Byla II-131-718/2015
Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-04-10 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-28792063-15 panaikinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, Sandrai Jotautei ir Jurgitai Pocienei, nedalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui E. A., teismo posėdyje išnagrinėjusi E. A., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-04-10 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-28792063-15 panaikinimo,

Nustatė

22015-03-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistas E. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2015-01-29, 23.08 val., Kauno rajone, kelyje ( - ), E. A. automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. ( - ) buvo padarytas kelių eismo taisyklių 127 punkto pažeidimas, t.y. minėtu automobiliu buvo viršytas greitis 27 km/h. Šie E. A. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 3 d. (b.l. 5).

32015-04-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto R. P. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-28792063-15 (ROIK:07-15-9050697) E. A. pagal (toliau – ATPK) 124 str. 3 d. paskirta 50 eurų bauda (b.l. 7).

42015-05-14 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas E. A. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2015-04-10 administracinio teisės pažeidimo nutarimą, kadangi pažeidimo jis negalėjo padaryti, nes automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. ( - ) buvo parduotas UAB ( - ), prideda tai patvirtinančią automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 3).

5Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras su E. A. skundu nesutiko, nurodė, kad E. A. kaltę pagrindžiantys įrodymai yra surinkti ir pateikti bylos medžiagoje. Nustatyta, kad automobilio savininkas S. B. automobilį pardavė E. A., byloje pateikta 2014-12-12 antspaudu patvirtina VĮ „Regitra“ pažyma Nr. 12053321 apie pasikeitusių duomenų registravimą. E. A. pateikė 2015-01-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nėra užregistruota VĮ „Regitra“, dėl to negali būti vertinama kaip įrodymas administracinėje byloje. E. A. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

6Skundą pateikęs E. A. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimo jo nurodytu gyvenamosios vietos įteikti nepavyko, A. A. į pašto darbuotojų paliktus pranešimus nereagavo ir šaukimų iš pašto skyriaus neatsiėmė. Darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bylos nagrinėjimo eiga nesidomi, apie galimai pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą teismui taip pat nepranešė. Dėl išdėstytų priežasčių A. A. skundas teismo posėdyje nagrinėtinas jam nedalyvaujant.

7Skundas tenkintinas.

8LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9E. A. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla už greičio viršijimą daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą. Ši ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Kelių eismo įstatymo 127 punktą, kuris numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Teismas pažymi, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Ta pati nuostata įtvirtinta ir KET 32.1 punkte. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 57 p. nustatyta, kad transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Minėto straipsnio 61 p. nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.

10Skundą pateikęs ir administracinėn atsakomybėn patrauktas E. A. neigia padaręs teisės pažeidimą. E. A. nurodo, kad faktinis automobilio Audi 100, valst. Nr. ( - ) valdytojas ir savininkas yra UAB ( - ). Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta iki administracinio teisės pažeidimo, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo minėto automobilio net negalėjo vairuoti, kadangi automobiliu faktiškai disponavo UAB ( - ), kuriai 2015-01-08 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo perduoti automobilio dokumentai bei rakteliai.

11Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2015-01-08 E. A. pardavė automobilį Audi 100, valst. Nr. ( - ) pirkėjui UAB ( - ). 2015-07-22 UAB ( - ) direktorius K. J. pateikė teismui transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sąskaitą-faktūrą ir kasos pajamų orderį, iš kurių matyti, kad 2015-01-29 19.00 val. UAB ( - ) automobilį Audi 100, valst. Nr. ( - ) pardavė pirkėjui S. V. už 440,00 Eu.

12Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. A. pažeidimo padarymo metu nebuvo automobilio Audi 100, valst. Nr. ( - ) su kuriuo buvo padarytas pažeidimas, savininkas ir nebuvo minėtos transporto priemonės valdytojas. Galimai automobilio valdytojas 2015-01-29 23.08 val. buvo S. V..

13Teismo nuomone, E. A. nepagrįstai ir neteisėtai yra nubaustas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 3 d., padarymą, jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kaip patvirtina byloje esanti medžiaga, pažeidimo padarymo metu faktiniu automobilio savininku ir valdytoju galimai buvo S. V.. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo VĮ „Regitra“ transporto priemonės nuosavybės teisės perdavimo fakto neregistravo, ir automobilis Audi 100, valst. Nr. ( - ) nei UAB ( - ), nei S. V. vardu registruotas nebuvo, darytina išvada, kad automobilis pažeidimo padarymo metu nuosavybės teise nepriklausė E. A.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Būtent automobilio pirkimo –pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). O automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Nagrinėjamoje byloje galimas automobilio savininkas S. V.. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas taip pat pažymi, kad skundą pateikęs E. A., sudaręs automobilio pardavimo sandorį ir neįregistravęs transporto priemonės nuosavybės perdavimo fakto VĮ „Regitra“, elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, tačiau ši aplinkybė pati savaime neįrodo, jog toks sandoris realiai neįvyko, E. A. nuo šio sandorio sudarymo momento jau nebebuvo minėto automobilio savininku ir realiai jo nevaldė.

14Jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog E. A. padarė ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nesurinkta. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teismas konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių E. A. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, padarymo, skundžiamas nutarimas naikintinas Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. A. atžvilgiu nutrauktina.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 3022 str., 3024 str., teismas,

Nutarė

16E. A. skundą tenkinti.

17Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-04-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-28792063-15 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

18Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai