Byla 2-125/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JGK Statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti tenkinti prašymą dėl baudos skyrimo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir sustabdytos vykdomosios bylos atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-500-560/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JGK Statyba“ ieškinį atsakovui G. G. , trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Turto bankui dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo bei atsakovo G. G. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „JGK Statyba“, atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei Turto bankui, Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarei Valentinai Tinfavičienei dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą pripažinimo ir gyvenamojo namo teisinės registracijos bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „JGK Statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. G. , trečiajam asmeniui AB Turto bankui, prašydamas iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo, esančio kvartale ( - ) su visu turtu.

4Atsakovas G. G. pateikė priešieškinį ieškovui UAB „JGK Statyba“, atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, AB Turto bankui, Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarei V. Tinfavičienei, prašydamas pripažinti atsakovui G. G. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, ( - ), panaikinti gyvenamojo namo, esančio ( - ), teisinę registraciją UAB „JGK Statyba“ vardu bei 2004 m. liepos 15 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija pardavė UAB „JGK Statyba“ žemės sklypus, ( - ).

5Ieškovas UAB „JGK Statyba“ 2008 m. spalio 29 d. pateikė teismui prašymą skirti atsakovui G. G. iki 20 000 Lt baudą; panaikinti UAB „JGK statyba“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 21 d. nutartimi UAB „JGK Statyba“ pritaikytą apribojimą ir draudimą parduoti ar kitaip perleisti kito asmens nuosavybėn gyvenamąjį namą, esantį ( - ), panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytą areštą 0,06 ha žemės sklypui, esančiam ( - ), kurio nuosavybės teisės įregistruotos UAB „JGK Statyba“ vardu; atnaujinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 12 d. nutartimi sustabdytą vykdomąją bylą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimo vykdymo.

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „JGK Statyba“ prašymo netenkinti.

7Teismas nurodė, kad ieškovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 21 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – apribojimą ir draudimą UAB „JGK Statyba“ parduoti ar kitaip perleisti kito asmens nuosavybėn gyvenamąjį namą, esantį ( - ) bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytą areštą 0,06 ha žemės sklypui, esančiam ( - ), kurio nuosavybės teisės įregistruotos UAB „JGK Statyba“ vardu. Teismas pažymėjo, kad namas ( - ), tebėra ginčo objektas, kadangi atsakovas priešieškiniu prašo jam pripažinti nuosavybės teisę į šį namą. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad namo, esančio ( - ), nuosavybės klausimas dar neišspręstas. Teismas pažymėjo, kad su šiuo gyvenamuoju namu neatsiejamai susijęs ir 0,06 ha žemės sklypas, todėl panaikinus nurodytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovui pasinaudojus teise gyvenamąjį namą ir žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims, atsakovo atžvilgiu priimto palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio pagrįstumas nesprendžiamas, o svarstoma tik grėsmė priimto teismo sprendimo įvykdymui, todėl nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nėra pagrindo panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių.

8Teismas nurodė, kad atsisako tenkinti ieškovo prašymą atnaujinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi sustabdytą vykdomąją bylą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimo vykdymo. Teismas pažymėjo, kad minėtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-2/95 teismas pripažino negaliojančia 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „UBC“ pardavė G. G. nebaigtą statyti namą ( - ), ir grąžino jį savininkui UAB „JGK Statyba“, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčo namo nuosavybės klausimas yra nagrinėjamas šioje byloje, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą.

9Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas taikyti atsakovui G. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesprendžiamas, kadangi toks prašymas gali būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės.

10Atskiruoju skundu ieškovas UAB „JGK Statyba“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo, laikinųjų apaugos priemonių panaikinimo ir sustabdytos vykdomosios bylos atnaujinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas G. G. yra nepagrįstai pareiškęs priešieškinį, nepagrįstai atsisakė panaikinti ieškovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi neteisingai aiškino CPK nuostatas bei neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio ir pirmojo protokolo 1 straipsnio reikalavimus.
  2. Teismas nenurodė motyvų, kodėl atmeta ieškovo prašymą taikyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos pirmąjį protokolą, kodėl neatsižvelgia į Europos žmogaus teisių teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisių apribojimų bei praktiką bylose dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymo apsaugos.
  3. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti atsakovui G. G. baudą, motyvuodamas tuo, kad baudos skyrimo klausimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės. Toks teismo argumentas nepagrįstas ir prieštarauja CPK 95 straipsnyje numatytai šalių teisei reikalauti atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius dėl bylos vilkinimo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas G. G. vilkina bylos nagrinėjimą ir dėl to ieškovas patiria nuostolių.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas G. G. prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo UAB „JGK Statyba“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu ieškovo atskirasis skundas yra nepagrįstas. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl ieškovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl nėra pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo nuomone, teismas taip pat pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą atnaujinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 12 d. nutartimi sustabdytą vykdomąją bylą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimo vykdymo, kuriuo pripažinta negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „UBC“ pardavė G. G. nebaigtą statyti namą ( - ), ir įpareigojo jį grąžinti UAB „JGK Statyba“, kadangi ginčo namo nuosavybės klausimas yra nagrinėjamas šioje byloje. Atsakovas pažymi, kad ieškovo prašymas taikyti atsakovui G. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis neužbaigus bylos nagrinėjimo iš esmės negali būti sprendžiamas, nes pirmiausia turi būti nustatytas piktnaudžiavimas, kuris nustatomas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Dėl to, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl baudos atsakovui skyrimo.

12Apeliacinis procesas pagal atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nutrauktinas. Atskirojo skundo dalis dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą, atmestina ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą, paliktina nepakeista.

13Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio antrosios dalies 2 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Minėto straipsnio antrosios dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėtos aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Pagal CPK 334 straipsnio pirmąją dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais bei kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantas atskiruoju skundu skundžia ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta spręsti klausimą dėl baudos atsakovui G. G. skyrimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad CPK nenumato, jog nutartis (nutarties dalis), kuria nebuvo taikyta asmeniui bauda, gali būti skundžiama atskiruoju skundu bei tokia nutartis (nutarties dalis) neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, sprendžia, kad minėta nutartis (nutarties dalis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas ir todėl apeliacinis procesas pagal atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nutrauktinas.

14Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. CPK 150 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą. Minėto straipsnio pirmoji dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Pagal CPK 150 straipsnio antrąją dalį teismas gali panaikinti savo iniciatyva laikinąsias apsaugos priemones: 1) kai to reikalauja viešasis interesas; 2) jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, per teismo nustatytą terminą nepaduoda ieškinio; 3) jeigu asmuo, kuris CPK 147 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo įmokėti pinigų sumą į banko sąskaitą, neįvykdo šios pareigos per nustatytą terminą.

15Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „JGK Statyba“ prašė teismą panaikinti UAB „JGK statyba“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 21 d. nutartimi UAB „JGK Statyba“ pritaikytą apribojimą ir draudimą parduoti ar kitaip perleisti kito asmens nuosavybėn gyvenamąjį namą, esantį ( - ), panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytą areštą 0,06 ha žemės sklypui, esančiam ( - ), kurio nuosavybės teisės įregistruotos UAB „JGK Statyba“ vardu.

16Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti ieškovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi neteisingai aiškino CPK nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, kad priešieškiniu, kurio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas G. G. prašė teismą pripažinti atsakovui G. G. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), panaikinti gyvenamojo namo, esančio ( - ), teisinę registraciją bei 2004 m. liepos 15 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija pardavė UAB „Statyba“ žemės sklypus, esančius ( - ). Kadangi namas, esantis ( - ), yra ginčo objektas ir su šiuo gyvenamuoju namu neatsiejamai susijęs 0,06 ha žemės sklypas, todėl panaikinus ieškovo UAB „JGK Statyba Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 21 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas galėtų minėtą gyvenamąjį namą bei žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims ir atsakovo atžvilgiu priimto palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Dėl to nebūtų užtikrinta ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyra. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į CPK įtvirtintą laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimą, atsisakė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 21 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. nutartimi.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas G. G. yra nepagrįstai pareiškęs priešieškinį, tačiau priešieškinio pagrįstumo klausimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nėra sprendžiamas, kadangi priešieškinio pagrįstumo klausimas išsprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės.

18Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 12 d. nutartimi sustabdytos vykdomosios bylos atnaujinimo teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 12 d. nutarties turinys patvirtina, jog ši nutartis buvo priimta byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą dėl teismo antstolio veiksmų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti sustabdytos vykdomosios bylos dėl Vilniaus apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimo vykdymo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti šią ieškovo UAB „JGK Statyba“ prašymo dalį.

19Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, tiesiogiai netaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 17, 18 straipsnių ir Pirmojo protokolo 1 straipsnio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos.

20Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą, paliktina nepakeista.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 315 straipsnio penktąja dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

22Apeliacinį procesą pagal ieškovo UAB „JGK Statyba“ atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta spręsti klausimą dėl baudos atsakovui G. G. skyrimo, nutraukti.

23Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB „JGK Statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G.... 4. Atsakovas G. G. pateikė priešieškinį ieškovui UAB „JGK Statyba“,... 5. Ieškovas UAB „JGK Statyba“ 2008 m. spalio 29 d. pateikė teismui prašymą... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė ieškovo... 7. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 8. Teismas nurodė, kad atsisako tenkinti ieškovo prašymą atnaujinti Vilniaus... 9. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas taikyti atsakovui G. G. baudą už... 10. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „JGK Statyba“ prašo apeliacinės... 11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas G. G. prašo apeliacinės... 12. Apeliacinis procesas pagal atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos... 13. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos... 14. Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 15. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „JGK Statyba“ prašė teismą... 16. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas nurodo, kad pirmosios... 18. Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 12 d. nutartimi... 19. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, kad... 20. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Apeliacinį procesą pagal ieškovo UAB „JGK Statyba“ atskirojo skundo... 23. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria...