Byla A-858-2154-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaicio (pranešejas) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Gitanai Aleliunaitei, dalyvaujant pareiškejo Vyriausybes atstovo Kauno apskrityje atstovei Marijai Annai Cibirauskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybes tarybos atstovei Inai Giedrikienei, treciajam suinteresuotam asmeniui G. J., viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda del Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Vyriausybes atstovo Kauno apskrityje pareiškima (atsakovas – Kauno miesto savivaldybes taryba, tretieji suinteresuoti asmenys – G. J., Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos, Valstybes saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos) del norminio administracinio akto teisetumo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e:

3I.

4Pareiškejas Vyriausybes atstovas Kauno apskrityje (toliau – ir Vyriausybes atstovas) pareiškimu (b. l. 126–134) kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma, prašydamas ištirti, ar Kauno miesto tarybos (toliau – ir Taryba) 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Del Šlaitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas, gincijamas Sprendimas) 1 punktas ir juo patvirtintu Šlaitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu (toliau – ir Nuostatai, Šlaitu nuostatai) 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai neprieštarauja Vietos savivaldos istatymo (toliau – ir VSI) 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams; ar Sprendimo 1 punktas ir juo patvirtintu Nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai neprieštarauja ˇemes istatymo (toliau – ir ˇI) 32 straipsnio 4 daliai, Saugomu teritoriju istatymo (toliau – ir STI) 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, Viešojo administravimo istatymo (toliau – ir VAI) 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims; pripa˛inus, kad Sprendimas ir juo patvirtinti Nuostatai prieštarauja nurodytoms istatymu nuostatoms, laikyti Sprendimo 1 punkta ir juo patvirtintu Nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktus panaikintais; nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali buti taikomas nuo jo priemimo dienos.

5Pareiškejas nurode, kad Vyriausybes atstovas Kauno apskrityje yra tinkamas subjektas pareiškimui del norminio teises akto atitikimo istatymu nuostatoms paduoti. Prašomas ištirti Sprendimas ir jo pagrindu patvirtinti Nuostatai yra norminis administracinis aktas, nes jame itvirtinti bendro pobud˛io nurodymai tam tikru visuomeniniu santykiu dalyviams, kurie orientuojami i ateiti ir numatyti taikyti daug kartu. Šis aktas paskelbtas 2008 m. liepos 25 d. dienrašcio ,,Lietuvos rytas“ priede ,,Laikinoji sostine“, o visas tekstas patalpintas Kauno miesto savivaldybes svetaineje internete www.kaunas.lt. Ginco sprendimas isigaliojo kita diena po jo paskelbimo vietineje spaudoje, nes jame nenustatyta velesne jo isigaliojimo diena. Šiuo atveju nera duomenu, kad norminis administracinis aktas buvo tinkamai ir nustatyta tvarka paskelbtas po jo priemimo, t. y. 1997 metais. Sprendimo 1 punktas, Nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prieštarauja VAI 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims, kadangi viešojo administravimo subjektas atliko viešojo administravimo veiksmus, viršydamas jam suteiktus igaliojimus ir suteikta kompetencija; ˇI 32 straipsnio 4 daliai, kadangi ukines ir (ar) kitokios veiklos apribojimus gali nustatyti tik istatymai ir Vyriausybes nutarimai; Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, nes Nuostatai nepatenka i minetuose straipsniuose nurodyta veikla saugomose teritorijose reglamentuojanciu dokumentu rata nei reikalavimu priemimo proceduru ir formu, nei turinio prasme. Taip pat Sprendimo 1 punktas, Nuostatu atitinkami punktai prieštarauja VSI 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams, nes savivaldybes tarybai nesuteikti igaliojimai reglamentuoti gamtiniam karkasui priklausanciu šlaitu apsaugos, naudojimo ir tvarkymo bei ukines veiklos juose taisykles bei apribojimus.

6Atsakovas Kauno miesto savivaldybes taryba atsiliepimu i pareiškima (b. l. 137–145) praše pareiškima atmesti kaip nepagrista. Atsakovas nurode, kad skund˛iamas aktas buvo priimtas 1997 m. kovo 13d. Kauno miesto savivaldybes 2008 m. liepos 28 d. raštu Nr. (A27V122)-R-23995 Vyriausybes atstovas Kauno apskrityje buvo informuotas, kad nera informacijos apie Sprendimo paskelbima, taciau rašte nera nurodyta, kad norminis aktas apskritai nebuvo paskelbtas, o tik informuota, jog duomenu apie paskelbima nera. Pareiškejas nenurode teises akto, ipareigojancio atsakova saugoti informacija apie norminio akto paskelbima. Atsakovas nesutiko su pareiškejo pozicija, kad teisetumas tiriamas norminio akto paskelbimo metu galiojusiu teises aktu pagrindu, taip nesilaikant lex retro non agit principo. VSI suteikia savivaldybes tarybai teises reglamentuoti gamtiniam karkasui priklausanciu šlaitu apsauga ir naudojima. Viena iš savarankišku savivaldybes funkciju yra steigti ir tvarkyti savivaldybes saugomas teritorijas, kraštovaizd˛io objektus. Atsakovas nesutiko su pareiškejo pozicija, kad savivaldybes institucijos neturi istatymo suteiktu igaliojimu reglamentuoti ˛emes naudojima savivaldybes teritorijoje, nes ˇI normos numato diskrecijos teise atlikti kitas istatymo nustatytas funkcijas ˛emes naudojimo ir apsaugos srityje. Atkreiptinas demesys i tai, kad Kauno miesto šlaitai, priklausantys gamtiniam karkasui, yra išskirti Kauno miesto savivaldybes bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybes tarybos 2003 m. gegu˛es 29 d. sprendimu Nr. T-242.

7Treciasis suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepimu i pareiškima (b. l. 68–70) su pareiškimu sutiko ir praše ji tenkinti. G. J. nurode, kad dalis jai natura gra˛into ˛emes sklypo yra šlaite ir sklypo ribu pa˛ymejimo akte irašyti gincijami Nuostatai. Jos nuomone, ˛emes gra˛inimo, isigijimo dokumentuose Nuostatai taikomi neteisetai.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu (b. l. 166–177) pripa˛ino, kad Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Del Šlaitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu patvirtinimo“ 1 punktas ir juo patvirtintu Šlaitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prieštarauja Vietos savivaldos istatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams; pripa˛ino, kad Sprendimo 1 punktas ir juo patvirtintu Nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prieštarauja ˇemes istatymo 32 straipsnio 4 daliai, Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, Viešojo administravimo istatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims; panaikino Sprendimo 1 punkta ir juo patvirtintu Nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktus; del kitos reikalavimu dalies pareiškima atmete kaip nepagrista.

10Pirmosios instancijos teismas nurode, kad Nuostatai yra norminis teises aktas, nes atitinka norminio teises akto kriterijus, apibre˛tus VAI 2 straipsnio 10 dalyje, Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 2 straipsnio 13 dalyje bei teises doktrinoje. Pagal Sprendimo paskelbimo diena (2008 m. liepos 25 d.) galiojusia Lietuvos Respublikos istatymo „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio redakcija savivaldybiu atstovaujamuju instituciju priimti norminiai teises aktai isigalioja kita diena po ju paskelbimo vietineje spaudoje arba kita diena po oficialaus informacinio pranešimo vietineje spaudoje apie norminio teises akto priemima ir viso norminio teises akto paskelbimo atitinkamos savivaldybes interneto tinklalapyje, jeigu paciuose teises aktuose nenustatyta velesne ju isigaliojimo data. Sprendimas ir juo patvirtinti Nuostatai isigaliojo 2008 m. liepos 26 d., t. y. kita diena po ju paskelbimo vietineje spaudoje ir galioja iki šiol, nes byloje nera objektyviu ir negincijamu duomenu, ju teismui nepateike ir atsakovas, patvirtinanciu, jog mineti administraciniai aktai buvo istatymu nustatyta tvarka tinkamai paskelbti po ju priemimo dienos – 1997 m. kovo 13 d. Nepagristas atsakovo motyvas, jog savivaldybes institucijos neturi pareigos saugoti 1997 metu spaudos ir del to turi buti preziumuojama, kad visi norminiai teises aktai buvo paskelbti pagal tuo metu galiojusius istatymo reikalavimus. Savivaldos institucija neturi pareigos saugoti spaudos, taciau turi pareiga saugoti informacija apie jos instituciju priimtu teises aktu paskelbima ir isigaliojima. Tokia pareiga yra suponuojama bendruju reikalavimu teisekuros subjektams ir remiasi konstituciniu teisines valstybes principu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas konstitucinio teisines valstybes principo igyvendinima teisekuros procese, yra pabre˛es, kad konstitucinis teisines valstybes principas suponuoja ivairius reikalavimus istatymu leidejui, kitiems teisekuros subjektams: teisekuros subjektai teises aktus gali leisti tik neviršydami savo igaliojimu; kad teisiniu santykiu subjektai galetu ˛inoti, ko iš ju reikalauja teise, teises normos turi buti

Nustatė

11mos iš anksto, teises aktai turi buti oficialiai skelbiami, jie turi buti vieši ir prieinami (2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas).

12Pirmosios instancijos teismas pa˛ymejo, kad VSI 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktai nesuteikia savivaldybes tarybai igaliojimu reglamentuoti gamtiniam karkasui priklausanciu šlaitu apsaugos, naudojimo ir tvarkymo bei ukines veiklos juose taisykliu bei apribojimu, todel Sprendimo 1 punktas, Nuostatu 2.12.2, 3.13.4, 4.14.5, 5.15.8, 6.16.2 punktai prieštarauja VSI 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams (2008 m. rugsejo 15 d. istatymo redakcija). ˇemes naudojimo salygu nustatymas savivaldybiu administravimo subjektu norminiais aktais nenumatytas, t. y. savivaldybiu institucijos neturi istatymo suteiktu igaliojimu reglamentuoti ˛emes naudojima savivaldybes teritorijoje. Ukines ir (ar) kitokios veiklos apribojimus gali nustatyti tik istatymai ir Vyriausybes nutarimai. Atsi˛velgiant i išdestytas aplinkybes, Ginco sprendimo 1 punktas, Šlaitu nuostatu 1.11.9, 2.12.2, 3.13.4, 4.14.5, 5.15.8, 6.16.2 punktai prieštarauja ˇI 32 straipsnio 4 daliai (2010 m. bir˛elio 18 d. istatymo redakcija). Nuostatai nepatenka i STI 5 ir 22 straipsniuose nurodyta veikla saugomose teritorijose reglamentuojanciu dokumentu rata nei reikalavimu priemimo proceduru ir formu, nei turinio prasme. Todel Sprendimo 1 punktas ir Nuostatu 1.11.9, 2.12.2, 3.13.4, 4.14.5, 5.15.8, 6.16.2 punktai prieštarauja STI 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims (2001 m. gruod˛io 4 d. istatymo redakcija). Kauno miesto savivaldybes taryba, priimdama Sprendima, istatymais jai priskirtos kompetencijos ribas, todel Sprendimo 1 punktas ir Nuostatu 1.11.9, 2.12.2, 3.13.4, 4.14.5, 5.15.8, 6.16.2 punktai prieštarauja VAI 3 straipsnio 1 ir 4 punktams bei 6 straipsnio 2 ir 4 dalims (2009 m. bir˛elio 11 d. istatymo redakcija). Reikalavimas nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali buti taikomas nuo jo priemimo dienos, atmestinas kaip nepagristas; Teismas atsi˛velge i konkrecias šios bylos aplinkybes, faktine situacija, i tai, jog šis prašymas nera motyvuotas, nepateikti objektyvus ir negincijami irodymai, patvirtinantys neigiamu teisiniu pasekmiu tikimybe.

13III.

14Atsakovas Kauno miesto savivaldybes taryba apeliaciniu skundu (b. l. 181–190) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima, atmetant pareiškejo pareiškima kaip nepagrista. Atsakovas, be argumentu, nurodytu atsiliepime pirmosios instancijos teisme, pa˛ymi, kad skund˛iamas teises aktas buvo priimtas 1997 m. Tuo metu galiojusioje Istatymo „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ 11 straipsnyje nurodyta, jog savivaldybiu ir ju vykdomuju organu priimti teises aktai, kuriuose mos, keiciamos ar pripa˛istamos netekusiomis galios teises normos, isigalioja kita diena po ju paskelbimo vietineje spaudoje, jeigu paciuose teises aktuose nema velesne ju isigaliojimo diena. Gincijamo teises akto skelbimas 2008 m. liepos 25 d. buvo organizuotas tik siekiant pakartotinai informuoti visuomene apie ši teises akta. Vien informacijos apie teises akto paskelbima neturejimas nedaro teises akto negaliojancio. Vyriausybes atstovui po teises akto priemimo nesikreipus i Kauno miesto savivaldybe su reikalavimu paskelbti gincijama teises akta, turi buti preziumuojama, kad apie gincijama teises akta paskelbta. Kauno apygardos administracinis teismas administracineje byloje Nr. I-866-353/2008 nustate, kad Tarybos viena iš savarankišku kompetenciju yra steigti ir tvarkyti savivaldybes saugomas teritorijas ir šiuo pagrindu Taryba Sprendimu patvirtino Nuostatus (ši teismo sprendima paliko nepakeista ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas). Pirmosios instancijos teismas nepasisake del dalies atsakovo motyvu. Atsakovas nurodo, kad Kauno miesto teritorijos šlaitai, priklausantys Kauno miesto gamtiniam karkasui, buvo išskirti 1983 m. Kauno miesto generaliniame plane. Kauno miesto savivaldybe turejo ir turi istatymais suteiktus igaliojimus reglamentuoti ˛emes naudojima savivaldybes teritorijoje. Gamtinis karkasas formuojamas pagal respublikinius, rajoninius bei vietinius teritorinio planavimo dokumentus (1995 m. liepos 4 d. STI redakcija), o pagal šiuo metu galiojancia redakcija – gamtinis karkasas ir i jo sudeti ieinantys ekologiniai tinklai mi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritoriju planavimo dokumentus. Kauno miesto šlaitai yra išskirti Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrajame plane, 1.3.1. dalyje „Kauno miesto gamtinis karkasas“. Pirmosios instancijos teismas pa˛eide principa lex retro non agit, teismas privalejo nustatyti, ar Sprendimo priemimo metu atitinkama kompetencija Tarybai buvo suteikta. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nelogiškas, nes panaikinami ir Nuostatu atskiri punktai, ir Sprendimo 1 punktas, kuriuo patvirtinti Nuostatai. Be to, Vyriausybes atstovo kreipimasis i teisma nera tinkamas viešojo intereso gynimas.

15Teiseju kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Byloje gincas kyla del 1997 m. kovo 13 d. Kauno miesto tarybos sprendimo Nr. 18 „Del Šlaitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu patvirtinimo“ 1 punkto ir juo patvirtintu Šlaitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu 1.1-1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktu atitikties aukštesnes galios teises aktu, konkreciai, Vietos savivaldos istatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams; ˇemes istatymo 32 straipsnio 4 daliai, Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsniui ir 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, Viešojo administravimo istatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims.

19Iš bylos med˛iagos matyti, kad pareiškejo prašyme keliamas reikalavimas ir byloje kiles gincas susijes ir su Sprendimo bei Nuostatu atitinkamu punktu galiojimo ir taikymo laike aspektais, ir su nurodytu teises normu atitiktimi aukštesnes galios teises aktams.

20Atitinkamai, teiseju kolegija šiuos aspektus vertina atskirai. Taip pat pa˛ymetina, kad nekyla ginco del gincijamu Sprendimu patvirtintu Šlaitu nuostatu norminio pobud˛io, todel teiseju kolegija šiuo aspektu atskirai nepasisako.

21Del gincijamo Sprendimo ir Šlaitu nuostatu paskelbimo, isigaliojimo momento ir sukeliamu teisiniu pasekmiu

22Iš proceso dalyviu pateiktu reikalavimu ir argumentu matyti, kad kyla gincas del Sprendimo ir Nuostatu isigaliojimo momento ir, atitinkamai, juose itvirtintu teises normu galiojimo laike.

23Pirmosios instancijos teismas nustate faktine aplinkybe, kad gincijamas Sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti Šlaitu nuostatai, buvo priimtas 1997 m. kovo 13 d., tuo tarpu pagal i byla pateiktus irodymus apie gincijama Sprendima buvo paskelbta tik 2008 m. liepos 25 d. dienrašcio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostine“ (b. l. 16-17). Irodymu, kad gincijamas Sprendimas butu paskelbtas anksciau, pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo.

24Pagal gincijamo Sprendimo priemimo metu galiojusia Lietuvos Respublikos istatymo „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio redakcija savivaldybiu atstovaujamuju instituciju priimti norminiai teises aktai isigalioja kita diena po ju paskelbimo vietineje spaudoje arba kita diena po oficialaus informacinio pranešimo vietineje spaudoje apie norminio teises akto priemima ir viso norminio teises akto paskelbimo atitinkamos savivaldybes interneto tinklalapyje, jeigu paciuose teises aktuose nenustatyta velesne ju isigaliojimo data. Pagal gincijamo Sprendimo paskelbimo diena, t. y. 2008 m. liepos 25 d. galiojusia Lietuvos Respublikos istatymo „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio redakcija savivaldybiu atstovaujamuju ir vykdomuju instituciju priimti norminiai teises aktai isigalioja kita diena po ju paskelbimo vietineje spaudoje arba kita diena po oficialaus informacinio pranešimo vietineje spaudoje apie norminio teises akto priemima ir viso norminio teises akto paskelbimo atitinkamos savivaldybes interneto tinklalapyje, jeigu paciuose teises aktuose nenustatyta velesne ju isigaliojimo data. Atsi˛velgdamas i tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad gincijamas Sprendimas ir juo patvirtinti Nuostatai isigaliojo 2008 m. liepos 26 d.

25Ivertinusi bylos med˛iaga teiseju kolegija šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria. Akivaizdu, kad tinkamas norminio teises akto paskelbimas yra viena iš pamatiniu tokio teises akto teisetumo prielaidu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad galioja tik paskelbti istatymai. Nera abejoniu, kad ši konstitucine nuostata negali buti aiškinama taikant tik lingvistini metoda, ji suvoktina atsi˛velgiant i tai, kad teises aktai ir ju reikalavimai turetu buti vieši, kad visi subjektai galetu aiškiai suvokti savo teisiu ir pareigu apimti (˛r., pvz., 2004 m. gruod˛io 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarima).

26Taigi nesant duomenu, kad gincijamas Sprendimas buvo paskelbtas anksciau, pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog gincijamas Sprendimas ir juo patvirtinti Šlaitu nuostatai isigaliojo 2008 m. liepos 26 d. Šiuo aspektu atmestinas atsakovo argumentas, jog turetu buti laikomasi prezumpcijos, kad visi norminiai teises aktai buvo paskelbti pagal atitinkamu metu galiojusius istatymus, nes tokios prezumpcijos buvima paneigia ir Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, ir Lietuvos Respublikos istatymo „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio nuostatos. Kitoks teisinio reguliavimo aiškinimas reikštu, inter alia, ir tai, kad ne˛inant, kada tiksliai buvo paskelbtas norminis teises aktas, nebutu aišku, nuo kurio momento gincijamas Sprendimas ir Šlaitu nuostatai galioja ir sukuria teises bei pareigas. Nors apelianto teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. sausio 21 d. nutartimi (administracine byla Nr. A444-1324/2010) paliko nepakeista 2008 m. gruod˛io 29 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendima, kuriame teismas konstatavo, jog apie gincijama Sprendima buvo paskelbta tinkamai, taigi, apelianto teigimu, LVAT pritare pirmosios instancijos teismo išvadai, toks apelianto teiginys atmestinas. Teiseju kolegija šiuo aspektu atkreipia demesi i tai, kad LVAT mineta nutartimi tik konstatavo, jog „Kauno apygardos administraciniame teisme yra priimtas nagrineti Vyriausybes atstovo Kauno apskrityje pareiškimas del minetu Šlaitu nuostatu teisetumo ištyrimo. Atsi˛velgiant i tai, apeliantas praše bylos nagrinejima apeliacines instancijos teisme stabdyti. Administraciniu bylu teisenos istatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas sustabdo byla tais atvejais, kai negalima nagrineti tos bylos, kol bus išspresta kita byla, nagrinejama civiline, baud˛iamaja ar administracine tvarka. Šiuo aspektu pasakytina, jog net ir Kauno apygardos administraciniam teismui pripa˛inus Šlaito nuostatus neteisetais, tai jokios itakos šioje byloje keliamo ginco išsprendimui neturetu, nes, kaip jau buvo mineta, tai nesudarytu pagrindo klaidu taisymo proceduros taikymui, taciau lemtu naujo pagrindo aktams, kuriuose minetais nuostatais remiantis sukurtos apeliantei teises ir pareigos, nugincyti atsiradima“. Taigi šioje nutartyje LVAT kolegija tik konstatavo, jog bylos, kurioje tiriamas Šlaitu nuostatuose itvirtintu teises normu teisetumas, baigtis del pirmojoje byloje suformuluoto reikalavimo pobud˛io netures jokios itakos šios bylos baigciai. Be to, nutartyje tiesiogiai nurodyta, kad bendriausia prasme Šlaitu nuostatu pripa˛inimas prieštaraujanciais aukštesnes galios teises aktams gali sukelti tam tikras teisines pasekmes.

27Teiseju kolegija taip pat atkreipia demesi i tai, kad pareiškejas patikslintame pareiškime, be kita ko, praše pripa˛inti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali buti taikomas nuo jo priemimo dienos.

28Šiuo aspektu pa˛ymetina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje (˛r., pvz., 2002 m. sausio 10 d. nutarti administracineje byloje Nr. I6-9/2002) laikosi nuostatos, jog jei norminis teises aktas nebuvo tinkamai paskelbtas teises aktu nustatyta tvarka, jis savaime yra negaliojantis ir negali buti taikomas praktikoje. Šiuo konkreciu atveju tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar gincijamas Sprendimas ir juo patvirtinti Šlaitu nuostatai pripa˛intini kaip prieštaraujantys aukštesnes galios teises aktams, mineti teises aktai isigaliojo 2008 m. liepos 26 d., o tai reiškia, kad iki nurodytos datos jie jokiems subjektams negalejo sukurti jokiu teisiu ar/ir pareigu.

29Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad šioje byloje, atsi˛velgiant i tai, kad nuo gincijamo Sprendimo ir juo patvirtintu Šlaitu nuostatu priemimo iki ju paskelbimo teises aktu nustatyta tvarka praejo daugiau nei dešimt metu, per ta laika reikšmingai pasikeite byloje vertinamu santykiu teisinis reguliavimas, vertinant gincijamo Sprendimo 1 punkto ir atitinkamu Šlaitu nuostatu teises normu atitikti aukštesnes galios teises aktams, turi buti vertinama šiu teises aktu atitiktis ju paskelbimo momentu, t. y. 2008 m. liepos 25 d., galiojusiu aukštesnes galios teises aktu at˛vilgiu.

30Del gincijamo Sprendimo 1 punkto ir Šlaitu nuostatu 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktu atitikties aukštesnes galios teises aktams

31Prieš pradedant vertinti, ar gincijamo Sprendimo 1 punktas ir atitinkami Šlaitu nuostatu punktai atitinka aukštesnes galios teises aktu reikalavimus, butina ivertinti aptariamuose Šlaitu nuostatuose itvirtintu teises normu, juose nustatytu reikalavimu pobudi. Šiuo aspektu teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal savo turini Šlaitu nuostatai itvirtina specialias apsaugos, naudojimo ir tvarkymo taisykles tiems Kauno miesto savivaldybes teritorijoje esantiems šlaitams, kurie priklauso miesto gamtiniam karkasui, kaip jis apibre˛tas Šlaitu nuostatu 1.1 punkte. Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad vertinant gincijamo Sprendimo 1 punkto ir atitinkamu Šlaitu nuostatu teises normu atitikti aukštesnes galios teises aktams, bylai reikšmingi teises aktai turi buti aiškinami sistemiškai.

