Byla e2A-948-881/2018
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: E. U., A. G., T. L., P. N. (B.), E. K., G. S. J., R. Š., Vilniaus dailės akademija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Liudos Uckienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės H. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5091-545/2017 pagal ieškovų J. Č. ir Š. S. ieškinį atsakovėms I. T. ir H. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: E. U., A. G., T. L., P. N. (B.), E. K., G. S. J., R. Š., Vilniaus dailės akademija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė J. Č. ir Š. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami atidalyti ieškovei J. Č. iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, kurios unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilniuje, dalį (3418/31963) pagal planą, t. y. 34,18 kv. m. ploto pastogės dalį, kuri plane pažymėta Nr. 5; atidalyti ieškovui Š. S. iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, kurios unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilniuje, dalį (1505/31963) pagal planą, t. y. 15,05 kv. m. ploto pastogės dalį, kuri plane pažymėta Nr. 6; priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovės J. Č. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams priklauso butai gyvenamajame name, kuriame yra neįrengta 319,63 kv. m. negyvenamoji patalpa – pastogė. Pastogė yra atskiras nekilnojamasis daiktas, kuriam suteiktas atskiras unikalus numeris; bendrosios dalinės nuosavybės subjektų dalys pastogėje įregistruotos atskirai. Ieškovų iniciatyva buvo parengtas pastogės naudojimosi tvarkos planas Nr. AD.03-PNTP (toliau – Planas), kuriame suskirstyta kiekvienam pastogės savininkui tenkanti dalis. Pastogės savininkai sudarė susitarimą, kuriuo sutiko, jog bet kuris pastogės bendraturtis galėtų atidalyti sau priklausančią pastogės dalį, atlikti visus būtinus veiksmus, reikalingus suformuoti atskiras gyvenamąsias patalpas, arba prijungti prie žemiau esančių patalpų. Pagal Planą ieškovams, atsakovėms ir tretiesiems asmenims tenkantys plotai atitinka Nekilnojamo turto registre įregistruotas pastogės savininkų pastogės dalis. Pastogė pagal Planą gali būti atidalyta natūra. Vis dėlto nors ieškovai parengė pastogės atidalijimo planą, o tretieji asmenys, kurių yra dauguma, sutiko su ieškovų pasiūlymu, pritarė Planui bei pasirašė prie ieškinio pridedamą susitarimą, atsakovė I. T. Planui nepritarė, o atsakovė H. M. nuomonės dėl Plano nepareiškė. Atsakovės savo atidalijimo varianto nesiūlė, reikalavimo gauti piniginę kompensaciją taip pat nepareiškė. Taigi su atsakovėmis nepavyko suderinti pastogės atidalijimo klausimo. Ieškovų teigimu, Plano siūlomas pastogės atidalijimo variantas yra įgyvendinamas techniškai, po atidalijimo yra užtikrinamas tolesnis pastogės naudojimo racionalumas. Pagal Planą kiekvienas pastogės bendraturtis turės galimybę patekti į atidalytas pastogės patalpas, viršutinių butų savininkai turės galimybę sujungti pastogės patalpas su jiems priklausančiais butais. Pagal pridedamą susitarimą kiekvienam bendraturčiui numatomas patekimas į pastogės patalpas per jam nuosavybės teise priklausantį butą arba per bendrojo naudojimo laiptinę. Taigi po padalijimo pastoge bus galima naudotis pagal paskirtį.
  2. Atsakovė H. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į ją su panašiais, kaip nurodyta ieškinyje, dokumentais. Nors kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas, tačiau šiuo atveju ieškinyje pasigendama įrodymų, kad atsakovė tokį nepritarimą pasiūlytam planui būtų pareiškusi. Atsakovė kreipėsi į architektus, kad būtų parengti alternatyvūs pastogės atidalijimo projektai, kurie būtų priimtini tiek jai, tiek ir kitoms bylos šalims. Iš ieškovų pridedamo Plano matyti, kad po siūlomo atidalijimo nėra užtikrinta atsakovė teisė naudotis pastoge nepriklausomai nuo kitų bendraturčių. Pagal Planą viršutinių butų savininkai turės galimybę sujungti pastogės patalpas su jiems priklausančiais butais, o atsakovė bendru plotu toliau dalysis su kitais bendraturčiais. Iš Plano nematyti, kokia inžinerinė infrastruktūra yra pastogėje, kur yra galimos prisijungimo prie jų vietos. Pagal šį planą taip pat nėra užtikrinta, kad atsakovė galės įrengti atskirą patalpą pastogėje, ar kad per jos dalį nebus nustatytas servitutas kitiems bendraturčiams patekti į jų pastogės dalis. Taigi po padalijimo atsakovė galimai negalės naudotis pastoge pagal paskirtį. Atsižvelgdama į tai, atsakovė daro išvadą, kad pastogės padalijimas pagal ieškovų pateiktą planą nepagrįstai apribotų atsakovės teises į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią pastogės dalį, todėl pareikštas reikalavimas turėtų būti atmestas.
  3. Atsakovė I. T. su ieškiniu nesutiko atsakovės H. M. atsiliepime nurodytais motyvais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad pagal ieškovų pateiktą pastogės atidalijimo projektą suprojektuotos patalpos atitinka ieškovų turimą idealiąją nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, yra laiptinėje, kurioje yra ieškovų butai, t. y. virš jų butų, ir didžioji dalis kitų bendraturčių (aštuonių trečiųjų asmenų) sutiko su ieškovų pateiktu projektu.
  3. Nors atsakovės teigė, kad šis projektas yra ydingas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeis bendraturčių teises ir teisėtus interesus, atsakovė I. T. nepateikė nei savo palėpės atidalijimo projekto, palėpės atidalijimo varianto projektinių pasiūlymų, nei savo pozicijos dėl ieškovų pasiūlymo netinkamumo pagrindžiančių įrodymų, su ieškovų pateiktu projektu nesutiko. Teismas pažymėjo, kad pagal K. Š. parengtą pastogės naudojimosi tvarkos planą (projektą) Nr. AD.03-PNTP atsakovei I. T. priskirta patalpa atitinka jos turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, yra suprojektuota toje pačioje laiptinėje, kurioje atsakovė ir gyvena, o patekimas į palėpę lieka tas pats, kaip ir esantis šiuo metu.
  4. Atsakovė H. M. priešieškiniu, kurį buvo atsisakyta priimti, pateikė savo palėpės atidalijimo projektą, kuris nebuvo suderintas nei su vienu iš bendraturčių, o H. M. priskirta patalpa yra ieškovų bei atsakovės I. T. laiptinėje. Priešieškinys buvo paduotas su trūkumais, atsakovės H. M. atstovo, tačiau keliant reikalavimus ir I. T. vardu, kuriai atstovauti negali, be to, bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnio 1 dalis).
  5. Teismas nurodė, kad atsakovei H. M., neturinčiai jokios nuosavybės daugiabučiame name, esančiame ( - ) Vilniuje, ginčo projekte priskirta patalpa proporcingai jos turimam plotui. Ieškovės duomenimis, buvo skambinta atsakovės sūnui, vyrui, tačiau pastarieji neišreiškė noro bendradarbiauti dėl ieškovų dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, pirmiausia turi būti atsižvelgta į tų savininkų interesus, kurie turi butus ginčo name, ir jiems priskirta pastogės optimaliausiai atitiktų jų interesus (pvz., būtų virš jų butų ar toje pačioje laiptinėje), o atsakovei H. M. šios aplinkybės neturi didelės įtakos, nes ji kitos nuosavybės, nei pastogės dalis, neturi, todėl jai priskirtina patalpa gali būti ir kitoje vietoje, laikant, kad pirmenybės teisė pasirinkti vietą turi kiti asmenys, turintys nuosavybės teisę.
  6. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal K. Š. parengtą ginčo pastogės naudojimosi tvarkos planą (projektą) Nr. AD.03-PNTP pastogės konkreti dalis, skirta atsakovėms, šiuo sprendimu nenustatoma, tik ieškovams. Taigi po sprendimo priėmimo, ieškovams atsidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, kiti bendraturčiai turi teisę susitarti kitaip dėl jiems atitenkančios palėpės dalies likusioje bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
  7. Teismo vertinimu, turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovų prašomu būdu, kuriame aiškiai identifikuojamos atidalijamo turto dalys bendrame turte, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), yra išlaikomas proporcingumas, nepažeidžiamos nė vieno bendraturčio teisės ir teisėti interesai, nepadaroma žalos prašomam padalyti nekilnojamajam turtui ir jo paskirčiai, bus užtikrintas tolesnis racionalus šio turto valdymas ir naudojimas. Ieškovai siekia įgyvendinti savo teises stabiliai ir ekonomiškai valdyti ir naudoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti, tačiau nesiekia savo interesų apsaugos suvaržant kitų bendraturčių teises. Ieškovai nurodo, jog siūlomas atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės variantas yra priimtiniausias visų bendraturčių atžvilgiu, kadangi atidalijus ieškovams priklausančias neįrengtos palėpės dalis prašomu būdu ieškovai turės galimybę nepriklausomai nuo kitų bendraturčių naudotis tik jiems priklausančiomis šių patalpų dalimis, taip pat nebus užkirstas kelias kitiems palėpės bendraturčiams panorėjus atsidalyti ir jiems priklausančias palėpės dalis.
  8. Taigi, anot teismo, atsižvelgiant į šalių įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose, atsakovėms iš esmės nebendradarbiaujant, pasyviai neigiant ieškovų poziciją, tačiau nepateikiant kitokių pasiūlymų dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, ir šalims nepavykus rasti kitokio atidalijimo varianto, darytina išvada, kad ieškovų pateiktas ginčo pastogės naudojimosi tvarkos planas (projektas) Nr. AD.03-PNTP parengtas kvalifikuotai, neįrengtos pastogės konkrečių dalių plotas proporcingai atitinka ieškovų bei atsakovų, trečiųjų asmenų dalis, pastogės atidalijimas pagal šį projektą yra techniškai įmanomas, nepažeidžia kitų bendraturčių interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, todėl pripažintinas tinkamu.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė H. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą, įvertinti atsakovės pateiktą padalijimo projektą su numatytomis bendro naudojimo patalpomis bei išskaičiuotais kaminų, ventiliacinių šachtų plotais iš bendro ploto ir priimti naują sprendimą dėl dalių padalijimo, labiausiai atitinkančio visų bendraturčių interesus; teismui nutarus, kad sprendimo priėmimas dėl naujo dalių paskirstymo nėra įmanomas, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; svarstyti galimybę surengti išvažiuojamąjį posėdį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, laikytina, kad bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu tik tuo atveju, kai dėl turto atidalijimo būdo yra kilęs nesutarimas (ginčas) tarp bendraturčių. Tačiau ieškovai nebuvo pateikę įrodymų, kad į apeliantę apskritai kreipėsi. Pareikalavus tokių įrodymų, jie pateikti nebuvo. Ieškovų žodiniai paaiškinimai, jog buvo skambinta sūnui bei vyrui, yra nepagrįsti jokiais leidžiamais įrodymais bei akivaizdžiai įrodo, jog ieškovai nuo pradžių buvo nesąžiningi, nes nesikreipė tiesiogiai į apeliantę, bet bandė sudaryti įspūdį, kad kreipėsi į asmenis, kurie neturi jokių įgaliojimų spręsti tokio pobūdžio klausimus. Be to, siekiant apsaugoti ir užtikrinti visų bendraturčių interesus, privalėjo būti sušauktas susirinkimas, kuriame visiems bendraturčiams turėjo būti pateikta visa informacija apie projektą. Jokios informacijos apie susirinkimą apeliantei nebuvo pateikta, o ir teismui informacija apie susirinkimą buvo pateikta tik žodžiu. Todėl akivaizdu, kad buvo pažeistos apeliantės teisės.
  2. Ieškovams oficialiai nesikreipus į apeliantę kaip į pastogės bendraturtę, pastaroji negalėjo pritarti ar nepritarti ieškovų siūlomam projektui ar teikti savo pastabas. Nors pats teismas sprendime nurodė, kad bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003), tačiau pats tokiu išaiškinimu nesivadovavo, o byloje esančius įrodymus (ypač jų trūkumus, susijusius su įrodymais apie apeliantės informavimą) bei išaiškinimus nepagrįstai vertino tik taip, kaip naudinga ieškovams, tuo pažeisdamas tiek CK 4.75 straipsnį, tiek civiliniame procese galiojančias įrodinėjimo taisykles.
  3. Teismas tinkamai nepagrindė, kad ieškovų pasiūlytas pastogės atidalijimas iš bendrosios nuosavybės nepažeis apeliantės teisių ir teisėtų interesų, ir pastogė po padalijimo galės būti racionaliai naudojama visų bendraturčių. Atvirkščiai, patekimo į pastogę nesuprojektavimas pateiktame projekte patvirtina, kad ieškovų siūlomas projektas nėra ir nebuvo tinkamas ir priimtiniausias būdas padalyti pastogę, atidalijant bendraturčių dalis. Be to, tokiu projektu iš anksto užprogramuojamas ginčas dėl pastogės naudojimo tarp šalių ir trečiųjų asmenų, nes, kaip matyti iš ieškovų pridėto plano, po siūlomo atidalijimo nėra užtikrinta, kad apeliantė galės nepriklausomai nuo kitų bendraturčių naudotis pastoge. Pagal Planą viršutinių butų savininkai turės galimybę sujungti pastogės patalpas su jiems priklausančiais butais, tačiau apeliantė bendru plotu toliau dalijasi su kitais bendraturčiais, t. y. I. T. bei Vilniaus dailės akademija, taip pat, norėdama įrengti atskirą patalpą, turės atlikti naują pastogės atidalijimą, nes ieškovų Plane nėra išskirta apeliantės, I. T. bei Vilniaus dailės akademijos dalys.
  4. Aplinkybę, kad ieškovų pateiktas planas neatitinka visų bendraturčių interesų, konstatavo ir teismas, sprendime nurodydamas, jog pagal K. Š. parengtą ginčo pastogės naudojimosi tvarkos planą (projektą) Nr. AD.03-PNTP pastogės konkreti dalis, skirta atsakovėms, šiuo sprendimu nenustatoma, tik ieškovams. Taigi, akivaizdu, kad Planas parengtas neatsižvelgiant į visų bendraturčių teisėtus interesus, o tik taip, kad atitiktų vien asmenų, turinčių butus po pastoge, interesus.
  5. Pateiktame plane taip pat neaiškus pastogės ploto apskaičiavimas, t. y. ar iš pastogės ploto buvo atimti kaminai (jų užimami plotai ir kt.). Plane taip pat nematyti, kokia inžinerinė infrastruktūra yra pastogėje, kur yra galimos prisijungimo prie jų vietos. Pagal šį planą nėra užtikrinta, kad apeliantė galės įrengti atskirą patalpą pastogėje, ar kad per jos dalį nebus nustatytas servitutas kitiems bendraturčiams patekti į jų pastogės dalis, nes laiptinės patekti į pastogę nėra numatytos. Taigi po tokio padalijimo apeliantė negalės naudotis pastoge pagal paskirtį, pastogėje nenumatytos bendrojo naudojimo patalpos, pavyzdžiui, koridoriai bei laiptinės. Todėl darytina išvada, kad pastogės padalijimas pagal ieškovų pateiktą planą nepagrįstai apribojo apeliantės teises į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią pastogės dalį.
  6. Naudoti aplinkybę, kad apeliantė neturi kito turto name, grindžiant sprendimą dėl turto atidalijimo, yra nepagrįsta ir nesąžininga apeliantės atžvilgiu bei pažeidžia konstitucinį lygiateisiškumo principą. Joks teisės aktas nereglamentuoja pirmenybės teisės ar kokių nors prioritetų ar palengvinimų bendraturčiams, valdantiems name, kuriame atidalijama pastogė, daugiau nuosavybės.
  7. Apeliantė buvo pateikusi alternatyvų pastogės atidalijimo projektą, tačiau teismas nepagrįstai jo nevertino, nors jis buvo prijungtas prie bylos. Apeliantės pateiktas projektas užtikrina visų bendraturčių teises naudotis jiems priklausančiomis pastogės dalimis, t. y. numatytos bendro naudojimo patalpos (laiptinės), kuriomis būtų patenkama į bendraturčiams priklausančias pastogės dalis. Be to, ne tik ieškovams, bet ir kitiems bendraturčiams, turintiems butus trečiame pastato aukšte, palėpės dalys yra numatytos virš jiems priklausančių butų, ir nurodytos visiems bendraturčiams priklausančios dalys, t. y. skirtingai nei ieškovų projekte, yra numatytos kiekvienam bendraturčiui priskirtos dalys bei numatytos tikslios vietos plane, taip pat užkertami bet kokie ginčai tarp bendraturčių ateityje, nes nei vienam iš bendraturčių nereikės papildomai atlikti jokių atidalijimų.
  1. Ieškovai J. Č. ir Š. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
  1. Absoliuti dauguma trečiųjų asmenų su ieškovų parengtu planu sutiko, nesutiko tik atsakovės, todėl tai patvirtina aplinkybę, kad pastogės bendraturčių teisės nėra pažeistos, o į jų interesus yra atsižvelgta.
  2. Nesant kitų bendraturčių reikalavimų teismas turėjo teisę nustatyti nuosavybės teisės dalis tik ieškovams, todėl atmestini apeliantės reikalavimai dėl Plane nenustatytos dalies apeliantei.
  3. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad jos pateiktame projekte ieškovų norimos pozicijos bendro naudojimo patalpose nesikeičia, t. y. atidalijus pastogės dalis jų dalys lieka ten pat, kur ir buvo jų pateiktame ieškinyje. Taigi pati apeliantė pripažįsta, jog ieškovų Planas yra tinkamas.
  4. Pastate yra bendrojo naudojimo laiptinė, per kurią apeliantė turi visas galimybes patekti į pastogę tokiu pat būdu, kaip buvo ir yra patenkama iki šiol. Todėl apeliantės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie apsunkintą patekimą į pastogę atmestini.
  5. Palėpės plotas skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ir įstatymų nustatyta tvarka atliktus kadastrinius matavimus, kurie yra laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti. Be to, apeliantė savo pateiktame pastogės atidalijimo projekte taip pat nenurodė nei apeliaciniame skunde įvardijamų kaminų, nei inžinerinės infrastruktūros, nei prisijungimo vietos prie jų.
  6. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastogė yra negyvenamoji patalpa – neįrengta. Pastogėje nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, viryklės, t. y. pastogėje nėra jokios inžinerinės infrastruktūros. Likusio patalpų ploto prijungimo prie inžinerinės infrastruktūros klausimą bus galima spręsti tik tada, kai bus žinoma tikslus tų patalpų atidalijimo planas, kurio šiuo metu nėra. Be to, egzistuojanti teismų praktika taip pat nenumato būtinybės pastogės atidalijimo tarp bendraturčių etape spręsti prisijungimo prie inžinerinės infrastruktūros klausimą.
  7. Ieškovų pateiktame Plane esantis pastogės išplanavimas, suformuojant atskiras pastogės patalpas, nepažeis apeliantės interesų, priešingai, apeliantė turės galimybę nepriklausomai nuo kitų bendraturčių naudotis jai paskirtomis, visiškai izoliuotomis pastogės patalpomis. Sutarusi su trečiaisiais asmenimis, apeliantė taip pat turės galimybę atidalyti sau patalpas kitose vietose, kadangi ieškiniu nebuvo prašoma nustatyti atsakovėms konkrečių vietų.
  8. Apeliaciniame skunde apeliantė neneigia, kad ieškovai į ją kreipėsi dėl patalpų atidalijimo, o nurodo, kad ieškovai „nebuvo pateikę įrodymų“ arba, kad ieškovai „nesikreipė tiesiogiai į atsakovę“. Net jeigu ieškovai būtų nesikreipę į apeliantę, nuo ieškinio gavimo momento ji turėjo daugiau nei pakankamai laiko suformuoti savo poziciją, ką ji faktiškai ir padarė pateikdama savo atidalijimo planą. Jau pirmojo pirmosios instancijos teismo metu apeliantės atstovas pareiškė, kad turi parengtą alternatyvų atidalijimo planą, nors jį pateikė į bylą gerokai vėliau. Pateiktas planas nebuvo suderintas ir parodytas nei vienam iš bendraturčių. Taigi atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė neturėjo galimybės pateikti savo atidalijimo pasiūlymų.
  9. Kiti pastogės bendraturčiai reikalavimų atidalyti pastogės dalį nekėlė ir visiškai atidalyti bendroje nuosavybėje turimų patalpų nepageidavo. Dėl to pastogė atidalijama tik ieškovams.
  10. Teismo argumentai atitinka protingumo, teisingumo principus, kadangi pastate esantys butų savininkai siekia prisijungti pastogės dalis prie butų; bendrojo naudojimo patalpos jiems nėra reikalingos. Apeliantės pateiktas atidalijimo planas numato ženkliai mažesnį kiekvienam bendraturčiui atitenkantį plotą, kadangi jų nuosavybės dalies į pastogę sąskaita įrengtos daug didesnės bendrojo naudojimo patalpos, kurios atitinka tik apeliantės interesus.
