Byla 2S-1044-275/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

3kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė ir Henrichas Jaglinskis,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovams R. B. ir R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana).

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Ieškovas K. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2005-03-23 turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp R. B. ir R. B. nuo jos sudarymo dienos, atkuriant sutuoktinių B. bendrąją nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-03-18 nutartimi atsisakė priimti ieškovo K. K. ieškinį. Teismas nurodė, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teimą. CPK 27 str. 1 p. numato, kad bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, teismingos apygardos teismams. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė ieškinio sumos, tačiau, kaip matyti iš K. K. ieškinio Vilniaus apygardos teismui (pateikto 2009-03-09), jis prašo priteisti iš atsakovų R. B. ir R. B. 1 013 226,60 Lt. Ieškovas ieškiniu, gautu 2010-03-08 Vilniaus rajono apylinkės teisme, prašo pripažinti negaliojančia visą 2005-03-23 sudarytą atsakovų turto pasidalijimo sutartį. Sutartyje nurodyta dalijamo turto vertė yra 394 275 Lt. Tokia turto vertė nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo ieškinys CPK 27 str. 1 p. pagrindu turi būti reiškiamas Vilniaus apygardos teismui, o ne Vilniaus rajono apylinkės teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl Actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 29, psl. 409) nurodyta, kad teismas vienoje civilinėje byloje gali spręsti dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko ir dėl reikalavimo panaikinti skolininko sandorį Acio Pauliana pagrindu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana), kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

10III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11Ieškovas K. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-03-18 nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Nurodo, kad teismas nutartyje konstatavo, jog piniginė ieškinio vertė nėra absoliutus bylos teismingumo požymis. Teismas nurodė, kad išimtį sudaro šeimos teisinių santykių bylos dėl turto padalijimo, kurio vertė viršija 100 000 Lt. Dėl to, logiška būtų išvada, kad ir ginčai dėl turto, kurio vertė viršija 100 000 Lt padalijimo sandorių, kurie sudaryti abipusiu sutuoktinių sutarimu, taip pat neteismingi apygardos teismams. Kadangi teismas nepasisakė dėl ieškinio argumentų dėl bylos teismingumo, belieka tik atkartoti pateiktus ieškinyje, juos detalizuojant. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl Actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje (Teismų praktika, Nr. 29, 2008 m.), Actio Pauliana instituto paskirtis - ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, t.y. kompensacinė. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį. Tai reiškia, kad Actio Pauliana nėra turtinis ginčas, nes juo netenkinami kreditoriaus turtiniai reikalavimai. Actio Pauliana reiškiamas dėl pažeistos teisės gynimo. Jo patenkinimas nesukelia pareiškėjui jokių turtinių teisių į ginčijamo sandorio turtą. Taikant restitucija Actio Pauliana atveju, turtas neperduodamas pareiškėjui, o grįžtą jo skolininko nuosavybėn, t.y. pareiškėjo turtinė padėtis dėl to nepasikeičia. Taip pat pabrėžtina, kad iš šio turto atlyginama tik skolą, kurios dydis gali būti žymiai mažesnis už sandorio turto vertę. Tačiau įstatymas nenumato, kad, reiškiant Actio Pauliana, galima tuo pačiu reikšti reikalavimą dėl skolininko turto, esančio pas tretįjį asmenį, padalinimo ir grąžinimo per restituciją tik dalies turto, kurio vertė adekvati skolai. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimo patenkinimas gali būti nukreiptas ne į visą turtą, dėl ko nelogiška būtų iš jo reikalauti mokėti žyminį mokestį pagal viso turto vertę, net jeigu ir laikyti, kad tai yra turtinis ginčas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl ieškinių rūšingumo bei žyminio mokesčio dydžio ieškiniuose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, liečia tas bylas, kur ieškovas yra viena iš sandorio šalių, siekianti tokiu ieškiniu tiesioginės turtinės naudos sau. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006 yra pasisakęs, kad pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. ieškinys turtiniame ginče apmokamas proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis priklauso nuo ieškinio sumos. Ieškinio sumos nustatymas reglamentuojamas CPK 85 str. Ginčas yra turtinis, jeigu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu bei kitais atvejais. Jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimti ir toks reikalavimas yra turtinis. Tai tik patvirtina skundo argumentus, kad pagrindinis turtinio ginčo požymis yra siekimas tiesioginės turtinės naudos būtent iš sandorio pakeitimo ar jo pripažinimo negaliojančiu. Actio Pauliana atveju siekiama tik atkurti skolininko mokumą, nei nustatant skolininkui turtinės prievolės dydį, nei jį keičiant. Kaip matosi iš CK 6.66 str. nuostatų bei Praktikos apžvalgos, Actio Pauliana pareiškėjas jau privalo turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Dėl išdėstytų motyvų ieškinys laikytinas neturtinių, teismingu apylinkės teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą ir apmokestintinas žyminiu mokesčiu kaip už neturtinį ginčą.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13Atskirasis skundas tenkintinas.

14Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti ieškovo K. K. ieškinį, nurodydamas, jog ieškinys neteismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl didesnės nei 100 000 Lt ieškinio sumos (CPK 27 d. 1 d.).

15Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Actio Paulina taikymo, kuriuo prašė panaikinti 2005-03-23 turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp R. B. ir R. B. nuo jos sudarymo dienos, atkuriant sutuoktinių B. bendrąją nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui 2009-03-09 pateikė ieškinį atsakovams R. B. ir R. B., kuriuo prašo iš jų priteisti 1 013 226,60 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu jokių piniginių sumų ieškovas priteisti neprašo. Prašydamas pripažinti 2005-03-23 turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp R. B. ir R. B., negaliojančia, ieškovas prašo pripažinti sandorį negaliojančiu, bet nepretenduoja į daiktines teises, jis nesiekia įgyti nuosavybės teisių į namų valdą, esančią ( - ), bendros 394 275 Lt vertės, ar automobilį, 2 000 Lt vertės, juos valdyti ar disponuoti, jis siekia atkurti skolininkų mokumą ir įgyvendinti savo teisę atgauti pinigus - skolą. Šiam tikslui pasiekti reikia pripažinti ieškinyje nurodytą sandorį negaliojančiu, atsižvelgiant į ieškovo siekiamą tikslą, pasirinktą teisių gynybos būdą, šiuo atveju neturėtų būti taikomos rūšinio teismingumo taisyklės. Nagrinėjamu atveju taikytina bendra teismingumo taisyklė, įtvirtinta CPK 29 str., kai ieškinys pareiškiamas pagal atsakovų gyvenamąją vietą.

16Vilniaus rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškovo K. K. ieškinį, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą bei nuo šio turto kainos priklauso ieškinio teismingumas. Iš ieškinyje pareikštų reikalavimų matyti, kad ieškovas nepretenduoja į daiktines teises, todėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta.

17Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė ieškovo K. K. ieškinio priėmimo klausimą, todėl nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.), ieškinio priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

19Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo K. K. ieškinio atsakovams R. B. ir R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana), priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai