Byla 2A-1589-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Almos Urbanavičienės, sekretoriaujant Aleksui Navickui, vertėjaujant Oksanai Jakšto, dalyvaujant ieškovui Z. Š., ieškovo atstovams K. G. ir P. G., atsakovo M. Lavinski personalinės įmonės atstovams M. L., adv. H. I.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Lavinski personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovui M. Lavinski personalinei įmonei, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei atsakovo M. Lavinski personalinės įmonės priešieškinį ieškovui Z. Š. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Z. Š. 2009-07-29 kreipėsi teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo pripažinti jo atleidimą iš darbo M. Lavinski personalinėje įmonėje 2009 m. vasario 4 d. neteisėtu, grąžinti jį į darbą, taip pat priteisti iš atsakovo M. Lavinski personalinės įmonės ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant po 800,00 Lt už vieną mėnesį. Nurodė, kad ieškovas tik 2009 m. gegužės 4 d. buvo informuotas atsakovo apie jo atleidimą iš darbo, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų ieškovui nepateikė. Ieškovas kreipėsi į darbo inspekciją su skundu dėl atsakovo veiksmų vykdant su ieškovu sudarytą darbo sutartį ištyrimo. Darbo inspekcija, ištyrusi ieškovo skunde nurodytas aplinkybes, 2009 m. birželio 22 d. raštu informavo ieškovą, kad jis atleistas iš darbo atsakovo įmonėje 2009 m. vasario 4 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p., nesilaikant Darbo kodekso nustatytos darbuotojo atleidimo iš darbo tvarkos, taip pat atsakovas yra įpareigotas iki 2009 m. liepos 19 d. visiškai atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas pateikė darbo inspekcijai ieškovo pasirašytus dokumentus, kuriais grindė visišką atsiskaitymą su ieškovu, tačiau ieškovas teigia, kad iš atsakovo jokių išmokų, susijusių su darbo santykiais, nėra gavęs, atsakovo nurodytuose dokumentuose jis nepasirašinėjo, o darbo inspekcijos pateiktuose dokumentuose ieškovo parašai yra suklastoti.

5Atsakovas atsiliepime ieškinio nepripažino, taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš ieškovo Z. Š. atsakovo naudai 366,33 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas pasisavino atsakovo pinigines lėšas ir materialines vertybes, todėl buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovas taip pat privalo atlyginti atsakovui materialinių vertybių bei piniginių lėšų pasisavinimu padarytą žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinikės teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu atnaujino ieškovui Z. Š. ieškinio senaties terminą paduoti ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažnimo neteisėtu, pripažino ieškovo Z. Š. atleidimą iš darbo 2009 m. vasario 4 d. atsakovo M. Lavinski įmonėje neteisėtu ir grąžino ieškovą Z. Š. į darbą atsakovo M. Lavinski personalinėje įmonėje vairuotojo pareigose, taip pat teismas priteisė iš atsakovo M. Lavinski personalinės įmonės ieškovo Z. Š. naudai 824,50 Lt darbo užmokesčio ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos 2009 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant po 800,00 Lt per mėnesį, atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė ieškovo veiksmuose esant vagystės, turto pasisavinimo ar iššvaistymo požymių, ieškovui einant pas atsakovą darbines pareigas, ieškovas atleistas iš darbo pažeidžiant Darbo kodekse nustatytą darbuotojo atleidimo iš darbo tvarką ir atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo, esančio jo atleidimo iš darbo pagrindu. Teismas taip pat konstatavo, jog M. Lavinski personalinės įmonės savininko 2009-02-04 įsakyme dėl Z. Š. atleidimo iš darbo nenurodyta Z. Š. padaryto darbo drausmės pažeidimo, esančio atleidimo iš darbo pagrindu, sudėtis. Minėtame įsakyme nurodyta, kad atleidimo iš darbo pagrindas - pasisavinimas Z. Š. patikėtų 48 vienetų 0,33 litro talpos mineralinio vandens butelių bei dviejų plastikinių dėžių (b. l. 55), tačiau nėra nurodytos darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybės: darbo drausmės pažeidimo padarymo laikas, konkretūs darbuotojo veiksmai, suponuojantys darbo drausmės pažeidimą – kada ir kieno perduotą turtą ieškovas pasisavino, kokiais įrodymais darbdavys grindė atleidimo iš darbo pagrindą. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovui nebuvo nustatytas terminas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, apie ieškovo atleidimą iš darbo ieškovui nebuvo pranešta, įsakymas apie atleidimą iš darbo ieškovui nebuvo įteiktas. Teismas taip pat konstatavo, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2009-02-03 raštas (b. l. 44), kuriame nurodoma, jog ieškovas 2009-02-02 iš jam UAB „Švyturys-Utenos alus“ klientų nustatyta tvarka patikėtų perduoti UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2202,00 Lt pasisavino 210,00 Lt, nepatvirtina įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytos Z. Š. darbo drausmės pažeidimo, nes ieškovas atleistas iš darbo ne už piniginių lėšų, bet už mineralinio vandens pasisavinimą. Teismas pažymėjo, jog 2009-11-17 tarnybinis pranešimas yra surašytas praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams nuo ieškovo atleidimo iš darbo, todėl jis negali patvirtinti ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo ieškovo atleidimo iš darbo metu. Minėtą darbo drausmės pažeidimą atsakovas taip pat grindžia 2009-02-04 aktu, tačiau toks aktas leidžia tik įtarti ieškovą padarius darbo drausmės pažeidimą, bet nepatvirtina šio pažeidimo sudėties: neįrodo turto perdavimo ieškovui ir jo pasisavinimo, ieškovui vykdant darbines funkcijas. Minėtame akte nurodyta, kad mineralinis vanduo turėjo būti pristatytas UAB „Restoranų grupei Fortas“, tačiau nėra nurodyta, iš ko ir kada ieškovas priėmė pervežimui minėtą krovinį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas jam patikėto pervežti mineralinio vandens nurodytu adresu nepristatė ar kitaip jį pasisavino, iššvaistė ir pan. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių jog atsakovas atlygino dėl tokių ieškovo veiksmų atsiradusią žalą, t. y. nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo pasekmes – nuostolius darbdaviui. Taigi, teismas padarė išvadą, jog darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieškovas atleistas iš darbo, neįrodytas, kas sudarė pagrindą teismui ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir grąžinti jį į darbą.

8Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir forma nepareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo nustatyta tvarka supažindintas su jo atleidimo iš darbo pagrindu, kad ieškovui buvo įteiktas įsakymo apie atleidimą iš darbo nuorašas. M. Lavinski personalinės įmonės savininko, vairuotojų V. B. ir R. B. pasirašytame akte nėra nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovui buvo pateiktas pasirašyti įsakymas apie jo atleidimą iš darbo, šio įsakymo pateikimo laikas ir vieta. Ieškovas nurodė, kad jis tik 2009-05-04 buvo informuotas apie jo atleidimą iš darbo, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog dokumentai susiję su atleidimu iš darbo nepateikti iki šiol. Apie atleidimo iš darbo pagrindą ieškovas buvo informuotas tik LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-06-22 raštu (b. l. 24 – 25), t. y. jau pasibaigus DK nustatytam terminui ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą teisme. Teismas nustatė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas nuo sužinojimo apie jo atleidimą iš darbo dienos per vieno mėnesio terminą kreipėsi į darbo inspekciją dėl atsakovo vykdomų darbo teisės pažeidimų. Taigi ieškovas per įstatymo nustatytą terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas apginti savo teises dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų nemokėjimo. Apie tai, kad jo teisės nebus apgintos neteismine tvarka, ieškovas sužinojo jau pasibaigus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą teisme. Tačiau ieškovas nebuvo įstatymo reikalaujama forma informuotas apie atleidimą iš darbo bei atleidimo pagrindą, o su atleidimu iš darbo susiję dokumentai ieškovui neįteikti iki šiol, įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo nenurodytas atleidimo iš darbo pagrindas – darbo drausmės pažeidimo sudėtis, jo padarymo laikas. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovui nebuvo žinomas jo atleidimo iš darbo pagrindas, kas apsunkino galimybes ginčyti tokio pagrindo teisėtumą teisme. Todėl šias termino praleidimo priežastis teismas pripažino svarbiomis ir ieškovui atnaujino įstatymo nustatytą senaties terminą ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą teisme. Vertindamas šių termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra rusakalbis, turi kalbos defektą, kas paaiškėjo ieškovui pasisakant teismo posėdžio metu. Kadangi ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškovo faktinio grąžinimo į darbą dienos (DK 297 str. 3 d.). Ieškovas reikalavo priteisti vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant po 800,00 Lt per mėnesį. Atsakovas neprieštaravo ieškovo nurodytam vidutinio darbo užmokesčio dydžiui ir nepateikė duomenų, reikalingų ieškovo vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti, todėl iš atsakovo ieškovo naudai teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamą po 800,00 Lt per mėnesį. Atsakovas taip pat nepateikė M. Lavinski personalinės įmonės 2009 m. gruodžio 31 d. mokėjimų žiniaraščio Nr. 1 originalo, o ieškovas ginčijo savo parašo tikrumą minėtame žiniaraštyje, tai pat jame nurodytos piniginių lėšų sumos gavimą. Teismas pažymėjo, kad darbo užmokesčio išmokėjimą privalo įrodyti darbdavys, tačiau nesant dokumento, patvirtinančio 824,00 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą, originalo, nėra galimybės nustatyti ar jame ties ieškovo pavarde pasirašė ieškovas, tuo patvirtindamas minėtame dokumente nurodytų piniginių lėšų gavimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai taip pat nebuvo pateiktas įrodymas apie 824,50 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. sausio mėn. išmokėjimą ieškovui (b. l. 21-22). Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad 824,50 Lt darbo užmokestis už 2009 m. sausio mėn. ieškovui darbdavio nebuvo išmokėtas ir šis darbo užmokestis priteisiamas iš atsakovo ieškovo naudai (DK 186 str.)

9Atsakovo priešieškinį ieškovui teismas atmetė, konstatuodamas, jog atsakovas neįrodė žalos buvimo, t. y. kad jis dėl ieškovo netinkamo darbo pareigų vykdymo patyrė nuostolius. Žalą atsakovas grindė UAB „Švyturys-Utenos alus“ raštais, tačiau teismas padarė išvadą, kad minėtuose raštuose nėra įvardinti konkretūs ieškovo veiksmai, sąlygoję nuostolius, taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas atlygino UAB „Švyturys – Utenos alus“ ieškovo neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius. Atsakovas nurodė, kad atsakovo klientas UAB „Švyturys-Utenos alus“, esant krovinio trūkumui, surašydavo aktą ir nuostolius dėl krovinio trūkumo ne ginčo tvarka išskaičiuodavo iš atsakovui už pervežimą mokėtinų sumų, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareikštu priešieškiniu prašomos priteisti iš ieškovo sumos buvo išskaičiuotos iš atsakovui mokėtinų sumų už pervežimą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo pristatytų gavėjui prekių trūkumą. UAB ,,Švyturys-Utenos alus“ 2009-03-03 rašte teigiama, kad Z. Š. padarė 17,33 Lt nuostolį (b. l. 75), tačiau minėtame rašte neįvardinta kokiais veiksmais minėtas nuostolis padarytas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys minėtame rašte nurodytų materialinių vertybių perdavimą ieškovui bei šių vertybių trūkumą, jo vertę, nėra duomenų apie ieškovui perduotų materialinių vertybių perdavimą gavėjui, nepateikti duomenys kur, kas, kada ir kokiu būdu konstatavo ieškovui perduotų pervežimui prekių trūkumą, perduodamų prekių kiekį, jų vertę. Taip pat pažymėtina, kad pagal su atsakovu sudarytą darbo sutartį ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotojo pareigoms. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė lokalinių teisės aktų, nustatančių vairuotojo funkcijas, taip pat kokios užduotys, darbdavio nurodymai buvo duoti ieškovui. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pagal darbo sutartyje numatytas jo darbo funkcijas privalėjo priimti iš klientų pingines lėšas, jas tikrinti, perduoti kitiems asmenims. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kokiu pagrindu ir kas perdavė ieškovui pinigines lėšas, kokia užduotis dėl minėtų piniginių lėšų buvo pavesta atlikti ieškovui, kaip buvo nustatytas 210,00 Lt piniginių lėšų trūkumas, kas jį nustatė, kokios pretenzijos ir kokia tvarka buvo pareikštos ieškovui dėl minėto trūkumo. UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2009 m. vasario 2 d. pinigų pristatymo ataskaitoje nurodyta, jog piniginės lėšos buvo supakuotos dvejuose maišeliuose, užplombuotuose plombomis Nr. 867731 ir Nr. 867732, piniginių lėšų siuntėjas ir gavėjas yra UAB „Švyturys-Utenos alus“, už minėtas pinigines lėšas atsakingu asmeniu nurodyta Alma Riaubienė (b. l. 77). Kontrolinio žiniaraščio išrašas patvirtina, kad piniginės lėšos buvo pristatytos taip pat dvejuose maišeliuose, duomenų apie plombų pažeidimą nėra, perskaičiavus nustatytas 210,00 Lt trūkumas. Teismas pažymėjo, kad minėti dokumentai nepatvirtina ieškovo pareigos ir galimybės patikrinti jam patikėtų siuntų turinį, už minėtas siuntas atsakingu asmeniu nurodytas ne ieškovas, o kitas asmuo, šiuose dokumentuose nėra duomenų apie neteisėtus ieškovo veiksmus, t. y. jam patikėtų siuntų plombų pažeidimą arba kitokių veiksmų, sudariusių ieškovui galimybę nepažeidžiant plombų patekti prie pakuotėse esančių piniginių lėšų, t. y. nenurodytas piniginių lėšų pasisavinimo būdas. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo netinkamo darbo pareigų atlikimo, jo kaltės vykdant darbines funkcijas jam patikėtų materialinių vertybių ir piniginių lėšų trūkumo, todėl priešieškinį teismas laikė neįrodytu, todėl atmetė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas M. Lavinski personalinė įmonė apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti 2010-12-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir nuostolių priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties treminą, nebuvo nustatyta faktinė aplinkybė, kada ieškovui buvo įteiktas dokumentas, patvirtinantis darbo sutarties nutraukimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog ieškovas, sužinojęs apie atleidimą tik 2009-05-04, o apie atleidimo pagrindą sužinojo tik 2009-06-24, gavęs Valstybinės darbo inspekcijos 2009-06-22 raštą, kuriame nurodyti atleidimo pagrindai, yra nepagrįstas. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovas ieškovui buvo pateikęs pasirašytinai susipažinti su įsakymu dėl atsakovo atleidimo bei darbo sutartis, tačiau pastarasis, grasindamas skundais, atsisakė pasirašyti ant įsakymo bei ant sutarties. Atsižvelgiant į tai, jog buvo grasinama skundais bei tai, jog ieškovas atsisakė pasirašyti ant įsakymo – buvo surašytas aktas, patvirtinantis susidariusią situaciją. Nurodo, kad ieškovui apie atleidimą buvo žinoma jau 2009-02-04. Pažymi, jog ieškovas laikotarpiu nuo atleidimo, t. y. 2009-02-04 nėjo į darbą, neatliko jokių funkcijų ir darbe nepasirodė, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, nebuvo išleistas atostogų ir pan. Mano, kad yra akivaizdu, jog atleistas darbuotojas ir negaunantis darbo užmokesčio, neidamas į darbą, būdamas atleistas 2009-02-04 apie atleidimą neva sužino tik po trijų mėnesių, prieštarauja sveikam protui. Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo motyvas dėl ieškovo apie atleidimą ir jo priežastis informavimą paštu. DK nenustato, jog privalo būti nurodytas darbuotojo adresas, šių duomenų ir nebuvo papildomai reikalaujama. Dėl šių aplinkybių bei paties ieškovo veiksmų, atsisakymo pasirašyti, nevykimo nuo 2009-02-04 į darbą (į darbą ir neprivalėjo vykti, nes jam buvo žinoma apie atleidimą) atsakovas neturėjo galimybės ieškovui nusiųsti dokumentų paštu ar įteikti kitais būdais. Mano, kad aplinkybė, jog įmonėje dokumentai nėra regitstruojami, nesudaro pagrindo abejoti jų surašymo data bei turiniu. Pagal nusistovėjusią praktiką visais atvejais vežėjo, t. y. atsakovo vairuotojams, tame tarpe ir ieškovui, buvo perduodama pasirašant krovinio važtaraštį. Pristatytas krovinys buvo perduodamas gavėjo nustatyta tvarka pasirašant važtaraštyje. Esant trūkumams UAB ,,Švyturys-Utenos alus“ surašydavo aktą ir iš vežėjo išskaičiuodavo žalą iš mokėtinų sumų ne ginčo tvarka. Atsakovas 2009-02-04 buvo informuotas vieno iš savo darbuotojų, jog ieškovas pasisavino dvi dėžes jam patikėto mineralinio vandens. Žodiniu bendrovės įsakymu buvo sudaryta komisija galimam vagystės atvejui išsiaiškinti, kurios nariai nuvyko į restoraną ,,Fortas“, esantį Ukmergės g. 369, Vilniuje, kur patikrinus važtaraščius buvo nustatyta, jog ieškovas pasisavino jam patikėtus 48 vienetus 0,33 litro talpos mineralinio vandens butelius bei dvi plastikines dėžes. 2009-02-03 atsakovas raštu buvo informuotas, kad Z. Š. pasisavino dalį jam patikėtų (iš klientų surinktų) perduoti UAB ,,Švyturys-Utena“ lėšų, viso 210 Lt. Pažymi, kad ir įvertinus šį pažeidimą, ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Tačiau minėtos aplinkybės teismas neįvertino, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Tai, kad atsakovas nepareikalavo ieškovo raštu pasiaiškinti, neeliminuoja ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų. Dėl atmesto priešieškinio nurodo, jog nors atsakovas nepateikė lokalinių teisės aktų, patvirtinančių kad ieškovas pagal darbo sutartį privalėjo priimti iš klientų pinigines lėšas, jas tikrinti ir perduoti kitiems asmenims, tačiau pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad atlikdavo minėtas funkcijas. Apie ieškovo pasisavintus pinigus bei kitą turtą užsakovo, su kuriuo betrapiškai dirbo ieškovas, pateiktos rašytinės pretenzijos atsakovui. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog už piniginių lėšų pristatymą yra atsakingas kitas asmuo, o ne atsakovas. Minimas asmuo A. Riaubienė atsakinga už lėšų iš ieškovo priėmimą, bet ne pristatymą. Todėl teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

12Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog 2009 m. vasario mėn. pradžioje prieš nustatytą atlyginimų mokėjimo dieną sugedus ieškovo vairuojamam krovininiam automobiliui (Mercedes-Benz, v/n ( - ) ieškovui atsakovas nurodė laukti, kol automobilis bus sutaisytas ir nepagrįstai atsisakė sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas. Vėliau pabandžius susisiekti su atsakovu dėl atvykimo į darbą dienos bei atsakovui priklausančio atlyginimo už 2009 m. sausio mėn. išmokėjimo, atsakovas vengė atsakyti į ieškovo telefono skambučius, o susisiekus su atsakingais įmonės darbuotojais, buvo nurodoma kreiptis į įmonės vadovą.Tik 2009 m. gegužės mėn. atsakovas ieškovą informavo apie atleidimą iš darbo ir kad darbo užmokestis jam nepriklauso ir įmonė ieškovo atžvilgiu neturi jokių įsiskolinimų. Atsakovas nepateikė jokių su darbo santykių nutraukimu susijusių dokumentų, neišmokėjo ieškovui priklausančio atlyginimo. Ieškovas 2009-05-22 kreipėsi į LR Valstybinę darbo inspekcijos Vilniaus skyrių dėl pažeistų teisių ir 2009-06-22 gavo atsakymą, iš kurio sužinojo apie darbo sutarties nutraukimą ir atleidimo aplinkybes. Mano, kad atsakovas neteisėtai ir be pagrindo atleido ieškovą iš darbo, o atsakovo nurodymai dėl ieškovo atleidimo ir darbo aplinkybių valstybės institucijoms, taip pat pridėti dokumentai, nepagrįsti jų surašymo autentiškumo datą pagrindžiančiais dokumentais, yra suklastoti, jų turinys – melagingas ir neteisėtas, nukreipti su darbo santykiais susijusių teisės aktų nuostatomis padarytų pažeidimų nuslėpimui. Prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

17Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Senaties terminui atnaujinti darbo ginčuose yra taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. (DK 27 str. 5 d.). Pagal DK 297 str. 1 d. darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, darbdavio įsakymą, socialinio draudimo pažymėjimą ar darbo sutartį su įrašais apie darbo sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2005). Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatyta faktinė aplinkybė, kada ieškovui buvo įteiktas dokumentas, patvirtinantis darbo sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, nesutinka su šiuo apelianto motyvu. Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas praleistą terminą ieškiniui pateikti, aiškiai pažymėjo, kad apie atleidimo iš darbo pagrindą ieškovas buvo informuotas tik Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 22 d. raštu Nr. SD-14538 (b. l. 24-25). Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, sprendžia, kad tik šis raštas gali būti vertinamas kaip objektyvus įrodymas, nuo kurio gavimo dienos nagrinėjamu atveju turėjo būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Atsakovas teigia, kad apie atleidimą ieškovui buvo žinoma jau 2009-02-04. Į bylą pateiktas 2009-02-04 aktas, kuriame nurodyta, jog 2009 m. vasario 4 d. vairuotojui Z. Š. buvo pateiktas susipažinti ir pasirašyti įsakymas dėl jo atleidimo iš M. Lavinski personalinės įmonės vairuotojo pareigų bei pareikalauta pasirašyti, tačiau Z. Š. ant įsakymo ir sutarties pasirašyti atsisakė (t 1, b. l. 53). Pirmosios instancijos teismas šį įrodymą vertino kritiškai, nurodydamas, kad nei aktas apie ieškovo atsisakymą susipažinti su įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo, nei įsakymas nėra registruoti įmonės dokumentų registravimo žurnale. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad įmonėje nėra dokumentų registravimo žurnalo, kuriame būtų aiškiai eiliškumo tvarka įregistruoti atsakovo pateikti dokumentai, sukelia abejonių dėl to, ar minėti dokumentai buvo pasirašyti nurodyta data. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės dokumento parengimo laikui nustatyti, kadangi turėjo kitą neginčijamą įrodymą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 22 d. raštą, kuriame aiškiai nurodytos ieškovo iš darbo atleidimo priežastys bei informacija, kad Z. Š. per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą.

18Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškovo informavimo apie atleidimą ir jo priežastis paštu, kadangi DK nenustato, jog privalo būti nurodytas darbuotojo adresas, šių duomenų ir nebuvo papildomai reikalaujama. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi atsakovas, žinodamas, kad įstatyme nustatytas vieno mėnesio nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos ieškinio senaties terminas, turėjo imtis visų įstatyme nustatytų priemonių tam, kad būtų tinkamai įteikti atitinkami dokumentai dėl asmens atleidimo iš darbo. Tai, kad darbo sutartyje nebuvo nurodytas darbuotojo gyvenamosios vietos adresas, darbdaviui, turinčiam įrodinėjimo pareigą bylose dėl darbo ginčų, turinčiam kitus darbuotojo asmens bei socialinio draudimo pažymėjimo duomenis, nekliudė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas tam, kad sužinotų darbuotojo adresą ir tinkamai įteiktų įsakymą dėl atleidimo iš darbo. Apelianto argumentai, kad nurodytų duomenų papildomai nebuvo reikalaujama dėl to, kad tuo metu šios specialybės darbuotojai buvo itin paklausūs, vairuotojas buvo skubiai reikalingas, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

19Apeliantas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas apie atleidimą sužinojo tik 2009-05-04, akivaizdžiai prasilenkia su teisingumo ir protingumo principais, ieškovas nuo 2009-02-04 nėjo į darbą, neatliko jokių funkcijų ir apskritai darbe nesirodė, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, todėl tai, kad apie atleidimą jis sužinojo tik po trijų mėnesių, prieštarauja sveikam protui. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama ne su subjektyvaus pobūdžio kriterijais – darbuotojo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, o su objektyviuoju kriterijumi – atitinkamo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš darbo, gavimo diena. Darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią DK 297 straipsnio 1 dalis apibrėžia jo pradžią (DK 26 straipsnio 1 dalis), t. y. kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-39/2007). Taigi nors pats ieškovas teigia, kad iš apelianto apie atleidimą iš darbo sužinojo 2009-05-04, tačiau byloje nesant objektyvių duomenų (DK 297 str. 1 d.) apie tai, kad ieškovas apie atleidimą iš darbo sužinojo 2009-02-04 arba 2009-05-04, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pradėti skaičiuoti ieškinio senaties terminą nuo kurios nors iš aukščiau paminėtų datų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dokumentas, kuriame nurodytos ieškovo atleidimo iš darbo priežastys ir nuo kurio įteikimo turi būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 22 d. raštas. Nors ieškovas teigia, kad raštą gavo 2009 m. birželio 26 d., tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija neturi objektyvių galimybių nustatyti tikslią šio rašto gavimo datą, tačiau įvertinus tikimybę, kad minėtas raštas išsiųstas paštu, tikėtina, kad ieškovas jį gavo po 2009 m. birželio 22 d. praėjus kelioms dienoms. Vis dėlto, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi ne 2009 m. rugpjūčio 28 d., o 2009 m. liepos 28 d., t. y. praleidęs terminą ieškiniui pateikti vos keliomis dienoms. Nagrinėjamoje byloje, nustačius, jog ieškinio senaties terminas, kurio trukmė įstatyme nustatyta labai trumpa, lyginant su įprastais ieškinio senaties terminais, tėra praleistas vos kelias dienas, o ginčas byloje kilo dėl atleidimo iš darbo, kuris kiekvienam asmeniui yra labai svarbi socialinė vertybė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į termino trukmę, jo praleidimo trukmę bei materialinių teisinių santykių faktinę sudėtį, šiuo atveju teisingumo vykdymas, kaip esminė teismo pareiga ir funkcija, reikalauja, kad senaties terminas ginčyti atleidimą iš darbo būtų atnaujintas ir pažeista subjektinė teisė būtų ginama, neatsižvelgiant į atsakovo reikalavimą ieškinį atmesti dėl senaties termino pabaigos (CK 1.131 str. 1 d.).

20Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrindo ir atsakovo priešieškinio

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Pažymėtina ir tai, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodomi veiksmai, kurie turi nusikaltimo požymių. Taigi asmuo yra kaltinamas padaręs veiksmus, kurie vertintini ne tik privatinės, bet ir viešosios teisės požiūriu. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Nors DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko. Taigi įrodymų pakankamumo klausimas tokiose bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylas, susijusias su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999, 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-943/1999, 2004 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004).

22Darbo kodekso 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas darbdavio veiksmus nuobaudos skyrimo teisėtumo aspektu, pagrįstai pažymėjo, jog drausminės nuobaudos skyrimo tvarka buvo pažeista. Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalis numato darbdavio pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo informuotas apie tai, kokio darbo drausmės pažeidimo padarymu jis įtariamas, kad jam buvo nustatytas terminas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad neneigia, jog raštu nepareikalavo iš ieškovo, kad pastarasis raštu pasiaiškintų dėl įvykdyto darbo drausmės pažeidimo, kadangi to padaryti objektyviai nebuvo galima. Atsakovas teigia, jog kadangi ieškovas atsisakė pasirašyti ant bet kokių dokumentų, padaryto pažeidimo nepripažino, todėl pasirašytinai jam įteikti jam reikalavimą pasiaiškinti nebuvo galimybės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais, kadangi darbdavys, būdamas stipresne darbo teisinių santykių šalimi, turėdamas įrodinėjimo pareigą bylose dėl darbo ginčų, nevykdė pareigos raštu pareikalauti darbuotojo, kad šis pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto cituojama teismų praktika, kur nurodoma, jog vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą nuobaudą, tačiau nagrinėjamu atveju drausminė nuobauda buvo skirta Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog darbuotojo pasiaiškinimo nepareikalavimas nagrinėjamu atveju turi didelę reikšmę įrodinėjant, kad darbuotojas padarė veiką, turinčią vagystės požymių, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog pareikalavo rašytinio pasiaiškinimo iš darbuotojo, taip pažeisdamas Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Vien ta aplinkybė, jog, kaip minėta aukščiau, įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, tikrai atliko, o atsakovas net nepareikalavo darbuotojo raštu pasiaiškinti, sukelia abejonių dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju šis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra tik formalus.

23Apeliantas pažymi, kad žodiniu bendrovės įsakymu buvo sudaryta komisija galimam vagystės atvejui išsiaiškinti, kurios nariai nuvyko į restoraną ,,Fortas“, esantį Ukmergės g. 369, Vilniuje, kur patikrinus važtaraščius buvo nustatyta, jog ieškovas pasisavino jam patikėtus 48 vienetus 0,33 litro talpos mineralinio vandens butelius bei dvi plastikines dėžes. 2009-02-03 atsakovas raštu buvo informuotas, kad Z. Š. pasisavino dalį jam patikėtų (iš klientų surinktų) perduoti UAB ,,Švyturys-Utena“ lėšų, viso 210 Lt. Pažymėjo, kad įvertinus ir šį pažeidimą, ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Dėl šių priežasčių atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovo Z. Š. atleidimą iš darbo 2009 m. vasario 4 d. atsakovo M. Lavinski įmonėje neteisėtu, priėmė neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus bei bylos medžiagą, su nurodytais apelianto argumentais nesutinka. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo, esančio jo atleidimo iš darbo pagrindu. Nors atsakovas pateikė UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2009-02-03 raštą (t. 1, b. l. 44), kuriame nurodyta, kad Z. Š. 2009 m. vasario 2 d. iš jam patikėtų perduoti 2002,00 Lt pasisavino 210,00 Lt, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šio įrodymo kaip drausminės nuobaudos skyrimo pagrindo, kadangi ieškovas atleistas iš darbo ne už piniginių lėšų, bet už mineralinio vandens pasisavinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veikų, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, tačiau tai neatsispindi įsakyme (ar kitokiame dokumente) dėl nuobaudos skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB „Re Vera“, bylos Nr. 3K-3-172/2011; kt.). Kadangi 2009-02-04 įsakyme dėl Z. Š. atleidimo iš darbo (t. 1, b. l. 55) nurodyta atleidimo priežastis – 48 vienetų 0,33 litro talpos mineralinio vandens butelių bei dviejų plastikinių dėžių pasisavinimas, teisėjų kolegija vertina tik pateiktus įrodymus, pagrindžiančius darbdavio teiginius, jog būtent nurodytus veiksmus atliko ieškovas Z. Š., ir ar šiuose veiksmuose yra vagystės požymių. Atsakovas aplinkybę, kad ieškovas pasisavino mineralinio vandens butelius, iš esmės grindžia 2009-01-29 sąskaitos nuorašu (t 1, b. l. 99), UAB „Švyturys – Utenos alus“ 2009 m. lapkričio 17 d. tarnybiniu pranešimu (t 1, b. l. 98) bei 2009 m. vasario 4 d. aktu (t 1, b. l. 52). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovas, manydamas, jog nustatytas pasisavinimo faktas neatitinka tikrovės, galėjo nesunkiai paneigti šį faktą, tačiau to nedarė. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais argumentais, kadangi, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisme neigia, jog pasisavino atsakovo nurodytą kiekį mineralinio vandens bei dėžes, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką. Ginamo intereso ir ginčo materialinis teisinis pobūdis gali lemti, kad vienose bylose taikomi griežtesni, kitose – liberalesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai. Darbuotojas, kuris atleidžiamas iš darbo dėl to, kad atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, gali turėti problemų susirandant naują darbą, taip pat gali nukentėti jo reputacija artimųjų, visuomenės akyse. Atleidimas tokiu pagrindu gali turėti neigiamos įtakos ir darbuotojo artimiesiems. Be to, teismo sprendimas tokiose bylose gali turėti teisinės reikšmės ir taikant asmeniui viešojoje teisėje numatytas sankcijas (teismo sprendimo privalomumas ir prejudicialumas). Dėl šių priežasčių faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymų pakankamumo kriterijų skiriant tokio pobūdžio drausminę nuobaudą, kurią ieškovui skyrė atsakovas, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas padarė pažeidimą, nurodytą Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad UAB „Švyturys – Utenos alus“ 2009 m. lapkričio 17 d. tarnybinis pranešimas vertintinas kritiškai, kadangi yra surašytas tik praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo veikos, kurios padarymu yra kaltinamas ieškovas. Taip pat akivaizdu, kad į bylą pateiktas 2009-02-04 tarnybinis pranešimas yra tik informacinė priemonė, kuri sprendžiant klausimą, ar darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, papildomai nepateikus kitų duomenų, neturi jokios įrodomosios vertės. Taigi apeliantui (darbdaviui) nepateikus pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, jog ieškovo atleidimas buvo pagrįstas, teisėjų kolegija palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo Z. Š. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu.

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl atsakovo priešieškinio tenkinimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad atlikdavo piniginių lėšų iš klientų priėmimo ir perdavimo kitiems asmenims funkcijas. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tai, kad ieškovas pripažino, jog perveždavo pinigus, dar neįrodo, jog į vairuotojo funkcijas įeina darbinės pareigos, dėl kurių netinkamo vykdymo darbdaviui atsirado nuostoliai (DK 246 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepateikė lokalinių teisės aktų, nustatančių vairuotojo funkcijas, taip pat kokios užduotys, darbdavio nurodymai buvo duoti ieškovui, be to, pažymėtina, kad vien pateiktos rašytinės pretenzijos atsakovui neįrodo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina ieškovo pareigos ir galimybės patikrinti jam patikėtų siuntų turinį, už minėtas siuntas atsakingu asmeniu nurodytas ne ieškovas, o kitas asmuo, šiuose dokumentuose nėra duomenų apie neteisėtus ieškovo veiksmus, t. y. jam patikėtų siuntų plombų pažeidimą arba kitokių veiksmų, sudariusių ieškovui galimybe nepažeidžiant plombų patekti prie pakuotėse esančių piniginių lėšų, t. y. nenurodytas piniginių lėšų pasisavinimo būdas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

25Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovas negali būti grąžintas atgal į darbą pas atsakovą kaip iš esmės praradęs darbdavio pasitikėjimą. Ieškovas taip pat nurodė, jog nesiekia būti grąžintas į darbą M. Lavinski personalinėje įmonėje. Esant tokioms aplinkybėms, 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimas dalyje dėl ieškovo grąžinimo į darbą keistinas. Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Darbuotojui priteistinos išeitinė išmoka ir kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nustatomos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme tarp šalių ginčo dėl ieškovo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir dydžio nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 800 Lt. Darbo sutartyje (t. 1, b. l. 49-50) nustatyta penkių darbo dienų trukmė per savaitę. Ieškovo atleidimo iš darbo data – 2009 m. vasario 4 d., taigi dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas buvo priverstinėje pravaikštoje nuo 2009 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2011 m. lapkričio 11 d. Teisėjų kolegija vidutinį darbo užmokestį skaičiuoja remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo normomis. Taigi ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis kompensacijos nustatymui apskaičiuojamas taikant Aprašo 8 punkto nuostatas – dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-12-30 įsakymu Nr. A1-429 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio darbo dienų ir valandų skaičių 2009 metais patvirtinimo“ numatyta, kad esant penkių dienų darbo savaitei metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius yra 21,1 darbo dienos. Taigi vidutinis ieškovo darbo dienos užmokestis 2009 m. sudaro 37,91 Lt. Ieškovas 2009 metais skaičiuojant terminą nuo 2009-02-04 iš viso nedirbo 231 dieną, taigi priteistinas vidutinis darbo užmokestis už 2009 m. sudaro 8 757,21 Lt (231 x 37,91 Lt). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-24 įsakymu Nr. A1-694 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio darbo dienų ir valandų skaičių 2010 metais patvirtinimo“ numatyta, kad esant penkių dienų darbo savaitei metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius yra 21,2 darbo dienos. Taigi vidutinis ieškovo darbo dienos užmokestis 2010 m. sudaro 37,74 Lt. Įsakyme nustatyta, kad esant penkių darbo dienų savaitei, 2010 m. sudaro 254 darbo dienos, taigi priteistinas vidutinis darbo užmokestis už 2010 m. sudaro 9 585,96 Lt (254 x 37,74 Lt). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymu Nr. A1-623 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio darbo dienų ir valandų skaičių 2011 metais patvirtinimo“ numatyta, kad esant penkių dienų darbo savaitei metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius yra 21,1 darbo dienos. Ieškovas 2011 metais skaičiuojant terminą iki 2011-11-11 iš viso nedirbo 218 dieną, taigi priteistinas vidutinis darbo užmokestis už 2009 m. sudaro 8 264,38 Lt (218 x 37,91 Lt). Taigi iš viso ieškovo darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką sudaro 26 607,55 Lt. Darbo sutartis su ieškovu sudaryta 2007-10-01, todėl remiantis Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovo naudai iš ieškovo priteistina 2 400 Lt dydžio išeitinė išmoka (800 Lt x 3). Kaip minėta, kadangi ieškovas atleistas 2009-02-04 ir jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos sudarytų apie 26 607,55 Lt. Tačiau tokių piniginių sumų priteisimas teisėjų kolegijos nuomone pažeis proporcingumo padarytam pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Vienas iš įtvirtintų darbo teisės principų pagal LR DK 2 str. 4 p. yra darbo teisės subjektų lygybė. Be to, pagal LR DK 35 str. 1 d. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Iš bylos duomenų matyti, kad byla nagrinėjama nuo 2009 metų. Be to, tokių didelių sumų priteisimas pažeistų kitų atsakovo M.Lavinski personalinės įmonės darbuotojų teises, nes apie 30 000 Lt sumos priteisimas iš atsakovo galėtų sukelti jo nemokumą, dėl ko nukentėtų kiti atsakovo dirbantys darbuotojai, prarasdami darbą ir neatgaudami jiems priklausančio darbo užmokesčio. Todėl nagrinėjamos bylos situacija dėl nurodytų aplinkybių pripažintina ypatinga, reikalaujanti nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. Byloje duomenų apie tai, jog ieškovas šiuo metu yra registruotas Darbo biržoje nėra ir negauna jokių pajamų. Todėl, atsižvelgiant į LR DK 2 str., 35 str. 1 d., teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo 2009-02-04 iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo mažintinas, ieškovui Z. Š. priteisiant 17 738 Lt vidutinio darbo užmokesčio. Iš viso ieškovui priteisiama suma sudaro 20 138 Lt (DK 297 str. 4 d.).

26Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 96 str.). Ieškovas atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 870 Lt dydžio žyminis mokestis.

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

28Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir jis grąžintas į darbą, pakeisti.

29Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas Z. Š. grąžintas į darbą atsakovo M. Lavinski personalinėje įmonėje vairuotojo pareigose bei sprendimo dalį, kuria priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos 2009 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant po 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) per mėnesį.

30Priteisti iš M. Lavinski personalinės įmonės (j. a. k.2448695) ieškovo Z. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai trijų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 2 400 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai litų) bei 20 138 Lt (dvidešimt tūkstančių vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-02-04 iki 2011-11-11.

31Priteisti iš atsakovo M. Lavinski personalinės įmonės 870 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

32Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Z. Š. 2009-07-29 kreipėsi teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 5. Atsakovas atsiliepime ieškinio nepripažino, taip pat pareiškė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 3 apylinikės teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu... 8. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir forma... 9. Atsakovo priešieškinį ieškovui teismas atmetė, konstatuodamas, jog... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas M. Lavinski personalinė įmonė apeliaciniu skundu prašo teismo... 12. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog 2009 m. vasario mėn.... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 16. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo... 17. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog... 18. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl... 19. Apeliantas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas apie atleidimą... 20. Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrindo ir atsakovo priešieškinio... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktikoje laikomasi... 22. Darbo kodekso 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas... 23. Apeliantas pažymi, kad žodiniu bendrovės įsakymu buvo sudaryta komisija... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio... 25. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad... 26. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas,... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį,... 29. Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo... 30. Priteisti iš M. Lavinski personalinės įmonės (j. a. k.2448695) ieškovo Z.... 31. Priteisti iš atsakovo M. Lavinski personalinės įmonės 870 Lt (aštuonis... 32. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....