32Šiuo atveju visu pirma pa˛ymetina, kad LR viešojo administravimo istatymo (toliau – ir VAI) 3 straipsnyje itvirtinti viešojo administravimo (apimancio, inter alia, ir viešaji reglamentavima (Viešojo administravimo istatymo 2 straipsnio 2 dalis) principai, tarp ju, istatymu viršenybes ir nepiktnaud˛iavimo vald˛ia. Šie principai visu pirma reiškia, kad viešojo administravimo subjektu igaliojimai atlikti viešaji administravima turi buti nustatyti istatymuose, veikla atitikti VAI išdestytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susije su asmenu teisiu ir pareigu igyvendinimu, visais atvejais turi buti pagristi istatymais (VAI 3 straipsnio 1 punktas). Be to, viešojo administravimo subjektams draud˛iama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint istatymu suteiktu reikiamu igaliojimu arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitu, negu istatymu nustatyta, tikslu (VAI 3 straipsnio 4 punktas). Taip pat pa˛ymetina, kad VAI 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog norminius administracinius aktus turi teise leisti tik viešojo administravimo institucijos, turincios istatymu nustatytus igaliojimus, o 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad privalomus reikalavimus asmenims tik istatymai ar ju pagrindu priimti teises aktai.

33Taigi vertinant gincijamo Sprendimo 1 punkto ir gincijamu Šlaitu nuostatu teises normu atitinkti aukštesnes galios teises aktams butina ivertinti, ar gincui aktualius teisinius santykius reglamentuojantys istatymai Kauno miesto savivaldybes tarybai gincui aktualiu metu suteike igaliojimus priimti tokios formos ir turinio teises akta kaip Šlaitu nuostatai.

34Pareiškejas pareiškime nurodo, kad gincijamo Sprendimo 1 punktas ir patikslintame pareiškime nurodyti Šlaitu nuostatu punktai prieštarauja Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims. Pirmosios instancijos teismas su tokia pareiškejo išvada sutiko. Taigi turint galvoje Šlaitu nuostatu turini butina ivertinti gincijamo Sprendimo 1 p. ir Šlaitu nuostatu 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktu atitikti Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims.

35Teiseju kolegija pa˛ymi, kad gamtinio karkaso savokos apibre˛imas pateiktas STI 2 straipsnio 16 dalyje, kurioje nurodyta, kad gamtinis karkasas - tai yra vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritoriju tinklas, u˛tikrinantis ekologine kraštovaizd˛io pusiausvyra, gamtinius ryšius tarp saugomu teritoriju, kitu aplinkosaugai svarbiu teritoriju ar buveiniu, taip pat augalu ir gyvunu migracija tarp ju.

36Pa˛ymetina ir tai, kad STI 2 straipsnio 32 dalyje itvirtintas saugomu teritoriju apibre˛imas nurodant, kad tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripa˛inta moksline, ekologine, kulturine ir kitokia verte ir kuriems teises aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo re˛imas (tvarka).

37STI 28 straipsnyje numatyta, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose pletojama pagal bendrojo ir specialiojo teritoriju planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais mus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritoriju planavimo bei Statybos istatymu nuostatomis. Vienas iš saugomu teritoriju specialiuju planu tipu yra gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemos (˛r. STI 28 straipsnio 2 dalies 2 punkta).

38Gamtinio karkaso sudeti ir nustatyma reglamentuoja STI 22 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad gamtinis karkasas ir i jo sudeti ieinantys ekologiniai tinklai mi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritoriju planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologiniu tinklu ribomis ir teises aktu nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir ˛emetvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. Mineto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gamtiniame karkase (iskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas) esanciuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos stebesenos (monitoringo) teritorijose, ekologines apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus STI, gamtinio karkaso nuostatai, kiti STI 5 straipsnyje nurodyti veikla saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. Pa˛ymetina ir tai, kad pagal STI 5 straipsni veikla saugomose teritorijose reglamentuoja:

391) STI, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos, Mišku, Teritoriju planavimo, Statybos bei kiti istatymai;

402) saugomu teritoriju nuostatai (pagal STI 2 straipsnio 37 dali, tai yra teises aktai, nustatantys saugomu teritoriju ar ju tipu bendrus apsaugos ir tvarkymo ypatumus, valdymo bei veiklos organizavimo principus);

413) saugomu teritoriju planavimo dokumentai;

424) saugomu teritoriju, ju zonu, teritorijos daliu ar paveldo objektu tipiniai ir (ar) individualus apsaugos, taip pat saugomu teritoriju regioniniai architekturiniai reglamentai, iskaitant laikinus reglamentus. Saugomu teritoriju tipinius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybe savo igaliotos institucijos teikimu, individualius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybe arba jos igaliotos institucijos.

435) apsaugos sutartys, kurios gali buti sudaromos del veiklos apribojimu saugomose teritorijose, konkreciu ˛emes, miško bei vandens telkinio naudojimo salygu nustatymo. Apsaugos sutartis del veiklos apribojimu, konkreciu ˛emes, miško bei vandens telkinio naudojimo salygu su ˛emes, mišku ar vandens telkiniu savininkais ir valdytojais, kuriu ˛eme, miškas ar vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, gali sudaryti Vyriausybes igaliotos institucijos. Šios sutartys turi buti iregistruotos nekilnojamojo turto registre. Jose nustatyti veiklos apribojimai turi atitikti šiame straipsnyje nurodytu veikla saugomose teritorijose reglamentuojanciu dokumentu reikalavimus. Sutarciu sudarymo tvarka ir formas tvirtina Vyriausybe.

44Teiseju kolegija pa˛ymi ir tai, kad ginco sprendimui aktualios Gamtinio karkaso nuostatuose, patvirtintuose 2007 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro isakymu Nr. D1-96 Del gamtinio karkso nuostatu patvirtinimo (ˇin., 2007, Nr. 22-858) itvirtintos teises normos. Minetu nuostatu 5 punkte nurodyta, jog gamtinio karkaso teritoriju apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus 2 punkte nurodyti teises aktai, šie Nuostatai ir visu lygiu bendrieji planai, miestu, miesteliu teritoriju daliu ir kaimu teritoriju detalieji planai, gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemos, visu lygiu kraštovaizd˛io tvarkymo specialieji planai, atskiru saugomu teritoriju specialiojo planavimo dokumentai bei kiti specialieji planai, kuriuose, vadovaujantis ju rengimo taisyklemis, yra formuojamos arba pa˛ymimos gamtinio karkaso strukturos.

45Gamtinio karkaso nuostatu 13 punkte numatyta, jog gamtinis karkasas, i jo sudeti ieinantys ekologiniai tinklai bei ju dalys formuojamos Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju ir Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymu nustatyta tvarka valstybes, apskrities, savivaldybes ar jos dalies (miesto ar miestelio) bendraisiais planais, ˛emetvarkos schemomis, visu lygiu kraštovaizd˛io tvarkymo specialiaisiais planais, gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemomis, kitais specialiaisiais saugomu teritoriju sistemos ar ju daliu planais.

46Tuo tarpu Gamtinio karkaso nuostatu 15 punkte nurodyta, jog i gamtinio karkaso sudeti ieinantys saugomu teritoriju tinklai, atskiros saugomos teritorijos, ju dalys ar zonos planuojamos, ju apsaugos ir naudojimo bei tvarkymo reglamentas mas rengiant atskirus šiu teritoriju specialiojo planavimo dokumentus – saugomu teritoriju tinklu schemas, ekologines apsaugos zonu tinklu schemas, saugomu teritoriju ir ju zonu ribu planus, saugomu teritoriju tvarkymo planus (planavimo schemas), saugomu teritoriju gamtotvarkos ir (ar) paveldotvarkos projektus.

47Teiseju kolegija, ivertinusi pirmiau aptarta teisini reguliavima, konstatuoja, kad, i gamtinio karkaso sudeti patenkanciu teritoriju apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai gali buti mi istatymu lygmens norminiais teises aktais, taip pat tam tikrais teritoriju planavimo dokumentais, iš esmes bendraisiais planais arba specialiojo planavimo dokumentais, rengiamais Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo ir ji igyvendinanciu teises aktu nustatyta tvarka.

48Ivertinus Šlaitu nuostatu turini ir ju forma akivaizdu, kad šis teises aktas nera teritoriju planavimo dokumentas. Del šios prie˛asties teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Šlaitu nuostatai nepatenka i STI 5 ir 22 straipsniuose apibre˛ta veikla saugomose teritorijose reglamentuojanciu teises aktu rata nei reikalavimu priemimo proceduros ir formos, nei turinio prasme.

49Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno miesto teritorijos šlaitai, priklausantys Kauno miesto gamtiniam karkasui, yra išskirti 2003 m. gegu˛es 29 d. Kauno miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T-242 patvirtintame Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrajame plane (toliau – ir 2003 m. bendrasis planas), o Šlaitu nuostatai iš esmes laikytini saugomos teritorijos nuostatais, tokie teiginiai atmestini kaip nepagristi.

50Visu pirma pa˛ymetina, kad Šlaitu nuostatai negali buti traktuojami kaip saugomos teritorijos nuostatai, nes „šlaitai“ nera saugoma teritorija STI 2 straipsnio 32 punkto prasme. Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad iš 2003 m. bendrojo plano (konkreciai, 1.3.1 dalies) turinio matyti, jog šiuo planu buvo pradetas Kauno miesto gamtinio karkaso formavimo procesas, taciau jis šiuo planu nebuvo iki galo realizuotas, juo, be kita ko, nera nustatyti jokie konkretus i Kauno miesto gamtinio karkaso sudeti patenkancios teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.

51Pirmiau nurodytas išvadas patvirtina ir paties 2003 m. bendrojo plano turinys, nes jo 1.6 dalyje (IV tomas) yra tiesiogiai nurodyta, jog gamtinio karkaso salygojamu apribojimu lokalizacija butina nustatyti atskirai parengtu specialiuoju planu, o šios plano 1.7 dalyje (IV tomas) yra numatyta Kauno miesto bendrojo plano gamtines dalies sprendiniu igyvendinimo programa, ir joje, be kita ko, nurodyta, jog turi buti sutvarkyta Kauno miesto ˛aliuju plotu juridine baze: juridiškai iteisintas gamtinis karkasas susiejant ji su ˛aliuju plotu sistema; parengti miesto gamtinio karkaso ir ˛aliuju plotu sistemos nuostatai; parengtas gamtinio karkaso planas.

52Pareiškejas pareiškime taip pat nurode, kad, jo manymu, gincijamo Sprendimo 1 punktas, taip pat Šlaitu nuostatu 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai prieštarauja ˇemes istatymo 32 straipsnio 4 daliai. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog pirmiau nurodyti gincijamo Sprendimo 1 punktas ir nurodyti Šlaitu nuostatu punktai prieštarauja ˇemes istatymo 32 straipsnio 4 daliai. Šiuo po˛iuriu ivertinusi gincijamas Šlaitu nuostatuose itvirtintas teises normas teiseju kolegija tokiai išvadai iš esmes pritaria.

53Pa˛ymetina, kad gincui aktualiu metu, t. y. 2008 m. liepos 25 d. galiojusios LR ˛emes istatymo 32 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, jog savivaldybiu institucijos savivaldybes teritorijoje:

541) istatymu nustatytais atvejais tvirtina ir igyvendina savivaldybes teritorijai arba jos daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina ˛emetvarkos planavimo dokumentus;

552) išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybines ˛emes sklypus, Vyriausybes nutarimais perduotus patikejimo teise savivaldybei;

563) teikia apskrities viršininkui pasiulymus del valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir visuomenes poreikiams reikalingu privacios ˛emes sklypu paemimo;

574) teikia siulymus institucijai, administruojanciai valstybes biud˛eto ir Europos Sajungos paramos ˛emes ukiui ir kaimo pletrai skirtas lešas, del šiu lešu skyrimo ˛emetvarkos projektuose numatytoms priemonems igyvendinti;

585) organizuoja valstybineje ˛emeje, kuri patikejimo teise perduota savivaldybei, ˛emetvarkos darbus ˛emes naudojimui gerinti;

596) atlieka kitu istatymu joms nustatytas funkcijas ˛emes naudojimo ir apsaugos srityje.

60Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, jog ˇemes istatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra pateiktas specialiuju ˛emes naudojimo salygu apibre˛imas nurodant, jog tai - istatymais ar Vyriausybes nutarimais nustatyti ukines ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografines padeties, gretimybiu, pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties, ˛emes sklypo naudojimo budo ir pobud˛io bei ˛emes sklype esanciu statiniu ir aplinkos apsaugos poreikiu. Analogiškas apibre˛imas itvirtintas LR teritoriju planavimo istatymo 2 straipsnio 26 dalyje. Pa˛ymetina ir tai, kad ˇemes istatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra expressis verbis nurodyta, kad specialiasias ˛emes naudojimo salygas šis Istatymas, kiti istatymai ir Vyriausybes nutarimai.

61Teiseju kolegija, ivertinusi ˇemes istatymo 2, 22 ir 32 straipsnio 4 dalies nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš minetu ˇemes istatyme itvirtintu teises normu seka, kad specialiasias ˛emes naudojimo salygas gali nustatyti tik LR Seimas ar LR Vyriausybe, o savivaldybiu taryboms teise tokios formos ir turinio norminiu teises aktu, kokie yra Šlaitu nuostatai, nustatyti ˛emes naudojimo salygas nera suteikta. Be to, nors atsakovas apeliaciniame skunde remiasi ˇemes istatymo 21 straipsnio 2 punktu, kuriame numatyta, jog ˛emes sklypo savininkai privalo laikytis ˛emes sklypui teritoriju planavimo dokumentuose nustatytu reikalavimu, Šlaitu nuostatai nera teritoriju planavimo dokumentas LR teritoriju planavimo istatymo prasme (˛r. mineto istatymo 2 straipsnio 36 dali), be to, šioje teises normoje nera nurodytas konkretus viešojo administravimo subjektas.

62Taip pat pa˛ymetina, kad nors atsakovas nurodo, jog ˛emes sklypu savininkams prievole vadovautis Šlaitu nuostatais registruojama kaip papildoma, o ne kaip specialioji ˛emes naudojimo salyga, LR ˛emes istatymas tokios atskiros (papildomos) ˛emes naudojimo salygos kategorijos nenumato. Atsakovas apeliaciniame skunde kaip istatymini Šlaitu nuostatu priemimo pagrinda taip pat nurodo ˇemes istatymo 32 straipsnio 4 dalies 8 punkta, taciau atsakovo nurodyta teises norma iš esmes yra blanketine. Ji nukreipia i kitus istatymus, todel savaime negali buti laikoma savarankišku teisiniu pagrindu priimti Šlaitu nuostatus.

63Galiausiai, butina ivertinti LR vietos savivaldos istatyme itvirtinta teisini reglamentavima.

64Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginco Sprendimo 1 punktas ir Šlaitu nuostatu 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai prieštarauja LR vietos savivaldos istatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams. Šiuo aspektu teiseju kolegija pa˛ymi, kad VSI 6 straipsnyje itvirtintos savarankiškos savivaldybiu funkcijos, tarp ju, teritoriju planavimas, savivaldybes teritorijos bendrojo plano ir detaliuju planu sprendiniu igyvendinimas (19 punktas), savivaldybes saugomu teritoriju steigimas, apsauga ir tvarkymas (25 punktas), kraštovaizd˛io, nekilnojamuju kulturos vertybiu ir savivaldybes isteigtu saugomu teritoriju tvarkymas ir apsauga, savivaldybes teritorijoje esanciu ˛eldynu, ˛eldiniu apsauga, tvarkymas ir kurimas, inventorizacijos, apskaitos, atskiruju ˛eldynu ˛emes sklypu kadastriniu matavimu ir irašymo i Nekilnojamojo turto registra organizavimas ir stebesena (26 punktas). Be to, STI 16 straipsnio 2 dalies 32 punkte kaip išimtine savivaldybes tarybos kompetencija numatytas teritoriju planavimo dokumentu tvirtinimas istatymu nustatyta tvarka, išskyrus specialiuju ir detaliuju planu tvirtinima, o 16 straipsnio 2 dalies 33 punkte - savivaldybes saugomu teritoriju steigimas pagal Saugomu teritoriju istatymo nustatyta tvarka, savivaldybes saugomu vietines reikšmes gamtos ir kulturos paveldo objektu skelbimas.

65Vertindama pirmiau nurodyta teisini reguliavima teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad STI 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktai nesuteikia savivaldybes tarybai teises tokio pobud˛io teises aktu kaip Šlaitu nuostatai reglamentuoti šlaitu apsaugos, naudojimo ir tvarkymo bei ukines veiklos juose taisykliu ir apribojimu. Kaip mineta, byloje aptariami ir Šlaitu nuostatais reglamentuojami šlaitai nera saugoma teritorija STI prasme, o patys Šlaitu nuostatai nera teritoriju planavimo dokumentas. Kitos STI nuostatos savivaldybiu taryboms taip pat nesuteikia teises priimti Šlaitu nuostatams analogiškus norminius teises aktus.

66Atsi˛velgdama i pirmiau išdestytus argumentus teiseju kolegija daro išvada, jog aukštesnes galios teises aktai Kauno miesto savivaldybes tarybai nesuteike igaliojimu priimti gincijamo Sprendimo 1 punkta ir juo patvirtintu Šlaitu nuostatu 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktus. Del šios prie˛asties darytina išvada, kad priimdama gincijamo Sprendimo 1 punkta ir Šlaitu nuostatu 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktus Kauno miesto savivaldybes taryba pa˛eide LR viešojo administravimo istatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, 6 straipsnio 2 ir 4 dalis. Tai konstatavus nera poreikio pripa˛inti, kad minetos gincijamo Sprendimo ir Šlaitu nuostatu teises normos prieštarauja LR vietos savivaldos istatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams, ˇemes istatymo 32 straipsnio 4 daliai, Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsniui ir 22 straipsnio 5 ir 6 dalims.

67Atitinkamai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai panaikino 1997 m. kovo 13 d. Kauno miesto tarybos sprendimo Nr. 18 „Del Šlaitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu patvirtinimo“ 1 punkta ir juo patvirtintu Šlaitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu 1.1-1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktus

68Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad padarius išvada, jog gincijamo Sprendimo 1 punktas ir juo patvirtinti Šlaitu nuostatai isigaliojo 2008 m. liepos 26 d., o iki šio momento jie jokiems subjektams nesukure jokiu teisiu ar/ir pareigu, nera teisinio pagrindo ar poreikio pripa˛inti, kad gincijamo Sprendimo 1 punktas ir gincijami Šlaitu nuostatu punktai netaikytini nuo ju priemimo dienos.

69Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

70atsakovo Kauno miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda atmesti.

71Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendima palikti nepakeista.

72Nutartis neskund˛iama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e:... 3. I.... 4. Pareiškejas Vyriausybes atstovas Kauno apskrityje (toliau – ir... 5. Pareiškejas nurode, kad Vyriausybes atstovas Kauno apskrityje yra tinkamas... 6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybes taryba atsiliepimu i pareiškima (b. l.... 7. Treciasis suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepimu i pareiškima (b. l. 68–70)... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu (b. l.... 10. Pirmosios instancijos teismas nurode, kad Nuostatai yra norminis teises aktas,... 11. mos iš anksto, teises aktai turi buti oficialiai skelbiami, jie turi buti... 12. Pirmosios instancijos teismas pa˛ymejo, kad VSI 16 straipsnio 2 dalies 32 ir... 13. III.... 14. Atsakovas Kauno miesto savivaldybes taryba apeliaciniu skundu (b. l. 181–190)... 15. Teiseju kolegija... 16. IV.... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Byloje gincas kyla del 1997 m. kovo 13 d. Kauno miesto tarybos sprendimo Nr. 18... 19. Iš bylos med˛iagos matyti, kad pareiškejo prašyme keliamas reikalavimas ir... 20. Atitinkamai, teiseju kolegija šiuos aspektus vertina atskirai. Taip pat... 21. Del gincijamo Sprendimo ir Šlaitu nuostatu paskelbimo, isigaliojimo momento... 22. Iš proceso dalyviu pateiktu reikalavimu ir argumentu matyti, kad kyla gincas... 23. Pirmosios instancijos teismas nustate faktine aplinkybe, kad gincijamas... 24. Pagal gincijamo Sprendimo priemimo metu galiojusia Lietuvos Respublikos... 25. Ivertinusi bylos med˛iaga teiseju kolegija šioms pirmosios instancijos teismo... 26. Taigi nesant duomenu, kad gincijamas Sprendimas buvo paskelbtas anksciau,... 27. Teiseju kolegija taip pat atkreipia demesi i tai, kad pareiškejas... 28. Šiuo aspektu pa˛ymetina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo... 29. Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad šioje byloje, atsi˛velgiant i tai, kad... 30. Del gincijamo Sprendimo 1 punkto ir Šlaitu nuostatu 1.1-1.9,... 31. Prieš pradedant vertinti, ar gincijamo Sprendimo 1 punktas ir atitinkami... 32. Šiuo atveju visu pirma pa˛ymetina, kad LR viešojo administravimo istatymo... 33. Taigi vertinant gincijamo Sprendimo 1 punkto ir gincijamu Šlaitu nuostatu... 34. Pareiškejas pareiškime nurodo, kad gincijamo Sprendimo 1 punktas ir... 35. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad gamtinio karkaso savokos apibre˛imas pateiktas... 36. Pa˛ymetina ir tai, kad STI 2 straipsnio 32 dalyje itvirtintas saugomu... 37. STI 28 straipsnyje numatyta, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose... 38. Gamtinio karkaso sudeti ir nustatyma reglamentuoja STI 22 straipsnis.... 39. 1) STI, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos, Mišku,... 40. 2) saugomu teritoriju nuostatai (pagal STI 2 straipsnio 37 dali, tai yra teises... 41. 3) saugomu teritoriju planavimo dokumentai;... 42. 4) saugomu teritoriju, ju zonu, teritorijos daliu ar paveldo objektu tipiniai... 43. 5) apsaugos sutartys, kurios gali buti sudaromos del veiklos apribojimu... 44. Teiseju kolegija pa˛ymi ir tai, kad ginco sprendimui aktualios Gamtinio... 45. Gamtinio karkaso nuostatu 13 punkte numatyta, jog gamtinis karkasas, i jo... 46. Tuo tarpu Gamtinio karkaso nuostatu 15 punkte nurodyta, jog i gamtinio karkaso... 47. Teiseju kolegija, ivertinusi pirmiau aptarta teisini reguliavima, konstatuoja,... 48. Ivertinus Šlaitu nuostatu turini ir ju forma akivaizdu, kad šis teises aktas... 49. Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde... 50. Visu pirma pa˛ymetina, kad Šlaitu nuostatai negali buti traktuojami kaip... 51. Pirmiau nurodytas išvadas patvirtina ir paties 2003 m. bendrojo plano turinys,... 52. Pareiškejas pareiškime taip pat nurode, kad, jo manymu, gincijamo Sprendimo 1... 53. Pa˛ymetina, kad gincui aktualiu metu, t. y. 2008 m. liepos 25 d. galiojusios... 54. 1) istatymu nustatytais atvejais tvirtina ir igyvendina savivaldybes... 55. 2) išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybines ˛emes sklypus,... 56. 3) teikia apskrities viršininkui pasiulymus del valstybines ˛emes sklypu... 57. 4) teikia siulymus institucijai, administruojanciai valstybes biud˛eto ir... 58. 5) organizuoja valstybineje ˛emeje, kuri patikejimo teise perduota... 59. 6) atlieka kitu istatymu joms nustatytas funkcijas ˛emes naudojimo ir apsaugos... 60. Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, jog ˇemes istatymo 2 straipsnio 4 dalyje... 61. Teiseju kolegija, ivertinusi ˇemes istatymo 2, 22 ir 32 straipsnio 4 dalies... 62. Taip pat pa˛ymetina, kad nors atsakovas nurodo, jog ˛emes sklypu savininkams... 63. Galiausiai, butina ivertinti LR vietos savivaldos istatyme itvirtinta teisini... 64. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginco Sprendimo 1 punktas ir... 65. Vertindama pirmiau nurodyta teisini reguliavima teiseju kolegija pritaria... 66. Atsi˛velgdama i pirmiau išdestytus argumentus teiseju kolegija daro išvada,... 67. Atitinkamai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai... 68. Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad padarius išvada, jog gincijamo... 69. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140... 70. atsakovo Kauno miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda atmesti.... 71. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendima palikti... 72. Nutartis neskund˛iama....