą šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą palikimui priimti. Palikimo priėmimu laikomas pradėjimas turtą faktiškai valdyti arba padavimas notariniam organui pareiškimo apie palikimo priėmimą (CK 587 str. 2 d.). Kadangi po Z. A. mirties visą jo turtą pagal testamentą paveldėjo ir valdo ieškovas R. A. , nėra Z. A. palikimo, kurį galėtų priimti trečiasis asmuo S. A. . Šis asmuo, kada CK 587 str. 1 d. nuostatos neleidžia palikimo priimti dalinai, nereiškė pretenzijų testamentiniam įpėdiniui R. A. , neįrodinėjo, kad pastarasis neteisėtai paveldėjo visą Z. A. turtą, iš ieškovo nereikalavo palikimo dalies. Todėl pratęsti terminą Z. A. palikimui priimti, jei laikyti, kad to prašo trečiasis asmuo S. A. , teismo vertinimu, nebuvo pagrindo - tokio termino pratęsimas nesukurs teisinių pasekmių. Dėl nurodytų argumentų teismas trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, S. A. ieškinį atmetė.

139III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

140Apeliaciniu skundu ieškovas R. A. prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, pakeisti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Taip pat prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

141Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1421. Apelianto teigimu, teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su žemės priskyrimu ir pardavimu arba perdavimu asmeniniams ūkiams, netinkamai išaiškino ir taikė CPK 184 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat aiškiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 178-185 straipsniuose, dėl ko be jokio teisinio pagrindo vadovavosi ne Rokų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 13 d. I šaukimo 37 sesijos sprendimu, o jo išrašo kopija, iš kurio net nebuvo galima nustatyti, kas tą išrašą atliko. Apelianto manymu, byloje nėra jokio oficialaus dokumento (nutarimo, sprendimo, žemės ūkio reformos ( - ) plano, suformuotų asmeninio ūkio sklypų ant buvusių žemės savininkų žemės žemėlapio ir kt.), įrodančio sklypų skyrimo atsakovams J. B. žemėje teisėtumą, tačiau yra ieškovo pateikta Kauno apskrities archyvo pažyma, kad Rokų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 13 d. I šaukimo 37 sesijos dokumentuose šitokio nutarimo, kuriame būtų J. B. žemėje paskirti asmeninio ūkio sklypai, nėra.

1432. Anot apelianto, teismas, ignoruodamas savo paties protokolinį 2012 m. birželio 25 d. įpareigojimą Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui (pateikti J. B. žemės II sklypo Rokų kaime 1,68 ha ribų planą, arba jį nubraižyti pagal aplinkinių, gretimų kitų ūkininkų iki nacionalizacijos valdytų žemės sklypų ribas), kuris buvo neįvykdytas, bylą vis vien nagrinėjo ir ją išnagrinėjo negavęs visų būtinų teismui įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 260 straipsnio nuostatas.

1443. Pasak apelianto, teismas neteisingai aiškino ir taikė nuosavybės teisių atkūrimą ir asmeninio ūkio žemės suteikimo įteisinimą bei konfliktų tarp dviejų gyventojų grupių – vienų, kurie pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, ir kitų, kurie siekia privatizuoti žemės ūkio paskirties sklypus, reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Apelianto teigimu, E. A. 1993 m. kovo 31 d. buvo išduota pažyma Nr. 560 apie tai, jog visi reikiami dokumentai yra – todėl akivaizdu, kad jokie asmeniniai ūkiai nebuvo suformuoti, žemė buvo laisva ir valstybė buvo pasirengusi atkurti nuosavybę. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovų žemės sklypų J. B. žemėje pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo, jokio dėmesio nekreipė į byloje esančią Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 02-05-7406 „Dėl patvirtinto Rokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir piliečių eilių tvirtinimo (Kauno r.)“ patvirtintą kopiją, kuriuo buvo patvirtinta piliečių, kuriems žemė, miškas ir vandens telkiniai grąžinami natūra, eilė. Apelianto tvirtinimu, įsakymo piliečių sąraše eilės Nr. 27 aiškiai nurodyta, kad B. V. B., M. B. , E. A. , M. R. ir A. B. priklauso gauti 16,52 ha žemės. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apskrities archyvo direktoriaus pavaduotoja patvirtino, jog Rokų Deputatų tarybos protokoluose jokių sąrašų dėl asmeninio ūkio žemės nėra.

1454. Apelianto manymu, teismas atskirai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų V. M. ir J. Z. sandorių: jų pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo įrašytas sklypas, kurį jie perka – sutartyse įrašytas tik kadastrinis blokas Nr. 0018, o sklypo numerio nėra, taip pat pasirašant sutartis nebuvo pridėti sklypų planai, nenurodytas unikalus numeris, todėl tokios pirkimo-pardavimo sutartys yra niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

1465. Pasak apelianto, atsakovas R. R. pilietybę įgijo tik 1993 m., todėl jo atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog žemę jis valdo nuo 1977 m., nors tokiu metu jam buvo dvylika metų ir jis gyveno Kaliningrado apskrityje, yra melagingos. Apelianto tvirtinimu, asmeninio ūkio sklypų suteikimo tvarka buvo griežtai reglamentuota – pilietis turėjo pateikti prašymą, išreikšti valią, pridėti ir pilietybę įrodančius dokumentus, pridėti įrodymus apie darbą žemės ūkyje – tačiau šių dokumentų į bylą su atsiliepimais nebuvo pateikta, asmeninio ūkio vadinamosiose tvarkymo bylose tokių dokumentų taip pat nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog tiek R. R. , tiek ir G. R. žemę pirko už investicinius čekius, vadinasi, buvo pirkta visiškai kita žemė iš laisvo valstybinio fondo, nes Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ draudė už čekius pardavinėti valstybinę žemę: sklypai, kuriuos prašo sugrąžinti savininkas, negalėjo būti išperkami investiciniais čekiais, tokių sklypų negalima buvo privatizuoti asmeninio ūkio naudotojams.

1476. Anot apelianto, atmestinas teismo argumentas, kad antras sklypas nenustatytas, nes apie tai, jog J. B. žemė užimta J. S. sklypu, parašė atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija.

1487. Apelianto teigimu, teismas negalėjo atmesti ieškinio pilna apimtimi, nes taip pažeidė Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies bei 12 straipsnio nuostatas – jeigu teismas laikė, jog J. B. žemė yra valstybės išperkama, tai turėjo vadovautis šio įstatymo reglamentavimu, kad buvusiam savininkui paliekami 3 hektarai žemės, tačiau apie šio įstatymo taikymą teismas iš viso nepasisakė. Tuo labiau, jog daugiau nei 3 hektarai net šiuo metu yra Lietuvos Respublikos nuosavybėje ir netenkinti prašymų grąžinti šią niekam nesuteiktą žemę teismas negalėjo.

1498. Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus dėl Z. A. namų valdos. Pasak apelianto, teismas sprendime nurodo, jog jam neaišku, kurioje vietoje valdytas sklypas – tačiau iš ūkinių knygų, kurios pateiktos ir yra byloje, akivaizdu, kad sklypas yra prie namų, nes ūkinėse knygose fiksuota kiek iš to sklypo užima pastatai, kiek daržai, sodai; taip pat pateiktas įrodymas apie 60 arų yra 1970 metų revizijos aktas, iš kurio matyti, kad yra revizuojamas pasodybinis sklypas (namų valdos sklypas, bet tarybinėje teisėje vadintas „pasodybiniu“), ir vėlgi aprašoma kiek užima pastatai, kiek sodai, daržai; be to teismas nevertino liudytojo P. R. parodymų, kuris nuo 1960 m. buvo Z. A. kaimynas. Apelianto teigimu, atsakovų B. L. , R. R. P. ir V. M. sklypai perdengia nuo 1958 m. valdytą sklypą, be to jų sklypai įforminti suklastotais dokumentais – nes 1994 m. lapkričio 17, 20 ir 21 dienomis jokios apylinkių tarybos nebeposėdžiavo, nes pagal Vyriausybės nutarimą apylinkės darbą turėjo baigti ir iki 1994 m. lapkričio 15 d. perduoti dokumentus archyvui.

1509. Ieškovo įsitikimu, bylą apeliacine tvarka reikia nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teismas nevisapusiškai ištyrė bylą, neišreikalavo papildomų dokumentų, nesprendė klausimo dėl ekspertizės dėl dokumentų klastojimo, o tai dėl bylos ekonomiškumo reikėtų daryti apeliacinės instancijos teisme, negrąžinant bylos į pirmąją instanciją.

151Atsiliepimu į ieškovo R. A. apeliacinį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

152Teigia, jog apeliantui nustatyta tvarka nenuginčijus Rokų apylinkės tarybos sprendimo, teismas pagrįstai vertino, kad minėtu Apylinkės tarybos sprendimu yra teisėtai atsakovams ir tretiesiems asmenims suteikti asmeninio ūkio žemės sklypai. Atsakovo teigimu, nenustačius, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims žemės sklypai asmeniniams ūkiams suteikti neteisėtai, negalima tenkinti ieškovo reikalavimų pripažinti šių asmeninio ūkio sklypų pardavimo sandorių ar perdavimo aktų negaliojančių. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju esami tam tikri neesminiai asmeninio ūkio žemės suteikimo tvarkos pažeidimai nesudarė teismui abejonių dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo nepagrįstumo atsakovams ir tretiesiems asmenims. Atsakovas nurodė, jog teismas visapusiškai ištyrė bylą ir nėra teisinio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip to prašo apeliantas.

153Atsiliepimu į ieškovo R. A. apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

154Atsakovo manymu, byloje esančių įrodymų visuma leido teismui susiformuoti įsitikinimą, kad 1994 m. gegužės 13 d. 1-ojo šaukimo 37 sesijos Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos sprendimu buvo suteikta žemės ūkio naudmenų asmeninio ūkio naudojimui. Teigia, kad kadangi žemės reforma vykdoma pagal patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 02-05-7406 „Dėl patvirtinto Rokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir piliečių eilių tvirtinimo (Kauno r.)“ įrodomosios galios, sprendžiant ginčą dėl asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą ir asmeninio ūkio žemės naudotojų, savininkų interesų, yra nepagrįsti. Atsakovo teigimu, reikalavimas, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 str.) atsirado įsigaliojus 2001 m. liepos 1 d. CK ir 2001 m. birželio 21 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatoms – tiek V. M. , tiek J. Z. ginčijamos valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos anksčiau, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl V. M. ir J. Z. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių yra nepagrįsti. Pasak atsakovo, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad nėra piliečių prašymų skirti asmeninio ūkio sklypus, nėra pridėtų pilietybę įrodančių dokumentų, kad įrodymai apie darbą žemės ūkyje pradėti rinkti tik vykstant civilinei bylai, nesudaro pagrindo asmeninio ūkio žemės suteikimą atsakovams pripažinti neteisėtu. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, byloje esantis buvusio žemės savininko J. B. buvusios valdos ( - ) ribų nustatymo 2007 m. birželio 29 d. aktas, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. raštas Nr. 7SD-1449, 2012 m. birželio 28 d. raštas Nr. 7SD-1382, iš kurių matyti, jog J. B. 1,68 ha ploto sklypų ribos nėra tiksliai žinomos, leido teismui spręsti, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovei A. Š. parduotas 1 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), patenka į buvusio savininko J. B. valdyto žemės sklypo ribas.

155Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas įrodymų pakankamumo taisyklės nepažeidė, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, išvados dėl nustatytų aplinkybių yra motyvuotas ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą pakeisti. Atsakovo nuomone, byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kurie apeliaciniam teismui leis rašytinio proceso tvarka įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

156Atsiliepimu į ieškovo R. A. apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. A. nurodė, jog su skundo motyvais sutinka ir mano, kad jis yra tenkintinas visa apimtimi, prašo skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

157Bylos šalys A. Š. , J. Z. , V. M. , R. P. , V. L. , G. R. , R. R., L. L. , B. A. , G. S. , D. M. , J. Z. , T. K. , A. L. , J. P. , T. B. , D. L. , B. J. ir E. B. atsiliepimais į priešingos šalies apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti - palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir grindė juos bylos nagrinėjimo metu išsakytais argumentais, kurie pakartotinai neaptariami.

158Bylos šalys A. Š. , J. Z. , V. M. , R. P. , V. L. , G. R. , R. R., L. L. , B. A. , G. S. , D. M. , J. Z. , T. K. , A. L. , J. P. , T. B. ir B. J. taip pat prašo priteisti iš ieškovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

159Teisėjų kolegija konstatuoja:

160Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

161IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

162Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

163Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

164Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo, pretendentams pareiškus reikalavimus atkurti nuosavybės teises į asmeniniams ūkiams perduotus ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus. Taigi, šioje byloje sprendžiamas dviejų skirtingų asmenų grupių – asmeninių ūkių savininkų ir pretendentų atkurti nuosavybės teises – konkuruojančių interesų į tą patį nekilnojamąjį turtą derinimo klausimas.

165Spręsdamas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra ir žemės asmeniniam ūkiui suteikimo santykio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tiek nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra, tiek žemės asmeniniam ūkiui suteikimas yra sudėtinės žemės reformos dalys, tarpusavyje susijusios ir įgyvendinamos per bendrą objektą – žemę. Asmeninio ūkio žemės suteikimas buvo pradėtas anksčiau, nei nuosavybės teisių atkūrimas, o teisės aktuose, reglamentavusiuose žemės asmeniniam ūkiui suteikimą, nebuvo teikiamas prioritetas buvusio žemės savininko interesams, suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims. 1991 m. birželio 18 d. įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte inter alia buvo įtvirtinta nuostata, kad išperkama žemė, pagal galiojusius įstatymus suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Taigi nuo pat nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso pradžios asmeninio ūkio žemė buvo priskiriama valstybės išperkamai žemei. Taip įstatymų leidėjas nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo teisinio reguliavimo pradžios nustatė sąlygą, kad žemę, suteiktą asmeniniam ūkiui, valstybė iš savininkų išperka. Tokios asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ir įstatymų nustatyta tvarka įsigyti privačion nuosavybėn nustatymas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-407/2012, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2013).

166Šioje byloje yra nustatytos ir neginčijamos šios faktinės aplinkybės:

1671. Ieškovo R. A. motina E. A. (pavardė iki santuokos – B.) 1991 11 11 ( - ) agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti jai jos tėvo J. B. ( - ) turėtą žemę, iš viso 16,52 ha.

1682. J. B. ( - ) iki nacionalizacijos valdė 16,52 ha.

1693. Prašymus atkurti nuosavybės teises į J. B. turėtą žemę yra pareiškę pretendentai: E. A. , M. B. , A. B. , B. V. B., M. R. ir A. J. B..

1704. Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 02-05-7406 „Dėl patvirtinto Rokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir piliečių eilių tvirtinimo (Kauno r.)“ patvirtintas piliečių, kuriems žemė, miškas ir vandens telkiniai grąžinami natūra, eilė, tokių piliečių sąraše eilės Nr. 27 nurodyta, kad B. V. B., M. B. , E. A. , M. R. ir A. B. priklauso gauti 16,52 ha žemės.

1715. buvusioje J. B. žemėvaldoje (14,84 ha žemės sklype Rokų kaime) yra šiuo metu suformuoti žemės sklypai : I. asmeniniams ūkiams skirti ( - ), esantys žemės sklypai: V. M. parduotas 0,57 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); J. Z. parduotas 0,57 ha žemės sklypas ( sklypo Nr. ( - )); G. S. ir O. S. parduotas 0,57 ha žemės sklypas ( sklypo Nr. ( - )); G. R. ir J. R. parduotas 0,48 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); L. L. ir B. L. parduotas 0,6700 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); R. R. ir V. R. parduotas 0,45 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); J. Z. parduotas 0,52 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); D. M. ir S. M. parduotas, šiuo metu D. M. ir A. M. valdomas, 0,47 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); K. T. parduotas 0,47 ha žemės sklypas ( sklypo Nr. ( - )); D. K. parduotas, A. K. šiuo metu valdomas 0,42 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); V. L. neatlygintinai perduotas atkuriant nuosavybės teises 0,51 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); B. A. neatlygintinai perduotas atkuriant nuosavybės teises 0,51 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); J. P. neatlygintinai perduoti atkuriant nuosavybės teises 0,31 ha ir 0,35 ha žemės sklypai (sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - )); T. B. neatlygintinai perduotas atkuriant nuosavybės teises 0,47 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); E. B. neatlygintinai perduotas atkuriant nuosavybės teises 0,47 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); A. L. neatlygintinai perduotas atkuriant nuosavybės teises 0,63 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )), Lietuvos Respublikai priklausantis, A. M. suteiktas naudotis, 0,51 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); Lietuvos Respublikai priklausantis, A. M. suteiktas naudotis, 0,56 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); Lietuvos Respublikai priklausantis, T. K. suteiktas naudotis, 0,48 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); Lietuvos Respublikai priklausantis, B. P. suteiktas naudotis, 0,50 ha žemė sklypas (sklypo Nr. ( - )); Lietuvos Respublikai priklausantis, A. L. suteiktas naudotis, 0,53 ha žemės sklypas (sklypo Nr. ( - )); taip pat II. individualiems namams statyti skirti žemės sklypai: B. L. parduotas 0,2215 ha žemės sklypas ( - ); V. P. parduotas, šiuo metu nuosavybės teise R. R. P. valdomas, 0,1703 ha žemės sklypas ( - ); V. M. parduotas 0,1683 ha žemės sklypas ( - ); G. R. parduotas 0,1513 ha žemės sklypas ( - ); J. B. parduotas, šiuo metu nuosavybės teise valdomas D. L. , 0,1500 ha žemės sklypas ( - ) (sklypo Nr. ( - )), ( - ); B. J. parduotas 0,1725 ha žemės sklypas ( - ) (sklypo Nr. ( - )), ( - ); V. K. parduotas 0,1800 ha žemės sklypas ( - ) (sklypo Nr. ( - )), ( - ) (šiuo metu perleistas ir nuosavybės teise valdomas R. ir V. M. ); R. S. parduotas 0,1511 ha žemės sklypas ( - ) (sklypo Nr. ( - )), ( - ); J. R. , G. R. , A. L. ir A. L. parduotas 0,2323 ha žemės sklypas ( - ).

172Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų duomenų pagrindu taip pat nustatė, kad: atsakovams ir tretiesiems asmenims žemė asmeniniams ūkiams buvo suteikta Rokų apylinkės Tarybos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu, šia žeme jie naudojosi ir iki šio sprendimo priėmimo, o asmeninio ūkio žemės suteikimo jiems metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė besąlygiško pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisių gynimo, neatsižvelgiant į kitų žemės naudotojų interesus; pagal byloje pateiktus duomenis yra žinomos tik 14,84 ha J. B. žemės sklypo, esančio Rokų kaime ribos, o antrojo 1,68 ha žemės sklypo vieta nenustatyta.

173Nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, ieškovas savo apeliaciniu skundu, be kita ko, teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su žemės priskyrimu ir pardavimu arba perdavimu asmeniniams ūkiams, netinkamai išaiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso 184 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto manymu, byloje nėra jokio oficialaus dokumento (nutarimo, sprendimo, žemės ūkio reformos ( - ) plano, suformuotų asmeninio ūkio sklypų ant buvusių žemės savininkų žemės žemėlapio ir kt.), įrodančio sklypų skyrimo atsakovams J. B. žemėje teisėtumą, tačiau yra ieškovo pateikta Kauno apskrities archyvo pažyma, kad Rokų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 13 d. I šaukimo 37 sesijos dokumentuose šitokio nutarimo, kuriame būtų J. B. žemėje paskirti asmeninio ūkio sklypai, nėra.

174Su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo.

175Žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo tvarka ir žemės sklypus asmeniniam ūkiui turinčių teisę gauti asmenų kategorijos buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintoje Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkoje (toliau – Tvarka). Pagal Tvarkos 4 punkto nuostatą, žemės sklypai asmeniniam ūkiui 1 punkte nurodytiems asmenims suteikiami apylinkės tarybos sprendimu.

176Byloje esančioje pažymoje, pateiktoje iš Kauno apskrities archyvo (157 b. l., 2 t.), iš tiesų pažymima, kad patikrinus Rokų apylinkės agrarinės reformos tarnybos darbą, asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojų sąrašai 1993 metų nesutvarkyti. Tačiau, kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, šioje pažymoje yra nurodyta tik padėtis, buvusi 1993 m. pabaigoje: asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašai nesutvarkyti 1993 metų pabaigoje. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad ši pažyma yra išduota 2004 m. sausio 12 d. Tuo tarpu žemės sklypai asmeniniam ūkiui atsakovams buvo skirti vėliau, Kauno rajono Rokų apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu. Tai, kad šiuo sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti gyventojų, kuriems skirti žemės sklypai asmeniniams ūkiams, sąrašus, patvirtina ir byloje esantis Kauno rajono Rokų apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos, įvykusios 1994 m. gegužės 13 d., protokolo nuorašas (86-87 b. l., 1 t.), kuriame užfiksuotas sprendimas patvirtinti Agrarinės reformos tarnybos parengtus žalių plotų sąrašus dėl dirbamos žemės ir ganyklų Rokų apylinkės gyventojams. Šiame protokole taip pat pažymėta, kad: ,,(Sąrašai pertvarkyti iš esmės)“. Tai iš esmės ir reiškia sprendimą suteikti asmeninio ūkio žemės sklypus.

177Pirmosios instancijos teismas bylos duomenų pagrindu pagrįstai nustatė, kad Kauno rajono Rokų apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos, įvykusios 1994 m. gegužės 13 d., sprendimu patvirtintais asmenų, kuriems skirti žemės sklypai asmeniniams ūkiams, sąrašais disponuoja Kauno rajono žemėtvarkos skyrius, kuris ir pateikė minėto sprendimo išrašus ir juo patvirtintus asmeninio ūkio sklypų skyrimo sąrašus (25-30 b. l., 2 t., 152 b. l., 11 t., 160-163 b. l., 12 t.). Byloje esantys sprendimo išrašai patvirtinti Kauno rajono Rokų apylinkės Tarybos atspaudu, o šių išrašų nuorašai – Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus atspaudu bei darbuotojų parašais (25 b. l., 2 t., 160 b. l., 12 t.). Taigi aplinkybė, kad Kauno apskrities archyvo direktoriaus pavaduotojos 2007 m. gegužės 8 d. rašte (112 b. l., 1 t.) pažymima, jog Rokų Deputatų tarybos protokoluose jokių sąrašų dėl asmeninio ūkio žemės nėra, pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims žemė asmeniniams ūkiams buvo suteikta Rokų apylinkės Tarybos 1994 m. gegužės 13d. sprendimu, nepaneigia.

178Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieno iš atsakovų bei trečiųjų asmenų asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimą patvirtinančius įrodymus, tarp jų byloje esančius Kauno rajono Rokų apylinkės Tarybos sprendimo išrašus, žemės tvarkymo bylose esančias Rokų apylinkės Tarybos, Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus pažymas ir pagrįstai nustatė, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims asmeninio ūkio žemė buvo suteikta Rokų apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 37 sesijos, įvykusios 1994 m. gegužės 13 d., sprendimu, ir žemės sklypų suteikimo tvarką reglamentavusių teisės aktų pažeidimų nenustatė. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada bei teigti, kad nėra jokio oficialaus dokumento, įrodančio sklypų skyrimo atsakovams J. B. žemėje teisėtumą, nėra jokio pagrindo.

179Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovai ir tretieji asmenys nustatyta tvarka būtų teikę prašymus, kitus dokumentus, tinkamai būtų parengtos asmeninės bylos, parengti pasiūlymai apylinkės Tarybai, kad visi atsakovams skiriami asmeniniam ūkiui žemės sklypai nebuvo pamatuoti ir paženklinti, kaip tai nustatyta Tvarkoje, bei pripažino, kad formalūs procedūrų pažeidimai, padaryti žemės reformą vykdančių institucijų bei jų pareigūnų, ar tam tikrų dokumentų neišsaugojimas negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir naudojimo teisėtumo, nes dėl valdžios institucijų neveikimo ar netinkamo veikimo neturi nukentėti teisėti piliečių interesai.

180Su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu nesutikti nėra pagrindo.

181Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovai nustatyta tvarka būtų teikę prašymus, kitus dokumentus, tinkamai būtų parengtos asmeninės bylos, parengti pasiūlymai apylinkės tarybai, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad nuosavybė įgyta neteisėtai. Šios aplinkybės neleidžia nustatyti, kada ir kaip buvo inicijuojamas nuosavybės perdavimo asmeniniams ūkiams procesams, tačiau jos neįrodo, kad nuosavybės teisė buvo perleista neteisėtai. Formalūs procedūrų pažeidimai, padaryti žemės reformą vykdančių institucijų bei jų pareigūnų, ar tam tikrų dokumentų neišsaugojimas negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir naudojimo teisėtumo, nes dėl valdžios institucijų neveikimo ar netinkamo veikimo neturi nukentėti teisėti piliečių interesai. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį savininko valdymo teisėtumas ir sąžiningumas preziumuojamas, todėl, kilus ginčui dėl turto nuosavybės ir pareiškus ieškinį dėl nuosavybės priteisimo ieškovui ar valstybei, ieškovas turi įrodyti, kad nuosavybė įgyta neteisėtai ir nesąžiningai, bet ne priešingai – savininkas turi įrodinėti nuosavybės valdymo teisėtumą ir sąžiningumą (Lietuvos Aaukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2013).

182Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas savo paties protokolinį 2012 m. birželio 25 d. įpareigojimą Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui (pateikti J. B. žemės II sklypo ( - ) 1,68 ha ribų planą, arba jį nubraižyti pagal aplinkinių, gretimų kitų ūkininkų iki nacionalizacijos valdytų žemės sklypų ribas), kuris buvo neįvykdytas, bylą vis vien nagrinėjo ir ją išnagrinėjo negavęs visų būtinų teismui įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 260 straipsnio nuostatas.

183Atsižvelgdama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 260 straipsnio nuostatą, galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai; galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

184Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimų, susijusių su žemės sklypu, parduotu A. Š. , pagrįstumo klausimą, be kita ko, padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog A. Š. valdomas žemės sklypas yra būtent toje vietoje, kur iki nacionalizacijos buvo J. B. žemė. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs aplinkybę, kad A. B. sklypų ribos tiksliai nežinomos, planai neišlikę, ieškovas ir kviesti liudytojai sklypo ribų nurodyti negali. Šią aplinkybę teismas įvertino, vadovaudamasis 2007 m. kovo 26 d. pažyma, pagal kurią 1,00 ha žemės ūkio naudmenų sklypas ( - ) J. S. suteiktas laisvo valstybinio fondo žemėje, Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepime į ieškinį, Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. birželio 27 d. ir 2012 m. birželio 28 d. raštuose išdėstytais faktais (105-106 b. l., 10 t., 41-42 b. l., 14 t.). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog buvusio savininko J. B. antrojo žemės sklypo ribų nustatyti nepavyko, patvirtina ir 2007 m. birželio 29 d. ribų nustatymo aktas (117 b. l., 10 t.). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. rašte Nr. 7SD-1449 (t. 10, b.l.105) nurodyta, kad savininko J. B. 2 žemės sklypų ribų planai nėra išlikę, pirmojo žemės sklypo ribos nustatytos 2007 m. birželio 29 d. surašant aktą, o kito (1,68 ha) žemės sklypo riboms nustatyti nepakako turimų dokumentų ir paaiškinimų. Šiame rašte, be kita ko, taip pat pažymima, jog R. A. , kuris buvo informuotas apie tai, kad bus pakartotinai kartografuojamos žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytų sklypų ribos, ir kurio buvo prašoma suderinti jo, atstovės bei žinomų liudininkų, galinčių parodyti sklypų ribas, atvykimo dieną ir laiką ir informuoti dėl susitikimo, nei raštu nei žodžiu nesikreipė.

1852012 m. birželio 25 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pateikti teismui trūkstamus įrodymus apie tai, kieno asmeninio naudojimo žeme yra užimta J. B. 1,68 ha žemės dalis (71 b. l., 14 t.). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2012 m. birželio 28 d. rašte pažymėta, jog R. A. ne kartą buvo siūloma, kad sklypo ribos būtų nustatomos jam patogiu metu, dalyvaujant pakviestiems liudininkams, kurie galėtų parodyti 1,68 ha sklypo ribas, tačiau R. A. iki šiol tai padaryti atsisako: atsižvelgiant į tai, pateikti žemės sklypo 1,68 ha sklypo ribų nėra galimybės (41-42 b. l., 14 t.).

186Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, būtent ieškovas, ginčydamas žemės sklypų suteikimo ir pardavimo teisėtumą, turėjo įrodyti ir aplinkybę, kad A. Š. parduotas žemės sklypas patenka buvusio savininko J. B. nuosavybės teise valdyto 1,68 ha ploto sklypo ribas.

187Taigi, išvadas, kad byloje nėra įrodymų, jog A. Š. valdomas žemės sklypas yra būtent toje vietoje, kur iki nacionalizacijos buvo J. B. žemė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad A. Š. parduotas žemės sklypas patenka į J. B. valdyto žemės sklypo ribas ir žemės pardavimas A. Š. nepažeidžia ieškovo teisių, pirmosios instancijos teismas padarė byloje esančių įrodymų pagrindu. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 260 straipsnio nuostatas vien dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė J. B. valdyto 1,68 ha ploto žemės sklypo ribų plano, nėra pagrindo.

188Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisių atkūrimą ir asmeninio ūkio žemės suteikimo įteisinimą bei konfliktus tarp dviejų gyventojų grupių –pretenduojančių atkurti nuosavybės teises natūra ir siekiančių privatizuoti žemės ūkio paskirties sklypus, reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Apelianto teigimu, E. A. 1993 m. kovo 31 d. buvo išduota pažyma Nr. 560 apie tai, jog visi reikiami dokumentai yra – todėl akivaizdu, kad jokie asmeniniai ūkiai nebuvo suformuoti, žemė buvo laisva ir valstybė buvo pasirengusi atkurti nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovų žemės sklypų J. B. žemėje pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo, nekreipęs dėmesio į byloje esančią Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 02-05-7406 „Dėl patvirtinto Rokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir piliečių eilių tvirtinimo (Kauno r.)“ patvirtintą kopiją.

189Atsižvelgdama į šiuos ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jau minėta, jog tiek nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra, tiek žemės asmeniniam ūkiui suteikimas yra sudėtinės žemės reformos dalys, tarpusavyje susijusios ir įgyvendinamos per bendrą objektą – žemę. Asmeninio ūkio žemės suteikimas buvo pradėtas anksčiau, nei nuosavybės teisių atkūrimas, o teisės aktuose, reglamentavusiuose žemės asmeniniam ūkiui suteikimą, nebuvo teikiamas prioritetas buvusio žemės savininko interesams, suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims. Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.

190Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikoje (toliau – Metodika). Kokie turi būti atlikti projekto parengiamieji darbai, yra nustatyta Metodikos III skyriuje. Įvertinus apelianto minimo Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 02-05-7406 turinį, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą teiginiu, kad Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 02-05-7406 „Dėl patvirtinto Rokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir piliečių eilių tvirtinimo (Kauno r.)“ yra administracinis aktas, priimtas žemės reformos žemėtvarkos projekto parengiamųjų darbų stadijoje, todėl sprendžiant ginčą dėl asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą ir asmeninio ūkio žemės naudotojų, savininkų interesų, jis esminės reikšmė negali turėti, nes juo negalima nei patvirtinti, nei paneigti faktinių aplinkybių, susijusių su žemės sklypų asmeniniams ūkiams suteikimo ir pardavimo teisėtumu. Taip pat ir aplinkybė, kad E. A. buvo išduota pažyma apie tai, jog visi reikiami dokumentai yra, tokių aplinkybių patvirtinti negali.

191Ieškovas savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų V. M. ir J. Z. sandorių. Pasak apelianto, šių asmenų pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo įrašytas sklypas, kurį jie perka, taip pat pasirašant sutartis nebuvo pridėti sklypų planai, nenurodytas unikalus numeris, todėl tokios pirkimo-pardavimo sutartys yra niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

192Iš tiesų, pagal Civilinio kodekso 1.109 straipsnio nuostatą, civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Ši nuostata buvo įtvirtinta 2000 m. Civiliniame kodekse, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. Tuo tarpu šioje byloje ginčijamos valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias žemės sklypai buvo parduoti V. M. ir J. Z. , buvo sudarytos 2001 m. gegužės 31 d. Taigi, ginčijamų sutarčių sudarymo metu minėta civilinio kodekso nuostata negaliojo. Pagal ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusio CK 95-3 straipsnio, apibrėžusio nuosavybės teisės objektus, nuostatą, nuosavybės teisės objektais buvo pripažįstama žemė, jos gelmės, vandenys, miškai, kita augmenija, gyvūnija, kiti gamtos ištekliai, gyvenamieji namai, butai, kiti pastatai, statiniai, įrenginiai, įmonės, kiti ūkiniai ir neūkiniai kompleksai, bankai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas. Taigi, ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusiose civilinio kodekso normose nebuvo įtvirtinta nuostata, kad civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Todėl apelianto teiginys, kad jo ginčijamos valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias žemės sklypai buvo parduoti V. M. ir J. Z. , yra niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento dėl jų objektų neapibrėžtumo ir prieštaravimo įstatymo reikalavimams, yra nepagrįstas.

193Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas R. R. pilietybę įgijo tik 1993 m., todėl jo atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog žemę jis valdo nuo 1977 m., nors tokiu metu jam buvo dvylika metų ir jis gyveno Kaliningrado apskrityje, yra melagingos. Apelianto tvirtinimu, asmeninio ūkio sklypų suteikimo tvarka buvo griežtai reglamentuota – pilietis turėjo pateikti prašymą, išreikšti valią, pridėti ir pilietybę įrodančius dokumentus, pridėti įrodymus apie darbą žemės ūkyje, tačiau šių dokumentų į bylą su atsiliepimais nebuvo pateikta, asmeninio ūkio vadinamosiose tvarkymo bylose tokių dokumentų taip pat nėra.

194Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis, pateiktus Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus, R. R. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 1993 m. spalio 15 d. (28 b. l., 14 t.). Šioje nutartyje jau minėta, kad atsakovams (tarp jų ir R. R. ) žemė asmeniniams ūkiams buvo suteikta Rokų apylinkės Tarybos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu. Taigi, žemės sklypas asmeniniam ūkiui atsakovui R. R. buvo suteiktas, jam esant Lietuvos Respublikos piliečiu. Šioje nutartyje taip pat minėta, kad aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovai nustatyta tvarka būtų teikę prašymus, kitus dokumentus, tinkamai būtų parengtos asmeninės bylos, parengti pasiūlymai apylinkės tarybai, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad nuosavybė įgyta neteisėtai. Kilus ginčui dėl turto nuosavybės ir pareiškus ieškinį dėl nuosavybės priteisimo ieškovui ar valstybei, ieškovas turi įrodyti, kad nuosavybė įgyta neteisėtai ir nesąžiningai, bet ne priešingai – savininkas turi įrodinėti nuosavybės valdymo teisėtumą ir sąžiningumą. Taigi, aplinkybė, kad iki 1993 m. spalio 15 d. atsakovas R. R. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis ir kad byloje nėra duomenų, jog jis buvo pateikęs prašymą dėl asmeninio ūkio suteikimo bei įrodymus apie darbą žemės ūkyje savaime nepaneigia ginčijamo žemės sklypo suteikimo ir pardavimo jam teisėtumo.

195Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, pagal kurią buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdyto antrojo žemės sklypo, kurio plotas 1,68 ha, ribos nenustatytos ir todėl nėra pagrindo pripažinti, kad A. Š. parduotas 1,00 ha žemės sklypas, esantis ( - ), patenka į J. B. valdyto žemės sklypo ribas. Apelianto teigimu, apie tai, kad J. B. žemė užimta J. S. sklypu, parašė atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija.

196Su tokiu apelianto teiginiu sutikti nėra pagrindo.

197Kauno apskrities viršininko 2007 m. liepos 31 d. atsiliepime į šioje byloje pareikštą ieškinį yra teigiama, kad buvęs savininkas J. B. turėjo 2 žemės sklypus 14,84 ha ir 1,68 ha ploto; žemės sklypų planai nėra išlikę, todėl sklypų ribos tiksliai nėra žinomos. Tame pačiame atsiliepime taip pat teigiama, kad Kauno apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 05-4897 nustatyta, jog J. B. valdytoje žemėje neteisėtai asmeninio ūkio žemė suteikta J. S. , tačiau Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimu pripažinta, kad pilietei (J. S. ) žemė suteikta teisėtai.

198Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendime konstatuota, kad J. S. nuo 1966 m. dirbo Kauno rajono ,,Nemuno“ kolūkyje, pagal Rokų apylinkės Agrarinės reformos tarnybos 1994 m. lapkričio 18 d. pažymą turėjo 24 metų darbo stažą žemės ūkio įmonėse ir teisę pirkti asmeninio ūkio žemę lengvatinėmis sąlygomis, buvo įrašyta į Rokų seniūnijos ūkinę knygą ir iki 1991 m. lapkričio 1 d. gyveno kaimo vietovėje bei iki savo mirties naudojosi 2 ha žemės naudmenų; apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, turėjo pagrindą dar iki 1997 m. liepos 23 d. priimti sprendimą, patvirtinantį naudojimosi asmeninio ūkio žeme faktą; apskrities viršininko administracija, įstatymo nustatyta tvarka nespręsdama asmeninio ūkio žemės įteisinimo klausimų, pažeidė ne tik įstatymų nuostatas, bet ir J. S. teisėtus interesus bei teisėtų lūkesčių principą. Šią Kauno apygardos administracinio teismo išvadą patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 6 d. nutartimi. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad teismas konstatavo, jog žemė J. S. buvo suteikta neteisėtai. Neteisėto žemės suteikimo J. S. faktas konstatuotas tik Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 05-4897, kurį teismai citavo minėtuose procesiniuose sprendimuose, tačiau išvados, kad žemė J. S. suteikta neteisėtai, teismai nepatvirtino.

199Šioje nutartyje jau minėta, kad išvadas, jog byloje nėra įrodymų, kad A. Š. valdomas žemės sklypas yra būtent toje vietoje, kur iki nacionalizacijos buvo J. B. žemė ir nėra pagrindo pripažinti, kad A. Š. parduotas žemės sklypas patenka į J. B. valdyto žemės sklypo ribas, todėl žemės pardavimas A. Š. nepažeidžia ieškovo teisių, pirmosios instancijos teismas padarė byloje esančių įrodymų pagrindu. Minėti administracinių teismų sprendimai šios išvados nepaneigia.

200Pagal Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas; sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

201Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė nustatyti juridinį faktą, kad Z. A. , g. 1904 m. gruodžio 15 d., po savo žmonos E. A. , mirusios 1994 m. kovo 23 d., palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, bei ginčijo valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo, nuomos (žemės naudojimo) sutartis bei administracinius aktus, kurių pagrindu buvo išnuomoti ar perleisti žemės sklypai bei sudarytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, o taip pat prašė įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra į J. B. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, 16,52 ha ( - ), pagal ribas, kurios nurodytos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo T. T. 2006 m. lapkričio 22 d. rašte Nr.S6-2301 kaip sklypas Nr. l - 14,84 ha ir sklypas Nr.2 -1,68 ha, bei priimti sprendimą dėl 60 arų namų valdos žemės sklypo suformavimo, grąžinant žemę natūra, įskaityti 60 arų dydžio privatizuojamą namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ).

202Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pasisakė dėl visų ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, juos išnagrinėjo iš esmės ir atmetė kaip nepagrįstus, nustatęs, kad dalis J. B. valdyto 14,84 ha žemės sklypo, esančio ( - ), yra valstybės išperkama žemė, t. y. įstatymų nustatyta tvarka suteikta naudotis asmeniniams ūkiams bei namų valdos sklypams, dalis tokios žemės jau parduota ar kitais būdais perleista nuosavybėn žemės sklypų naudotojams, o naikinti sandorių ir administracinių aktų, kurių pagrindu atsakovams perduoti žemės sklypai, nėra pagrindo. Reikalavimo, susijusio su 3 ha dydžio žemės sklypo suformavimu, šioje byloje nebuvo pareikšta. Nustatęs, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims žemė asmeniniams ūkiams buvo suteikta Rokų apylinkės Tarybos 1994 m. gegužės 13 d. sprendimu, šia žeme jie naudojosi ir iki šio sprendimo priėmimo, o asmeninio ūkio žemės suteikimo jiems metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė besąlygiško pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisių gynimo, neatsižvelgiant į kitų žemės naudotojų interesus, t. y. žemės sklypai buvo suteikti teisėtai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies taikymo.

203Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl 60 arų namų valdos žemės sklypo suformavimo, grąžinant žemę natūra, įskaityti 60 arų dydžio privatizuojamą namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ), ieškovas teigia, kad teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus dėl Z. A. namų valdos.

204Atsižvelgdama į šį ieškovo apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas šio reikalavimo pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog yra parengtas ieškovo namų valdos, esančios ( - ), planas, kuriuo suformuotas 2290 kv. m. žemės sklypas, aplink kurį yra įregistruotos kitų asmenų privačios valdos, su gretimų sklypų ribomis sutiko ieškovo tėvas Z. A. . Šios aplinkybės ieškovas savo apeliaciniu skundu neginčija. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių išrašų iš ūkinių knygų duomenis, taip pat nustatė, kad ieškovo tėvų ūkis naudojosi 0,60 ha žemės sklypu, kuris buvo skirtas kolūkiečio namų ūkiui, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina, jog toks žemės sklypas buvo skirtas būtent prie namų. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija iš esmės sutinka, nes byloje esantys išrašai iš ūkinių knygų, pagal kuriuos Z. A. ūkis naudojosi iš viso 0,60 ha ploto asmeninio ūkio žeme, nėra pakankami duomenys išvadai, kad būtent tokio dydžio sklypas buvo paskirtas pastatams ir įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

205Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nustačius, kad apie Z. A. suformuotą žemės sklypą yra įregistruotos kitų asmenų privačios valdos, kurių sklypai yra suformuoti tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, bei neįrodžius, kad jie parduoti, pažeidžiant minėtą įstatymo reikalavimą, ieškovo reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl 60 arų namų valdos žemės sklypo suformavimo tenkinimas pažeistų kitų asmenų teises naudotis jiems teisėtai priskirtais ir parduotais namų valdos žemės sklypais. Toks ieškovo teisių gynimo būdas būtų neproporcingas ir neteisingas (CK 1.5 str.).

206Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

207Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovo įsitikimu, bylą apeliacine tvarka reikia nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teismas nevisapusiškai ištyrė bylą, neišreikalavo papildomų dokumentų, nesprendė klausimo dėl ekspertizės dėl dokumentų klastojimo, o tai dėl bylos ekonomiškumo reikėtų daryti apeliacinės instancijos teisme, negrąžinant bylos į pirmąją instanciją.

208Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Taigi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

209Savo atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. Z. , V. M. , R. R. P. ir kt. pareiškė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (18 b. l., 21 t.). Analogišką prašymą pareiškė ir atsakovė B. J. (52 b. l., 21 t.). Pagal pateiktus duomenis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė R. R. P. advokatui sumokėjo 3000 Lt, o atsakovė B. J. – 2000 Lt (19-20, 53-54 b. l., 21 t.). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatą, maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1552 Lt. Todėl atsakovų prašymai dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinami iš dalies.

210Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

211Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

212Priteisti iš ieškovo R. A. atsakovėms R. R. P. ir B. J. po 1552 Lt kiekvienai išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. A. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl... 5. 1) nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad Z. A. ,... 6. 2) panaikinti šias sutartis:... 7. - 2001 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities viršininko su V. M. sudarytą... 8. - 2001 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities viršininko su J. Z. sudarytą... 9. - 2002 m. gruodžio 9 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities... 10. - 2005 m. liepos 21 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities... 11. - 2005 m. gruodžio 19 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities... 12. - 2006 m. sausio 5 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities... 13. - 1994 m. rugsėjo 2 d. Kauno rajono valdybos su B. L. sudarytą valstybinės... 14. - 1994 m. gruodžio 14 d. Kauno rajono valdybos su V. P. sudarytą... 15. - 1994 m. gruodžio 28 d. Kauno rajono valdybos su V. M. sudarytą... 16. - 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities... 17. - 2008 m. sausio 31 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities... 18. - 2008 m. kovo 13 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities... 19. - 1994 m. gruodžio 15 d. Kauno rajono valdybos su J. B. sudarytą žemės... 20. - 1994 m. gruodžio 20 d. J. B. su D. L. sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį... 21. - 1996 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos su B. J.... 22. - 1996 m. sausio 30 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos su G. R.... 23. - 2011 m. gegužės 4 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės... 24. 3) panaikinti nuomos (žemės naudojimo) sutartis:... 25. - 1992 m. birželio 29 d. Rokų apylinkės tarybos su B. J. sudarytą 0,1500 ha... 26. - 1992 m. balandžio 13 d. Rokų apylinkės tarybos su G. R. sudarytą 0,1500... 27. 4) panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymo 2006 m. sausio 25 d.... 28. 5) panaikinti:... 29. - 2001 m. gegužės 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-05-3468 2... 30. - 2003 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-05-5575... 31. - 2007 m. vasario 19 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-1307 7... 32. - Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 02-05-10232... 33. 6) panaikinti įsakymų, kurių pagrindu žemę Rokų kaime, Kauno rajone... 34. - Kauno apskrities viršininko įsakymo 2007 m. balandžio 19 d. Nr. 02-05-3932... 35. - Kauno apskrities viršininko įsakymo 2007 m. birželio 7 d. Nr. 02-05-6618... 36. - Kauno apskrities viršininko įsakymo 2007 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 02-05-9069... 37. - Kauno apskrities viršininko įsakymo 2007 m. spalio 8 d. Nr. 02-05-10657... 38. 7) panaikinti valstybės valdymo teisę, įregistruotą 2002 m. rugsėjo 19 d.,... 39. 8) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 10... 40. 9) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr.... 41. 10) panaikinti dalis (2 dalies 3 priedo eilės Nr. 8 ir 3 dalies 7 priedo... 42. 11) panaikinti 1996 m. liepos 9 d. tarp Kauno apskrities valdytojo... 43. 12) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 44. 13) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą... 45. 14) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą... 46. 15) priteisti iš atsakovų turėtas teismo išlaidas.... 47. Ieškovas R. A. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o taip pat 2012... 48. Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo J. B. iki... 49. Jis, ieškovas R. A. , po tėvo Z. A. mirties pagal testamentą paveldėjo jo... 50. Nurodė, jog Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr.... 51. Teigė, kad 2001 m. gegužės 31 d. su V. M. buvo sudaryta valstybinės žemės... 52. Nurodė, kad 2002 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo... 53. Taip pat nurodė, kad 2005 m. gruodžio 19 d. su L. L. sudaryta valstybinės... 54. 2006 m. sausio 5 d. su R. R. sudaryta valstybinės žemės sklypo... 55. Kauno apskrities viršininko administracija su J. Z. 2007 m. lapkričio 15 d.... 56. 1994 m. gruodžio 15 d. Kauno rajono valdybos atstovė su J. B. sudarė žemės... 57. J. B. 1994 m. gruodžio 20 d. su pirkėja D. L. sudarė pirkimo-pardavimo... 58. 1996 m. sausio 30 d. buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr.... 59. Ieškovas taip pat nurodė, kad 1996 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities... 60. Trys namų valdos yra suteiktos jau pateikus prašymus atkurti nuosavybės... 61. Nurodė, jog buvo sudaryta ir pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P52/94-0043, pagal... 62. Ieškovo teigimu, V. P. 2002 m. sausio 4 d. sudarė turto padalijimo sutartį... 63. 1992 m. balandžio 13 d. tarp G. R. ir Kauno rajono Rokų apylinkės tarybos... 64. Anot ieškovo, 1992 m. birželio 29 d. tarp B. J. ir Kauno rajono Rokų... 65. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2006 m. sausio 25 d. Kauno apskrities... 66. Pasak ieškovo, 2001 m. gegužės 14 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė... 67. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. birželio 13 d. atsakovas Kauno apskrities... 68. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 52/23667, jau... 69. Bei, vykstant teismo procesui neteisėta ir naikintina 2011 m. gegužės 4 d.... 70. 2008 m. kovo 14 d. Kauno apskrities viršininko administracija priėmė... 71. Ieškovo teigimu, naikintina 1996 m. liepos 9 d. valstybinės žemės sklypo... 72. Pasak ieškovo, atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija į bylą... 73. Ieškovo teigimu, visi šie J. B. žemės perleidimo sandoriai kaip neteisėti... 74. Ieškovas taip pat nurodė, jog pagal 1991 m. birželio 18 d. piliečių... 75. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, S. A. 2012 m.... 76. Atsakovai, atsakovų atstovai ir tretieji asmenys prašė ieškinius atmesti.... 77. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 78. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu nusprendė:... 79. - ieškovo R. A. ieškinį tenkinti iš dalies: nuosavybės teisių atkūrimo... 80. - trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, S. A. ieškinį... 81. - priteisti iš ieškovo R. A. bylinėjimosi išlaidas:... 82. 1) atsakovei J. P. 1516,60 Lt;... 83. 2) atsakovei A. Š. 500 Lt;... 84. 3) atsakovei A. L. 800 Lt;... 85. 4) atsakovei E. B. 400 Lt;... 86. 5) atsakovui V. M. 2000 Lt;... 87. 6) atsakovui L. L. 3600 Lt;... 88. 7) atsakovui G. S. 300 Lt;... 89. 8) atsakovei R. P. 500 Lt;... 90. 9) atsakovei B. J. 3000 Lt;... 91. 10) atsakovei V. L. 1500 Lt;... 92. 11)atsakovei D. L. 2500 Lt;... 93. 12) trečiajam asmeniui J. B. 300 Lt.... 94. Taip pat nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti nagrinėjant bylą... 95. -Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr.... 96. -Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 23 d. nutartimi (civilinėje byloje... 97. -Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi (civilinėje byloje... 98. -Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (civilinėje byloje... 99. -Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi (civilinėje byloje... 100. -Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (civilinėje byloje... 101. -Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (civilinėje byloje... 102. -Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi (civilinėje byloje... 103. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimo... 104. Teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, nusprendė, jog yra... 105. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su žemės... 106. Teismas nurodė, jog ieškovas, kaip pretendentas siekiantis atkurti... 107. Teismas, iš byloje surinktų duomenų nustatė, kad atsakovams ir tretiesiems... 108. Taip pat teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. spalio... 109. Sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniams ūkiams apylinkių tarybos... 110. Teismas sprendė, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims asmeninio ūkio žemė... 111. Taip vertindamas teismas nepagrįstais pripažino ieškovo argumentus, kad J.... 112. Teismas nurodė, jog ieškovas teigia, kad Kauno apskrities archyve... 113. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovai ir... 114. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovas nereiškia reikalavimų naikinti... 115. Todėl teismas sprendė, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims patiems... 116. Nors ieškovas ir teigė, kad kai kurie atsakovai nebuvo Lietuvos Respublikos... 117. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimu naikinti J. B. valdytame 14,84 ha... 118. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą panaikinti atsakovui A.... 119. Teismas nurodė, jog atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo... 120. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su žemės sklypu,... 121. Teismo vertinimu, kadangi J. B. valdyto 1,68 ha žemės sklypo ribos... 122. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su žemės sklypų... 123. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (nuo... 124. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovams, 1994-1996 metais nusipirkusiems... 125. Teismas pripažino, kad atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį ir... 126. Teismas nurodė, jog nuosavybės teisės į atsakovų B. L. , V. P. , V. M. ,... 127. Pretendentai, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į J. B. žemę E. A. ,... 128. Teismas pažymėjo, jog 1994-1996 metais galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas,... 129. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas atmetė ieškovo ieškinį dalyje,... 130. Teismas taip pat atmetė ieškovo pareikštą reikalavimą iš dalies... 131. Teismas nurodė, jog ieškovas pareiškė reikalavimus panaikinti nuomos... 132. Teismo vertinimu naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 133. Teismas pažymėjo, kad 0,2323 ha žemės sklypas buvo suformuotas 1994 metais... 134. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimų įpareigoti atkurti... 135. Teismas pripažino neįrodytu, kad prie namų valdos, esančios ( - ), kada... 136. Spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens reikalavimo atnaujinti terminą... 137. Teismas nurodė, jog Z. A. 1996 m. rugpjūčio 6 d. testamentu savo mirties... 138. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, S. A. ieškiniu... 139. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 140. Apeliaciniu skundu ieškovas R. A. prašo Kauno apygardos teismo 2014 m.... 141. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:... 142. 1. Apelianto teigimu, teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimų,... 143. 2. Anot apelianto, teismas, ignoruodamas savo paties protokolinį 2012 m.... 144. 3. Pasak apelianto, teismas neteisingai aiškino ir taikė nuosavybės teisių... 145. 4. Apelianto manymu, teismas atskirai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų... 146. 5. Pasak apelianto, atsakovas R. R. pilietybę įgijo tik 1993 m., todėl jo... 147. 6. Anot apelianto, atmestinas teismo argumentas, kad antras sklypas... 148. 7. Apelianto teigimu, teismas negalėjo atmesti ieškinio pilna apimtimi, nes... 149. 8. Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus dėl Z.... 150. 9. Ieškovo įsitikimu, bylą apeliacine tvarka reikia nagrinėti žodinio... 151. Atsiliepimu į ieškovo R. A. apeliacinį skundą atsakovas Kauno rajono... 152. Teigia, jog apeliantui nustatyta tvarka nenuginčijus Rokų apylinkės tarybos... 153. Atsiliepimu į ieškovo R. A. apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės... 154. Atsakovo manymu, byloje esančių įrodymų visuma leido teismui susiformuoti... 155. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas įrodymų pakankamumo taisyklės... 156. Atsiliepimu į ieškovo R. A. apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. A.... 157. Bylos šalys A. Š. , J. Z. , V. M. , R. P. , V. L. , G. R. , R. R., L. L. , B.... 158. Bylos šalys A. Š. , J. Z. , V. M. , R. P. , V. L. , G. R. , R. R., L. L. , B.... 159. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 160. Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d.... 161. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 162. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 163. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 164. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo, pretendentams pareiškus reikalavimus... 165. Spręsdamas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra ir žemės... 166. Šioje byloje yra nustatytos ir neginčijamos šios faktinės aplinkybės:... 167. 1. Ieškovo R. A. motina E. A. (pavardė iki santuokos – B.) 1991 11 11 ( - )... 168. 2. J. B. ( - ) iki nacionalizacijos valdė 16,52 ha.... 169. 3. Prašymus atkurti nuosavybės teises į J. B. turėtą žemę yra pareiškę... 170. 4. Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr.... 171. 5. buvusioje J. B. žemėvaldoje (14,84 ha žemės sklype Rokų kaime) yra... 172. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų duomenų pagrindu taip pat... 173. Nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, ieškovas savo... 174. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo.... 175. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo tvarka ir žemės sklypus... 176. Byloje esančioje pažymoje, pateiktoje iš Kauno apskrities archyvo (157 b.... 177. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenų pagrindu pagrįstai nustatė, kad... 178. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieno iš... 179. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų,... 180. Su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu nesutikti nėra... 181. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ta aplinkybė, jog byloje nėra... 182. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas savo paties... 183. Atsižvelgdama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija... 184. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimų, susijusių su... 185. 2012 m. birželio 25 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas... 186. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti... 187. Taigi, išvadas, kad byloje nėra įrodymų, jog A. Š. valdomas žemės... 188. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė... 189. Atsižvelgdama į šiuos ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų... 190. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos... 191. Ieškovas savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos... 192. Iš tiesų, pagal Civilinio kodekso 1.109 straipsnio nuostatą, civilinių... 193. Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas R. R. pilietybę įgijo tik 1993 m.,... 194. Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija... 195. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, pagal... 196. Su tokiu apelianto teiginiu sutikti nėra pagrindo.... 197. Kauno apskrities viršininko 2007 m. liepos 31 d. atsiliepime į šioje byloje... 198. Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendime... 199. Šioje nutartyje jau minėta, kad išvadas, jog byloje nėra įrodymų, kad A.... 200. Pagal Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi... 201. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė nustatyti juridinį... 202. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pasisakė dėl... 203. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo... 204. Atsižvelgdama į šį ieškovo apeliacinio skundo argumentą, teisėjų... 205. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto... 206. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo... 207. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat pareiškė prašymą bylą nagrinėti... 208. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321... 209. Savo atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. Z. , V. M. , R. R. P. ir... 210. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 211. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 212. Priteisti iš ieškovo R. A. atsakovėms R. R. P. ir B. J. po 1552 Lt...