Byla 2-1278-169/2012
Dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei, dalyvaujant ieškovei J. J., ieškovės atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, institucijos, teikiančios išvadą, – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui M. B. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovė J. J. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovą M. B. jos nepilnamečio sūnaus O. J., gimusio ( - ), tėvu, o M. B. – atsakovo sūnumi; suteikti jam tėvo pavardę „B.“; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui O. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo vaiko gimimo dienos, t. y. nuo ( - ), iki jo pilnametystės; ieškovę paskirti nepilnamečio O. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškinyje nurodė su atsakovu susipažinusi 2010 m. rudenį, pradėję rimtai draugauti ir intymiai bendrauti. 2010 m. gruodžio mėnesį tapusi nėščia ir 2011 m. rugpjūčio 4 d. gimė sūnus O., kurio tėvas yra atsakovas M. B. Po vaiko gimimo atsakovas vaiko nelankė bei neskyrė lėšų jo išlaikymui. Pažymėjo, jog atsakovas atsisako ne ginčo tvarka suteikti tėvystę ir vaikui skirti išlaikymą, šiuo metu jos turtinė padėtis yra labai sunki – viena pati augina du vaikus, yra socialiai remtina, kas mėnesį gauna 362,30 Lt dydžio socialinę pašalpą bei 149,50 Lt dydžio išmoką dviem vaikams, todėl mano, jog ir atsakovas taip pat turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, kas mėnesį skirdamas po 200 Lt nuo ( - ) iki sūnaus pilnametystės.

5Ieškovė J. J. teisme savo ieškinį palaikė ir prašė pripažinti atsakovą M. B. jos nepilnamečio sūnaus O. J. tėvu, o M. B. – atsakovo sūnumi; suteikti jam tėvo pavardę „B.“; priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo vaiko gimimo dienos, t. y. nuo ( - ) iki jo pilnametystės; ieškovę paskirti nepilnamečio O. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

6Atsakovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko dėl nežinomų priežasčių. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė jog su ieškove jau turi vieną vaiką – dukrą E. B., gimusią ( - ), kuriai moka išlaikymą, nors nėra tikras dėl tėvystės. Pažymėjo, jog su ieškove nuo dukros gimimo turėjęs tik atsitiktinius lytinius santykius, be to, tuo pat metu, kai ieškovė galimai pastojo po sueities su juo, ji artimai draugavo su savo kaimynu, o jo susitikimai su ieškove buvo labai reti, todėl dėl tėvystės nėra tikras. Nurodė, jog siekdamas būti sąžiningu ir atsakingu nori įsitikinti, kad yra biologinis O. J. tėvas, todėl prašo skirti biologinę genominę ekspertizę tėvystei nustatyti. 2012 m. spalio 11 d. gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė sutinkąs pripažinti savo biologiniu sūnum O. J.

7Ieškovės atstovė advokatė L. Žiubikienė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai, nes atsakovas M. B. sutiko su ieškiniu, o jo motina R. B. patvirtino, jog sūnus su ieškove palaikė artimus santykius.

8Institucijos, teikiančios išvadą, – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino savo tėvystę, todėl ir nesant įrodymų apie šalių bendrą gyvenimą bei vaiko auklėjimą ir išlaikymą, yra pagrindas pripažinti atsakovą O. J. tėvu bei, nustačius tėvystę, priteisti iš jo išlaikymą sūnui po 200 Lt kas mėnesį.

9Ieškinys tenkintinas visiškai.

10Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės.

11Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

12Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

13Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų.

14Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2 dalies normas, laikomasi nuostatos, kad atsakovo neatvykimas į ekspertizės įstaigą gali būti pripažįstamas atsisakymu atlikti ekspertizę, jeigu neatvykta be svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-368/2006). Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas.

15Pažymėtina, kad apie ekspertizės atsisakymą spręstina ne vien iš nenuvykimo į ekspertinę įstaigą fakto ir to priežasčių, kartu vertintina ir atsakovo pozicija skiriant ekspertizę, jos pagrindimas, samprotavimai apie ekspertizės būtinumą. Atsakovas, atsiliepime į ieškinį abejodamas savo tėvyste, atsiliepime prašė skirti biologinę genominę ekspertizę tėvystei nustatyti, tačiau nors ekspertizė buvo paskirta ne vieną kartą ir atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jų datą bei laiką ir jam buvo suteikta pakankamai laiko nuvykti į laboratoriją, tačiau nenuvykimo priežasčių, kaip tokių, dėl kurių svarbos galima būtų spręsti, jis apskritai nenurodė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo galimybę nuvykti į ekspertinę įstaigą, tačiau ja nepasinaudojo, be to, nedalyvavo nė viename teismo posėdyje.

16Konstatavus, kad atsakovas atsisakė ekspertizės, yra pagrindas tai vertinti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisinių padarinių aspektu – spręsti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, dėl šio atsisakymo kaip tėvystės įrodymo.

17Įstatyme neaptarta, į kokias aplinkybes, turėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikšmingiems faktams nustatyti ir kt. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad DNR ekspertizės išvada – objektyvus, patikimas tėvystės patvirtinimo ar paneigimo įrodymas, tačiau jo specifika tokia, kad jis gali būti gaunamas tik sutinkant ir dalyvaujant atsakovui. Atsakovui neįvardijus ir (ar) nepagrindus jokių pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs ( contra spoliatorem prezumpcija).

18Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimų dėl faktinių jos ir atsakovo intymaus bendravimo aplinkybių neneigė ir atsakovas, todėl atsakovo galimos tėvystės ir kartu pakankamo pagrindo ekspertizei atlikti prielaida laikytina svaria.

19Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas M. B. 2012-07-31 ir 2012-10-11 teismui paskyrus teismo medicininę DNR, tėvystės nustatymo ekspertizę, į ją nenuvyko be svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją teismo vertintinas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas. Be to, minėta, jog 2012 m. spalio 29 d. elektroniniu laišku atsakovas sutiko pripažinti O. J. savo biologiniu sūnum. Dėl paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad atsakovas M. B. tikrai yra J. J. sūnaus O. J., gimusio ( - ), tėvas, o O. J. – jo sūnus, bei suteikti jam tėvo pavardę „B.“ (CK 3.148 straipsnis).

20Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė. Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštos paskirstymą tarp tėvų ir konkrečią išlaikymo formą bei dydį, turi įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Šeimos teisinių santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šio principo turinys nustatant vaiko išlaikymo formą ir dydį lemia tai, kad priteisiant išlaikymą reikia atsižvelgti tiek į vaikų, tiek į tėvų interesus, jų pusiausvyrą. Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S.; Nr.3K-3-259/2004; kategorija 72.2).

21Bylos duomenimis ieškovė J. J. sūnų O. nuo jo gimimo augina ir išlaiko viena, atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę) pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdė nuo jo gimimo. Iš atsakovo atsiliepimo ieškinį (38-39 b. l.) matyti, kad jis dirba užsienyje, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą teismui nepateikė. Iš Socialinės paramos skyriaus pažymos apie ieškovės J. J. pajamas (9 b. l.) matyti, jog jai paskirta 362,30 Lt dydžio socialinė pašalpa bei 149,50 Lt dydžio išmoka vaikui, kurios iš viso per mėnesį sudaro 511,80 Lt. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti po 200 Lt kas mėnesį vaikui išlaikymo dydis yra pagrįstas mažamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, normalią sveikatos būklę, įprastais poreikiais, dėl to toks išlaikymo dydis laikytinas realiu. Todėl, ieškinį visiškai tenkinant, iš atsakovo M. B. priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui O. J., gimusiam ( - ), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo į teismą dienos – 2012 m. balandžio 6 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo gimimo dienos. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, kuri priimta išnagrinėjus bylą A. Č. v. G.K. byloje Nr.3K-3-23/2004 m. kat.70.4, 72.2 pasisakė, kad remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis). Vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos.

23Minėta, jog byloje nustatyta, kad atsakovas nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką nuo jo gimimo, todėl iš atsakovo priteistinas 1606,45 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo ( - ) iki 2012 m. balandžio 6 d. (200 Lt x 8 mėn. 1 d.) (CK 3.200 straipsnis).

24Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

25O. J. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė J. J., nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis).

26Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

27Teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

28Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. SP-675(7.0562) bei įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškinį visiškai patenkinus bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo: 142 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 72 Lt (200 Lt x 12 mėn., x 3%) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą bei 71 Lt už išlaikymo įsiskolinimą (1606,45 Lt x 3 %, bet ne mažiau kaip 71 Lt), iš viso 285 Lt žyminio mokesčio bei 400 Lt advokato užmokesčio pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 30 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. VI-545(7.0532) (LR CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 99 straipsnis). Be to, Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 23,94 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282, 387, 392 straipsniais, teismas

Nutarė

30ieškinį patenkinti visiškai.

31Nustatyti, kad atsakovas M. B., gimęs ( - ), a. k. ( - ) yra O. J., gimusio ( - ), a. k. ( - ) tėvas, o O. J., gimęs ( - ), a. k. ( - ) yra M. B., gimusio ( - ), a. k. ( - ), sūnus.

32O. J. suteikti pavardę „B.“.

33Priteisti iš atsakovo M. B., gimusio ( - ), a. k. ( - ), gyvenančio ( - ), išlaikymą jo sūnui O. J., gimusiam ( - ), a. k. ( - ), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo 2012 m. balandžio 6 d. iki jis sulauks pilnametystės

34bei 1606,45 Lt (tūkstantį šešis šimtus šešis litus 45 ct) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo ( - ) iki 2012 m. balandžio 6 d.

35Priteisti iš atsakovo M. B. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų:

36285 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio

37400 Lt (keturis šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų;

3823,94 Lt (dvidešimt tris litus 94 ct) pašto išlaidų.

39Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

40O. J. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. J..

41Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

42Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

43Išaiškinti atsakovui M. B., jog išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) ir žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą,

44Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovė J. J. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovą M. B. jos... 5. Ieškovė J. J. teisme savo ieškinį palaikė ir prašė pripažinti atsakovą... 6. Atsakovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai,... 7. Ieškovės atstovė advokatė L. Žiubikienė teismo posėdyje prašė... 8. Institucijos, teikiančios išvadą, – Mažeikių rajono savivaldybės... 9. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 10. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos... 11. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų... 12. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų... 13. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas... 14. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2... 15. Pažymėtina, kad apie ekspertizės atsisakymą spręstina ne vien iš... 16. Konstatavus, kad atsakovas atsisakė ekspertizės, yra pagrindas tai vertinti... 17. Įstatyme neaptarta, į kokias aplinkybes, turėtų atsižvelgti teismas,... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimų dėl faktinių jos ir atsakovo... 19. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas M. B. 2012-07-31 ir 2012-10-11 teismui... 20. Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti... 21. Bylos duomenimis ieškovė J. J. sūnų O. nuo jo gimimo augina ir išlaiko... 22. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo gimimo dienos. CK 3.200 straipsnis,... 23. Minėta, jog byloje nustatyta, kad atsakovas nevykdė pareigos materialiai... 24. Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203... 25. O. J. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina... 26. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka... 27. Teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282... 28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal Šiaulių valstybės garantuojamos... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282,... 30. ieškinį patenkinti visiškai.... 31. Nustatyti, kad atsakovas M. B., gimęs ( - ), a. k. ( - ) yra O. J., gimusio (... 32. O. J. suteikti pavardę „B.“.... 33. Priteisti iš atsakovo M. B., gimusio ( - ), a. k. ( - ), gyvenančio ( - ),... 34. bei 1606,45 Lt (tūkstantį šešis šimtus šešis litus 45 ct) išlaikymo... 35. Priteisti iš atsakovo M. B. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų:... 36. 285 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio... 37. 400 Lt (keturis šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų;... 38. 23,94 Lt (dvidešimt tris litus 94 ct) pašto išlaidų.... 39. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant... 40. O. J. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti... 41. Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.... 42. Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo... 43. Išaiškinti atsakovui M. B., jog išlaidas, susijusias su procesinių... 44. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...