Byla e2A-465-553/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. A

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-11 sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei J. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. A..

3Teismas,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 555,86 EUR žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog žala susidarė 2015-07-30 J. Č. Bute ( - ), kilus gaisrui dėl neatsargiai vykdomų ugnies darbų, dėl ko buvo apgadintas draudėjos I. K. turtas.
  1. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį ieškinio reikalavimui.
  2. Nurodė, kad jos atžvilgiu neturi būti taikoma griežtoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, nes gaisras kilo ne dėl pastato trūkumų, o dėl kilusio gaisro. Todėl atsakovės atsakomybės buvimą ieškovė turi įrodyti, remdamasis bendrais civilinės atsakomybės pagrindais. Taip pat atsakovei nėra aiškus žalos dydis, nes pretenzijose skiriasi sumos – 282,23 EUR ir 285,04 EUR, eksperto lokalinėje sąmatoje nurodyta 314 EUR, o UAB „Tetija“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta 483 EUR suma.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-11 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės J. Č. žalai atlyginti 555,86 EUR, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (555,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2016-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,70 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, naudai. Taip pat priteisė iš atsakovės J. Č. 10,74 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai.
  2. Teismas pripažino, kad atsakovės veiksmai – nekontroliavimas remontą atlikusio asmens, buvo tokie, kurie sudarė sąlygas žalai atsirasti. Nenustatęs duomenų apie atsakovės sutartines sąlygas su asmeniu, pasamdytu rangos darbams atlikti, teismas tenkino draudiko reikalavimą priteisti žalą iš atsakovės J. Č.. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad I. K. saugojo daiktus bendrojo naudojimo šachtoje, todėl pati draudėja yra atsakinga už pasekmes dėl kilusio gaisro, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Teismas sprendė, kad į bylą pateiktuose lokalinėje sąmatoje bei UAB „Tetija“ atliktų darbų priėmimo - pardavimo akte nurodyti remonto darbai atitinka defektiniame akte nurodytus patalpos, pažymėtos indeksu 35-2, apgadinimus, todėl vertino, kad visa reikalaujama priteisti suma sudaro 555,86 EUR. Byloje neįrodyta, kad nustatydama nuostolių dydį ieškovė pažeidė Draudimo taisyklių Nr. 056 26 p. ir 27 p. reikalavimus. Nors atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau teismas, nustatęs, kad šiuo atveju taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo 2015-10-29, sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė J. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvadomis dėl apeliantės nerūpestingumo ir neatsakingumo, nes apeliantė prieš pradedant remonto darbus pranešė bendrijai, kad bute bus atliekamas remontas ir nurodė, kad už atlikinėjamus darbus, jų kokybę ir saugą yra atsakingas V. A.. Kadangi apeliantė negyveno bute, tai ji negalėjo ir neturėjo pareigos kontroliuoti kaip atliekami darbai. Nors teismas sprendė, kad apeliantė neteikė į bylą jokių įrodymų apie remontą atlikusio asmens kvalifikaciją atlikti suvirinimo darbus, tačiau bylos šalys nekėlė klausimo dėl V. A. kvalifikaciją. Apeliantės įsitikinimu, ieškovė neįrodė apeliantės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio.
    2. Teismas neįvertino, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo ir nukentėjęs asmuo, nes nukentėjęs asmuo I. K. laikė asmeninius daiktus bendrojo naudojimo santechninėje šachtoje.
    3. Ieškovė nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudiminę išmoką, neįsitikinusi nukentėjusiojo asmens turėtų išlaidų pagrįstumu. Apeliantė kelia abejones dėl remonto darbų atlikimo, sudegusių meškerių verčių, moteriškų paltų ir moteriškų striukų apgadinimų.
    4. Priešgaisrinės tarnybos rašte nurodyta, kad asmuo, kuris sukėlė gaisrą, yra V. A. ir nors teismas nustatė, kad ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui ir siūlė ieškovei svarstyti klausimą dėl atsakovo pakeitimo, tačiau apsiribojo tik nurodymu, kad ieškovė turės teisę pareikšti regresinį reikalavimą trečiajam asmeniui.
  1. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-11 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5Nesutinka su argumentais, kad nebuvo nustatytos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje yra duomenų leidžiančių manyti, kad atsakovė savo veiksmais padarė žalos. Teismas teisingai konstatavo ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė žalą, atsiradusią kilus gaisrui.
  7. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas, nes ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Apeliantė taip pat nurodo, kad dėl atsiradusios žalos kalta pati draudėja, nes sudegusius daiktus laikė bendrojo naudojimo patalpose, o žalos dydis nepagrįstas, nes nėra aišku, kokios vertės meškerės sudegė, ir nėra užfiksuotas paltų apgadinimas.
  8. Nagrinėjamu atveju, ieškovė atsakovės atsakomybę dėl žalos atlyginimo grindė CK 6.265 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį žalos atsiradimo metu nesiejo darbiniai santykiai, todėl jiems gali būti taikoma solidarioji atsakomybė.
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008).
  10. Taigi solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji. Vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą; vieno skolininko civilinė atsakomybė gali būti ribojama tam tikra suma, kito neribojama ir panašiai, tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, spręsti dėl atsakomybės ribų bei vertinti solidariosios civilinės atsakomybės pagrindą.
  11. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė jos neatsakingumu ir nerūpestingumu, pasitelkiant darbų atlikimui asmenį, galimai neturintį reikiamos kvalifikacijos, ir leidžiant remontą atliekančiam trečiajam asmeniui veikti be jokios kontrolės bei darbų suderinimo.
  12. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė neįrodė atsakovės J. Č. neteisėtų veiksmų, apsiribodama tik aplinkybių, jog gaisras kilo atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto remonto metu, pagrindimu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad žalą sąlygojo trečiojo asmens veiksmai, t. y. kad gaisras kilo dėl trečiojo asmens vykdytų suvirinimo darbų, nesilaikant priešgaisrinių saugos darbų taisyklių reikalavimų. Nors byloje duomenų apie rašytinės sutarties tarp atsakovės ir darbus atlikusio asmens sudarymą nėra, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad šalis siejo sutartiniai rangos santykiai. Ypač reikšminga aplinkybė, kad gaisras kilo trečiajam asmeniui valdant padidinto pavojaus šaltinį. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų ir savo reikalavimų negrindė aplinkybėmis, kad atsakovė, pasamdydama atitinkamą asmenį suvirinimo darbų atlikimui, elgėsi neatsakingai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė apie vykdomą remontą informavo namo bendriją, pranešė atsakingo už atliekamus darbus asmens duomenis ir kontaktus. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako nei apie priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nei apie žalos atsiradimo faktą ir dydį.
  13. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
  1. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Ieškovės ieškinio netenkinus, atsakovės naudai iš ieškovės priteisiamos išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, taip pat iš ieškovės priteisiama į valstybės biudžetą procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
  1. Atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes atsakovė nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

6Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

7Apeliacinį skundą tenkinti.

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, ieškinį atmesti.

9Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, (į. k. 302912288) atsakovės J. Č. (a. k. ( - ) 300 EUR (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

10Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, (į. k. 302912288) 10,74 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Proceso dalyviai
Ryšiai