  11. Pastogės bendraturčiams pagal Planą lieka tie patys įėjimai, kaip ir šiuo metu, tai yra, į neįrengtą pastogę galima patekti per bendro naudojimo laiptinę, taip pat patekimui lieka apeliantės minima anga iš kitos laiptinės, kuri yra pažymėta Plane. Visi bendraturčiai, išskyrus apeliantę, Plane numatytiems įėjimams pritarė. Be to, teismo sprendimas neužkerta apeliantei kelio ateityje susitarti su bendraturčiais arba reikšti reikalavimus teisme prašant atidalyti jai priklausančias pastogės patalpas įrengiant didesnes bendro naudojimo patalpas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės – gyvenamojo namo pastogės.
  3. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
  4. Kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
  5. Nors apeliaciniame skunde apeliantė pabrėžia, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog būtų kreipęsi į apeliantę dėl pastogės atidalijimo, akivaizdu, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, kas, pagal įstatymą, yra pagrindas spręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą teismo tvarka.
  6. Pagal kasacinio teismo praktiką, bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Bylos nagrinėjimo metu apeliantė turėjo galimybes reikšti pastabas ir (ar) prieštaravimus ieškovų pateiktam atidalijimo projektui, parengė alternatyvų atidalijimo planą, todėl apeliantės argumentai, kad jos teisės buvo pažeistos ieškovams oficialiai į ją nesikreipus, atmetami kaip nepagrįsti.
  7. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad pagal jos pateiktą pastogės atidalijimo projektą nė vienam iš bendraturčių ateityje nereikės papildomai atlikti jokių atidalijimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje buvo sprendžiamas reikalavimas tik dėl ieškovams priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitų pastogės bendraturčių (įskaitant apeliantę) dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas byloje nebuvo nagrinėjamas, nes tokių reikalavimų byloje nebuvo pareikšta.
  8. Apeliaciniame skunde apeliantė pati pripažįsta, kad jos pateiktame projekte ieškovų dalys lieka tose pačiose vietose, kaip ir jų parengtame plane, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad teismo sprendimu, kuriuo šios dalys buvo atidalytos pagal ieškovų planą, buvo pažeistos apeliantės teisės ir (ar) teisėti interesai ar ieškovams nepagrįstai suteikta pirmenybės teisė.
  9. Antra, kaip paaiškina ieškovai, atidalijus jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, patekimas į pastogę lieka toks pats, kaip ir buvo, t. y. ne tik per angą, kurią nurodo apeliantė, bet ir per bendro naudojimo laiptinę. Ieškovų pateiktam atidalijimo variantui pritarė aštuoni iš likusių dešimties bendraturčių, o atsakovė I. T., nors su ieškiniu nesutiko, tačiau teismo sprendimo neskundė. Todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti, kad teismo sprendimu buvo pažeistas visų bendraturčių interesų derinimo principas.
  10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovų pateiktame plane netinkamai (ar kaip nurodo apeliantė, neaiškiai) apskaičiuotas ginčo pastogės plotas. Kaip matyti iš pateikto plano, pastarasis parengtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais pastogės kadastriniais duomenimis, kurie, kaip teisingai nurodo ieškovai, laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Jais, kaip matyti iš apeliantės pateikto plano, vadovavosi ir apeliantės plano rengėjas.
  11. Kiti apeliantės apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su likusios pastogės dalies padalijimu tarp kitų bendraturčių ir (naujų) bendro naudojimo patalpų suprojektavimu, išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų, nes, kaip minėta, tokių reikalavimų – dėl kitų bendraturčių dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės – byloje nebuvo pareikšta. Todėl, priešingai nei įrodinėja apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šie klausimai nagrinėjamoje byloje nesprendžiami (ir nespręstini). Atitinkamai byloje nekyla išvažiuojamojo teismo posėdžio rengimo būtinybė.
  12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.
  13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
  14. Ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 2 057 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Prašoma priteisti suma viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų advokato užmokesčio dydį, todėl teismas, įvertinęs tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi fakto ir (ar) teisės klausimai, atsiliepimą į apeliacinį skundą parengęs advokatas atstovavo ieškovams ir pirmosios instancijos teisme, tad faktinės bylos aplinkybės jam jau buvo žinomos, prašomą priteisti sumą sumažina iki 600 Eur (CPK 98 straipsnis).

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti ieškovei J. Č. iš atsakovės H. M. 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

16Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai